Administracinė byla Nr. A-173-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–5), kurį patikslino (b. l. 26–29), į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-41722 „Dėl atsisakymo išmokėti negautos pensijos dalį“ ir įpareigoti atsakovą išmokėti jam paveldėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 16 913,63 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad jo mama E. V., kaip vienintelė paveldėtoja, priėmė mirusios savo sesers D. G. palikimą. E. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir jokio turto nepaliko, todėl po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Apie tai, kad jo mamai, kaip teisėtai savo sesers D. G. paveldėtojai, liko neišmokėta paveldėta pensijos dalis, jis sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 17 d., kai gavo atsakovo pranešimą apie neišmokėtą pensijos sumą, kurį jam pateikė pusseserė L. S. Nurodė, kad sužinojęs šią informaciją nedelsdamas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, kuriame buvo paaiškinta, jog paveldėtos išmokos bus išmokėtos po to, kai jis pateiks paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjas akcentavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojos jam nenurodė jokių įstatymo nustatytų terminų paveldėtai pensijai atgauti, todėl nežinojo, jog jam bus taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 144 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurį prašymai neišmokėtos pensijos daliai gauti turėjo būti pateikti iki 2012 m. gruodžio 31 d. Teigė, jog, siekdamas gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2012 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patenkintas – terminas palikimui priimti pratęstas trims mėnesiams nuo paminėtos nutarties įsiteisėjimo dienos. Gavęs įsiteisėjusią Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, kreipėsi į Klaipėdos 2-ąjį notaro biurą, kur jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2013 m. gegužės 7 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir parašė prašymą dėl negautos pensijos sumos dalies išmokėjimo. Jis buvo informuotas, kad negautos 16 913,63 Lt pensijos dalis jam bus išmokėta per vieną mėnesį. Nurodė, kad jis nebuvo informuotas, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies paduoti. Per nustatytą vieno mėnesio terminą išmoka nebuvo išmokėta, tačiau 2013 m. liepos 16 d. jis gavo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-41722. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV), kuri 2013 m. spalio 8 d. sprendimu               Nr. (6.5)I-6579 jo skundo nepatenkino.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 56–57) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas (toliau – ir Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas) nustatė, jog jis taikomas asmenims, kurie po pensijos paskyrimo nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių dydžio jiems buvo mokama ne visa paskirta pensija. Įstatymas numatė, kad 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams negautos pensijos dalies sumos, kurių jie negavo, turi būti išmokamos palaipsniui, pradedant jas mokėti nuo 2008 m. liepos mėn. ir baigiant 2012 m. gruodžio mėn. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtinto Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 punktą, pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, VSDFV teritoriniam skyriui, mokėjusiam pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą, asmens tapatybės dokumentą, banko sąskaitos numerį ir paveldėjimo teisės liudijimą. Pateikus nurodytus dokumentus, pensijų dalies sumos išmokamos per 30 kalendorinių dienų, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad pareiškėjas su prašymu dėl mirusios D. G. negautos pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d. 2013 m. birželio 14 d. gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis dėl termino palikimui atnaujinti kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Akcentavo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.1)SI-41722, vadovaudamasis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymu bei Aprašu, atsisakė pareiškėjui išmokėti negautos pensijos dalį, nes jis praleido Aprašo nustatytą terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo, todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 63–65) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė iš esmės tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus kaip ir atsakovas. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d., kartu pateikdamas 2013 m. gegužės 6 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pažymėjo, kad iki Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas nebuvo pateikęs nei prašymo, nei paveldėjimo teisės liudijimo, todėl atsakovas ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui 16 193,63 Lt sumą. Akcentavo, jog pareiškėjas teigė, kad dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo jis kreipėsi iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau VSDFV Klaipėdos skyriuje nėra šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. lankėsi VSDFV Klaipėdos skyriuje, yra nepagrįstas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu                 (b. l. 76–80) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-41722, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo, kaip E. V. paveldėtojo, prašymą išmokėti paveldėtą pensijos nepriemokos dalį.

Teismas vadovavosi Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 1 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 6.5, 6.6, 7, 12 punktais. Nustatė, kad pareiškėjo teta D. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir jos vienintelė turto įpėdinė buvo pareiškėjo mama E. V., kuri 2006 m. spalio 27 d. priėmė palikimą pagal įstatymą paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjo mama E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po E. V. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos rajono 2-ajam notaro biurui nepateikė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Apie tai, kad pareiškėjas turi teisę paveldėti neišmokėtos senatvės pensijos dalį, jis sužinojo tik 2012 m. rugpjūčio 17 d. gavęs iš savo pusseserės L. S. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymą, kur nurodyta, jog D. G. neišmokėta valstybinių socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalis yra 16 193,63 Lt. Pareiškėjui išduotame Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro 2012 m. rugsėjo 6 d. liudijime pažymėta, kad palikimui priimti po E. V. mirties yra praleistas terminas, todėl nurodyta kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo mama E. V. priėmė sesers D. G. palikimą, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatomis, palikimas negalėjo būti priimtas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokiu atveju E. V. priėmė palikimą visą, t. y. perėmė palikėjo teises ir jo pareigas. Po jos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, būdamas E. V. sūnus, turi teisę pagal įstatymą paveldėti mirusiosios palikimą. Vadovaudamasis šiais ir kitais argumentais, Klaipėdos rajono apylinkės teismas pareiškėjo pareiškimą patenkino ir palikimo priėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2013 m. balandžio 29 d. pareiškėjas Klaipėdos miesto 9-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurį 2013 m. gegužės 6 d. notarė patvirtino, nustatydama, kad D. G. turtą paveldi pareiškėjas. Paveldimą turtą sudaro negautos valstybinių socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalis – 16 193,63 Lt. 2013 m. gegužės 7 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su pašymu dėl paveldėtos negautos pensijos išmokėjimo. 2013 m. birželio 14 d. pareiškėjas atsakovui papildomai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie neišmokėtas pinigines lėšas sužinojo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ir nuo tos datos pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (10.1)SI-41722 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas iki nustatyto termino, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., būtų pateikęs prašymą su reikalingais dokumentais apskaičiuoti ir / ar išmokėti neišmokėtos D. G. negautos pensijos dalį. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, apskundė jį VSDFV, kuri 2013 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6579 paliko nepakeistą VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-41722.

Teismas akcentavo, kad faktas, jog pareiškėjo mama E. V. dar būdama gyva nepateikė VSDFV teritoriniam skyriui prašymo dėl paveldėtos D. G. pensijos dalies išmokėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas neturėjo teisės paveldėti šias pinigines lėšas. CK 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kadangi Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atnaujino E. V. palikimo priėmimo terminą, pareiškėjas, vadovaudamasis šia nutartimi, kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notaro biurą, kuriame jam teisėtai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kur nurodyta, kad paveldima 16 193,63 Lt negautų valstybinių socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijų dalis.

Teismas, išanalizavęs teisinį reglamentavimą bei rašytinius bylos įrodymus, konstatavo,    kad pareiškėjas, siekdamas gauti mirusios D. G. neišmokėtą pensijos dalį, turėjo įgyvendinti dvi sąlygas: visų pirma, pateikti rašytinį prašymą kartu pridedant ir Aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus bei juos pateikti ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas su prašymu dėl negautos pensijos išmokėjimo į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi tik 2013 m. gegužės 7 d. kartu pateikdamas ir Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės 2013 m. gegužės 6 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtinta, kad D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą paveldi pareiškėjas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas su rašytiniu prašymu dėl paveldėtos pensijos dalies išmokėjimo į VSDFV Klaipėdos skyrių būtų kreipęsis anksčiau nei 2013 m. gegužės 7 d.

Teismas, dar kartą atsižvelgęs į Aprašo 12 punktą, pažymėjo, jog nei Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme, nei Apraše nėra numatyta atnaujinti terminą prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies paduoti, todėl konstatavo, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 7 d. VSDFV     Klaipėdos skyriui pateikdamas prašymą praleido Apraše nustatytą terminą prašymui paduoti. VSDFV teritoriniai skyriai nėra įpareigoti raštu informuoti mirusiųjų pensininkų turto paveldėtojų apie 1995–2002 m. negautos pensijos dalies dydį ir gavimo sąlygas, kadangi teritoriniai skyriai nedisponuoja informacija apie mirusiųjų pensininkų paveldėtojus, todėl VSDFV teritoriniams skyriams nekyla ir pareiga paveldėtojams išmokėti neišmokėtą pensijos dalį.

Teismas nurodė, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas ir Aprašas buvo oficialiai paskelbti teisės aktai, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai rūpestingas ir atidus, galėjo susipažinti su šių norminių teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis išdėstytais motyvais bei Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo ir Aprašo nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, nepažeisdamas teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo išmokėti jam D. G. negautą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, nes praleistas įstatymo numatytas terminas prašymui paduoti, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (10.1)SI-41722. Pažymėjo, jog skundo reikalavimas – įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjui paveldėtą neišmokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį yra išvestinis, todėl, pripažinus, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. (10.1)SI-41722 pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl paveldėtos pensijos dalies išmokėjimo, šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 82–84) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo suklaidintas, nebuvo tinkamai išaiškintos teisės ir    pareigos, negavo tinkamo patarimo ir nesuprato, jog privalo pateikti prašymą raštu ir kitus dokumentus iki 2012 m. gruodžio 31 d. Rašytinės formos prašymo nebuvimas, nors ir numatytas Apraše, šiuo atveju negali būti pripažintas kaip esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą neišmokėti išmokas. Jis turi tik vidurinį išsilavinimą, niekuomet nedirbo darbo, susijusio su dokumentų tvarkymu, todėl drausmingai vykdė visus VSDFV Klaipėdos skyriaus darbuotojų nurodymus           ir pasitikėjo jų kompetencija. Jam buvo nurodyta pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau prašymą raštu, kaip pirminį dokumentą, nebuvo pasiūlyta parašyti, todėl nesuprato, kad jį parašyti yra būtina. Pateikus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir parašius prašymą, buvo nedviprasmiškai pažadėta išmokėti negautos pensijos dalį, neužsiminta apie galbūt praleistą terminą pareiškimui paduoti. Ir tik daugiau kaip po dviejų mėnesių po visų dokumentų pateikimo gavo neigiamą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teismas neargumentavo, kodėl pripažino kaip nepagrįstą reikalavimą įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti paveldėtą neišmokėtą valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalį, kaip teisėtam įstatyminiam įpėdiniui po savo motinos mirties. Teismas netyrė ir motyvuotai nepasisakė dėl iškelto reikalavimo taikyti paveldėjimo teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl neteisingai išaiškino ir taikė įstatymą. Jis teisėtai ir pagrįstai pretenduoja į negautas išmokas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90–93) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad negauta pensijos dalies suma pareiškėjui neišmokėta, kadangi prašymas buvo pateiktas 2013 m. gegužės 7 d., t. y. praėjus Apraše nustatytam terminui prašymui paduoti. Duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas 2012 m. būtų kreipęsis į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl jam, kaip D. G. paveldėtojui, neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, VSDFV Klaipėdos skyriuje nėra. Pažymi, kad asmenims negautos pensijų dalies išmokėjimo terminai buvo nustatyti Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnyje, o išmokėjimo tvarka – Aprašo 7 punkte, todėl CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, paminėtoms išmokoms gauti netaikytinos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94–97) prašo    Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad asmenims negautos pensijų dalies išmokėjimo terminai buvo nustatyti Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 5 straipsnyje, o išmokėjimo tvarka – Aprašo 7 punkte, todėl pareiškėjo reikalavimai taikyti CK normas paminėtai išmokai gauti yra nepagrįsti. Net jei paminėtos išmokos paveldėtojams būtų išmokamos ir be jų prašymo, išmokėti pareiškėjui mirusios tetos D. G. negautos pensijos dalį nebūtų pagrindo, nes jis iki nustatyto Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo termino pabaigos negalėjo pateikti paveldėjimo teisės liudijimo, nes jo neturėjo (nebuvo paveldėjęs mirusios motinos turto, kuri paveldėjo D. G. turtą). Pareiškėjas iki 2012 m. gruodžio 31 d. neperėmė mirusios motinos turto, kuri paveldėjo D. G. turtą, ir nepateikė VSDFV Klaipėdos skyriui nei prašymo, nei visų reikiamų dokumentų dėl D. G. negautos pensijos dalies gavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas, savo motinos E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinis, siekia atgauti mirusiai motinai pagal Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatas priklausančią pensijos dalį (16 193,63 Lt). Tokio pobūdžio teisinius santykius įstatymo lygmeniu reglamentuoja specialusis teisės aktas - Pensijų dalies išmokėjimo įstatymas – ir šio įstatymo pagrindu (jo 5 str. pagrindu) priimtas įstatymą įgyvendinantis teisės aktas – Aprašas. Todėl, sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą, yra būtina vadovautis šiais teisės aktais, atsižvelgiant į jų nuostatų tarpusavio hierarchiją. Tai reiškia, kad, sprendžiant nagrinėjamai bylai aktualius klausimus, pirmiausia yra būtina vadovautis šiuos klausimus reglamentuojančiomis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatomis. Aprašo nuostatos turi būti taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja aukštesnę galią turinčioms Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatoms.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pareiškėjas yra tinkamas asmuo gauti jo motinai priklausiusią pensijos dalį, kurios dydis – 16 193,63 Lt. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, siekdamas atgauti paminėtą pensijos dalį, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą (instituciją, administruojančią ginčo teisinius santykius), paduodamas 2013 m. gegužės 7 d. prašymą, t. y. prašymą, kurio padavimas, pagal Aprašo 7 punktą, yra viena iš būtinų sąlygų atgauti mirusiam asmeniui priklausančią pensijos dalį.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra pastarosios faktinės aplinkybės – aplinkybės, kad paminėtas prašymas pareiškėjo buvo paduotas 2013 m. gegužės 7 d., o ne iki 2012 m. gruodžio                      31 d. – įvertinimas nurodytų teisės aktų taikymo prasme. Todėl, sprendžiant šį ginčą, yra būtina vadovautis Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į mirusių asmenų pensijos dalį realizavimą laike, t. y. būtina išspręsti šių nuostatų taikymo laike klausimą.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo galiojimo laikas yra specialiai aptartas jo 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią dalį (bylai aktuali 2009-12-08 įstatymo Nr. XI-530 redakcija), apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008-2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka <...> , pensijų dalies sumos pradedamos išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Jokių nuorodų apie galimybę mokėti paminėtas sumas kitu laikotarpiu - laikotarpiu, nepatenkančiu į nurodytas ribas (nuo 2008-07-01 iki 2012 m. pabaigos) - Pensijų dalies išmokėjimo įstatyme nėra. Tai, kolegijos manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamų pensijų mokėjimo laike viršutinė riba yra 2012 m. gruodžio 31 d.,    t. y. pensijų dalių mokėjimas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo taikymo prasme yra nutraukiamas nuo 2013 m. sausio 1 d. be jokių išlygų. Toks ginčo teisinių santykių reglamentavimas laike suponuoja išvadą, kad pagal savo prigimtį nurodytas terminas (2012-12-31) yra naikinamasis terminas, kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad tokį paminėtų Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų aiškinimą visiškai atitinka Aprašo 12 punkto (2009-12-23 nutarimo Nr. 1780 redakcija) imperatyviu būdu išreikšta nuostata, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio  31 d.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino paminėtas Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo bei Aprašo nuostatas ir jas pritaikė byloje nagrinėjamai situacijai teisingai ir pagrįstai.

Byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad Pensijų dalies išmokėjimo įstatymo nuostatų taikymui reikšmingu laikotarpiu (iki 2012-12-31) atsakovo pareigūnai suteikė (suteikdavo) jam klaidinančią informaciją paminėtos pensijos dalies išmokėjimo klausimu. Todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualūs išskirtinėms situacijoms galimi taikyti protingumo bei teisingumo principai.  

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjo skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                          Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė