Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso
Nr. 2-24-3-01401-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
35.4.;121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. lapkričio 4
d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos
Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant
ieškovės UAB „Robigas“ atstovui R. B., atstovei advokatei
Jovitai Usonytei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Robigas“ apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. galutinio
sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-838/2010 pagal ieškovės UAB „Robigas“ ieškinį
atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė
pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 10395,48 Lt įsiskolinimo už
atliktus darbus, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas užsakė pagaminti
ir sumontuoti plienines grindjuostes. Ieškovė darbus atliko 2009 metų vasario
mėnesį ir atsakovui pateikė 2009-02-28 PVM sąskaitą faktūrą 10395,84
Lt, tačiau atsakovas iki šiol ieškovei už atliktus darbus nesumokėjo, į
raginimus apmokėti sąskaitą nereaguoja. Ieškovė bylą prašė nagrinėti
dokumentinio proceso tvarka. 2009-09-14 byloje buvo priimtas preliminarus
sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.
2009-10-08
teisme gauti atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus
teismo sprendimo. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad su ieškovo pareikštais
reikalavimais nesutinka, prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Nesutikimo
motyvus nurodė šiuos: žodinių ar rašytinių įsipareigojimų dėl grindjuosčių
pagaminimo ir montavimo ūkininkės R. A. pastatytuose Žvejo
ir medžiotojo namuose su ieškove nėra sudaręs, ant PVM sąskaitos faktūros
pasirašė todėl, kad manė, jog tai formalumas tam, kad įsigaliotų garantinis
aptarnavimas. Taip pat pažymėjo, kad yra tik R. A. įgaliotas
asmuo. Nurodė, kad visų metalo gaminių gaminimo bei montavimo darbus užsakė
kitoje įmonėje, kur atsakingas asmuo buvo S. L.. Apie tai,
kad darbus atliks ar medžiagas teiks kita įmonė, atsakovui nebuvo žinoma.
Kretingos
rajono apylinkės teismo 2010-02-04 galutiniu sprendimu panaikino 2009-09-14
preliminarų sprendimą ir ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovės atsakovui
išrašyta 2009-02-28 PVM sąskaita faktūra 10395,84 Lt sumokėti už suteiktus
patarnavimus bei atliktų darbų aktas yra vieninteliai ieškovės reikalavimą
pagrindžiantys įrodymai, kurie patys savaime neįrodo sutartinių santykių tarp
šalių buvimo vien dėl tos priežasties, kad dvišalei sutarčiai sudaryti būtina
išreikšta abiejų sutarties šalių valia. Pagal byloje pateiktą sutartį (b. l.
68) nustatyta, kad sutartis dėl plieninių grindjuosčių pagaminimo ir montavimo
ūkininkės R. A. objektuose buvo sudaryta tarp R. A. ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcija“, darbus užsakė R. A., o juos atlikti turėjo UAB „Pajūrio metalo
konstrukcija“. Duomenų, kad minėtus darbus atliks UAB „Robigas“, byloje nėra,
tai 2010-01-21 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir kaip liudytojas
apklaustas S. L..
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2010-02-04 galutinį sprendimą ir
perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad
pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK
45 straipsnyje, 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinės teisės normas,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir
taikymo praktikos, netyrė įrodymų, netinkamai pritaikė materialinės bei
procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas 2009-10-05
posėdžio metu kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo pakeitimo ir tai užfiksuota 2009-10-05
teismo posėdžio protokole. Ieškovė nurodė, jog spręs klausimą dėl tinkamo
atsakovo pakeitimo (b. 1. 36). Šiuo atveju ieškovė nesutikimo atsakovą pakeisti
kitu asmeniu neišreiškė, tačiau pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo iš
esmės. Tik 2009-12-14 atsakovas pateikė sutartį tarp R. A. ir
UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, įgaliojimą. Šiuo atveju pirmosios
instancijos teismas, nustatęs, kad A. A. byloje turėjo
dalyvauti kaip trečiasis asmuo, o ne kaip atsakovas, turėjo pasiūlyti pateikti
motyvuotą prašymą dėl šalies pakeitimo nepriklausomai nuo to, jog ieškovė,
naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nepareiškė tokio prašymo. Teismas
turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje ieškovei neatstovavo advokatas ar kitas
teisinį išsilavinimą turintis asmuo. 2010-01-21 teismo posėdžio metu ieškovas
nebuvo tinkamai atstovaujamas, kadangi atstovas R. B. sirgo
ir jam nebuvo suteikta galimybė teikti įrodymus ir įrodyti tas aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus, nes liudytojas S. L. buvo
teismo iškviestas ieškovo atstovo prašymu. Pirmosios instancijos teismas net
neuždavė liudytojui klausimų, kurie atskleistų bylos esmę, taip pat netyrė
esminių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų sutartinių santykių buvimą
tarp ieškovės ir atsakovo. Atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktą, pripažino,
jog darbai atlikti tinkamai, laiku, už sutartą kainą. Taip pat 2009-11-16
teismo posėdžio metu atsakovas nepaneigė, jog ieškovė sumontavo grindjuostes. Klaipėdos
rajono apylinkės teismas 2009-09-14 preliminariame sprendime, kuriuo ieškinį
patenkino, išdėstė iš esmės priešingą teisinį tų pačių faktinių aplinkybių
įvertinimą, t. y. tos pačios faktinės aplinkybės preliminariame sprendime ir skundžiamame
teismo sprendime yra vertinamos skirtingai, nors buvo vertinami tie patys
įrodymai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti
galioti 2010-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės argumentai, kad, 2009-12-14
atsakovui pateikus sutartį tarp R. A. ir UAB „Pajūrio
metalo konstrukcijos“, teismas dar kartą turėjo informuoti ieškovę apie
galimybę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, yra nepagrįsti. Jau 2009-10-05
posėdžio metu pakako duomenų daryti išvadą, jog byloje dalyvauja netinkamas
atsakovas, todėl teismas informavo ieškovę apie galimybę pasinaudoti CPK 45
str. numatyta galimybe pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau ieškovė šia
teise nepasinaudojo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas skirtingai
įvertino tas pačias faktines aplinkybes priimdamas ir preliminarųjį, ir
galutinį teismo sprendimą, kadangi preliminarusis sprendimas yra priimamas
esant dokumentiniam procesui, jame teismas nurodo, kaip bus išspręstas ginčas,
jeigu atsakovas nepateiks prieštaravimų dėl šio sprendimo. Atsakovui pateikus
prieštaravimus – byla nagrinėjama iš esmės ir, priimant galutinį sprendimą,
vertinami ne tik ieškovo kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, bet ir
atsakovo pateikti įrodymai, taip pat liudytojų parodymai ir kt.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato,
kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas
taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo
pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pasirašė ant
atliktų darbų akto bei garantinių sąlygų, kuriuose nurodyta, kad plienines
grindjuostes ieškovas sumontavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–7). Byloje
pateikta sąskaita faktūra yra pasirašyta R. B. (b. l. 8).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios
instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad netyrė įrodymų, netinkamai pritaikė
materialinės bei procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismas
2009-10-05 posėdžio metu kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo pakeitimo, ieškovė
nesutikimo atsakovą pakeisti kitu asmeniu neišreiškė, tačiau pirmosios
instancijos teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo iš esmės. Teisėjų kolegija
nesutinka su apeliantės teiginiais.
Pagal
civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo
dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą
neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Materialinės teisės normos
reglamentuoja materialinių teisinių santykių subjektų tarpusavio teises ir
pareigas. Kai materialinių teisinių santykių subjektai kreipiasi į teismą dėl
pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos, jie įgyja
naują teisinį statusą – tampa proceso šalimis, tai reglamentuoja procesinės
teisės normos. Procesinės teisės normos reglamentuoja, kokios pasekmės kyla,
teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso
reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti,
tačiau ar asmeniui priklauso reikalavimo teisė, ar asmuo turi pagal ieškinį
atsakyti, nustatoma pagal materialinės teisės normas.
Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas nepakeitė atsakovo A. A. tinkamu atsakovu, taip pažeisdamas CPK 45 str. 1 d. CPK
45 str. 1 d. numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad
ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos
iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą
tinkamu atsakovu. Taigi įstatymas nustato teismo teisę vienos iš šalių prašymu
pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, bet ne pareigą savo iniciatyva keisti
proceso šalis. Ieškovė prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu šioje
civilinėje byloje nepateikė, todėl teismas pagrįstai netaikė CPK 45 str. Pagal
susiformavusią teismų praktiką byloje iškilus klausimui dėl šalies tinkamumo,
teismas privalo ieškovui išaiškinti teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama,
tačiau teismas negali, nesant šalies prašymo, pats pakeisti netinkamo atsakovo
tinkamu, nes tik šalys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis. 2009-10-05
posėdžio metu teismas kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo pakeitimo ir tai
užfiksuota teismo posėdžio protokole. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog spręs
klausimą dėl tinkamo atsakovo pakeitimo, t. y. ieškovė teismo buvo informuota
apie galimybę netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tačiau ji šia savo teise
nepasinaudojo ir tokio prašymo nepateikė.
Ieškovė
reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš žodinio susitarimo su atsakovu. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti,
pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli
asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar
susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo
teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 str. 6, 7 d.), pagal
kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir
pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios
suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.650
straipsnyje numatyta, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms
įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), tai rangovas tampa generaliniu rangovu.
Taip pat numatyta, jog užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas
kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su
generaliniu rangovu, pažeidimu.
Sutartis tarp
ieškovės ir atsakovo, tarp ieškovės ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcija“ į bylą
nepateikta. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes,
kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nė vienas įrodymas
teismui negali turėti išankstinės galios, kadangi teismas sprendžia apie tam
tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas
konstatuoja juridiškai reikmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet,
kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad
faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui
įsitikinti ir daryti patvirtintą ar labiau tikėtiną išvadą faktui esant, nei jo
nesant. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti
nepakanka įrodymų, tėra prielaidos. Iš byloje pateiktos
sutarties nustatyta, kad sutartis dėl plieninių grindjuosčių pagaminimo
ir montavimo ūkininkės R. A. objektuose buvo sudaryta tarp
R. A. ir UAB „Pajūrio metalo konstrukcija“, darbus užsakė R. A. (užsakovė), o juos atlikti turėjo UAB „Pajūrio metalo
konstrukcija“ (rangovas) (b. l. 68). Duomenų, kad minėtus darbus atliko UAB
„Robigas“, byloje nėra, tai 2010-01-21 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino
ir kaip liudytojas apklaustas S. L.. Ieškovė teigia, jog
jam skolingas atsakovas A. A., tačiau vadovaujantis CK
6.650 straipsniu, užsakovas ir subrangovas
neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su
sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.
Kaip minėta
pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ieškovei buvo išaiškinta teisė
pakeisti šalis, tačiau ieškovė to nepadarė. Ieškovei atsisakius keisti atsakovą
tinkamu, ieškinys pagrįstai atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Taip pat pažymėtina, kad priimdamas galutinį sprendimą, pirmosios instancijos
teismas įvertino ir kitus įrodymus, kurių neturėjo priimdamas preliminarų
sprendimą, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas,
įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, priėmė du skirtingus sprendimus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino
materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą
sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d.
sprendimą apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326
str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. galutinį sprendimą palikti
nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė
Aušra Maškevičienė
Kolegijos
teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė
Bronius
Valius