Civilinė byla Nr. eA2-18207-944/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04548-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2.10.; 3.3.4.3.; 3.2.7.1.

(S)

KLAIPĖDOS  APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 2 d.

Kretinga

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Barškietytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. L. prašymą suinteresuotiems asmenims G. L. ir M. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo antstolio M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. L. ir T. L. dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išnagrinėtoje byloje teismas paskyrė (duomenys neskelbtini) Eur baudą. Susipažinęs su byla pareiškėjas nustatė, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti bei nebuvo taikytos CPK 130 straipsnio nuostatos. Esant tokioms aplinkybėms teismas neišnaudojo visų galimybių dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo būdo. Pažymi, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siunčiami elektroniniu paštu, nors antstolis buvo nurodęs kitą jo gyvenamosios vietos adresą. Pažymi, kad CPK nenumato galimybės įteikti procesinius dokumentus el. paštu, todėl pareiškėjas neturi įrodinėti, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką procesinių dokumentų įteikimas viešojo paskelbimo būdu yra imperatyvi teismo pareiga. Pareiškėjas mano, kad teismas neišnaudojęs visų minimalių civiliniame procese numatytų informavimo būdų, skubotai priėmė sprendimą skirti baudą ir tokiu būdu apribojo atsakovo teisę į teisingą teismą, todėl prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Antstolis pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, tačiau jis neatliko jokių vykdymo veiksmų tik rinko suinteresuoto asmens išieškotojos raštelius. Pažymi, kad bendravimas su vaikais yra dispozityvi tėvo ir vaiko teisė. Teismas sprendimu nėra įpareigojęs privalomai bendrauti su tėvu. Pagal CPK 771 straipsnio nuostatas turi būti pateikti sprendimo nevykdymo įrodymai. B to, antstolis turėjo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo įtraukta išvadą teikianti institucija.

Suinteresuotas asmuo antstolis M. M. atsiliepimu prašo pareiškėjo prašymą palikti nenagrinėti, nes jis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis vykdymo procese arba atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skolininkas sistemingai nevykdo teismo sprendimo dėl bendravimo su vaikais, vietoj to, kad pateiktų atskirąjį skundą, tikslingai praleido terminą jam paduoti ir kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. Paaiškina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo įteikti tinkamai, jo kontaktinis paštas nurodytas tinkamas, nurodomas jo paties susirašinėjime dėl bendravimo su vaikais. Teigia, kad skolininkas turi pareigą bendrauti su vaikais, antstolis tinkamai fiksavo faktą dėl sprendimo nevykdymo. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba apie vykdomąją bylą buvo informuota.

 Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad pareiškėjas tikslingai neskundė priimtos nutarties per nustatytą terminą, o tokie veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas. Teigia, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti. Suinteresuotas asmuo prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Teismas

k o n s t a t u o j a

prašymas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisme gautas pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo. Šis pareikimas teisėjos rezoliucija priimtas, nurodyta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val., apie posėdį skelbti spec. Internetiniame tinklapyje, nurodant šalims galimybę teikti atsiliepimą iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 3), teismo pranešimas apie bylą iš specialaus teismo tinklalapio (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini), l. 6), teismo pranešimai dėl rašytinio teismo posėdžio antstoliui M. M., siųsta per LITEKO VEP posistemį, G. L., siųsta el. paštu (duomenys neskelbtini), T. L., siųsta el. paštu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi antstolio pareiškimą tenkino.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nes jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjų prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su pirminiu prašymu dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus 3 mėnesių termino.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistas CPK 130 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo.

CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju klausimas dėl sprendimo nevykdymo buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

Pagal byloje esančius duomenis pranešimas specialiame tinklapyje patalpintas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas toks tekstas: „Pranešame, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka (šalys į posėdį nekviečiamos ir teismo posėdis įvyksta jiems nedalyvaujant) nagrinės pareiškėjo antstolio M. M. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys G. L. (išieškotoja), T. L. (skolininkas). Bylos šalys turi galimybę iki (duomenys neskelbtini) teikti byloje atsiliepimą į pareiškimą. Byloje dalyvaujantys asmenys informuojami, kad pranešimas apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad CPK numatyti įpareigojimai dėl pranešimo apie paskirtą teismo posėdį įvykdyti, todėl teismui pareigos papildomai informuoti pareiškėją apskritai nebuvo. Pastebėtina, kad pranešimas apie paskirtą posėdį išsiųstas pareiškėjui el. paštu siekiant papildomai informuoti apie teismo procesą. Nors CPK nenumato procesinių dokumentų įteikimo būdo el. paštu, tačiau draudimo papildomai informuoti proceso dalyvius šiuo būdu nėra. Juo labiau, kad pareiškėjo el. paštas buvo naudojamas, juo buvo kontaktuojama, derinama dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais.

Teismas pažymi, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo, todėl privalomai, kaip išvadą teikianti institucija vaiko teisių apsaugos tarnyba neturėjo būti įtraukta. Pagal CK 3.178 straipsnio nuostatas nagrinėjant ginčus dėl vaikų būtinas vaiko teisių institucijos dalyvavimas, kai pateikiama išvada teismui. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo tvarkos tinkamo vykdymo, todėl antstolis turėjo pareikalauti duomenų iš šios institucijos, tačiau teismas neprivalėjo, jos įtraukti kaip išvadą teikiančios institucijos, todėl šiuo atveju teismas nepažeidė teisės normų dėl proceso dalyvių įtraukimo į procesą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo pažeisto proceso normos dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti proceso.

Dėl baudos skyrimo.

Suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiaujam procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo G. L. prašo skirti jam baudą.

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Išaiškintina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 str. 1 d., 1.137 str. 3 d.; CPK 7 str. 2 d.), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Teismas nurodo, kad procesinių teisių įgyvendinimas pats savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesu, nes asmuo turi teisę pasirinkti kokiu būdu realizuos savo teisę skųsti teismo procesinį skundimą – paduodant atskirąjį skundą, ar kreipiantis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Esant tokioms aplinkybėms, prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylos baigties.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjo T. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                   Aušra Barškietytė