Baudžiamoji byla Nr.1-2547-827/2014
Proceso Nr. 1-12-1-04634-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.5, 1.2.14.1.1.
(S)

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. Spalio 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,
sekretoriaujant Laimai Baniulytei,
dalyvaujant prokurorei A. S.,
kaltinamajam I. T. (I. T.),
kaltinamojo gynėjai advokatei Irinai Karšul,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo UAB „Sostinės fasadai“ apdailininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) vienkiemis, teistas 12 kartų, paskutinį kartą 2014-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2014-03-20 nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje padarymu ir
n u s t a t ė :
I. T. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, realizuodamas išankstinę tyčią apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, 2012 m. lapkričio 27 d. būdamas Žolyno g. 6, Vilniuje, žinodamas, kad kompiuterio nenupirks, nukentėjusiajai I. K. pažadėjo jį nupirkti, taip paėmė iš jos – 190 Lt grynųjų pinigų, liepė palaukti, o pats įėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nebegrįžo, pinigų negrąžino ir kompiuterio nenupirko, tokiu būdu panaudojęs apgaulę jis įgijo nedidelės vertės svetimą turtą bei padarė I. K. 190,00 Lt turtinę žalą, t. y. I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 3 d.
Be to I. T. pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2013 m. rugsėjo 10 d. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo lentynos paėmė nukentėjusiajai V. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Galaxy SIII“ - 1550 Lt vertės ir pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, bei padarė V. N. – 1550 Lt turtinę žalą, t. y. I. T. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Kaltinamasis I. T. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus ir paaiškino, kad su I. K. susipažino stotyje, bendravo ir ji pasakė, kad nori lombarde išpirkti savo kompiuterį. Jis pasiūlė jai pigiau nupirkti kompiuterį. Nuvažiavo su I. į Antakalnio rajoną, užėjo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis paėmė iš K. 190 Lt ir išėjo pro kitą išėjimą name. Ikiteisminio tyrimo metu minėtus 190 Lt buvo perdavęs tyrėjai, kad ji perduotų juos K., tačiau tyrėja vėliau tuos pinigus grąžino kaltinamojo motinai. Su N. buvo taip, kad kaltinamasis užėjo pas ją pasiskolinti 20 Lt. N. pasakė, kad pinigų jam paskolinti neturi. Išeidamas kaltinamasis paėmė telefoną, norėjo jį užstatyti lombarde, o paskui išpirkti ir grąžinti, tačiau prie lombardo jam kažkoks vyras už telefoną pasiūlė 500 Lt, todėl jam telefoną ir pardavė. Praėjus dvidešimčiai minučių nuo telefono pardavimo jam paskambino N., pasakė, kad dėl pavogto telefono kvies policiją. Kaltinamasis norėjo atgauti iš minėto vyro telefoną, tačiau to vyro jau nerado. N. yra kaltinamojo buvusios sugyventinės motina. Su ja bendravo name, esančiame Giedraičių g., išeinat pro virtuvę iš namo ant staliuko gulėjo mobilusis telefonas Samsung Galaxy S3, raudonu korpusu. Paėmęs telefoną jį išjungė po penkių minučių, todėl į telefoną niekas neskambino. K. norėjo išpirkti savo kompiuterį, kurį buvo užstačiusi lombarde, o jis jai pasiūlė nupirkti pigiau kompiuterį. Žolyno g. Namas, prie kurio paliko Kavaliauskaitę, yra tas pats namas, kuriame jis gyvena. Palikdamas K., jai paliko automobilio raktelius. Vėliau paprašė sugyventinės sūnaus tuos raktus atnešti, bet K. jų neatidavė. Kompiuterio, kurį siūlės K., neegzistavo. K. ir N. atžvilgiu taip pasielgė dėl to, kad tuo metu vartojo narkotikus, heroiną, vartojo dažnai, beveik kiekvieną dieną. Dėl padarytų veikų labai gailisi.
Vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas bendrabutis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, jog įėjimas į laiptinę namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pro atviras duris, pakilus laiptais į 5 aukštą į bendrabučio koridorių veda metalinės seifo tipo durys su mechaniniu kodu. Koridoriuje yra daug šiukšlių, netvarka (b. l. 4).
Apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji I. K. paaiškino, kad 2012-11-27 apie 10.30 val. Vilniaus autobusų stotyje viename lombarde, esančiame prie „IKI“ parduotuvės nuėjo išsipirkti kompiuterį, kurį buvo užstačiusi. Prie lombardo, ją užkalbino vyriškis, kuris pasiūlė nupirkti už 200 litų nešiojamą kompiuterį. Minėjo, kad kompiuteris beveik naujas, kaimynas jį nusipirko prieš savaitę. Jis ją įkalbinėjo apie pusvalandį, nes žinojo, kad ji eina išsipirkti kompiuterio. Galiausiai ji sutiko. Tuomet jie troleibusu nuvažiavo pas tą kaimyną į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namą, pakilo į penktą aukštą. Vaikinas liepė jai palaukti, o pats surinkęs kodą, įėjo. Grįžęs pasakė duoti pinigus ir jis atneš kompiuterį. Ji padavė 190 litų, tačiau paprašė, kad vaikinas paliktų jai mašinos raktus. Užėjęs į vidų vaikinas daugiau negrįžo. Tada išėjo kitas vaikinas, kuris prašė, kad nukentėjusioji grąžintų mašinos raktu, tačiau ji išsigando ir pabėgo į kiemą. Tada vėl į kiemą išėjo vaikinas paėmęs pinigus, jo vardas I., ir bandė įkalbinėti užeiti į vidų. Bet ji suprato, kad jis ten galutinai ją apiplėš. Pinigų vaikinas neatidavė, kompiuterio irgi. Jai nesutikus užeiti atgal, vaikinas nuėjo į vidų. I. yra apie 30 metų, tamsaus gymio, panašus į čigoną (b.l. 6).
Apklaustas kaip liudytojas E. R. parodė, kad 2012-11-27 jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apie 14.30 val. į namus grįžo mamos sugyventinis I., kuris paprašė jo, kad nueitų į laiptinę, kur stovi moteris ir iš jos paimtų automobilio BMW raktelius, kurie priklauso jo mamai. Jis nieko neįtardamas, nuėjo į laiptinę ir paprašė tos moters kad ši atiduotų raktus. Moteris pasakė, kad bus pinigai, bus ir raktai. Ji išbėgo į kiemą. Tada jis grįžo namo ir viską pasakė I.. I. tada išėjo. Kas vyko toliau, nežino (b. l. 23).
Apklausta kaip liudytoja S. T. paaiškino, kad sūnus I. T. su ja negyvena. Jis gyvena Vilniuje, tačiau adreso nežino. Jie bendrauja tik telefonu, ar jam atvažiavus pas ką į Šalčininkus, tačiau tai būna labai retai. I. jai pasipasakojo, kad jis apgavo merginą ir išviliojo 190 litų. Ji jam padėjo surinkti šią pinigų sumą, tikslu grąžinti nukentėjusiai merginai. Sūnus patikėjo šiuos pinigus saugoti ir perduoti merginai. Sutiko jam padėti, todėl bet kada galės 190 litų perduoti merginai (b. l. 35-36).
Apklausta kaip liudytoja V. N. 2013-09-10 apklausoje paaiškino, kad 2013-09-10 apie 18 val. 30 min. Buvo namuose Vilniuje (duomenys neskelbtini). Jos telefonas Samsung Galaxy SIII buvo padėtas kambaryje ant knygų matomoje vietoje. Tuo metu pas ją užėjo jos anūkės tėvas I. T., paprašyti paskolinti jam pinigų, tačiau liudytoja jam pinigų nedavė. Jis tada paprašė atsigerti. Kai I. išėjo, ji pastebėjo, kad nėra jos telefono, pradėjo skambinti, bet jis jau buvo išjungtas. Telefonas buvo naudojamas su numeriu (duomenys neskelbtini), jo vertė 1555 Lt, telefonas buvo draustas (b. l. 49).
Papildomos apklausos metu V. N. paaiškino, kad jos dukros sugyventinis I. T., kurio vaiko globa priteista jai, 2013-09-10 apie 18.30 val. atėjo pas ją. I. iš karto nenusiavęs batų, užėjo į svetainę. Jis stovėjo atrėmęs alkūnę ant lentynos, ant kurios buvo padėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy I. I. paprašė paskolinti pinigų. Ji atsakė, kad šiuo metu neturi. Tada jis paprašė atnešti vandens. Ji nuėjo į virtuvę, pripylė vandens ir atnešė I.. Jis išgėrė vandenį ir iškarto išėjo. Bute pabuvo apie 5 minutes, ne daugiau. Jai pasidarė keista, kodėl jis taip greitai išėjo, todėl iš karto žvilgtelėjo į lentyną, kur buvo telefonas. Pamatė, kad jo jau nebėra. Suprato, kad jį pavogė I., todėl taip greitai ir išėjo. Taip pat mano, kad jis specialiai paprašė vandens, kad tuo metu galėtų nekliudomai pavogti telefoną. Ji iš karto ėmė iš kito telefono skambinti į savo telefoną, signalas buvo pasiekiamas, tačiau bute garso nebuvo, bei niekas ragelio nepakėlė, o kai antrą kartą paskambino, jau buvo išjungtas. Ankščiau ji niekada jo neįleisdavo eiti į svetainę, nes žinojo apie jo praeitį ir vykdomas vagystes, tačiau šį kartą, jis pats kažkaip atsidūrė svetainėje ir po jo išėjimo iš karto dingo telefonas. Ji tada greitai paskambino dukrai, kuri paskambino I. ir liepė tuoj pat grąžinti telefoną. I. pas atėjo maždaug už 10 minučių ir teisinosi, kad jis nieko nevogė. Tačiau ji netiki juo visiškai, kadangi namie tuo metu daugiau nieko nebuvo, tik jos mažamečiai anūkai. Dėl šio telefono jai žala nepadaryta, kadangi telefonas buvo apdraustas. Kas mėnesį mokėjo draudiminę įmoką, todėl UAB „Bitė“ jai davė naudotis analogišką telefoną. Iki šiol moka draudiminę įmoką. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 51-52).
Tokiu būdu ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka darytina išvada, kad I. T. padarė kaltinime nurodytas nusikalstama veikas. Apklausiamas teisme jis prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino jų padarymo aplinkybes. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų parodymai byloje, liudytojo E. R. parodymai ir kita bylos medžiaga. Ištirti įrodymais sutampa, neprieštarauja vienas kitam ir patvirtina vienas kitą, todėl remiantis jais teismas daro išvadą, jog I. T. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino, jame nurodytos aplinkybės įrodytos teisme ištirtais įrodymais, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 3 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis I. T. šioje byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo, jam ikiteisminio tyrimo metu buvo apskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-33).
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis I. T. teistas 12 kartų, veikos padarymo metu buvo teistas 9 kartus, administracine tvarka baustas (b. l. 117-121), iki bausmės atlikimo dirbo UAB „Sostinės fasadai“ apdailininku, nevedęs, turi vieną vaiką, į narkologines įskaitas neįrašytas, tačiau 2009-04-15 buvos pristatytas į medicininės apžiūros kabinetą apsvaigimui nustatyti, išvada: opiatų vartojimo faktas, psichiatrijos ligoninėse negydytas (b. l. 122-125). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje, yra tyčinis, baudžiamasis nusižengimas, veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje – tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Dviejų veikų padarymas vertintinas kaip realioji sutaptis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis teisiamas jau 13 kartą, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 301- 308 str., 255-256 str.,
n u s p r e n d ė :
I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmė pridedant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių ir 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir I. T. skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2014-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę atliekant ją pataisos namuose.
Į paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti visą bausmės laiką I. T. atliktą ar įskaitytą pagal 2014-05-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio vykdymo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė