Civilinė byla Nr. 2A-148-104/2014

   Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04317-2012-8

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                     11.9.10.8; 14.3.16.1; 15.3.2; 121.21. 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eteka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4066-905/2013 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovui UAB „Eteka“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė:

ieškovas G. K. ieškiniu atsakovui UAB „Eteka“ prašė: 1) pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6192 Lt dienpinigių ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Nurodė, kad šalys 2012 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Jis 2012 m. birželio 7 d. išvyko į reisą Vokietija – Švedija, kurį baigė 2012 m. liepos 12 d., nes iš reiso anksčiau laiko jis atšauktas darbdavio iniciatyva. Kitą dieną (baigęs reisą) ieškovas atvyko į darbovietę, atidavė kelionės dokumentus (ataskaitą) ir darbdavio atstovas pažadėjo sumokėti dienpinigius, liepė ieškovui ilsėtis bei laukti kito reiso. Ieškovo teigimu, atlikęs nurodytą reisą jis telefonu prašė darbdavio atstovų sumokėti priklausančius dienpinigius (žodžiu buvo sutarta mokėti po 50 eurų už dieną), tačiau atsakovas nesumokėjo dienpinigių už komandiruotę ir liko skolingas 6192 Lt. Anot ieškovo, jis negavo jokio pasiūlymo vykti į kitą reisą, jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jis nepadarė ir net nežino, kodėl atleistas iš darbo. Ieškovo nuomone, jis iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Grąžinti į darbą ieškovas neprašė. Anot ieškovo, dėl neteisėto atleidimo iš darbo jis patyrė neturtinę žalą; jautė depresiją, pažeminimą; neturtinę žalą vertino vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžiu.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Anot atsakovo, ieškovas nuo 2012 m. liepos 31 d. nepasirodė įmonėje ir nedirbo dėl įmonei nežinomų priežasčių, todėl 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu ieškovui skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo ir šalių darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas raštu buvo informuotas apie tai, jog privalo atvykti į darbą, pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus. Atsakovo nuomone, jis visiškai atsiskaitė su atleistu iš darbo ieškovu. Už ieškovo komandiruotes jam priskaičiuota 2737,50 Lt dienpinigių; atleidimo iš darbo metu ieškovui priklausančios sumos išmokėtos, iš jų atskaičius sumą dėl kuro pereikvojimo (268 l dyzelino už 1321,24 Lt). Anot atsakovo, jam nieko nežinoma apie ieškovo paskaičiavimus, kuriais ieškovui turėtų būti išmokėta 6192 Lt dienpinigių. Kadangi atsakovas laiku atsiskaitė su ieškovu, pagrįstai nutraukė darbo sutartį, tai negali būti tenkinami ir kiti išvestiniai ieškinio reikalavimai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovui G. K. iš atsakovo UAB „Eteka“ priteisė 1 321,24 Lt neišmokėtų dienpinigių, 3 000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos ir po 20 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dalies už kiekvieną uždelstą išmokėti dienpinigius dieną po šio sprendimo priėmimo dienos, taip pat 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo reikalavimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo teismas atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį, kuria ieškovas priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti minimalią mėnesinę algą; 6,40 Lt valandinį atlyginimą; darbuotojas priimtas dirbti pagal suminę darbo laiko apskaitą; darbuotojui mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365); dienpinigiai išmokami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komandiruotę pagrindžiančių dokumentų pristatymo į buhalteriją dienos. Tą pačią dieną, t. y. 2012 m. birželio 7 d., šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Atsakovo įsakymu ieškovas nuo 2012 m. birželio 12 d. iki liepos 10 d. buvo komandiruotas į Vokietiją-Švediją. Į šią komandiruotę ieškovas išvyko 2012 m. birželio 8 d., grįžo liepos 11 d. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu nurodė ieškovo 1 321,24 Lt dienpinigiais padengti padarytą nuostolį už pereikvotą 268 l, kurą. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymais skyrė ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo (už neatvykimą į darbą) ir nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b. l. 34, 38).

Pasisakydamas dėl dienpinigių, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nei DK, nei CK normos nedraudžia darbo teisinių santykių šalims žodžiu susitarti dėl dalykų, dėl kurių pagal darbo norminius teisės aktus turi būti susitariama rašytine forma. Be to, rašytinės formos nesilaikymas nelemia žodinio susitarimo negaliojimo. Atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus ir šalių elgesį (grįžęs iš komandiruotės ieškovas pareikalavo atsiskaityti už komandiruotę, t. y. išmokėti dienpinigius, dėl kurių dydžio susitarta žodžiu, taip pat (ultimatyviai) nurodė, kad atsakovas pirma atsiskaitytų už atliktą reisą ir tik po to ieškovas atvyks į darbą; o atsakovas nereikalavo ieškovo iš karto atlikti kitų reisų, netaikė ieškovui drausminės atsakomybės už neatvykimą į darbą nuo 2012 m. liepos 12 d. iki liepos 30 d.), teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių žodinį susitarimą dėl didesnių dienpinigių, negu darbo sutartyje nurodyti. Nepaisant to, teismo vertinimu, byloje nepakako duomenų-įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus, kad šalys žodžiu susitarė būtent dėl 100 procentų dienpinigių sumos.

Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kurie grindžiami ieškovo neva viršytomis kuro sąnaudomis ir, atitinkamai, atsakovo teise daryti išskaitas už kuro pereikvojimą. Tai konstatavęs, teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo daryti išskaitų iš ieškovui išmokėtinų dienpinigių. Vertino kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kurie grindžiami į bylą pateiktu atsakovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“, kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieškovo komandiruotės metu vairuotą automobilį) kuro sąnaudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iš borto kompiuterio). Nurodė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iš karto po ieškovo komandiruotės. Atsakovo pateikti „darbo kortos“ duomenys, teismo vertinimu, buvo nereikšmingi, nes juose nėra duomenų apie gautiems rezultatams (29,8 l pagal suminius duomenis arba 31 l pagal reiso duomenis) naudotą krovinio masę. Be to, netgi šie duomenys (29,8 l ir 31 l) nepatvirtina atsakovo teiginių apie ieškovo pereikvotą kurą, t. y. apie 268 arba 270 l išeikvoto dyzelino.

Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad neturtinę žalą jis patyrė ne tik dėl, ieškovo manymu, neteisėto atleidimo iš darbo, bet ir dėl netinkamo atsiskaitymo – dėl neišmokėtų žodiniu susitarimu sulygto dydžio dienpinigių, dėl uždelsimo sumokėti dienpinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai padarytų išskaitų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, o atsakovas to neginčijo, kad ieškovas dėl minėtų atsakovo veiksmų patyrė netikėtų ir neadekvačių finansinių sunkumų ir neigiamų išgyvenimų, teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas neturtinė žala turi būti priteista.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

-teismas nepripažino atskaitymų už kurą teisėtumo ir atskaitymų sumą laikė neišmokėtais dienpinigiais. Tokia teismo nuostata yra nepagrįsta, o įmonė teisėtai darė išskaitas iš darbuotojo. Atsakovas pateikė ir teismo prašė vadovautis 2011-10-05 įsakymu, kuriame nurodoma, kad naujos kartos vilkikų Volvo, t.y. kokio ir vairavo ieškovas, sąnaudoms skaičiuoti būtų vadovaujamasi „Ruptela“ programos duomenimis, kurie ryšio priemonių pagalba gaunami tiesiogiai iš vilkiko borto kompiuterio. T.y. atsiradus galimybei kuro sąnaudas stebėti tiesiogiai, tapo nereikalinga šias sąnaudas skaičiuoti pagal ganėtinai abstrakčią formulę, kuria galima nustatyti tik maksimalias galima sąnaudas. Paaiškina, kad borto kompiuteris fiksuoja realų vilkiko variklio kuro sunaudojimą elektroninio kuro purkštukų monitorinio būdu. Taigi, jei vilkikas važiuoja labiau pakrautas, į įkalnę ir pan., borto kompiuteris atitinkamai fiksuoja padidėjusį kuro sunaudojimą. T.y. į visus kuro sunaudojimo kiekio svyravimo faktorius atsižvelgiama automatiškai. Su minėta kuro sąnaudų skaičiavimo tvarka ieškovas buvo supažindintas, ką patvirtina jo parašas ant įsakymo, todėl privalėjo jos laikytis. Teismas šį įrodymą atmetė vien dėl to, kad jis buvo pateiktas ne iš karto su atsiliepimu, o vėliau, įvertindamas kaip prieštaringą atsakovo poziciją. Atmestinas ir teismo motyvas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iš karto po ieškovo komandiruotės. Toks įrodymas, anot apelianto, būtent ir yra programos „Ruptela“ duomenys – teismui pateikti kelionės lapai, kuriuose užfiksuotas realus vilkiko sunaudoto kuro kiekis kiekvieną ieškovo vykdyto reiso dieną, pagal kuriuos yra nustatytas tikslus, konkrečios komandiruotės metu sunaudotas kuro kiekis, kilometražas ir šių duomenų pagrindu apskaičiuotas užfiksuotas kuro sunaudojimo vidurkis – 29,07 l/100 km.

-teismas nepagrįstai ieškovo darbo sutarties nuostatą „dienpinigiai išmokami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo komandiruotę pagrindžiančių dokumentų pristatymo į buhalteriją dienos“ vertino kaip neatitinkančią Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 5 punkto 2 pastraipos nuostatų. Toks vertinimas yra nesuprantamas, kadangi nėra jokių motyvų, kodėl įstatymų leidėjas būtų leidęs darbo sutartimi susitarti dėl vienos dalies dienpinigių sumokėjimo, o dėl kitos dalies – ne. Nesutinka ir su teismo motyvu, kad nenustatyta darbuotojo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti. Teismas pats pripažino, kad ieškovas nepagrįstai neatvyko į darbą, atsisakė vykti į reisą. Apeliantas nesutinka ir su ieškovui priteista 3000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką.

-apeliantas nesutinka ir su ieškovui priteista neturtine žala. Jei teismas nusprendė, kad žodinis susitarimas nėra įrodytas bei ieškovo reikalavimą  priteisti žodinio susitarimo pagrindu apskaičiuotus dienpinigius atmetė, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu priteisiama neturtinė žala už neįrodytą pažeidimą.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad išskaityti už kuro pereikvojimą iš ieškovo atsakovas neturėjo teisės, vadovaujantis DK 266 straipsniu.

              Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

  Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. dirbo pas atsakovą vairuotoju-ekspeditoriumi ir buvo atleistas už pravaikštas pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (b. l. 34, 38). Atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu nurodė ieškovo 1 321, 24 Lt dienpinigiais padengti padarytą nuostolį už pereikvotą 268 l, kurą. 

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo atleistas teisėtai, tačiau konstatavo, kad atsakovas atleisdamas ieškovą iš darbo nepagrįstai sulaikė  ir neišmokėjo ieškovui 1 321,24 Lt dienpinigių, todėl priteisė  ieškovui iš atsakovo ne tik 1 321, 24 Lt neišmokėtų dienpinigių, bet ir 3 000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki šio sprendimo priėmimo dienos ir po 20 Lt vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dalies už kiekvieną uždelstą išmokėti dienpinigius dieną po šio sprendimo priėmimo dienos. Taip pat priteisė  ir 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinės instancijos teisme tarp šalių vyksta ginčas dėl priteistų sumų.

           Dėl ieškovo naudai priteistų lėšų pagrįstumo

           Bylos medžiagos pagrindu  apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui 1 321, 24 Lt neišmokėtų dienpinigių, kuriais atsakovas padengė  padarytą nuostolį už pereikvotą 268 litrų kurą, nes byloje nėra objektyvių ir neginčitinų įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą teiginį,  kad   buvo pereikvotą 268 litrų kuro. Priešingai, negu teigia apeliantas,  pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo 2011 m. spalio 5 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“, kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieškovo komandiruotės metu vairuotą automobilį) kuro sąnaudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iš borto kompiuterio) ir nelaikė patikimais įrodymais programos „Ruptela“ duomenis - kelionės lapus, nes iš jų neįmanoma nustatyti, kokie konkrečiai borto kompiuterio parodymai nustatyti iš karto po ieškovo komandiruotės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas,  atsakovo pateikti „darbo kortos“ duomenys nėra reikšmingi, nes juose nėra duomenų apie gautiems rezultatams (29,8 l pagal suminius duomenis arba 31 l pagal reiso duomenis) naudotą krovinio masę, be to, netgi šie duomenys (29,8 l ir 31 l) nepatvirtina atsakovo teiginių apie ieškovo pereikvotą kurą, t. y. apie 268 arba 270 l išeikvoto dyzelino.  Tokia teismo išvadą įtakavo paties atsakovo šio klausimu nenuoseklia pozicija, nes  įrodyti kuro pereikvojimą, atsakovas pradžiai pateikė 2012 m. liepos 11 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovo vairuoto automobilio kuro norma 29,07 l/100 km, kad užduoties kelias – 8486 km, faktiškai nuvažiuotas kelias – 8827 km ir kad faktiškai sunaudota 2734 l kuro, o turėjo būti sunaudota 2466 l (8486 km X 29,07 l / 100 km), t. y. kuro skirtumas 270 l (b. l. 52). Kai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie atsakovo skaičiavimai pateikti akivaizdžiai ignoruojant ieškovo ataskaitoje (b. l. 53-55) nurodytas krovinių mases, atsižvelgiant į kurias ir vadovaujantis atsakovo 2011 m. kovo 1 d. įsakymu „Dėl kuro normų skaičiavimo“ (b. l. 30), ir kad teismo paskaičiavimais gautųsi kuro sąnaudų vidurkis apie 34 l/ 100 km (26 l + 0,4 X vid. 20 t), atsakovas vėliau į bylą pateiktu atsakovo 2011 m. spalio 5 d. įsakymą „Dėl kuro normų skaičiavimo“ (b. l. 106), kuriame nurodoma tam tikrų automobilių (įskaitant ir ieškovo komandiruotės metu vairuotą automobilį) kuro sąnaudas skaičiuoti pagal „RUPTELA“ programos įrangos parodymus (iš borto kompiuterio). Esant tokioms

Teisėjų kolegija mano, kad teismas pagrįstai vertino atsakovo pateiktus prieštaringus įrodymus jo nenaudai, nes  pasirengimo bylos nagrinėjimui metu atsakovas laikėsi pozicijos, jog kuro sąnaudos skaičiuotinos pagal 2011 m. kovo 1 d. įsakymą (b. l. 30, 32, 33), t. y. pagal tam tikrą formulę atsižvelgiant į krovinio masę, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu ėmė teigti, jog kuro sąnaudos nustatomos pagal borto kompiuterio duomenis. Toks pozicijos keitimas rodo, kad atsakovas pats nežino, kaip turi skaičiuoti ieškovo išnaudoto kuro kiekį. 

Be to, net jeigu ir būtų įrodyta, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui. Pažymėtina ir tai, kad išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai nustatyti DK 224 str. ir jos gali būti daromos tik įstatymu nustatytais atvejais. DK 226 straipsnyje, kuris savo ruožtu yra ir blanketinė norma, įtvirtintas draudimas daryti išskaitas iš išeitinių, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. CK 739 straipsnyje išvardytos pajamų rūšys (pinigų sumos), iš kurių negali būti išieškoma, šio straipsnio 2 p. nustato, kad negalima išieškoti iš sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę.  Todėl atsakovo priimti įsakymai dėl neišmokėtų dienpinigių, kuriais atsakovas padengė  padarytą nuostolį už pereikvotą 268 litrų kurą, negali būti teisėtu pagrindu nemokėti ieškovui priskaičiuotų dienpinigių. Pažymėtina, kad darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK 220 straipsnyje, detalizuota Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (2005 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 101 redakcija).

           Taigi, nustačius, kad atsakovas neteisėtai išskaitė ir atleidimo iš darbo dieną liko skolingas ieškovui 1321,24 Lt dienpinigių,  teismas pagrįstai taikė DK 141 str. 3 d. ir priteisė ieškovui sumažintą 3000 Lt užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pagrįstai atsižvelgiant į šalių darbo santykių trukmę ir padarytą ieškovo teisių pažeidimą.  Teisėjų kolegija mano, kad priešingai, negu teigia apeliantas, ieškovo neatvykimas į darbą pats savaime nesutrukdė atsakovui įstatymu nustatyta tvarka priskaičiuoti ir išmokėti ieškovui priklausiančias dienpinigius ir visiškai atsiskaityti su ieškovu. 

            Dėl neturtinės žalos

Minėta, kad priteisdamas ieškovui 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl netinkamo atsiskaitymo – dėl neišmokėtų žodiniu susitarimu sulygto dydžio dienpinigių, dėl uždelsimo sumokėti dienpinigius Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nepagrįstai ir neteisėtai padarytų išskaitų ieškovas patyrė netikėtų ir neadekvačių finansinių sunkumų ir neigiamų išgyvenimų ir tam patvirtinti pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų.

             Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apelianto teiginiu, kad nebuvo pagrindo priteisti ieškovui 1500 Lt neturtinės žalos. Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindamas ir taikydamas šias materialinės teisės normas, Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009). Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB „Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

         Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).

       Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašydamas priteisti 800 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškinyje nurodė, kad neturtinė žala jam buvo padaryta neteisėtu atleidimu iš darbo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas dėl neturtinės žalos nurodė, kad jį daug kartu anksčiau kiti darbdaviai buvo apgavę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo atsiskaitymo ieškovas patyrė netikėtų ir neadekvačių stiprų neigiamų išgyvenimų,  pats ieškovas patvirtino, kad ir anksčiau buvo atvejų, kai darbdaviai jį apgaudinėjo. Taip pat ieškovas nenurodė jokių jam padarytos neturtinės žalos neigiamų pasekmių. Byloje nustačius,  kad ieškovas dirbo pas ieškovą trumpą laiką,  iš darbo buvo atleistas teisėtai,  konstatavus atsakovo pažeidimus atsiskaitant su ieškovu ir dėl atsakovo padaryto pažeidimo priteisus ieškovui 3000 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir svarstyti, ar teisės pažeidimo pripažinimo faktas šio konkrečiu atveju nebūtų pakankama satisfakcija ieškovui už patirtą skriaudą.  Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas svarbias faktines aplinkybes, sprendžia, kad šio konkrečiu atveju ieškovo teisės pažeidimo pripažinimas visiškai pakanka pažeistai teisei apginti.  Kadangi  neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo naikinamas (CK 1.5 str.)  

          Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, CPK 93 ir 96 str. str. pagrindu tikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant priteistą iš atsakovo valstybės naudai žyminį mokesti iki 129, 64 Lt. Taip pat proporcingai patenkintiems reikalavimams apeliantui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos - 45 Lt žyminio mokesčio ir CPK 98 str. pagrindu 250 Lt atstovavimo išlaidų (apeliantas pateikė prašymą priteisti 1000 Lt atstovavimo išlaidų).

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 3p.,  apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

                                                            n u t a r ė:

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo sprendimą pakeisti.

          Panaikinti sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovui G. K. 1500 Lt neturtinės žalos iš atsakovo UAB „Eteka“ ir ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

          Sumažinti priteistą iš atsakovo UAB „Eteka“ valstybės naudai žyminį mokesti iki 129, 64 Lt

          Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

          Priteisti atsakovui UAB „Eteka“ iš ieškovo G. K. 45 Lt žyminio mokesčio ir 250 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

          Kolegijos teisėjai                                                                                                  Natalja Cikoto

                                                                                                        Antanas Rudzinskas

                                                                                                          Jūratė Varanauskaitė