Civilinė byla Nr. e2A-373-516/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00184-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beleza Medica“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1789-567/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Beleza Medica“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unishop“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Beleza Medica“ 432 666,60 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio kompensacines palūkanas už 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 18 d. laikotarpį, t. y. 4 264,40 Eur sumą, 8 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. šalys sudarė prekių pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria susitarė dėl prekių pristatymo ir apmokėjimo terminų. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinę 1 050 000 Eur sumos sąskaitą faktūrą, kurią ieškovė apmokėjo 2020 m. gruodžio 30 d. Pagal sutartį atsakovė turėjo pristatyti ieškovei prekes per 10 darbo dienų nuo kainos sumokėjimo, tačiau pristatė tik dalį prekių. Atsakovė nepristatė prekių už 482 666,60 Eur sumą. 2021 m. sausio 29 d. ieškovė pareikalavo, kad atsakovė grąžintų sumokėtą sumą už nepristatytas prekes, tačiau atsakovė grąžino tik 50 000 Eur, likdama skolinga 432 666,60 Eur. Atsakovė pažeidė sutartines prievoles, ieškovės teises ir interesus, todėl 432 666,60 Eur suma priteistina iš atsakovės. Pasak ieškovės, atsakovė taip pat privalėjo sumokėti 8 procentų dydžio kompensacines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, už 2021 m. sausio 4 d. – 2021 m. vasario 18 d. laikotarpį, t. y. 4 264,40 Eur, taip pat 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį iš atsakovės taip pat priteistina 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo suma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 432 666,60 Eur skolą, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 4 264,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą 436 931 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 490 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog iš anksto sumokėjo atsakovei 1 050 000 Eur už prekes, tačiau atsakovė pristatė tik dalį prekių už 567 333,40 Eur sumą. Likusiai apmokėtai avanso sumai atsakovė prekių ieškovei nėra pristačiusi, tačiau, gavusi ieškovės 2021 m. sausio 29 d. pranešimą dėl sutarties pažeidimo ir avanso grąžinimo ir 2021 m. vasario 2 d. pasiūlymą dėl avanso grąžinimo dalimis, grąžino ieškovei 50 000 Eur, likdama skolinga 432 666,60 Eur.

5.       Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra lėšų, kurias ieškovė sumokėjo atsakovei avansu už prekes, priteisimas ieškovei iš atsakovės, todėl aplinkybės, jog atsakovė susidūrė su tiekimo problemomis, dalį prekių pristatė, teismo vertinimu, nėra reikšmingos. Teismas nustatė, kad šalys tarp jų sudarytos prekių pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 punkte aiškiai sutarė, jog, jeigu UAB „Beleza Medica“ per 3 darbo dienas nuo pirkimo kainos gavimo neperduoda prekių ieškovei atsakovės sandėlio vietoje, tuomet, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo gauto reikalavimo grąžinti ieškovei jos sumokėtą pirkimo kainą. Atsakovė neginčijo, kad pristatė tik dalį prekių, dalį avanso grąžino, likdama skolinga 432 666,60 Eur sumą, t. y. beveik pusę (41 proc.) nuo iš anksto ieškovės sumokėto avanso už prekes sumos. Atsakovė konkrečių duomenų apie prekių pristatymą vėlesniu laikotarpiu nepateikė, todėl teismas atsakovės argumentus dėl neesminio sutarties pažeidimo vertino kritiškai. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė pristatė tik dalį prekių, ieškovei grąžino nežymią dalį avanso sumos, o likusią atsisakė grąžinti, argumentuodama iš esmės neesminiu sutarties pažeidimu ir nenurodydama preliminarių prekių pristatymo terminų likusiai sumai, patvirtino ne tik atsakovės negalėjimą pristatyti likusių prekių, bet ir nepagrįstą atsisakymą grąžinti avanso likutį.

6.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas turėjo teisę reikalauti, jog atsakovė grąžintų ieškovei jos sumokėtą likusią pirkimo kainą. Toks ieškovės reikalavimas atitiko šalių sudarytos sutarties nuostatas (bendrųjų sąlygų 3.3 punktas, specialiųjų sąlygų prekių pristatymo terminai), todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovei dalį priekių pristačius, o dalies nepristačius, ieškovė, nenutraukusi sutarties, galės prašyti susigrąžinti pinigines sumas. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 13–13.2 punktus šalys sutarė, kad sutartis įsigalioja tą dieną, kai ją pasirašo abi šalys ir galioja tol, kol šalys visiškai įvykdo visus prisiimtus įsipareigojimus. Vadinasi, ieškovės teisė reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo, atsakovei nepristačius prekių, nesaistoma būtinybės nutraukti sutartį, nes nepriklausomai nuo sutarties (ne)nutraukimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovei pagal sutarties nuostatas atsirado teisė reikalauti grąžinti nepatiektų prekių kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis).

7.       Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės prekių tiekimo sutrikimais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovės negrąžintą avanso likutį. Dėl šios priežasties teismas netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Turkijos bendrovę „ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. Sti“, nes atsakovės teisiniai santykiai su prekių tiekėju neturi įtakos nagrinėjamos bylos šalių teisėms ir pareigoms, nustatytoms tik tarp šios bylos šalių sudarytoje dvišalėje prekių pardavimo sutartyje.

8.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių sudarytas sandoris atitiko Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, šalys sutartyje nesusitarė dėl kitokios kompensuojamųjų palūkanų normos. Atsakovė neginčijo kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo, todėl teismas iš atsakovės ieškovei priteisė ir 4 264,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų sumą ieškovei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Atsakovei didžiąja dalimi įvykdžius sutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog sutartį nutraukti buvo nebūtina ir ieškovė turėjo teisę susigrąžinti iš atsakovės pinigus. Atsakovė buvo informavusi ieškovę, kad prekių pagal sutartį tiekimas užtruko vien dėl to, kad sutriko tiekimo grandinė ir atsakovės tiekėjas atidėjo prekių tiekimą vėlesniam terminui, todėl pagrindo netęsti sutarties nėra, ir kad prekės pagal sutartį turėjo būti gautos artimiausiu metu, analogiškai jas nedelsiant pristatant ieškovei, taigi nėra pagrindo reikalauti susigrąžinti pinigines sumas pagal sutartį, kai sutartis atsakovės jau iš dalies yra įvykdyta.

9.2.                      Atsakovės vertinimu, ieškovė galėjo prašyti susigrąžinti pinigines sumas tik tuomet, kai šalių sudaryta sutartis nebūtų pradėta vykdyti arba jokia apimtimi nebūtų atsakovės įvykdyta, o ne tuo atveju, kai sudarytą sutartį atsakovė yra iš dalies įvykdžiusi. Ieškovė turėjo konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ir tik nutraukusi šalių sudarytą sutartį prašyti grąžinti nepanaudotas pinigines sumas. Šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, nes buvo nurodžiusi, jog artimiausioje ateityje pristatys prekes ieškovei, todėl nėra pagrindo nutraukti sutarties, o kartu nėra pagrindo ir prašyti grąžinti pinigines sumas, už kurias dar nėra pristatytos prekės. Ieškovė ir atsakovė sutartyje nebuvo numačiusios, kad prekių nepristatymas laiku yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl tai negalėjo būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir atsakovei turėjo būti nustatytas papildomas terminas įvykdyti sutartį.

9.3.                      Teismas neišsamiai ir nepakankamai įvertino atsakovės pateiktus paaiškinimus bei jos procesiniame dokumente nurodytas aplinkybes, taip pat visiškai nesprendė dėl trečiojo asmens įtraukimo į bylą ir tik sprendime aptarė šį klausimą. Teismas, nenagrinėdamas šio prašymo ir neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu Turkijos bendrovės „ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. Sti“, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir užkirto kelią atsakovei pateikti savo įrodymus, dėl ko byloje nebuvo nustatyta objektyvi tiesa. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias sutarties dalinį įvykdymą, jos nutraukimo prasme, civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, taip pat netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

10.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nors atsakovė skunde nurodo, kad prekės turėjo būti gautos artimiausiu metu ir todėl ieškovei nėra pagrindo reikalauti susigrąžinti pinigines lėšas pagal sutartį, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, jog prekės nebuvo gautos nei artimiausiu metu, nei tuo metu, kai pateiktas apeliacinis skundas.

10.2.                      Atsakovės prekių tiekimo sutrikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai netenkino prašymo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti prekių tiekėją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip pardavėjos, pareigos grąžinti ieškovei (pirkėjai) mokėjimą už nepristatytas prekes.

13.       Apeliantė teigimu, ieškovė galėjo prašyti susigrąžinti pinigines sumas nenutraukdama sutarties tik tuomet, jeigu šalių sudaryta sutartis nebūtų pradėta vykdyti ir jokia apimtimi atsakovės nebūtų įvykdyta. Teisėjų kolegija, išanalizavusi prekių pardavimo sutarties sąlygą, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama avanso grąžinimo, šį apeliantės argumentą pripažįsta nepagrįstu.

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. tarp ieškovės UAB „Unishop“ ir atsakovės UAB „Beleza Medica“ buvo sudaryta prekių pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti ieškovei prekes (vienkartines pirštines), o ieškovė – už jas sumokėti. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 punkte šalys sutarė, kad, jeigu UAB „Beleza Medica“ per 3 darbo dienas nuo pirkimo kainos gavimo neperduoda prekių ieškovei atsakovės sandėlio vietoje, tuomet, esant ieškovės reikalavimui, atsakovė įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo gauto reikalavimo grąžinti ieškovei jos sumokėtą pirkimo kainą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad prekės turėjo būti pristatytos ieškovei per 10 darbo dienų nuo pirkimo kainos sumokėjimo.

15.       2020 m. gruodžio 11 d. UAB „Beleza Medica“ išrašė UAB „Unishop“ išankstinę 1 050 000 Eur sumos sąskaitą–faktūrą, kurią UAB „Unishop“ apmokėjo iš viso aštuoniais Luminor Bank AS ir UAB „Paysera Lt“ mokėjimo pavedimais 2020 m. gruodžio 14 d.–2020 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu. UAB „Beleza Medica“ pristatė tik dalį prekių, todėl 2021 m. sausio 29 d. pranešimu UAB „Unishop“ pareikalavo grąžinti avansą už nepristatytas prekes, 2021 m. vasario 2 d. UAB „Unishop“ reikalavimu dėl prievolės įvykdymo geranoriškai pasiūlė UAB „Beleza Medica“ grąžinti 482 666,60 Eur sumą, mokant po 120 666,65 Eur nuo 2021 m. vasario 4 d. iki 2021 m. vasario 15 d., UAB „Beleza Medica“ grąžino tik 50 000 Eur.

16.       CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

17.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18.       Šiuo atveju analizuojant aptariamą sutarties 3.3 punktą svarbu pažymėti, kad šis punktas yra imperatyvus ir aiškus, su juo atsakovė sutiko. Minėtoje nuostatoje jokio susitarimo, kad šis punktas galiotų tik tuomet, kai šalių sudaryta sutartis nebūtų pradėta vykdyti arba jokia apimtimi nebūtų įvykdyta iš atsakovės pusės, nėra. Taip pat nėra numatyta, kad ši nuostata galioja tik tuo atveju, kai pirkėja siekia nutraukti šalių sudarytą sutartį. Taigi, jokių esminių susitarimų, iš kurių būtų galimybė spręsti apie minėtos sutarties normos galiojimą tik tuo atveju, jei sutartis atsakovės nebūtų pradėta vykdyti arba ieškovei siekiant nutraukti sutartį, aptariamoje sutarties sąlygoje nėra. Taigi, ieškovės reikalavimas sutarties 3.3 punktą atitinka ir ji, pardavėjai per 3 darbo dienas nuo pirkimo kainos gavimo neperdavus prekių, turėjo teisę reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. 

19.       Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovė turėjo konstatuoti esminį sutarties pažeidimą ir tik nutraukusi šalių sudarytą sutartį prašyti grąžinti nepanaudotas pinigų sumas. Sutarties galiojimas ir nutraukimas reglamentuotas 13 punkte, kuriame numatytos sąlygos, būtinos sutarties nutraukimui dėl esminio jos pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ne nutraukti šalių sudarytą sutartį pagal sutarties 13 punktą, bet grąžinti sumokėtą dalį avanso pagal jau minėtą sutarties 3.3 punktą, nenutraukiant sutarties. Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) suteikia galimybę ieškovei pačiai pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo pažeistą teisę. Kai sutarties nuostatos expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) nenustato, kad susigrąžinti avansą pirkėja turi teisę tik tuo atveju, kai sutartis yra nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pati nukentėjusi šalis (šiuo atveju – pirkėja, ieškovė) turi teisę spręsti, kurį sutartyje numatytą pažeistos teisės gynimo būdą rinktis – nutraukti sutartį ar reikalauti avansu sumokėtų sumų grąžinimo, išsaugant sutartį. Atitinkamai šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl esminio sutarties pažeidimo (ne)buvimo, nes tai nėra susiję su ieškovės pasirinktu teisių gynimo būdu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės teisė reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo, atsakovei nepristačius prekių, nėra saistoma su būtinybe nutraukti sutartį, nes nepriklausomai nuo sutarties (ne)nutraukimo dėl netinkamo sutarties vykdymo, ieškovei pagal sutarties nuostatas (3.3 punktą) išlieka teisė reikalauti grąžinti nepatiektų prekių kainą.  

20.       Apeliantė teigia, kad buvo informavusi ieškovę, jog prekių pagal sutartį tiekimas užtruko vien dėl to, kad sutriko tiekimo grandinė ir atsakovės tiekėja atidėjo prekių tiekimą vėlesniam terminui, todėl pagrindo netęsti sutarties nėra, ir kad prekės pagal sutartį turėjo būti gautos artimiausiu metu, analogiškai jas nedelsiant pristatant ieškovei, taigi nėra pagrindo reikalauti susigrąžinti pinigines sumas pagal sutartį, kai sutartis atsakovės jau yra iš dalies įvykdyta. Taip pat, apeliantės vertinimu, teismas, netenkinęs prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Turkijos bendrovės „ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. Sti“ (tiekėjos), pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir užkirto kelią atsakovei pateikti savo įrodymus, dėl ko byloje nebuvo nustatyta objektyvi tiesa.

21.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, susijusios su apeliantės prekių tiekimo sutrikimais nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į apeliantės negrąžintą avanso likutį. Kadangi minėtos aplinkybės nebuvo aktualios nagrinėjamai bylai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų Turkijos bendrovę „ETERNAL Ayk.ve Teks. San. Tic. Ltd. ?ti“. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo būti vertinama tai, ar ginčo sutarties šalys tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus viena kitai, ar egzistavo sutarties 3.3 punkte, kuriuo rėmėsi ieškovė, nurodytos prielaidos avanso dalies grąžinimui. Tiekėjos veiksmai šiame kontekste neturėjo būti ir nebuvo vertinami, nes avanso grąžinimui pagal sutarties 3.3 punktą nėra svarbūs apeliantės teisiniai santykiai su prekių tiekėja, tai neturėjo įtakos nagrinėjamos bylos šalių teisėms ir pareigoms, nustatytoms tik tarp šios bylos šalių sudarytoje dvišalėje prekių pardavimo sutartyje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti ir nepasisakė dėl tiekėjos teisių ar pareigų. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas į nagrinėjimą bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu neįtraukė tiekėjos, teisiškai nepagrįsti ir neteikia pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė sutarties nuostatas, nenukrypo nuo ginčo klausimui aktualios teismų praktikos, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to, nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

23.       Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovei atidėtas 2 797 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinas 2 797 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

24.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias patvirtina byloje pateikti dokumentai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beleza Medica“ (juridinio asmens kodas 303150410) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Unishop“ (juridinio asmens kodas 302787009) 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Beleza Medica“ (juridinio asmens kodas 303150410) 2 797 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                        Agnė Tikniūtė