Civilinė byla Nr. e2A-1147-587/2022
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01023-2020-5
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-374/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei A. S. dėl leidimo patekti į butą ir pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl atsiradusios žalos, patirtos būsto administratoriaus teisės pažeidimais bei piktnaudžiavimo administratoriaus įgaliojimais ir ilgalaikio skubaus teismo sprendimo nevykdymu ir netinkamu administravimu sukeltų pasekmių pašalinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“ (toliau – ir UAB „Mano Būstas Neris“) ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovę A. S. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą, per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) priimtą teismo sprendimą leisti vykdyti skubiai; 3) uždrausti atsakovei A. S. nuo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol atsakovė A. S. susitvarkys savo bute esančių vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą, naudotis šaltu ir karštu vandeniu, leidžiant ieškovei uždaryti vandens teikimą į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane.
2. Ieškovė prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad priešieškinyje reiškiami reikalavimai yra netikslūs, neaiškūs. Atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovei iš ieškovo turtinės ir neturtinės neapibrėžto dydžio žalos atlyginimą atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3918/18(2.1.1E-TD2) pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas. Atsakovė A. S. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13480-845/2019 įpareigojo ieškovę atnaujinti vandens tiekimą atsakovės butui (duomenys neskelbtini). Sprendimo dalį dėl vandens tiekimo atnaujinimo atsakovės butui teismas nurodė vykdyti skubiai. Ieškovas ilgą laiką negalėjo atnaujinti vandens tiekimo į atsakovės butą (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), buto savininkės veiksmų, neįleidžiant ieškovo į patalpas, jog galėtų atsukti vandentiekio stove sumontuotus ventilius. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė galėjo atnaujinti vandens tiekimą atsakovės bute. Pajungus vandens tiekimą atsakovei, buvo užlieti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vandens prasiskverbimai nesiliovė, ieškovė 2020 m. sausio 28 d. ir 2020 m. sausio 29 d. atliko neeilines apžiūras. Buvo nustatyta, kad užpylimai vyksta iš (duomenys neskelbtini) buto atsakomybės ribose esančių vandentiekių ir / ar buitinių nuotekų vamzdžių. Konkreti vieta nenustatyta, sienose ir grindyse paslėptos visos santechnikos. Atsižvelgiant į visas užpylimo aplinkybes ir apžiūros rezultatus, ieškovė daro išvadą, kad gedimas galimai yra susijęs su maišytuvo ekscentriku (maišytuvo ir vamzdyno srieginė jungiamoji detalė), taip pat viena iš galimų priežasčių yra lituojamo plastiko (PPR) fasoninės detalės nesandarumas. Ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini) buto savininkui yra rekomenduojama atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą. Ieškovė 2020 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei apžiūros aktą ir raštą su įpareigojimu atlikti darbus. Atsakovė 2020 m. vasario 6 d. pateikė ieškovei atsakymą, kad su įpareigojimu nesutinka.
4. Atsakovė A. S. su ieškiniu nesutinka, savo nuomonę ir reikalavimus išdėstė priešieškinyje. Priešieškiniu atsakovė teismo prašė: 1) įpareigoti namo administratorę UAB „Mano būstas Neris“ atlikti veiksmus: a) pakeisti bendro naudojimo stovą, dėl kurio nekeitimo namo gyventojams yra nuolat keliama žala nuo 2019 m. sausio 29 d. priimto sprendimo, kuris ligi šiol nėra įvykdytas, pagrindu; b) pateikti pirminius bendrojo naudojimo vamzdynų faktinius tyrimus, kokiomis apžiūromis remiantis užlietiems namo gyventojams yra išduodamos formalios pažymos dėl bendro naudojimo objektų tinkamos būklės, kadangi nurodytą aplinkybę visiškai paneigia ieškovės 2019 m. sausio 29 d. raštas Nr. AB-RS-19-0262 (nurodyti fiktyvių tyrimų atlikimo datą, apžiūrų vadovus ir vykdytojus, apžiūrų aktų registravimo duomenis namo techninės priežiūros žurnale ar techninėse ataskaitose (Reglamento 94 p.); c) pateikti vaizdo ar kitokios fotofiksacijos būdu gautą įrodomąją medžiagą su atlikta viso bendrojo naudojimo stovo patikra, kaip teigia ją neva įvykdęs 2020 m. sausio 28–29 dienomis administratorius, atsakovei reikalaujant tą atlikti, žodinės ir raštiškos jų išvados nėra patikimos ir neturėtų būti traktuojamos kaip tinkamas įrodymas; 2) pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Mano Būstas Neris“ išduotas pažymas (visus atsakovės buto apžiūros aktus), būtent 2020 m. vasario 4 d. apžiūros aktą Nr. MBN-RS-20-1194, kurias į bylą pateikė ieškovė dėl atsakovės individualaus (Nr. (duomenys neskelbtini) buto) vamzdyno būklės, nes administruojanti įmonė tam neturi įgaliojimų; 3) atlikti nepriklausomą teismo skiriamą ekspertizę, siekiant, kad pagaliau būtų nustatytas tikrasis apliejimo židinys namo vamzdyne patikrinant bendrojo naudojimo stovo vamzdynų būklę nuo 1 iki 5 aukštų su vaizdo kamera; 4) priteisti visą atsakovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
5. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad daugiabutyje (adresu (duomenys neskelbtini)) dažnai vyksta nuolat besikartojantys užliejimai dėl vamzdynų susidėvėjimo. Name nebuvo atliekamas specialias žinias turinčių asmenų tyrimas, siekiant nustatyti konkrečią pratekėjimo vietą vamzdyne, atsakovė ėmėsi iniciatyvos tą tyrimą atlikti, iškvietė į daugiabutį pastatų inžinerinės įrangos ekspertą D. K.. Statybų ekspertas išvadoje namo vamzdynų būklę įvertino, kaip seniai viršijusią tinkamo eksploatavimo laiką ir nekeistą nuo pat namo pastatymo laikų (1961 m.), nustatė, kad atsakovės buto individuali santechnika yra ypač tvarkinga. Prasidėjus teisminiams procesams dėl užliejimų, ieškovė ėmėsi apžiūros 2019 m. sausio 29 d., gyventojus informavo apie būtiną skubų bendrojo naudojimo vandens stovo keitimą, tačiau nemanė to atlikti, o imituodamas „veikimą“ piktavališkai be pagrindo atjungė atsakovei vandenį. Teismas 2019 m. rugsėjo mėn. vykdomuoju raštu įpareigojo ieškovę atsakovei skubiai atnaujinti vandens tiekimą. Tai tęsėsi maždaug pusę metų, dėl ko, atsakovė patyrė didelius gyvenimo apsunkinimus ir nepatogumus ekonomine ir psichologine prasme, didelę turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydžio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė.
6. Dėl neįvykdytų vamzdynų keitimo darbų, atsakovės teigimu, 2022 m. sausio 26 d. daugiabutyje vėl įvyko užliejimas, po ko namo administratorė, piktnaudžiaudama galios pozicija, vėl eilinį kartą be pagrindo visiškai atjungė atsakovei vandenį, nepateikdama jokio teisėto atjungimo akto. Taip ieškovė viršijo savo administratorės įgaliojimus, nesiėmusi nustatyti tikrojo apliejimo kaltininko, klastodama faktus esant užliejimo įvykio metu fiksuotoms visiškai sausoms luboms po atsakovės butu užlietame bute, kas besąlygiškai įrodo, kad užliejimo šaltinis – ne atsakovės butas. Jeigu nebuvo užlietos buto lubos, vertikaliai besiribojančios su viršuje esančiu atsakovės butu ir jos įvykio metu buvo sausos, šis faktas patvirtina, kad vanduo atitekėjo ne iš viršuje esančių patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas įpareigoti atsakovę A. S. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą, per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Uždraudė atsakovei A. S. nuo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol atsakovė A. S. susitvarkys savo bute esančių vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą, naudotis šaltu ir karštu vandeniu, leidžiant ieškovei uždaryti vandens tiekimą į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimą leido vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovės A. S. ieškovei UAB „Mano Būstas Neris“ 497,31 Eur už teisines paslaugas, 75 Eur žyminį mokestį, 1,71 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, valstybei 100 Eur žyminį mokestį bei 20,43 Eur teismo pašto išlaidų.
8. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip namo administratorės civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant namą (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad nenustačius fakto, kad ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnyje, 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės reikalaujamą priteisti žalą sąlygojo ieškovės veiksmai. Aplinkybė, kad ieškovė teikė daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administravimo paslaugas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl ieškovės veiksmų. Byloje nenustačius, jog dėl neteisėtų ieškovės veiksmų ar neveikimo buvo padaryta žala, teismas konstatavo, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina.
9. Atsakovės prašymu teismas paskyrė statybos techninę ekspertizę, kurios aktas 2022 m. kovo 3 d. surašytas ir pateiktas teismui. Teismas sprendė, kad ekspertas netiesiogiai patvirtino ieškovės nuomonę dėl vykusių butų užliejimų iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Ekspertas nurodė, kad vandens užliejimo židinio buvimo vietos nustatymui reikia atlikti ardymo darbus, atidengti vamzdynus ir atlikti apžiūrą, atsakomybės riboms ir tiksliai priežasčiai nustatyti reikia atlikti hidraulinius bandymus ir / ar ardymo darbus, atidengti vamzdynus ir atlikti jų apžiūrą. Ieškovės reikalavimas iš esmės ir yra įpareigoti atsakovę jai priklausančiame bute atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą. Atsakovės bute dalis vamzdynų buvo uždengti, šiuo metu atidengti šių vamzdynų atsakovė nesutinka, teigdama, jog ne iš jos buto vyksta kaimynų butų užliejimai. Atsakovės atsisakymas grindžiamas jos nuomone, įsitikinimais.
10. Neeilinių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad užliejimai vyksta iš (duomenys neskelbtini) buto atsakomybės ribose esančių vandentiekių ir / ar buitinių nuotekų vamzdžių. Konkreti vieta nenustatyta dėl paslėptos santechnikos. Teismas sprendė, kad ieškovė teisingai elgiasi rekomenduodama (duomenys neskelbtini) buto savininkui atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir / ar keitimą. Priešingu atveju, užliejimų sustabdyti nebus galima ir ieškovė bus priversta užsukti vandens tiekimą visiems butams, kurie naudojasi bendru stovu. Dėl šių priežasčių teismas tenkino ieškovės ieškinį visa apimtimi.
11. Priešieškinio reikalavimo pripažinti neteisėta ir panaikinti UAB „Mano Būstas Neris“ išduotas pažymas, būtent 2020 m. vasario 4 d. apžiūros aktą Nr. MBN-RS-20-1194 teismas netenkino, prašomas pripažinti aktas nėra dokumentas, jo pripažinimas neteisėtu ir panaikinimas iš esmės neturi jokios teisinės galios.
12. Atsakovė nepateikė sprendimo, kurio pagrindu priešieškiniu prašo pakeisti bendro naudojimo stovą, dėl kurio nekeitimo namo gyventojams yra nuolat keliama žala nuo 2019 m. sausio 29 d. priimto sprendimo, kuris ligi šiol nėra įvykdytas. Nenurodyta jokių duomenų apie teismo sprendimą ir jį priėmusį teismą. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkino.
13. Teismas konstatavo, kad sutinka su ieškovės nuomone, jog atsakovės priešieškinyje reiškiami reikalavimai yra netikslūs, neaiškūs, atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti atsakovei iš ieškovo turtinę ir neturtinę žalą byra neapibrėžto dydžio, nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Iki paskutinio teismo posėdžio atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų ir nepatikslino prašomos priteisti žalos dydžio. Teismas sprendė, jog šis reikalavimas neįrodytas, todėl jo netenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Atsakovė A. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują nutartį, ištaisant padarytas pirmos instancijos teismo klaidas – nutraukti neteisėtai iškeltą bylą, priteisti apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą Nr. 2-13480-845/2019, kurioje 2019 m. rugsėjo 13 d. išduotas vykdomasis raštas. Byloje buvo sprendžiama dėl nepagrįsto vandens tiekimo atsakovei nutraukimo. Nustatytos šios faktinės aplinkybės: a) apeliantės atsakomybės ribose esantys santechnikos prietaisai gedimų neturi; tai nustatyta pasitelkus specialiųjų žinių turinčius santechnikos specialistus, naudojusius modernias TV diagnostikos technologijas; b) apeliantė yra įgijusi teisę į vandens tiekimą ir netrukdomą naudojimąsi savo nuosavybe; c) administratorė privalo atnaujinti apeliantei sustabdyto vandens tiekimą; šis privalomas nurodymas vykdytinas skubiai ir besąlygiškai. Šios faktinės aplinkybės dar kartą neįrodinėtinos.
14.2. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių naujų aplinkybių, o iš naujo analizuoja ir ginčija baigtoje byloje nustatytas aplinkybes, kurios įsiteisėjusiu sprendimu tapo prejudiciniais faktais. Ieškovės ieškinys išvis neturėjo būti priimtas nagrinėti dėl jau galutinai išspręstų su apeliantės santechnika ir vandens tiekimu susijusių klausimų. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu turėtų nutraukti šią civilinę bylą.
14.3. Atsakovės priešieškinio reikalavimus, kylančius iš teismo sprendimu patvirtintų aplinkybių, teismas privalėjo tenkinti besąlygiškai, naujai nenagrinėdamas ar jie pagristi, nes to reikalauja pozityviosios res judicata galios pasekmės proceso dalyviui. Pakartotinis jų vertinimas naujai, prieštarauja CPK 197 straipsnio 2 daliai, draudžiančiai pakartotinai vertinti visiškai įrodytas aplinkybes, pakartotinis jų tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą ir kvestionavimą.
14.4. Teismas dėl visų savo sprendimo argumentų pasisakė neprofesionaliai, pažeisdamas pareigą sprendimą tinkamai motyvuoti. Teismas sprendime išskirtinai akcentavo ieškovės manymą svarstomu klausimu, jį besąlygiškai palaikant. Teisėja administratorių pripažino dominuojančiu asmeniu prieš gyventojus. Teisėja nevertino ieškovės veiksmų neteisėtumo, pareigų nevykdymo. Sprendime atsisakyta tenkinti apeliantės priešieškinį, tačiau nepateikta jokių su priešieškinio atmetimu susijusių motyvų. Sprendime nebuvo pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas. Apeliantei sukeltos materialinės žalos teisėja visai netyrė, jos pateikti įrodymai net nebuvo vertinami.
14.5. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai (apžiūros aktai), kuriuos apeliantė prašė pripažinti negaliojančiais dėl jų melagingumo, nesukelia apeliantei jokių teisinių pasekmių, tačiau pasivadovavo vien tik jais, priimdamas sprendimą, kuris sukelia teisines pasekmes apeliantei. Šie aktai teisėjos sprendime iš visų įrodymų buvo išskirti ir turėjo iš anksto nulemtą galią.
14.6. Priimto sprendimo įvykdyti neįmanoma, nes nėra jokių gedimų atsakovės individualioje atsakomybėje esančioje privačioje nuosavybėje, toks reikalavimas negalės būti objektyviai įvykdytas. Tai yra nustatyta profesionalių santechnikų, turinčių tam veiklos licenciją (patikra bute atlikta santechniniu zondu su TV kamera) ir šiuo moderniu tyrimu patikra jos tiekimo ir nuotekų vamzdynuose buvo atlikta giluminėse perdangos konstrukcijose (ištirta apie 3 metrus siekianti perdangos zona, prasiskverbiant pro šias konstrukcijas gilyn santechniniu zondu). Prašo teismo sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą iki įsiteisės baigiamasis procesinis sprendimas.
14.7. Teismas turėjo vertinti, ar ieškovei buvo būtina nutraukti vandens tiekimą apeliantei. Teismas negalėjo atmesti atsakoves reikalavimų, kurių pagrįstumas yra įtvirtintas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais ir kuriais remiantis apeliantė pareiškė priešieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Įstatymas numato teismui pareigą šią žalą apskaičiuoti, jeigu šalis nepateikė dokumentų žalai apskaičiuoti, bet pateikė žalos pagrindimą. Yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, nes neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis reikalauja bylą išnagrinėti beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teismas savo sprendimą grindęs išimtinai ieškovės pateikta nuomone, priimtame sprendime nepritaikė nei vienos teisės normos ir nekonstatavo, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, be to priėmė sprendimą ne dėl visų, bet tik dėl dalies visų parreikštų atsakovės priešieškinyje reikalavimų ir tuo pažeidė CPK 265 straipsnyje nustatytus imperatyviuosius sprendimui keliamus reikalavimus. Buvo visiškai suvaržyta apeliantės teisė teikti įrodymus dėl neatskleistos bylos esmės.
2. Ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą dėl 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo panaikinimo ir bylos nutraukimo; netenkinti apeliantės prašymo sustabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą; priteisti iš apeliantės ieškovei visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. byloje nebuvo iš naujo nustatinėjamas joks prejudicinis faktas ir byla neturi būti nutraukta. 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendime nustatyta tik tai, kad buto vamzdynai yra tvarkingi 2019 m. kovo 1 d., tačiau dėl šių vamzdynų vėlesnes būkles pasisakyta apskritai nebuvo. Byloje nebuvo sprendžiamas buto vamzdynų tinkamumo 2019 m. kovo 1 d. klausimas, o buvo įrodinėjamos visiškai kitos aplinkybes, t. y. aplinkybės, kad dėl netinkamo apeliantės buto vamzdyno nuo 2020 m. sausio 29 d. neįmanoma atnaujinti vandens apeliantės butui tiekimo, tai darant vyksta užliejimai iš buto atsakomybės ribose esančių vandentiekių ir / ar buitinių nuotekų vamzdžių. Byloje reiškiamas visiškai kitas reikalavimas, nei tas, kuris buvo pareikštas byloje, kurioje priimtas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas. Faktinis bylos reikalavimo pagrindas yra faktas apie buto vamzdynų būklę nuo 2020 m. sausio 22 d. Bylos reikalavimas ir faktinis pagrindas nėra tapatūs.
15.2. Aplinkybė, kad nuo 2020 m. sausio 22 d. apeliantės buto vamzdynų sistema yra vandens pratekėjimo į žemesnius butus per namo bendras konstrukcijas priežastis įrodyta bylos faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vandens tiekimo atnaujinimu apeliantės butui. Atnaujinus vandens tiekimą apeliantei, pasikartojo žemesniuose aukštuose esančių butų užliejimai. Šie užliejimai vyko tik tada, kai buvo atnaujintas vandens tiekimas apeliantės butui. Ne bendri namo vamzdynai, o tik apeliantės buto vamzdynai praleidžia vandenį.
15.3. Apeliantė pateikė Dr. D. K. 2018 m. surašytą buto vertinimo aktą, kuriame nurodoma tik tai, kad bendro naudojimo vamzdynai yra seni, prastos būkles ir pan., tačiau niekur šiame akte nėra nurodyta, kad per namo bendrus vamzdynus prateka vanduo bei apie tai nėra jokios filmuotos medžiagos ar fotofiksacijos. Byloje pateiktas ir to paties Dr. D. K. 2022 m. teismo ekspertizes aktas, tačiau ir šis aktas niekaip nepaneigia išvados, kad visų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog labiau tikėtina, kad nuo 2020 m. sausio 22 d. ne bendri namo vamzdynai, o būtent apeliantės buto vamzdynai praleidžia vandenį. Ekspertizes akto išvados klausimų stadijos dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas teiginys, kad apeliantės buto vamzdynai nepažeisti, sandarūs ir be defektų, reiškia tai, jog ekspertas kalba tik apie neuždengtus buto vamzdžius, bet nepasisako dėl uždengtų buto vamzdžių, kuriuose pratekėjimas galėjo ir vis dar gali vykti. Todėl, išvados, kad visi buto vamzdžiai nepažeisti, sandarūs ar be defektų ekspertas padaryti objektyviai negalėjo.
15.4. Už žalą, padarytą užliejimu atsako virš židinio gyvenantys buto savininkai, jei jie neįrodo, kad užliejimas įvyko ne iš jų buto, o dėl kitų priežasčių. Aplinkybę, jog nuo 2020 m. sausio 22 d. vykusio užpylimo židinys nėra apeliantės butas, turėjo įrodyti apeliantė. Tačiau, apeliantė neįrodė, jog užpylimas vyko iš bendro namo vamzdyno.
15.5. Civilinio proceso taisyklės nereikalauja teismo sprendime pasisakyti dėl kiekvieno bylos šalies argumento, teismo sprendimas laikomas pakankamai motyvuotu, jau tada, kai teismas faktiniais ir teisiniais argumentais pasisako dėl pagrindinių bylos faktinių ir teisinių aspektų. Turėjo būti įrodytas esminis aspektas apie tai, kad apeliantės bute vamzdynai yra netvarkingi, dėl ko jai naudojantis vandeniu yra užliejamos bendrosios namo dalys (perdangos) ir kiti namo gyventojų butai. Byloje esančių įrodymų pakako tai įrodyti pagal CPK nustatyta įrodinėjimo standartą. Sprendime pateikti pakankami argumentai teik fakto, tiek teises aspektais.
15.6. Apeliantė turėjo įrodyti tai, kad namo bendro naudojimo vamzdynų stovas nesandarus ir leidžia vandenį bei visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant neteisėtų veiksmų bei žalos atsiradimo faktą. Iš byloje esančių įrodymų darytina pagrista išvada, kad namo bendro naudojimo vamzdynai nėra nesandarūs ir iš jų vanduo neteka. Sprendime pasisakyta dėl ieškovės veiksmų teisėtumo bei žalos atsiradimo, nurodant, kad neteisėti veiksmai bei žalos kilimo faktas neįrodyti.
15.7. Skunde, siekiant pagristi sprendimo motyvavimo trukumus, apeliantė iš esmės atkreipia dėmesį tik į jai nepalankų pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog jos buto santechnika yra puiki, nepateikia jokių įrodymų. Byloje kelis kartus atkreipus dėmesį į tai, kad nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių apeliantės patirtą žalą, ir šių įrodymų nepateikus bei neprašant atidėti teismo posėdžio tam, kad tokie įrodymai būtų pateikti, sudaro pagrindą laikyti apeliantės elgesį sąmoningai pasyviu procesiniu elgesiu, kurio pasekmė – neįrodytas žalos patyrimo faktas.
15.8. Priešingas, nei priimtas, teismo sprendimas reikštų ne teisingą, o ieškovės ir namo gyventojų teises pažeidžiantį sprendimą, kuris užkerta kelia ieškovei apsaugoti namą nuo užliejimų bei pažeidžiant visų po apeliantės butų esančių gyventojų teisę į bustą, juos nuolat užliejant, ir be pagrindo aukščiau iškeliant vienintelės apeliantės teisę į vandens tiekimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
5. Apeliantė pateikė 2022 m. kovo 7 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-13480-845/2019, teigia, kad tai nėra naujas įrodymas byloje, teikia dėl operatyvumo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kolegija sprendžia, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, atsakovė apeliaciniame skunde juo vadovaujasi, nurodydama, kad jame nustatyti prejudiciniai faktai ir faktinės aplinkybės, kurios svarbios šios bylos nagrinėjimui ir negali būti nustatinėjamos iš naujo, taigi vadovaujantis šiuo įrodymu konstatuoja naujus faktus, kas suponuoja bylos nagrinėjimą pagal kitas faktines aplinkybes nei nustatyta byloje. Kolegija sprendžia, kad toks įrodymas atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas nepriimtinas, todėl atsisako jį priimti.
6. Teismas laiko, kad byloje nagrinėjamu atveju atsakovė yra vartotojas paslaugų teikimo prasme, todėl yra silpnesnioji šalis, dėl to, ieškovas turėjo imtis visų galimų priemonių dėl įrodymų teikimo ir faktinių aplinkybių, nurodomų ieškinyje nustatymo.
7. Vamzdyno keitimas bei su tuo susiję remonto darbai atsakovei užkrautų finansinę naštą bei nepatogumus, todėl tik pilnai įrodžius, kad iš jos buto yra užliejamos kitos patalpos būtų galima tenkinti ieškinį.
8. Atsakovė norėdama paneigti faktą, kad ji kalta dėl pasikartojančių užpylimų prašė paskirti byloje teismo ekspertizę, ką pirmos instancijos teismas ir padarė. Ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus konstatavo, kad nenustatyta, jog atsakovės bute būtų įvykęs avarinis įvykis su vandeniu, vizualiai žiūrint vamzdynai nepažeisti; drėgmės paveiktos vietos siejasi su bendro naudojimo vamzdynų inžinerine įranga; atsakovės vamzdynuose nenustatyta defektų; nenustatyta, kad atsakovės bute būtų požymių dėl slypinčio užliejimo židinio. Taigi, esant eksperto konstatuotiems tokiems faktams nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad ieškovei yra reikalinga atlikti vamzdynų remontą ar keitimą, nors ekspertas nurodė, kad butą apžiūrėjo tik vizualiai, be ardymo darbų.
9. Kolegijos įsitikinimu, kad nuneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas, ieškovė turėjo pateikti analogišką įrodinėjimo priemonę – nepriklausomo eksperto išvadą, kad vandens nutekėjimas vyko ne iš bendro naudojimo vamzdynų, kadangi ekspertas atsakydamas į antrą klausimą nurodė, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) butus nustatyta, jog drėgmės paveiktos vietos siejasi su bendro naudojimo vamzdynų inžinerine įranga. Taigi neatmetama ir nepaneigta tikimybė, kad vandens nuotėkiui įtakos turėjo bendros inžinerinės įrangos pažeidimai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas , skiriant ekspertizę galėjo užduoti klausimus ekspertui ar prašyti bendros su atsakove ekspertizės tam, kad būtų nustatyta ir bendro naudojimo vamzdynų būklė.
10. Ekspertas, taip pat atsakė, kad norint tiksliai nustatyti ir užfiksuoti ar bendro naudojimo vamzdynai yra nesandarūs ir kuriose vietose, reikalinga atlikti hidraulinius bandymus ir atlikti ardymo darbus, atidengti vamzdynus ir atlikti apžiūrą. To paties reikia ir vandens užliejimo židinio nustatymui 2020 m. sausio 26 d. ir atsakomybės ribų bei priežasties nustatymui.
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliantė pateikė Dr. D. K. 2018 m. surašytą buto vertinimo aktą, kuriame nurodoma tik tai, kad bendro naudojimo vamzdynai yra seni, prastos būkles ir pan., tačiau niekur šiame akte nėra nurodyta, kad per namo bendrus vamzdynus prateka vanduo bei apie tai nėra jokios filmuotos medžiagos ar fotofiksacijos. Byloje pateiktas ir to paties Dr. D. K. 2022 m. teismo ekspertizes aktas, tačiau ir šis aktas niekaip nepaneigia išvados, kad visų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog labiau tikėtina, kad nuo 2020 m. sausio 22 d. ne bendri namo vamzdynai, o būtent apeliantės buto vamzdynai praleidžia vandenį.
12. Tokius argumentus kolegija atmeta, kadangi mano, kad ieškovė, norėdama paneigti teismo skirtos ekspertizės išvadas bei atsakyti į klausimus, į kuriuos neatsakė ekspertas D. K., taip pat galėjo prašyti atlikti ekspertizę nustatyti bendro naudojimo vamzdynų būklę ir įrodyti, kad atsakovės buto vamzdynas sukelia vandens nuotėkį, atidengiant vamzdynus ar pasinaudojant kitomis priemonėmis.
13. Atmestinas ieškovės argumentas, kad aplinkybę, jog nuo 2020 m. sausio 22 d. vykusio užpylimo židinys nėra apeliantės butas, turėjo įrodyti apeliantė, tačiau, apeliantė neįrodė, jog užpylimas vyko iš bendro namo vamzdyno. Kolegija sprendžia, kad apeliantė pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis – prašė atlikti ekspertizę, kuri, nepateikus ją paneigiančių įrodymų, neįrodo atsakovės kaltės dėl vandens nutekėjimo iš jos buto.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pateikti apžiūros aktai bei vandens tiekimo atnaujinimas taip pat nepatvirtina, kad vandens nuotėkis buvo iš jos bute esančių vamzdynų, kadangi teismo paskirtos ekspertizės aktas to nepatvirtina (CPK 177, 178 straipsniai).
15. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog „bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog neeilinių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad užpylimai vyksta iš (duomenys neskelbtini) buto atsakomybės ribose esančių vandentiekių ir/ar buitinių nuotekų vamzdžių. Konkreti vieta nenustatyta, nes visa santechnika yra paslėpta sienose ir grindyse. Sutiktina su ieškovo nuomone, jog atsižvelgiant į visas užpylimo aplinkybes ir apžiūros rezultatus, darytina išvada, kad gedimas galimai yra susijęs su maišytuvo ekscentriku (maišytuvo ir vamzdyno srieginė jungiamoji detalė), taip pat viena iš galimų priežasčių yra lituojamo plastiko (PPR) fasoninės detalės nesandarumas. Įvertinus visas šias aplinkybes, spręstina, kad ieškovas teisingai elgiasi rekomenduodamas (duomenys neskelbtini) buto savininkui atlikti vamzdynų ir prietaisų (maišytuvų) remontą ir/ar keitimą“. Kolegija sprendžia, kad tokie teismo motyvai yra nekonkretūs, jais atsižvelgiama tik į ieškovo argumentus, tačiau niekaip nepaneigiamas ekspertizės aktas bei jo išvados. Taip pat spręstina, kad tokius faktus nustačius apžiūrų metu, mažai tikėtina, kad jų negalėjo nustatyti ir ekspertizę atlikęs ekspertas, kuris susipažinęs su byla ir matydamas apžiūrų aktus, analogiškų aplinkybių nenustatė.
16. Pirmos instancijos teismas taip pat nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nurodė, jog susidarė itin socialiai reikšminga problema, t. y. namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), patalpos savininkai negali tinkamai naudotis savo turtu ir patiria didelių materialinių nuostolių, ieškinį tenkina visa apimtimi. Kolegija sprendžia, kad tokios ieškinio tenkinimo priežastys ir argumentai yra nepagrįsti, ieškinys turi būti tenkinamas vadovaujantis įrodymais (CPK 177, 178 straipsniai), o ne dėl susidariusios situacijos, dėl kurios susidarymo kaltas asmuo taip ir nenustatytas.
17. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti ekspertizės aktą paneigiančius įrodymus, t. y. prašyti teismo paskirti ar savo ruožtu atlikti ekspertizę dėl jos žinioje esančių vamzdynų būklės ar kompleksinę ekspertizę dėl ieškovei bei atsakovei priklausančių vamzdynų būklės nustatymo juos atidengiant ar kitaip tiksliai nustatant vandens praleidimo priežastis. Teismas laiko, kad nebuvo išsemtos visos ieškovo įrodinėjimo galimybės ir įrodinėjimo nešta be pagrindo palikta atsakovei, taigi buvo neteisingai paskirstyta įrodinėjimo pareiga (CPK 177, 178 straipsniai), atsižvelgiant, kaip minėta ir į tai, kad atsakovė yra vartotojas įstatymo prasme (Lietuvos respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas). Taip pat atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad ji privalo bendradarbiauti su ieškove, nustatinėjant vandens pratekėjimo vietą, tam, kad būtų nustatyta tiksli jo pralaidumo vieta, gedimas pašalintas ir nekiltų neigiamų pasekmių šalims bei namo gyventojams.
18. Kolegija sprendžia, kad esant neišnaudotoms visoms ieškovo galimybėms įrodyti ieškinį dėl vandens nuotėkio, liko neatskleista bylos esmė, ko pasėkoje negali būti teisingai išnagrinėtas nei ieškinys nei priešieškinis, todėl sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmos instancijos teismas nagrinėjant bylą iš naujo turėtų pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus (byloje atliktą ekspertizę paneigiančius įrodymus), paneigiančius jos pačios kaltę dėl nuotėkio ir įrodančius atsakovės kaltę, kadangi tiek ieškovė tiek atsakovė kaltina viena kitą ir atsakovė tai įrodinėja eksperto žiniomis – ekspertizės aktu, o ieškovė – tik jos pačios pasitelktų darbuotojų aktais.
19. Kadangi byla grąžintina nagrinėti iš naujo, nespręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė