Civilinė byla Nr. 2-1656/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 101.; 122.2.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T
A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. birželio11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G.
B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16
d. nutarties, kuria teismas sumažino G. B. 2013 m.
vasario 7 d. nutartimi paskirtą baudą, civilinėje byloje Nr. B2-2156-160/2013
pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inovita“ ieškinį atsakovui
uždarajai akcinei bendrovei „MV Trading“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji
asmenys Wellmax Trading LTD ir Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Noredea
Bank Finland Plc Lietuvos skyrių.
Teismas
n
u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje vykdomos įmonės bankroto
procedūros.
Atskiruoju skundu
ginčijamas nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino prašymą dėl baudos
suinteresuotam asmeniui panaikinimo, teisėtumas.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d.
nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 8 d., iškėlė UAB „MV Trading“
bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus
grupė” ir įpareigojo atsakovo valdymo organus ne vėliau kaip per dešimt dienų
nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti įmonės
bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus.
BUAB „MV Trading“ bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus
grupė” įgaliotas asmuo I. M. 2013 m. sausio 29 d. prašė
skirti BUAB „MV Trading“ buvusiam direktoriui G. B. 10 000
Lt baudą. Nurodė, kad administratoriui iki šiol nėra perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai bei turtas. Įmonės
bankroto iškėlimo dieną jos direktoriumi buvo G. B., iki įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą įmonės
vadovas buvo pakeistas į A. A. N., tačiau jam G.
B. jokių įmonės dokumentų bei turto neperdavė. Administratoriui ne kartą
susisiekus su G. B., šis nurodydavo, jog įmonės dokumentų
ir turto neperduos. Dėl G. B. neteisėtų veiksmų
administratorius negali išanalizuoti bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių,
negali sudaryti tikslios įmonės veiklos ataskaitos ir tinkamai atlikti Įmonių
bankroto įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų administratoriaus
pareigų.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d.
nutartimi už teismo įpareigojimų perduoti įmonės bankroto administratoriui visą
įmonės turtą ir visus dokumentus nevykdymą BUAB „MV Trading“ buvusiam direktoriui
G. B. paskyrė 10 000 Lt baudą bei nustatė terminą iki
2013 m. vasario 22 d. perduoti bankrutuojančios UAB
„MV Trading“ bankroto administratoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ UAB „MV Trading“
dokumentus ir turtą.
2013 m. vasario 21 d. BUAB „MV Trading“ buvęs direktorius G. B. Vilniaus apygardos
teismui pateikė prašymą panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paskirtą 10 000 Lt
baudą ir įpareigojimą bankroto administratoriui perduoti UAB „MV Trading“ turtą
ir įmonės dokumentus. Paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m.
lapkričio 08 d. UAB „MV Trading“ vadovu buvo A. A. N.,
todėl jis ir turėjo perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. 2012
m. rugsėjo 24 d. G. B. A. A. N. pagal
perdavimo-priėmimo aktus pasirašytinai perdavė visus įmonės dokumentus ir
turtą, tačiau A. A. N. bankroto administratoriui pateikė
tik dalį dokumentų. Ši informacija buvo suteikta bankroto administratoriui,
todėl administratorius nepagrįstai kreipėsi į teismą paskirti G.
B. baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d.
nutartimi sumažino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartimi G. B. paskirtą 10 000 Lt baudą iki 5 000 Lt, kitą prašymo dalį
atmetė.
Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo metu G. B. buvo įmonės
vienintelis akcininkas ir direktorius, apie bankroto bylos iškėlimą žinojo,
teikė atsiliepimus į ieškinius, pateikė įmonės balansą, kuriame nurodyta
valdomo turto apimtis, todėl veikdamas sąžiningai, neturėjo imtis veiksmų
parduoti įmonės akcijas už 1 litą tuo metu, kai teismas jau buvo nusprendęs
iškelti įmonei bankroto bylą bei perduoti įmonės dokumentus ir turtą kitam
asmeniui. Teismas nurodė, kad perduodamo turto priėmimo-perdavimo aktas rodo,
jog A. A. N. administratoriui perdavė 104 lapus dokumentų.
Iš 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo-perdavimo akto, kuriuo G.
B. perdavė dokumentus A. A. N., matyti, kad perduodami
dokumentai apima laikotarpį nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2012 m. rugsėjo 24
d., tačiau kiek konkrečiai dokumentų lapų ar aplankų perduota, nenurodoma.
Nurodoma, kad perduodamas ilgalaikis turtas, tačiau G. B. teismo
posėdžio metu paaiškino, jog ilgalaikio turto nebuvo, o balansas, kurį jis
pateikė į bylą, sudarytas klaidingai. Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais ne
tik G. B., bet ir A. A. N.,
elgdamasis nepateisinamai, apsunkino bankrutuojančios UAB „MV Trading“ bankroto
procedūras, todėl G. B. atsakomybė baudos atžvilgiu
mažintina iki 5000 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo
G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013
m. vasario 7 d. ir 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
B2-2156-160/2013, kuriose G. B. paskirta bauda 5 000 Lt
bauda.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. A. G. B. UAB
„MV Trading“ direktoriumi buvo iki 2012
m. rugsėjo 12 d. Nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. UAB „MV Trading“
vadovu ir vieninteliu akcininku buvo A. A. N., todėl ir
ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytas vadovo pareigas turėjo atlikti A. A. N., o ne apeliantas.
2. Administratorius, remdamasis tik A.
A. N. paaiškinimuose išdėstytomis aplinkybėmis,
kurios yra viena kitai prieštaraujančios ir keliančios abejonių, kreipėsi į
teismą su nepagrįstu prašymu dėl baudos skyrimo apeliantui, nors apeliantas
teismui pateikė perdavimo priėmimo aktus, iš kurių matyti, kad
G. B. perdavė A. A. N. įmonės
turtą ir dokumentus ir šie dokumentai nėra teismo užginčyti.
3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog akcijos buvo
parduotos už vieną litą, kas visiškai neatitinka tikrovės ir sudaro nepagrįstą
įspūdį, jog akcijų pardavimas buvo tik dėl akių.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos
teismo nutarties, kuria iš dalies
patenkintas prašymas dėl baudos,
skirtos už teismo įpareigojimų nevykdymą, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo
patikrinimas.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą
(bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą,
įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias
procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ),
kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek
jos neprieštarauja šio įstatymo
nuostatoms.
Įmonių bankroto
įstatymo (toliau
– ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1
punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės
valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą,
sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir
visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas
įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus
dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar)
ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki
10 tūkstančių litų baudą.
Civilinio proceso
bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir
laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus (CPK 7 str.). Bankroto procedūros
dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir
kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims,
kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras, piktnaudžiauja savo
procesinėmis teisėmis ar kitaip nesąžiningai elgiasi.
Pagal ĮBĮ 10 straipsnio
4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas
privalo
nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15
dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį
įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal
balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis,
ir visus dokumentus. Taigi, įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo
organų pareiga po nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui
dokumentus ir turtą, atsiranda nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo metu.
Šiai nutarčiai įsiteisėjus, įmonės valdymo organai privalo įvykdyti pareigą ir
perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Bankrutuojančios
įmonės valdymo organų pasikeitimas laikotarpyje nuo nutarties iškelti bankroto
bylą priėmimo iki jos įsiteisėjimo neturi įtakos šios pareigos galiojimui. Kai
pakeičiami bankrutuojančios įmonės valdymo organai, naujiesiems valdymo
organams pereina ankstesnių valdymo organų teisės ir pareigos, tame tarpe ir
pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Nors šią
pareigą po įmonės valdymo organų pasikeitimo privalo įvykdyti naujieji valdymo
organai, tačiau jie objektyviai tą gali padaryti tik tuo atveju, jei anksčiau
veikę valdymo organai tinkamai perduoda naujiesiems valdymo organams bankroto
administratoriui perduotiną įmonės turtą ir dokumentus. Kitaip tariant,
bankrutuojančios įmonės valdymo organai negali išvengti pareigos perduoti
bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, perleisdami įmonę ar
įmonės valdymą tretiesiems asmenims. Jeigu teismo nutartis iškelti įmonei
bankroto bylą įsiteisėja ir naujieji bankrutuojančios įmonės valdymo organai,
šį statusą įgiję po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, privalo
įvykdyti įmonės dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui pareigą
iki šių dokumentų ir turto perėmimo iš ankstesnių įmonės valdymo organų,
bankroto administratorius dėl dokumentų ir turto turi teisę kreiptis tiesiogiai
į anksčiau buvusius įmonės valdymo organus. Tai atitiktų bankroto procese vyraujantį
operatyvumo principą ir reikalavimą užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Taigi,
teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, turi teisę nutartimi įpareigoti
ne tik esamus, bet ir buvusius įmonės valdymo organus nustatant jiems terminą,
per kurį bankroto administratoriui turi būti perduoti įmonės visi dokumentai ir
turtas. Atitinkamai, įmonės valdymo organams, nevykdantiems pareigos perduoti
bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, teismas turi teisę skirti
aukščiau minėtą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyto dydžio baudą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas, 2012 m. birželio 27 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „MV Trading“ bankroto bylą ir įpareigojo UAB „MV Trading“
valdymo organus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti
bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties
įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šios nutarties priėmimo
dieną įmonės direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo apeliantas
G. B.. Nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. UAB „MV Trading“
vadovu ir vieninteliu akcininku tapo A. A. N.. Nutartis
iškelti atsakovui bankroto bylą įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 8 d. BUAB „MV Trading“ bankroto administratoriumi paskirtas
UAB „Karaliaučiaus grupė” atsakovo bankroto procedūras vykdyti įgaliojo I. M., tačiau iki 2013
m. sausio 29 d. įmonės turtas pagal balansą ir visi įmonės dokumentai jam
nebuvo perduoti. Bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymu pirmosios
instancijos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paskyrė 10 000 Lt dydžio
baudą buvusiam atsakovo BUAB „MV Trading“
direktoriui G. B. ir nustatė terminą pateikti bankroto
administratoriui pateikti įmonės turtą pagal balansą ir dokumentus. Skundžiama
2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, iš dalies
tenkindamas G. B. prašymą dėl baudos panaikinimo,
sumažino paskirtą baudą iki 5000 Lt.
Kaip minėta, buvusiems
bankrutuojančios įmonėms valdymo organams pareiga perduoti įmonės turtą ir
visus dokumentus neišnyksta perleidus įmonę ar įmonės valdymą tretiesiems
asmenims. Vadinasi, apeliantas privalėjo naujajam įmonės vadovui A. A. N. perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą pagal
balansą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nustatytus įpareigojimus. Atsakovo direktorius A. A. N. bankroto administratoriui teigia perdavęs viską, ką
gavo iš G. B. – 104 lapus dokumentų ir įmonės anspaudą
(b. l. 142-143); materialaus turto ar lėšų G. B. jam
neperdavęs. A. A. N. negalint įvykdyti ĮBĮ numatytų
įpareigojimų dėl to, kad G. B. neperdavė jam įmonės turto
ir visų dokumentų, atsakomybė kyla ir ankstesniajam bendrovės direktoriui G. B.. Žinodamas, kad UAB
„MV Trading“ iškelta bankroto byla ir kad
per 10 dienų po 2012 m. birželio 27 d. nutarties įsiteisėjimo reikės perduoti
bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus,
apeliantas, perleidęs visas turėtas 100 proc. įmonės akcijų, neužtikrino
dokumentų ir turto perdavimo pareigos įgyvendinimo. Nors apeliantas teigia
perdavęs A. A. N. visus dokumentus ir nežino priežasčių,
dėl kurių A. A. N. neperdavė jų bankroto administratoriui,
tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Byloje yra tik abstraktaus
turinio 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo perdavimo aktai (b. l. 138, 140),
kuriuose nenurodyta dokumentų lapų skaičiaus, nepridėti perduoto įmonės balanse
nurodyto turto apyrašai. Apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdyje
pripažino, kad priėmimo perdavimo aktus surašė netinkamai, tačiau negalėjo
nurodyti, koks konkrečiai turtas buvo perduotas naujajam bendrovės direktoriui
A. A. N.. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, kad
įmonės turtas įkeistas bankui, kad priėmimo perdavimo metu įmonė materialaus
turto neturėjo, tačiau atskirajame skunde teigia, jog pagal byloje esančius
priėmimo perdavimo aktus A. A. N. pasirašytinai perdavė
visus įmonės dokumentus ir turtą, taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad dokumentų
lapai nebuvo sunumeruoti, nepaneigia dokumentų ir turto perdavimo fakto. Tokie
prieštaringi apelianto teiginiai leidžia abejoti jo sąžiningumu ir jo atskirojo
skundo argumentų pagrįstumu. Juo labiau, kad pagal byloje esantį paties
apelianto pateiktą BUAB „MV Trading“ 2012 m. balandžio 16 d. balansą, bendrovė
turi materialaus turto už 168 584 Lt.
Pažymėtina, kad byloje
nėra duomenų apie įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens, ginančio
bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, suinteresuotumą veikti
prieš buvusį įmonės direktorių. Priešingai, šio asmens siekis pradėti vykdyti
bankroto procedūras ir gauti bankrutuojančios įmonės išlikusį turtą bei
dokumentus atitinka įstatymo reikalavimus ir jam suteiktus įgaliojimus, taip
pat bankroto proceso esmę ir operatyvumo bei viešojo intereso apsaugos
principus. Todėl netikėti šio asmens pateikta informacija, jog, susisiekus su G. B., šis informavo, jog visų įmonės dokumentų ir turto
neperduos, nėra pagrindo.
Kita vertus,
apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai nustatė, kad sąžiningai veikdamas apeliantas, žinodamas,
kad teismas yra nusprendęs atsakovui iškelti bankroto bylą, neturėjo parduoti
įmonės akcijų už 1 litą, kadangi byloje nėra duomenų apie G.
B. tokios teisės apribojimus (CK 1.101 str. 3 d., Lietuvos Respublikos
akcinių bendrovių įstatymo 14-16 str.). Taip pat apeliacinės instancijos
teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, kad G. B. perleido
akcijas A. A. N. už 1 Lt. Be to, pirmosios instancijos
teismas nutartį grindžia apelianto G. B. teiginiu, jog jo
į bylą pateiktas balansas sudarytas klaidingai, nes perdavimo metu įmonėje
ilgalaikio turto nebuvo, tačiau teismo posėdžio protokole tokio teiginio nėra
užfiksuota. Teismas įvertina ir tai, kad, nors 2012 m. rugsėjo 24 d. priėmimo
perdavimo aktai ir nėra išsamūs, tačiau juose patvirtinama, jog įmonės turtą
bei dokumentus apeliantas perdavė, o naujasis įmonės vadovas A. A. N. juos perėmė.
Kaip minėta, ĮBĮ 10 straipsnio
7 dalies 1 punktas numato galimybę skirti
bankrutuojančios įmonės vadovui iki 10 000 Lt dydžio baudą. Tai – maksimali
bauda.
Atsakomybėn traukiamam
asmeniui konkreti nuobauda (šiuo atveju – bauda) skiriama sankcijos ribose,
atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenį, pažeidimu
sukeltas teisines pasekmes.
Esant nustatytoms
anksčiau paminėtoms aplinkybėms, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas
pagrįstai nustatė buvusio BUAB „MV Trading“ vadovo atsakomybę ir visa apimtimi
nepanaikino buvusiam BUAB „MV Trading“ direktoriui paskirtos baudos, tačiau šia
sankcija siekiami tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus G.
B. mažesnę – 3000 Lt dydžio – baudą. Todėl yra pagrindas spręsti, kad
skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013
m. balandžio 16 d. nutartis turi būti
pakeista sumažinant apeliantui paskirtą baudą iki 3000 Lt.
Teismas pažymi, kad įstatyme
numatytos ir teismo paskirtos sankcijos taikymas neatleidžia nuo prievolės
atlikti nustatytą pareigą bei neužkerta kelio ateityje taikyti naujas sankcijas,
nustačius pagrindą asmens teisinei atsakomybei.
Vadovaudamasis CPK 337
straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n
u t a r i a:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio
16 d. nutartį.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 7
d. nutartimi G. B. (a. k. (duomenys
neskelbtini) paskirtą 10 000 Lt baudą iki 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų).
Teisėjas Artūras
Driukas