Administracinė byla Nr. AS-587-602/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01480-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Constra“ ir V. V. dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) 2017 m. gegužės 8 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A30-1009 (toliau – ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymas), kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl teritorijos ((duomenys neskelbtini) g. atšaka iki (duomenys neskelbtini) g.) detaliojo plano tvirtinimo“, sprendinių koregavimas (toliau – ir Detaliojo plano korektūra) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymo galiojimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją informuoti teismą apie veiksmus, susijusius su statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų) ginčo sklype išdavimu (prašymo pateikimu, svarstymu, sprendimų priėmimu ir pan.).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi. Bylos šalys buvo įpareigotos iki 2017 m. gegužės 22 d. pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovas teismui pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas. Teigė, kad pareiškėjo motyvai apie galimus įvykius ateityje nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, nes nėra aišku, ar bus siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo teritorijai bei skubiai vykdyti statybas ir pan. Manė, kad pareiškėjas nenurodė realių faktinių aplinkybių, jog artimoje ateityje bus išduodamas statybos leidimas ir vykdomos statybos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju abejotina, ar gali kilti kokia nors žala, ir jeigu ji galėtų kilti, pareiškėjas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti realią grėsmę, kad, nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti reali didelė neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas skunde suformulavo prašymą taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymo galiojimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus siekiama sukurti prielaidas tolimesniems veiksmams, susijusiems su suplanuotos teritorijos panaudojimu. Manė, kad Detaliojo plano korektūros sprendiniai, kuriais numatoma planuojamą žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus ir padidinti teritorijos užstatymo tankumą, yra parengti ir patvirtinti, siekiant vykdyti statybas kiekviename iš naujai suformuotų žemės sklypų. Teigė, kad žemės sklypo savininko ketinimus patvirtina į bylą pateiktas matininko UAB „Tirėtas“ pranešimas apie žemės sklypo savininko UAB „Constra“ užsakymu atliekamus kadastrinius matavimus. Pareiškėjas manė, kad tolimesni Detaliojo plano korektūros sprendinių įgyvendinimo veiksmai yra specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimas projektavimo darbams vykdyti, projektinės dokumentacijos parengimas ir statybą leidžiančio dokumento išdavimas pagal Detaliojo plano korektūrą. Teigė, kad minėti veiksmai gali sukelti didelę ir sunkiai atitaisomą žalą.
Teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad, nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo teiginiai apie galimą žalą paremti tik bendro pobūdžio svarstymais, o ne konkrečiais įrodymais. Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones šiuo metu iš esmės nepagrindė objektyviomis aplinkybėmis. Pareiškėjo nuomonė, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų galimai padaroma žala saugomai teritorijai, yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad teritorijai, dėl kurios kyla ginčas, buvo padaryta ar ateityje tikėtinai bus padaryta žala. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala arba būtų pažeistas viešasis interesas.
Pareiškėjas teismui nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Constra“ jau inicijavo kadastrinius matavimus, ateityje galimai bus atliekamos statybos naujai suformuotuose žemės sklypuose. Šiuo atžvilgiu teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui inicijavus administracinę bylą teisme, atsakovui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims bet kokiu atveju tenka pareiga įvertinti savo tolesnių veiksmų tikslingumą ir riziką tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Pažymėjo, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ateityje, atsiradus naujoms aplinkybėms, bet kurioje proceso stadijoje pateikti teismui naują (motyvuotą ir pagrįstą įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str. 1 d.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl saugomos teritorijos apsaugos, t. y. iš esmės kyla klausimas dėl viešojo intereso gynimo, įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją informuoti teismą apie veiksmus, susijusius su statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų) ginčo sklype išdavimu (prašymo pateikimu, svarstymu, sprendimų priėmimu ir pan.).
III.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrija padavė atskirąjį skundą (b. l. 171–174), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir pareiškėjo prašymą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atskirajame skunde pažymi, kad teismas galinčias kilti neigiamas pasekmes sieja išimtinai su statybos darbų vykdymu pagal Detaliojo plano korektūrą, tačiau ginčijamu aktu taip pat sklypas buvo padalintas į tris sklypus. Akcentuoja, kad žemės sklypo savininko kadastriniais matavimais tiesiogiai siekiama administracine tvarka suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tris atskirus žemės sklypus. Tai sukeltų sunkiai atitaisomą didelę žalą, kadangi tenkinus skundo reikalavimus ir panaikinus Detaliojo plano korektūros sprendinius, nebūtų teisinio mechanizmo administracine tvarka atkurti iki ginčijamo sprendimo pagrindu atliktų veiksmų buvusią padėtį. Tam reikėtų kelti naują bylą, kuri daug kainuotų tiek valstybei, tiek visiems proceso dalyviams. Mano, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui. Pabrėžia, jog teismas nepagrįstai galinčią kilti žalą siejo tik su statybomis, tačiau jau projektavimo stadijoje gali būti padaryta didelė ar sunkiai atitaisoma žalą. Mano, jog tik atsakovui pateikus duomenis apie realią prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių žalą, galėtų būti sprendžiama apie prašymo neadekvatumą ar neproporcingumą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymi, kad atskirajame skunde pateikti subjektyvūs pareiškėjo pamąstymai, nepagrįsti jokiais įrodymais, kokie galimi veiksmai ateityje ginčo sklype. Tuo tarpu būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tenka pareiga įrodyti, jog galimai bus padaryta didelė arba sunkiai atitaisoma žala. Be to, pareiškėjas nepagrįstai galinčią kilti žalą sieja su galimais teismo procesais ateityje, nes tai negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrija 2017 m. gegužės 8 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. A30-1009, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto tarybos 1999 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 334 „Dėl teritorijos ((duomenys neskelbtini) g. atšaka iki (duomenys neskelbtini) g.) detaliojo plano tvirtinimo“, sprendinių koregavimas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 5 d. įsakymo galiojimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją informuoti teismą apie veiksmus, susijusius su statybą leidžiančio (-ių) dokumento (-ų) ginčo sklype išdavimu (prašymo pateikimu, svarstymu, sprendimų priėmimu ir pan.).
Paduodamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pareiškėjas siekia, kad būtų pritaikyta laikinoji apsauga administraciniame ginče, t. y. siekia, kad būtų sustabdytas ginčijamo administracinio akto galiojimas.
Pagal ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas, be kita ko, į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 56 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, šiuo atveju – dėl ginčijamo administracinio akto laikino galiojimo sustabdymo. Sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, iš esmės jokių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamo akto teisėtumo, nepateikia. Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl pasiūlymų nagrinėjimo tvarkos pažeidimo, Detaliojo plano prieštaravimo Vilniaus miesto bendrajam planui ir planuojamos teritorijos aplinkosauginio statuso pažeidimo, bus apsvarstyti įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, susipažinus su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, spręstina, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų jį esant neteisėtus, nėra.
Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl to, kad tenkinus skundo reikalavimus ir panaikinus Detaliojo plano korektūros sprendinius, nebūtų teisinio mechanizmo administracine tvarka atkurti iki ginčijamo sprendimo pagrindu atliktų veiksmų buvusią padėtį ir reikėtų kelti naują bylą, nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama suteikti laikiną apsaugą asmeniui nagrinėjamoje byloje, o ne išvengti galimų naujų teismo procesų ateityje. Pareiškėjas galinčią kilti žalą sieja su žemės sklypo savininko atliekamais kadastriniais matavimais, kurie, anot pareiškėjo, parodo, jog vėliau bus imamasi tolimesnių veiksmų dėl projektavimo ir statybų ginčo teritorijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog galimai ateityje bus priimti nauji aktai ar atlikti veiksmai, nepagrindžia galinčios kilti žalos, nes šios aplinkybės nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, jog ginčijamo sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas teigdamas, kad atsakovas turi pareigą įrodyti realią prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių žalą, kad būtų galima spręsti apie prašymo neadekvatumą ar neproporcingumą, visiškai nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia kitai bylos šaliai. Kaip minėta, būtent šalis, teikianti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, nei įrodė, kad ginčijamo sprendimo vykdymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paliktina nepakeista.
Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju negali būti sprendžiamas, nes byla iš esmės nėra išnagrinėta ir galutinis sprendimas joje nėra priimtas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų savininkų bendrijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė