Administracinė byla Nr. eA-649-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01452-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir valstybės įmonės Registrų centro skundus atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2021 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 3R-308 (2.13-1.E) „Dėl Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos, ją atstovaujančio advokato R. J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir VĮ Registrų centro tikrinimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria Registrų centrui pareikštas papeikimas.
2. Pareiškėjas advokatas R. J. (toliau – ir advokatas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimu jam paskirtą nuobaudą – papeikimą.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi sujungė administracines bylas Nr. eI2-3348-816/2021 ir Nr. eI2-3330-816/2021.
4. Pareiškėjas R. J. skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) turi teisę ginti viešąjį interesą, jei yra padaryti aiškūs teisės aktų pažeidimai. Teisėtais būdais ginti viešą interesą ją įpareigoja Asociacijos veiklos tikslai, įstatai ir Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (Orhuso konvencija). Asociacija, kaip ieškovas, tiesiogiai nesikreipė (negalėjo kreiptis) į teismą dėl statybą leidžiančių dokumentų ar galbūt neteisėtų sutarčių panaikinimo, bet apie galimus pažeidimus informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – ir Generalinė prokuratūra). Generalinei prokuratūrai atsisakius ginti viešą interesą, Asociacija kreipėsi į teismą, nurodydama, kad prokuratūra neatliko visų būtinų veiksmų pažeidimams konstatuoti. Asociacija turi teisę ginti savo poziciją teisme dėl objekto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), ir siekia realizuoti savo teisę ginti viešą interesą dėl galbūt neteisėtos statybos Pajūrio juostoje teisėtais būdais.
4.2. Pareiškėjas R. J. dokumentus, kuriuose galėjo būti apribotai pateikti asmens duomenys, gavo teisėtai. Asociacija ir R. J. kontora 2019 m. gruodžio 26 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kurios pagrindu advokatas įsipareigojo atlikti Pastato, statybą leidžiančių ir statinį įteisinančių dokumentų tyrimą dėl jų atitikties teisės aktams, nustatyti, ar šis statinys nepažeidžia Pajūrio juostos kraštovaizdžio, Pajūrio juostos įstatymo, o nustačius pažeidimus – parengti skundus, siekiant apginti viešąjį interesą. Tai buvo bendro pobūdžio iki tyrimo ir analizės priimtas susitarimas siekiant Asociacijos tikslo ginti vartotojų teisę plačiąja prasme, teisinėmis priemonėmis. Advokatas, vykdydamas kliento pavedimą, turi daugiau teisių nei klientas, nes jam teisę gauti viešų registrų duomenis, rinkti savarankiškai įrodymus suteikia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Pareiškėjas R. J. nesiekė gauti trečiųjų asmenų asmens duomenų ir paklausimų dėl asmens duomenų suteikimo Registrų centrui neteikė. Kadangi reikėjo gauti tik dokumentus, kurių pagrindu buvo keičiami ar registruojami juridiniai faktai ar akivaizdūs įrodymai (pvz., objekto nuotraukos), būtų pakakę ir nuasmenintų dokumentų. Asociacijos skunduose niekur nėra naudojami asmens duomenys, niekur kitur (išskyrus skundus Generalinei prokuratūrai) šie dokumentai pateikti ar naudojami nebuvo. Prokuratūrai teiktų dokumentų, gautų iš Registrų centro, kopijose esančių asmenų duomenų nenuasmenino tik todėl, kad prokuratūrai netaikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BDAR).
4.3. Nekilnojamojo turto buvusiam savininkui ir dabartinei savininkei nebuvo pranešta apie juos liečiančių dokumentų su asmens duomenimis išreikalavimą iš Registrų centro ir perdavimą Generalinei prokuratūrai, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2019 m. gruodžio 26 d. sutarties 4.1 punktu. Jam, kaip advokatui, pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus ir 46 straipsnio 5 dalį tenka pareiga saugoti advokato profesinę paslaptį, kurią inter alia sudaro kliento (Asociacijos) pavedimu surinkti duomenys. Vadovaujantis BDAR 14 straipsnio 5 dalies d punktu, jam, kaip advokatui, šiuo atveju BDAR 14 straipsnyje numatyta pareiga informuoti duomenų subjektą apie jo asmens duomenų tvarkymą nėra taikoma.
4.4. Daugumoje gautų dokumentų (pvz., pastato kadastro byla, susirašinėjimuose su institucijomis, istorinės pastato kadastro bylose) nėra asmens duomenų. Dokumentų kopijos su fizinių asmenų duomenimis, gautos dėl šio nekilnojamojo turto objekto, šiuo metu saugomi advokato kontoros kompiuterinėje laikmenoje, pagal kontoros asmens duomenų apsaugos taisyklių nustatytą tvarką. Prokuratūrai ir teismui išsprendus klausimą dėl viešo intereso gynimo, gauti dokumentai bus sunaikinti.
4.5. Lietuvos advokatūra atsisakė kelti pareiškėjui drausmės bylą ir nekonstatavo advokato profesinės etikos pažeidimų dėl kliento atstovavimo ir informacijos rinkimo iš Registrų centro.
5. Pareiškėjas Registrų centras skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Inspekcija klaidingai įvertino duomenų teikimo pagrindus, neteisingai analizavo Registrų centro veiksmus, teisių ir pareigų apimtį advokato prašymų pateikti duomenis nagrinėjimo kontekste.
5.2. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 2 straipsnį, 42 straipsnio 5 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registrų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8 ir 144 punktus Registrų centras turi teisės aktais nustatytą įpareigojimą – teisinę prievolę – numatytais atvejais ir tvarka teikti advokatams Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenis ir dokumentus.
5.3. NTRĮ 42 straipsnio 5 dalies 5 punktas koreliuoja su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, kurį advokatas R. J. savo prašymuose nurodė kaip duomenų gavimo pagrindą. Advokato teisė gauti informaciją ir dokumentus yra kildinama iš specialaus teisės akto (įstatymo), reglamentuojančio jo profesinę veiklą – Advokatūros įstatymo. Duomenų teikimas advokatui R. J. atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus ir buvo teisėtas – duomenis Registrų centras pateikė vykdydamas konkrečiame įstatyme nustatytą duomenų teikimo pareigą. Tai, kad dokumentai advokatui buvo teikti vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, NTRĮ 42 straipsnio 5 dalies 5 punkto, Nuostatų 144 punkto pagrindu Registrų centras akcentavo ir Inspekcijai pateiktame rašte, kuriame teikė paaiškinimus dėl duomenų teikimo aplinkybių.
5.4. Inspekcija Sprendime netinkamai ir nepagrįstai Asociacijos atžvilgiu taikė BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Inspekcija vertino, ar Asociacija minėtos nuostatos pagrindu turi teisinę prievolę ginti viešąjį interesą, nors dokumentų teikimas pagal minėtą nuostatą atitiko būtent Registrų centro teisinės prievolės įgyvendinimą BDAR įtvirtintų reikalavimų rėmuose (t. y. minėta BDAR nuostata taikyta ne to subjekto atžvilgiu). Inspekcija, nagrinėdama Registrų centro veiksmus, neturėjo jokio teisinio pagrindo BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą taikyti analizuojant, ar Asociacija turi teisinę prievolę ginti viešąjį interesą, kadangi tai yra visiškai nesusiję su minėta nuostata ir duomenų teikimo aplinkybėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad Inspekcija aplinkybes, susijusias su BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto taikymu, nagrinėjo netinkamo subjekto atžvilgiu, Sprendime neanalizavo teisės aktais įtvirtintos Registrų centro teisinės prievolės teikti duomenis ryšio su BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu.
5.5. Registrų centras teisinę prievolę teikti duomenis įvykdė ją įtvirtinančių teisės aktų nurodyta apimtimi ir tvarka, taip kartu įgyvendindamas ir teisėtumo reikalavimą (BDAR 5 str. 1 d. a p.). Advokatas R. J. pateikė tinkamus ir motyvuotus prašymus (kartu su atstovavimą patvirtinančiais dokumentais), atitinkančius teisės aktų reikalavimus, iš kurių turinio galima identifikuoti duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą, duomenų apimtį. Priimant Sprendimą neatsižvelgta į Registrų centro rašte pateiktus paaiškinimus, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių advokato R. J. prašymuose nurodytų duomenų ir / ar su jais pateiktų dokumentų nepakanka įvykdyti advokato prašymus, kokie yra advokato prašymų trūkumai, sudarantys teisiškai pagrįstas prielaidas Registrų centrui, vykdančiam BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą ir NTRĮ 42 straipsnį, atsisakyti teikti prašomus duomenis.
5.6. Asociacijos, kaip juridinio asmens, subjektiškumo vertinimas teisiniuose ginčuose nėra Registrų centro kompetencija. Be to, klausimai, susiję su subjekto teise / pareiga ginti viešąjį interesą, yra išskirtinai teismo teisė ir prerogatyva, o ne viešojo administravimo subjekto kompetencija, kuri apima prašymo pateikti duomenis teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą jam suteiktų įgaliojimų ribose.
5.7. Asociacijos teisės ginti viešąjį interesą klausimas, vertinant Registrų centro atsakomybės pagrindus teikiant duomenis advokatui R. J., neturėjo būti vertinamas atsižvelgiant į teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1026/2006; 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2008; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2655/2012). Skundžiama Sprendimo dalis, priimta Registrų centro atžvilgiu, neatitinka nei LVAT formuojamos praktikos, nei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
5.8. Tyrimą pradėti nuspręsta Inspekcijos direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1T-102(1.12.), tai reiškia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 21 straipsnio 1–2 dalimis, iki 2021 m. vasario 1 d. (kai suėjo nustatytas 4 mėn. terminas) Inspekcijos tyrimas ir (ar) patikrinimas turėjo būti baigtas arba priimtas sprendimas dėl termino pratęsimo bei apie tai informuotas Registrų centras ir kiti tikrinami subjektai. Inspekcija, sprendimą dėl termino pratęsimo priimdama tik 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. vasario 19 d. apie tai informuodama Registrų centrą, akivaizdžiai praleido nustatytą 4 mėn. terminą.
5.9. Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 13 d. paskelbė informaciją apie viešosioms konsultacijoms pateiktą Prašymų dėl asmens duomenų teikimo vertinimo gairių (toliau – ir Gairės) projektą. Vertinant Registrų centro veiksmus, Inspekcija Sprendime vadovavosi Gairėmis, kurios oficialiai paskelbtos buvo tik 2020 m. lapkričio 11 d., nors advokato gauti prašymai ir Registrų centro atsakymai buvo parengti dar iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.
5.10. Teiginys, kad Klaipėdos prokuratūra yra išanalizavusi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą (toliau – ir VTAĮ) dėl viešojo intereso gynimo, nesudaro jokių teisėtų ir pagrįstų prielaidų Inspekcijai nevertinti šios Registrų centro paaiškinimo dalies, neatleidžia nuo pareigos priimamą sprendimą pagrįsti ir motyvuoti. Klaipėdos prokuratūros galbūt atliktas vertinimas nėra Sprendimo sudėtinė dalis, Registrų centrui jis taip pat nėra nežinomas.
6. Atsakovas VDAI atsiliepime į skundus prašė juos atmesti. Atsiliepime nurodė:
6.1. Tikrinimo metu gautose advokato R. J. kontoros 2020 m. sausio 4 d. ir 2020 m. birželio 3 d. atstovavimo Asociacijai sutartyse advokatui R. J. suteikiama teisė atstovauti Asociaciją civilinėse bylose dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių (pagal 2020 m. sausio 4 d. sutartį) bei civilinėse ir administracinėse bylose dėl pastatyto Pastato statybos ir eksploatavimo, galbūt pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių (pagal 2020 m. birželio 3 d. sutartį), kopijos. Taigi pareiškėjas R. J. pats pripažino, kad Asociacijos jam suteikti įgaliojimai yra neteisėti, nes Asociacijai Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisių ginti visuomenės viešą interesą teisme (nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu). Dėl kitų viešojo intereso gynimo būdų advokatas tiek Inspekcijos tikrinimo metu, tiek ir skunde teismui konkrečiai nenurodė nei vieno teisės akto nuostatos, kuri Asociacijai suteiktų teisę ginti ne Asociacijos narių, bet kitų asmenų viešąjį interesą.
6.2. Sprendime yra pateikta detali viešojo intereso gynimo analizė, apimanti LVAT praktiką (įskaitant ir Orhuso konvencijos nuostatų taikymą) ir padaryta išvada, kad „tiek Asociacija, tiek ir ją atstovaujantis advokatas, neįrodė, kad Nekilnojamojo turto registre rinkdami ir toliau tvarkydami su nekilnojamojo turto objektu susijusių asmenų asmens duomenis, įskaitant archyvinius duomenis ir dokumentus, turėjo įstatymuose nustatytą teisę ginti viešąjį interesą“.
6.3. Advokatas neįrodė, kad jo vykdomas su Pastatu susijusių asmenų asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas, t. y. pirmiausia, kad asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas viešojo intereso įrodymo tikslui pasiekti, ir tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą. Skunde teismui advokatas pats pripažino, kad asmens duomenų tvarkymas nebuvo būtinas vykdant atstovavimo Asociacijai sutartyje numatytas paslaugas, todėl Sprendimas ir advokato atžvilgiu pritaikyta sankcija yra teisinga ir pagrįsta.
6.4. Registrų centro nurodyta NTRĮ 42 straipsnio nuostata apima ne tik pareigą teikti, bet ir neatsiejamą sąlygą – motyvuotą prašymą, kuris turi atitikti ir Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas, kad advokatas atitinkamai turi pateikti duomenis, įrodančius prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atitinkamai pačiam advokatui R. J. pripažinus, kad Asociacija Pastato atžvilgiu negali ginti viešojo intereso teismuose, visi Registrų centro paaiškinimai, teikti tikrinimo metu, o taip pat skunde teismui pateikti samprotavimai netenka prasmės esant ydingai (teisinėmis normomis nepagrįstai, nemotyvuotai) advokato atstovavimo sutarčiai. Todėl Inspekcija Sprendime pirmiausia ir analizavo Asociacijos ir advokato sutarties teisėtumą, tokią minėtos sutarties analizę, kaip pirminį pagrindą Registre esantiems asmens duomenims teikti, turėjo atlikti ir Registrų centras, prieš asmens duomenų pateikimą advokatui.
6.5. Teisės aktuose nustatyti asmens duomenų pateikimo terminai negali būti priežastimi neteisėtai teikti asmens duomenis.
6.6. Tikrinimo terminas buvo pratęstas pavėluotai, tačiau tikrinimas buvo atliktas nepraleidus ADTAĮ 21 straipsnyje nustatyto 6 mėn. termino, o pavėluotas termino pratęsimas Registrų centrui nesukėlė jokių teisinių pasekmių, todėl ši priežastis nėra pagrindas panaikinti Sprendimą.
6.7. Gairės nėra teisės aktas, todėl jų paminėjimas Sprendime nebuvo lemiamas nustatant Registrų centro asmens duomenų teikimo pažeidimą. Be to, Gairės yra parengtos jau 2016 m. priimto BDAR ir dar anksčiau priimtų dokumentų bei teismų praktikos pagrindu, todėl nepagrįstas Registrų centras teiginys, kad Gairėse išdėstytos nuostatos (paaiškinimai) Registrų centrui buvo nežinomos ar netikėtos.
6.8. BDAR 5 straipsnio 2 dalis pareigą įrodyti duomenų tvarkymo teisėtumą nustato duomenų valdytojui, o ne Inspekcijai. Pagal Nuostatų 11.5 ir 11.13 punktus būtent Registrų centras organizuoja Registro duomenų teikimą duomenų gavėjams ir sudaro Registro skaitmeninių dokumentų rinkinius; teikia Registro duomenis duomenų gavėjams ir atitinkamai jam priskirtina BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga.
6.9. Registrų centro skunde pateikta VTAĮ redakcijų nuostatų pasikeitimo analizė, argumentuojant tuo, kad pirmas Asociacijos prašymas Registrų centrui buvo pateiktas dar iki VTAĮ 2020 m. liepos 1 d. redakcijos, atmestina atsižvelgiant į LVAT praktiką, pagal kurią Asociacijų įstatymas suteikia teisę asociacijoms įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo narių pažeistos teisės arba įstatymų saugomi interesai, tačiau teisė kreiptis i teismą vien tik dėl viešojo intereso gynimo nėra numatyta.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atliepime į pareiškėjų skundus prašė juos tenkinti. Asociacija atsiliepime nurodė:
7.1. Asociacija turėjo teisę ginti viešąjį interesą dėl Pastato statybų pajūrio juostoje, darančių neigiamą poveikį aplinkai ir galbūt pažeidžiančių viešąjį interesą, todėl ir atitinkamai Asociacija galėjo suteikti advokatui įgaliojimus jai atstovauti civilinėse ir administracinėse bylose dėl viešojo intereso gynimo. Turėdama teisę ginti viešąjį interesą Pastato statybų atžvilgiu, Asociacija ir jai atstovaujantis advokatas R. J. turėjo teisę viešojo intereso gynimo tikslu rinkti įrodymus (duomenis) iš Registro, įskaitant asmens duomenis.
7.2. Tik po to, kai advokatas R. J. gavo su Pastatu susijusius dokumentus iš Registro ir atliko jų išsamią analizę, paaiškėjo, kad yra suėjęs 2 metų naikinamasis senaties terminas, per kurį visuomeninė organizacija galėjo ginčyti statybą leidžiančius dokumentus. Todėl Asociacija suprato, kad jeigu ji tiesiogiai teisme mėgins ginti viešąjį interesą, toks skundas (ieškinys) turės mažai perspektyvų. Atsižvelgiant į tai ir į faktą, kad nei Palangos miesto savivaldybė, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nesiėmė jokių veiksmų apginti viešąjį interesą, o surinkta medžiaga rodė aiškius teisės aktų ir tuo pačiu viešojo intereso pažeidimus, surinktos medžiagos ir dokumentų pagrindu buvo parengtas ir pateiktas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Asociacijos pareiškimas Generalinei prokuratūrai.
7.3. Asociacijai atstovaujantis advokatas ne tik turėjo teisę rinkti įrodymus (duomenis) dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, įskaitant ir asmens duomenis, tačiau ir turėjo teisę juos pateikti prokuratūrai, kaip vienam iš viešąjį interesą ginti įgaliotų subjektų pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį bei vėliau teisme ginčyti Generalinės prokuratūros sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą.
7.4. Asociacijai atstovaujantis advokatas R. J., vykdydamas savo profesinę veiklą ir teikdamas veiksmingą teisinę pagalbą Asociacijai, teisėtai rinko įrodymus (duomenis) iš Registro, kurie buvo reikalingi Asociacijos teisei į teisminę gynybą įgyvendinti. Taigi tiek advokatas, rinkęs šiuos duomenis, tiek Registrų centras, teikęs duomenis advokatui, elgėsi teisėtai. Vien tai, jog po įrodymų (duomenų, tarp kurių buvo ir asmens duomenys) surinkimo Asociacija dėl minėtų objektyvių priežasčių nusprendė pati tiesiogiai nesikreipti į teismą, o pateikė įrodymus (duomenis, įskaitant asmens duomenis) prokuratūrai, prašydama ginti viešąjį interesą, duomenų rinkimo teisėtumo nepaneigia, o tik jį patvirtina.
7.5. Skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu pareiškėjo Registrų centro skundą atmetė, o pareiškėjo R. J. skundą tenkino – pakeitė Sprendimą ir panaikino jo rezoliucinės dalies 1 punktą (dėl advokatui R. J. pareikšto papeikimo).
9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos prokuratūra 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Inspekciją raštu, nurodydama, jog jos Viešojo intereso gynimo skyriuje atliekamas papildomas tyrimas dėl Pastato statybų teisėtumo. Šis tyrimas atliekamas gavus Palangos miesto savivaldybės mero pareiškimą, kuris prokuratūrai buvo pateiktas po to, kai 2020 m. birželio 30 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdinta publikacija „Skandalingos dušinės ant apgaulės pamatų“. Ankstesnis tyrimas dėl Pastato statybų teisėtumo Klaipėdos prokuratūroje buvo pradėtas prokuroro iniciatyva 2019 m. rugpjūčio 22 d., siekiant išnagrinėti aplinkybes taip pat nurodytas spaudoje – 2019 m. rugpjūčio 21 d. internetiniame portale lrytas.lt Tyrimas buvo baigtas 2019 m. gruodžio 13 d. Taip pat rašte nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas Asociacijos direktoriaus V. M. pareiškimas (parengtas advokato R. J.), kuriame buvo pateikta ganėtinai išsami informacija apie prokuroro tiriamą objektą – Pastatą. Asociacija niekaip nėra susijusi nei su prokuroro atliekamu tyrimu, nei su nekilnojamuoju turtu – Pastatu. Tai yra visiškai pašalinis tiek atliekamam tyrimui, tiek nekilnojamiems objektams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), juridinis asmuo. Prie Asociacijos pareiškimo pateiktos medžiagos buvo pridėtas Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro lydraštis, patvirtinantis šios institucijos medžiagos, susijusios su nekilnojamojo turto objektais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), pateikimo faktą Asociacijai. Klaipėdos prokuratūra taip pat pateikė savo vertinimą dėl Asociacijos teisės ginti viešą interesą dėl Pastato statybų teisėtumo ir padarė išvadą, kad tokios teisės ji neturi.
10. Inspekcija, atsižvelgdama į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 4-S-2287 pateiktą informaciją dėl duomenų, susijusių su Pastatu, rinkimo ir tolimesnio tvarkymo, Inspekcijos direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu
Nr. 1T-102(1.12.) inicijavo Asociacijos, ją atstovaujančio advokato R. J., Nekilnojamojo turto registro duomenų valdytojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir duomenų tvarkytojo Registrų centro tikrinimą, susijusį su galimu BDAR nuostatų pažeidimu išvardintų asmenų atžvilgiu. Pabaigus tikrinimą, buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Inspekcija, atsižvelgdama į BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą, įvertinusi, kad: 1) advokatas neįrodė, jog jo vykdomas su Pastatu susijusių asmenų asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 6 straipsnio e ir f punktų nuostatas (kad asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas viešojo intereso įvykdymo tikslui pasiekti); 2) Registrų centras pagal Registro nuostatus turintis pareigą organizuoti duomenų teikimą, kuris neatsiejamas nuo duomenų teikimo teisėtumo užtikrinimo, yra atsakingas už Registre tvarkomų asmens duomenų neteisėtą pateikimą, – padarė išvadą, kad remiantis BDAR tiek advokatas, tiek Registrų centras atliko neteisėtus duomenų tvarkymo veiksmus, todėl vadovaujantis ADTAĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu nusprendė Asociaciją atstovaujančiam advokatui R. J. ir Registrų centrui pareikšti papeikimus. Pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu, jį apskundė teismui.
11. Dėl Registrų centro veiksmų atitikimo BDAR, organizuojant Registro duomenų teikimą teismas nurodė, jog Registrų centras, gavęs advokato prašymą (-us), vadovaudamasis Nuostatų 144 punktu, privalėjo įvertinti advokato prašyme nurodytą Registro duomenų naudojimo tikslą (atstovauja Asociaciją, kuri gavo Palangos miesto gyventojų prašymą ginti viešą interesą dėl pajūrio juostoje, adresu (duomenys neskelbtini), galbūt neteisėtai pastatyto pastato bei pastato (duomenys neskelbtini) rengiamus projektinius pasiūlymus. Šiuo metu atliekamo tyrimo, ar pajūrio juostoje galima tokių statinių statyba ir rekonstrukcija), gavimo teisinį pagrindą (Advokatūros įstatymo 44 str. 1 d. ir atstovavimo sutartis, įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti, Asociacijos įstatai) ir prašomų pateikti dokumentų apimtį (tai, kad prašoma pateikti archyvinius dokumentus ir archyve esančius duomenis apie pastatus (duomenys neskelbtini), ne tik duomenis apie nekilnojamąjį turtą, bet ir nekilnojamojo turto savininkus ir jų teisėto nekilnojamojo turto valdymo įrodymus (civilinių sandorių kopijas)). Registrų centras turėjo atsižvelgti ir įvertinti, kad duomenų gavėjas šiuo atveju yra advokatas, t. y. atstovas, tačiau duomenys renkami ne advokato kliento Asociacijos interesų gynimui, o kitų neidentifikuotų asmenų (Palangos miesto gyventojų) interesų gynimui, nesusiejant kitų asmenų interesų gynimo su Asociacijos veikla, naryste joje.
12. Teismas nurodė, jog iš Asociacijos įstatų, kurie buvo pateikti Registrų centrui aiškiai matyti, kokia apimtimi Asociacija gali ginti Asociacijos narių viešąjį interesą, Registrų centrui taip pat buvo pateiktas Asociacijos narių sąrašas, nepagrindžiant konkrečių narių interesų gynimo. Šiuo atveju advokato prašyme nurodytas Registro duomenų naudojimo tikslas neatitiko advokato turimo šių duomenų gavimo teisinio pagrindo, nes rinkti duomenis apie privačios nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų statybos teisėtumą ar privačių asmenų sudarytus sandorius Asociacijai nėra suteikta (Asociacijos Įstatų 2.4.11 p.). Asociacija, neturėdama teisių ginti viešąjį interesą advokato prašyme nurodytoje srityje, negalėjo viešo intereso gynimo perduoti advokatui. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Vien tai, kad prašymą registro tvarkytojui pateikė atstovas, o ne pats juridinis asmuo, prašymo nagrinėjimo ir jam keliamų reikalavimų nekeičia. Šiuo atveju nė viename iš registro tvarkytojui teiktų prašymų nebuvo nurodyta konkrečių įstatymo ar kito teisės akto, Asociacijos įstatų nuostatų, suteikiančių teisę asociacijai apskritai ginti viešą interesą ir juo labiau rinkti archyvinius Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis su jos nariais nesusijusio nekilnojamojo turto objekto atžvilgiu. Apibendrintai nurodomas vartotojų interesų gynimas nėra susijęs su statybų teisėtumo kvestionavimu ar teisminių procesų dėl to inicijavimu. Tad registro tvarkytojas, nagrinėdamas prašymus (pirminį, pakartotinius ir papildomus) pateikti nurodytos apimties ir kiekio archyvinius registro duomenis, tinkamai neįvertino prašymuose nurodomo duomenų naudojimo tikslo ir gavimo teisinio pagrindo neatitikimo, prašomų duomenų kiekio ir nurodomo tikslo proporcingumo ir nurodytos apimties duomenų, įskaitant asmens duomenis, būtinumo siekiant prašymuose nurodomo tikslo.
13. Teismas atmetė Registrų centro argumentus, kad jis, gavęs advokato prašymą pateikti duomenis ir dokumentus iš Registro, neturėjo pareigos įvertinti advokato nurodyto Registro duomenų naudojimo tikslo, nurodydamas, jog tokią pareigą registro tvarkytojui tiesiogiai numato Nuostatų 144 punktas. Taip pat teismas atmetė Registrų centro argumentus, kad advokato prašymui išnagrinėti turėjo mažai laiko, kadangi šie pareiškėjo argumentai neatleidžia jo, kaip registro duomenų tvarkytojo, nuo pareigos tinkamai ir atsakingai organizuoti nekilnojamojo turto duomenų, kuriuose yra ir asmens duomenų, teikimą. Šiuo atveju asmens duomenų teikimo teisėtumo reikalavimas bei kitų BDAR 5 straipsnyje numatytų asmens duomenų tvarkymo principų laikymasis yra didesnė vertybė ir jų pažeidimas gali sukelti didesnes pasekmes nei termino laiku išnagrinėti prašymą praleidimas.
14. Teismas pažymėjo, kad Registrų centras netinkamai įvertino advokato pateiktų prašymų turinį, o tai lėmė netinkamą pareigos organizuoti duomenų teikimą, kuris neatsiejamas nuo duomenų teikimo teisėtumo užtikrinimo, vykdymą, todėl Inspekcija pagrįstai Registrų centrą pripažino pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą. Taip pat pagrįstai, vadovaudamasi BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, Registrų centrui už BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimą pareiškė papeikimą. Inspekcija atliko savarankišką tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo BDAR, organizuojant Registro duomenų teikimą. Be to, Inspekcija ginčijamame Sprendime įvertino, ar šiuo atveju advokatas, atstovaujantis Asociaciją, rinko archyvinius registro duomenis, įskaitant fizinių asmenų duomenis, turėdamas teisėtą tikslą ir pagrindą. Būtent registro tvarkytojas, gavęs atitinkamus Asociacijos vardu prašymus, ir turėjo įvertinti, ar prašantysis asmuo, jo nurodomas duomenų gavimo tikslas, pagrindas ir apimtis yra pagrįsti.
15. Inspekcija pagal prokuratūros pareiškimą 2020 m. spalio 10 d. įsakymu iniciavo tyrimą, o Sprendimas priimtas 2021 m. kovo 26 d. Tyrimas buvo pratęstas 2021 m. vasario 18 d., nors 2021 m. vasario 1 d. buvo pasibaigęs 4 mėn. tyrimo terminas. Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinto vien procedūrinio pobūdžio termino pažeidimas nesudaro savarankiško teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, kadangi nenustatyta, jog nurodyto termino praleidimas būtų lėmęs visapusišką ir objektyvų aplinkybių nustatymą ir pagrįstų išvadų dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo padarymą. Nėra teisinio pagrindo nurodyto procedūrinio termino praleidimą laikyti esminiu procedūros pažeidimu ir vien dėl to naikinti skundžiamą sprendimą. Be to, ADTAĮ nėra numatyta, kad procedūrinio termino pažeidimas nulemtų tyrimo užbaigimą ar nutraukimą.
16. Dėl advokato veiksmų atitikties BDAR teismas nurodė, kad jis kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas pateikti jam duomenis ir dokumentus iš Registro remdamasis atstovavimo sutartimi. Teismo vertinimu, Inspekcija, nurodydama, kad ne tik Registrų centras, bet ir advokatas, yra ginčo asmens duomenų tvarkytojas, nemotyvavo, kodėl BDAR prasme advokatas yra laikomas duomenų tvarkytoju (BDAR 4 str. 8 p.), o ne asmens duomenų gavėju (BDAR 4 str. 9 p.). Teismas pažymėjo, kad, remiantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, Inspekcija gali pareikšti papeikimus tik duomenų valdytojui ar duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos, t. y. specialiems subjektams, kurių sąvoka aiškiai apibrėžta BDAR ir būtent kuriems taikomi patys griežčiausi asmens duomenų tvarkymo reikalavimai. Inspekcija Sprendime akcentavo advokato atsakomybę pagal BDAR normas jam gaunant iš Registrų centro duomenis, t. y. būtent advokatui buvo atskleisti asmens duomenys. Tenkinant atstovo advokato prašymus ir teikiant jam prašytus archyvinius dokumentus nebuvo numatytas asmens duomenų tvarkymo perdavimas. Be to, skundžiamo Sprendimo dalyje, priimtoje advokato atžvilgiu (10 lapo viršus), dviprasmiškai ir nevienareikšmiai nurodoma, kad tiek asociacijai ir advokatui yra reiškiami papeikimai, tačiau skundžiamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad advokatui reiškiamas papeikimas. Kadangi Inspekcija nemotyvavo, kodėl advokatas nagrinėjamu atveju yra laikomas duomenų tvarkytoju, o ne duomenų gavėju (asmeniu, kuriam duomenų tvarkytojas atskleidė asmens duomenis) ir atitinkamai jam taikytina asmens duomenų tvarkytojui numatyta teisinė atsakomybė, teismas sprendė, kad Sprendimo dalis, priimta advokato atžvilgiu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismas sutiko su pareiškėjo advokato argumentais, kad šiuo atveju, priimant Sprendimą, nebuvo įvertinta ir advokato veiklos laisvės, lojalumo klientui ir nepriklausomumo vertybės, kurios teisinėje demokratinėje visuomenėje prisidedama prie asmens teisėtų interesų apsaugos, tinkamos pažeistų teisių gynybos užtikrinimo. BDAR 4 išnašoje pažymėta, kad teisė į duomenų apsaugą nėra absoliuti, ji turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derėti su kitomis pagrindinėmis teisėmis, remiantis proporcingumo principu. BDAR 58 straipsnio 2 dalis numato ir taisomuosius veiksmus, kurie gali būti duodami gavėjams, kuriems tokie duomenys buvo atskleisti (g punktas). Jokiais papildomais įgaliojimais, kuriuos pagal BDAR 58 straipsnio 6 dalį gali nustatyti nacionalinė teisė, Inspekcija nesirėmė. Dėl to Sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjui advokatui taikoma poveikio priemone už asmens duomenų tvarkymą, teismas nelaikė priimta visapusiškai bei išsamiai ištyrus santykį tarp registro tvarkytojo ir registro duomenų gavėjo. Nepagrįstai ir nemotyvuojant registro duomenų gavėjui (atitinkančiam BDAR duomenų gavėjo požymius) taikyta asmens duomenų tvarkytojui taikytina teisinė atsakomybė bei nepagrįstas tokio pobūdžio atsakomybės taikymas objektyviais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo advokato R. J. skundą tenkino ir panaikino Sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą.
III.
17. Pareiškėjas Registrų centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Registrų centro skundas, ir priimti naują sprendimą – Registrų centro skundą tenkinti.
18. Pareiškėjo Registrų centro apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Inspekcija aplinkybes, susijusias su BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto taikymu, nagrinėjo netinkamo subjekto atžvilgiu, Sprendime neanalizavo teisės aktais įtvirtintos Registrų centro teisinės prievolės teikti duomenis pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą. Tokiu būdu Sprendime pasisakydama dėl Registrų centro nurodytų duomenų teikimo netinkamo subjekto atžvilgiu, Inspekcija padarė faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo klaidą. Teismas neatkreipė dėmesio į šį Sprendimo trūkumą, nevertino ir nepasisakė, jog Inspekcija, analizuodama Registrų centro veiksmus, BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto taikymą vertino ir aiškino Asociacijos veiksmų kontekste. Teismo išvada, kad nėra ginčo dėl BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo Registro centro atžvilgiu, niekaip nesiderina ir nepateisina Sprendimo akivaizdžios pagrindimo ir argumentavimo klaidos, kurią padarė Inspekcija. Vien tai buvo pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį.
18.2. Teismas nurodė, kad Registrų centras turėjo atsižvelgti ir įvertinti, jog duomenų gavėjas šiuo atveju yra advokatas, t. y. atstovas, tačiau duomenys renkami ne ginti advokato kliento (Asociacijos) interesus, o kitų neidentifikuotų asmenų (Palangos miesto gyventojų) interesus, nesusiejant jų interesų gynimo su Asociacijos veikla, naryste joje, o Asociacija, neturėdama teisių ginti viešąjį interesą advokato prašyme nurodytoje srityje, negalėjo viešo intereso gynimo perduoti advokatui. Advokatas, būdamas specifiniu subjektu, kuriam tiek teisės aktai numato teisę gauti duomenis ir dokumentus, Registrų centrui teikiamus prašymus pagrindė tiek, kiek tai yra būtina, prašymų turinys buvo aiškus ir suprantamas, susietas su teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Iš pateiktų dokumentų nebuvo jokio pagrindo spręsti, kad advokatas duomenis renka ne teisinio atstovavimo sutarties pagrindu. Advokato prašyme turi būti pagrindžiamas ryšys su teisinių paslaugų teikimu (nurodomas duomenų gavimo tikslas ir pagrindas, prie prašymo pridedama atstovavimo sutartis), o ne teikiamas Registro tvarkytojui išsamus ir detalus paaiškinimas dėl advokato atstovaujamo subjekto teisių gynimo su procesiniam dokumentui būdingais motyvais ir teisiniais argumentais. Asociacijos, kaip juridinio asmens, subjektiškumo vertinimas galimuose teisiniuose ginčuose nėra Registrų centro kompetencija. Be to, iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusios VTAĮ nuostatos įtvirtino vartotojų asociacijų teisę ginti vartotojų viešąjį interesą, tačiau nei Inspekcija, nei teismo to neįvertino. Priešingai nei nurodė teismas, Asociacijos įstatų 2.4.11 punktas pagrindžia advokato prašymuose nurodytą duomenų rinkimo tikslą ir pagrindą. Kaip matyti iš Asociacijos įstatų 2.4.11 punkto, viešojo intereso gynimas nėra apribotas Asociacijos narių teisių ar teisėtų interesų pažeidimu.
18.3. Teismas nepasisakė dėl Registrų centro skundo argumentų, kuriais buvo akcentuojama, jog Sprendimo dalis yra nesuderinama su viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamais reikalavimais (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.) bei VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Inspekcija nesilaikė pareigos nustatyti juridinių faktų visetą bei pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus, Sprendimo dalis dėl Registrų centro yra nenuosekli, neaiški, nemotyvuota.
18.4. Pateiktose atstovavimo sutartyse nurodyta pavedimų apimtis ir advokato prašymuose įvardyti duomenų gavimo tikslai buvo pakankami, kad būtų įsitikinta, jog advokato paslaugų teikimas turėjo tiesioginį ryšį su advokato atstovavimo sutartyse ir teisės aktuose nurodytų pareigų vykdymu. Taigi teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis, gavęs advokato prašymą pateikti duomenis ir dokumentus iš Registro, neturėjo pareigos įvertinti advokato nurodyto Registro duomenų naudojimo tikslo.
19. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo R. J. skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. J. skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismo teiginys, jog Sprendimu pareiškėjas (advokatas) pripažintas asmens duomenų tvarkytoju ir nubaustas pareiškiant jam papeikimą remiantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies b punktu, neatitinka tikrovės. Inspekcijos Sprendime advokato veiksmai vertinami pagal Advokatūros įstatymą, detalizuojant Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte advokatui suteiktas teises ir vertinant jas pagal BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas, kurios taikomos duomenų valdytojui. Sprendime padaryta išvada, kad advokatas neįrodė, jog jo vykdomos asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatas, t. y., pirmiausia, kad asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas viešojo intereso įrodymo tikslui pasiekti, ir tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą. Toks vertinimas negali būti taikomas duomenų tvarkytojo veiksmams, kurie pagal BDAR 4 straipsnio 8 punkte pateiktą duomenų tvarkytojo apibrėžtį atliekami duomenų valdytojo vardu.
19.2. Aplinkybė, kad advokatas buvo ir duomenų gavėjas, nepaneigia jo, kaip duomenų valdytojo, statuso gautų duomenų atžvilgiu. Duomenų valdytojui neįrodžius, kad jo atliktas asmens duomenų tvarkymas, įskaitant rinkimą, atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus, jo atžvilgiu gali būti pasinaudota BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais įgaliojimais.
19.3. Sprendime padaryta išvada, kad advokatas neįrodė asmens duomenų gavimo teisėtumo, nereiškia, jog advokatas neturi teisės gauti jo teisinės paslaugoms teikti būtinų asmens duomenų, tačiau reiškia, kad advokato veiksmai renkant asmens duomenis ir naudojantis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta advokato teise turi atitikti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą. Atitinkamai laisvės, lojalumo klientui ir nepriklausomumo vertybės nepanaikina duomenų valdytojui taikomi ir privalomo atskaitomybės principo, taikomo pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį.
19.4. Teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjo advokato skundas, priimta remiantis visai kitais motyvais nei pateikti pastarojo skunde teismui. Nei skundas, nei skundo papildymas bei su juo pateiktas Lietuvos advokatūros 2021 m. birželio 8 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui nebuvo grindžiamas jam neva netinkamai pritaikyta duomenų valdytojo sąvoka. Advokatas akcentavo asociacijos teisę ginti viešą interesą, Advokatūros įstatymo ir NTRĮ nuostatų taikymą asmens duomenų teikimui (gavimui) pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, kurie taikomi tik duomenų valdytojo atžvilgiu.
20. Pareiškėjas R. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti Inspekcijos apeliacinį skundą, o Registrų centro apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Šio pareiškėjo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pareiškėjas, kaip advokatas, turėjo teisę prašyti dokumentų ir gauti juos iš Registro. Pareiškėjas, teikdamas prašymą Registrų centrui dėl dokumentų pateikimo, a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) nežino, kokie konkrečiai asmens duomenys yra tokiame dokumente. Todėl būtent Registrų centras, kuris turi šiuos dokumentus ir žino juose esančius konkrečius asmens duomenis, sprendžia, ar tokie asmens duomenys, atsižvelgiant į advokato prašymo pagrindą, turi būti advokatui pateikti ir kokia apimtimi. Jeigu Registrų centrui kyla abejonių dėl atitinkamų asmens duomenų advokatui atskleidimo, Registrų centras turi visas galimybes prašyti advokato, kad šis patikslintų, ar konkretūs asmens duomenys jam yra būtini / reikalingi tikslui pasiekti. Taip pat Registrų centras turi visas galimybes dokumentus ar jų dalį nuasmeninti. Taigi būtent Registrų centrui (kaip duomenų tvarkytojui), o ne advokatui (kaip duomenų gavėjui) tenka pareiga atskleisti tik tiek duomenų, kiek yra būtina atsižvelgiant į advokato prašymą. Atsižvelgiant į tai, atsakomybė už viešų registro duomenų atskleidimą / pateikimą advokatui kaip duomenų gavėjui negali būti taikoma, o gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl registro duomenų tvarkytojo atsakomybės. Veikdama statybų, teritorijų planavimo ir aplinkos apsaugos srityse Asociacija turėjo teisinį suinteresuotumą teisinėmis priemonėmis ginti viešąjį interesą, reaguodama į visuomenėje kilusį nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, kai pajūrio juostoje, valstybinės žemės sklype vietoj viešų dušinių buvo pastatytas naujas Pastatas, skirtas atskirų asmenų individualiems poreikiams tenkinti ir darantis neigiamą poveikį natūraliai pajūrio juostos aplinkai (ją darkantis).
20.2. Pareiškėjas tiek tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai pagrindė, kad gautus duomenis tvarkė teisėtai. Dokumentai iš Registrų centro buvo reikalingi teikiant teisines paslaugas Asociacijai, kuri ketino ginti viešąjį interesą teisme ir tam turėjo rinkti įrodymus. Surinkti įrodymai (duomenys, tarp kurių buvo ir asmens duomenų) buvo renkami ir naudojami išimtinai siekiant ištirti galimus viešojo intereso pažeidimus ir ginti viešąjį interesą. Tik po šių duomenų surinkimo ir įvertinimo paaiškėjus, kad daugiau galimybių apginti galimai pažeistą viešąjį interesą šiuo atveju turi prokuratūra, šie duomenys buvo panaudoti parengiant pareiškimą Generalinei prokuratūrai, o prokuratūrai atsisakius ginti viešąjį interesą – teikiant skundą teismui. Inspekcija nenustatė ir duomenys nebuvo naudojami jokiais kitais tikslais, o duomenų tvarkymas (rinkimas siekiant kreiptis į teismą, vėlesnis jų perdavimas prokuratūrai, o vėliau ir teismui) minėtais tikslais visiškai atitinka BDAR reikalavimus (BDAR 6 str. 1 d. e ir f punktai). Priešingas šios situacijos vertinimas nepagrįstai ribotų advokatų veiklą ir ribotų jų klientų teisę į teisminę gynybą, nes neleistų rinkti bylos iškėlimui reikalingų įrodymų ir/ar juos vertinti prieš kreipiantis į teismą. Kaip teisingai nurodė teismas, pareiškėjas, kaip advokatas, šiuo atveju laikytinas duomenų gavėju ir šis argumentas nėra naujas.
20.3. Vadovaujantis BDAR 55 straipsnio 3 dalimi, Inspekcija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo atžvilgiu yra išaiškinęs, kad Inspekcija nėra įgaliota vertinti asmens duomenų teikimo teismui teisėtumo. Priešingu atveju, Inspekcija viršytų jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, nepagrįstai kišdamasi į bylos nagrinėjimo procesą bei teisingumo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija peržengė savo kompetencijos ribas, nepagrįstai pasisakydama dėl duomenų tvarkymo, kuris buvo vykdomas rengiant ir teikiant skundą teismui dėl prokuratūros sprendimų panaikinimo
21. Pareiškėjas Registrų centras atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą prašo dėl Inspekcijos apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas Registrų centras nurodo, jog jis yra pateikęs apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo dalies, kuria buvo atmestas Registrų centro skundas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė savo argumentus ir motyvus, kuriais grindžia poziciją dėl teismo sprendimo dalies panaikinimo, tačiau Inspekcijos apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję su teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas advokato R. J. skundas, nėra susiję su Registrų centro teisėmis ir pareigomis, todėl dėl jų nepasisako.
22. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į Registrų centro apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas Registrų centro skundas, palikti nepakeistą, o Registrų centro apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas į Registrų centro apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Duomenų valdytojas, gavęs prašymą pateikti asmens duomenis, visuomet turi įvertinti tiek prašymo pateikti asmens duomenis tikslą, tiek tokio prašymo proporcingumą ir teisėtumą. Tokiu atveju duomenų teikėjas turėtų įvertinti, ar konkrečiam duomenų valdytojui, kuris prašo pateikti asmens duomenis, teisės aktai nustato teisę tokius duomenis rinkti ir toliau tvarkyti. Registrų centro teisinė prievolė pagal NTRĮ 42 straipsnio 5 dalį apima ne tik pareigą teikti, bet ir neatsiejamą sąlygą – motyvuotą prašymą, kuris turi patvirtinti tiek advokato, kaip tiesioginio duomenų gavėjo, tiek ir advokato kliento (Asociacijos) teisę gauti iš Registrų centro prašomą informaciją.
22.2. Advokato iš Registrų centro gauti duomenys niekaip negali būti susiję nei su advokato prašyme nurodytais tikslais, nei su Asociacijos deklaruojama teise ginti viešąjį interesą. Tokiai išvadai padaryti Registrų centrui nereikėjo dėti ypatingų pastangų. Be to, advokatas nei Inspekcijai, nei teismui neįrodinėjo, kad jam asmens duomenys ir tokia apimtimi būtų buvę reikalingi siekiant jo atstovaujamo kliento tikslų.
22.3. Sprendimo dalis, susijusi su pareiškėjo vykdyto asmens duomenų tvarkymo vertinimu, yra teisiškai argumentuota, joje yra įvertinti tyrimui reikšmingi teisiniai ir faktiniai aspektai, todėl laikytina, kad Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo Inspekcijos apeliacinį skundą atmesti, o Registrų centro apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo Asociacija turėjo teisę ginti viešąjį interesą ir šiuo tikslu Asociacijai atstovaujantis advokatas R. J. turėjo teisę gauti dokumentus iš Registro. Asociacija savo poziciją dėl jos teisės ginti viešąjį interesą pagrindė išsamiais argumentais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju Asociacija gynė Palangos bendruomenės viešąjį interesą pagal teisės aktus (Orhuso konvenciją ir Aplinkos apsaugos įstatymą). Asociacijos teisė ginti viešąjį interesą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2113-580/2021. Vien tai, jog po įrodymų (duomenų, tarp kurių buvo ir asmens duomenys) surinkimo Asociacija dėl objektyvių priežasčių nusprendė pati tiesiogiai į teismą nesikreipti, o pateikė įrodymus (duomenis, įskaitant asmens duomenis) prokuratūrai, prašydama ginti viešąjį interesą, duomenų rinkimo teisėtumo nepaneigia, o tik jį patvirtina.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą nurodo, kad ginčas yra nesusijęs su Teisingumo ministerijos teisėmis ir pareigomis, todėl prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti savo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 3R-308 (2.13-1.E) „Dėl Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos, ją atstovaujančio advokato R. J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir VĮ Registrų centro tikrinimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva“, kuriuo pareiškėjams Registrų centrui ir advokatui R. J. pareikšti papeikimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Inspekcija Sprendimu:
26.1. papeikimą advokatui skyrė konstatavusi, kad (i) nei Asociacija, nei ją atstovaujantis advokatas, neįrodė, jog iš Registro rinkdami ir toliau tvarkydami su nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (Pastatas), susijusių asmenų asmens duomenis, įskaitant archyvinius duomenis ir dokumentus, turėjo įstatymuose nustatytą teisę ginti viešąjį interesą; (ii) advokatas neįrodė, jog jo vykdomas su Pastatu susijusių asmenų asmens duomenų tvarkymas atitiko BDAR 6 straipsnio e ir f punktų (juose nustatyta, kad „duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu <...> e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas) nuostatas, t. y. pirmiausia, kad asmens duomenų tvarkymas buvo būtinas viešojo intereso įrodymo tikslui pasiekti, ir tuo pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą teisėtumo principą. Inspekcija pabrėžė, kad ginčo atveju advokatas pažeidė iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto kylančią pareigą įrodyti prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu;
26.2. papeikimą Registrų centrui skyrė konstatavusi, kad (i) centrinis registratorius netinkamai įvertino advokato prašymus, grindžiamus Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, t. y. neįvykdė pareigos atlikti interesų pusiausvyros testą, palyginant duomenų valdytojo (advokato) interesus su duomenų subjektų interesais arba jų pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, ir nesigilino į prašymo pagrįstumą; (ii) Registrų centras iš advokato prašymuose pateiktos bendros informacijos, nusprendė, kad Registre esantys asmens duomenys (įskaitant archyvinius dokumentus) bus teikiami Asociacijai vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu (jame nustatyta, kad „duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu <...> c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė“), nors jokiame įstatyme Asociacijai nėra nustatyta pareiga viešojo intereso tikslu tvarkyti duomenų subjektų asmens duomenis, o advokatui vadovaujantis BDAR 6 straipsnį 1 dalies f punktu (teisėtu interesu), nereikalaujant įrodyti, kodėl šiuo atveju advokato interesai yra viršesni už duomenų subjektų interesus ar jų pagrindinės teisės ir laisvės; (iii) Registrų centras pagal Nuostatus turintis pareigą organizuoti duomenų teikimą, kuris neatsiejamas nuo duomenų teikimo teisėtumo užtikrinimo, yra atsakingas už Registre tvarkomų asmens duomenų neteisėtą pateikimą, pažeidžiant BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą.
27. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjo Registrų centro skundą atmetė, o pareiškėjo R. J. skundą tenkino – pakeitė Sprendimą ir panaikino jo rezoliucinės dalies 1 punktą (dėl advokatui R. J. pareikšto papeikimo).
28. Apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas Registrų centras ir atsakovas, kurie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu.
29. Pareiškėjas Registrų centras apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) Inspekcija nepagrįstai Registrų centro veiksmų teisėtumą tvarkant asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu vertino ir aiškino Asociacijos veiksmų kontekste; 2) Inspekcija ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo kontekste nepakankamai atsižvelgė specifinį pareiškėjo R. J., kuris asmens duomenis iš Registro gavo teikdamas advokato paslaugas, teisinį statusą, todėl nepagrįstai vertino, kad advokatas nepakankamai pagrindė savo prašymus dėl Registre kaupiamų duomenų apie Pastatą ir kad pareiškėjas Registrų centras ginčo atveju privalėjo įvertinti Asociacijos, kaip juridinio asmens, subjektiškumą galimuose teisiniuose ginčuose; 3) advokato pateiktose atstovavimo sutartyse nurodyta pavedimų apimtis ir advokato prašymuose įvardyti duomenų gavimo tikslai buvo pakankami, kad būtų įsitikinta, jog advokato paslaugų teikimas turėjo tiesioginį ryšį su advokato atstovavimo sutartyse ir teisės aktuose nurodytų pareigų vykdymu; 4) Inspekcija ir teismas neįvertino, kad pagal VTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) vartotojų asociacijoms buvo suteikta teisė ginti vartotojų viešąjį interesą, o pagal Asociacijos įstatų 2.4.11 punktą viešojo intereso gynimas nėra apribotas Asociacijos narių teisių ar teisėtų interesų pažeidimu; 5) teismas neįvertino, kad Inspekcijos Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
30. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendime advokatas pripažintas asmens duomenų tvarkytoju, nes Sprendime įvertinti advokato ne kaip asmens duomenų tvarkytojo, bet kaip duomenų valdytojo veiksmai, o tai, kad advokatas buvo ir duomenų gavėjas, nepaneigia jo, kaip duomenų valdytojo pareigos laikytis BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principų.
31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Atsižvelgiant į bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ginčijamo Inspekcijos Sprendimo, tikrinamo teismo sprendimo motyvus ir bylos aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant nustatyti ar Inspekcija pagrįstai Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjai Registrų centras ir advokatas pažeidė BDAR nuostatas ir pareiškė jiems papeikimus, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju advokatas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą iš Registro gauti jo prašytus duomenis apie Pastatą ir ar Registro tvarkytojas šiuos duomenis advokatui pateikė tinkamai įvertinęs jo prašymų pagrįstumą.
Dėl advokato teisės gauti duomenis iš Registro ir jos įgyvendinimo
33. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad „advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę: 1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti“.
34. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (NTRĮ 2 str.). Registro duomenų teikimas ir naudojimas reglamentuojamas NTRĮ 42 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta: „nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus“ (1 d.); „Nekilnojamojo turto registro archyviniai duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: <...> 5) <...> kitiems asmenims – <...> įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti“ (2 d. 5 p.); „Duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: <...> 6) <...> kitiems asmenims – <...> įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti“ (3 d. 6 p.); „Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka pagal duomenų teikimo sutartis arba pagal asmenų prašymus. Duomenys, identifikuojantys daiktinių teisių turėtojus ir kitus su daiktinių teisių suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusius fizinius asmenis, teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu“ (4 d.); „Dokumentų, kuriais remiantis nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai ar kitos žymos, kopijos motyvuotu prašymu teikiamos tik: <...> 5) advokatams (advokatų profesinėms bendrijoms) <...>“ (5 d. 5 p.).
35. Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 144 punkte nustatyta, kad „prašymuose pateikti Registro duomenis turi būti nurodytas apibrėžtas Registro duomenų naudojimo tikslas, gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti duomenų apimtis. Kai Registro duomenis prašoma pateikti siekiant duomenų gavėjo teisėto intereso, prašyme turi būti pagrįsta, kodėl duomenų gavėjo teisėtas interesas yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves“.
36. Advokato teisės iš Registro gauti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis turinys, jos įgyvendinimo ribojimų, susijusių su Registro tvarkytojo diskrecija atsisakyti suteikti tokius duomenis, apimtis aiškintina, be kita ko, atsižvelgiant į advokato teisinio statuso ypatumus. Šiuo aspektu paminėtina, kad pagal Advokatūros įstatymą Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis (3 str. 1 d.); advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese (2 str. 1 d.); advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai (4 str. 1 d.); kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus (4 str. 2 d.); advokatai savo veiklą vykdo vadovaudamiesi inter alia (be kita ko) advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, advokatų veiklos teisėtumo principais (5 str. 1, 3 p.); teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą įrašyti advokatai, į kurį įrašomi tik nustatyta tvarka prisiekę advokatai, apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę (17 str. 1 d. 2 d. 1, 2, p.).
37. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą bei teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą, o asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimus). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (žr., pvz., 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimus).
38. Šio teismo sprendimo 33–36 punktuose pacituotą teisinį reglamentavimą aiškinant nurodytos oficialios konstitucinės doktrinos kontekste, darytinos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos išvados:
38.1. Advokatai laikytini „asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ NTRĮ 42 straipsnio taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų procese. Įgyvendindami šią teisę advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
38.2. Iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai). Tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas iš Registro gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti, yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves.
38.3. Advokato teisė gauti duomenis suponuoja Registro tvarkytojo pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. Pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių (44 str. 1 p.), todėl Registratorius privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Todėl Registro tvarkytojas advokato prašyme pateikti Registro duomenis nurodytą Registro duomenų naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį, turi teisę vertinti tik prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (reikalingumo) aspektu. Kitaip tariant, Registro tvarkytojas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Dėl sprendimo pagrįstumo
39. Inspekcija Sprendimu (žr. šio teismo sprendimo 26 p.) nuobaudas pareiškėjams skyrė iš esmės konstatavusi, kad (i) advokatas nepagrindė būtinybės teisinių paslaugų teikimui iš Registro gauti duomenis apie Pastatą, nes klientas (Asociacija), kuriam buvo teikiamos teisinės paslaugos, Inspekcijos vertinimu, neturėjo teisės ginti viešą interesą dėl galbūt neteisėtai pastatyto Pastato, ir taip pažeidė BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principą (5 str. 1 d. a p.), 6 straipsnio e ir f punktus, iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto kylančią pareigą įrodyti prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu; (ii) Registrų centras, gavęs advokato prašymus iš Registro pateikti duomenis apie Pastatą, paminėtų aplinkybių neišsiaiškino ir nepagrįstai advokatui pateikė duomenis ir taip pažeidė BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principą (5 str. 1 d. a p.).
40. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: pareiškėjas R. J. yra advokatas (taigi jis turi teisę teikti įstatyme (Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d.) nustatytas teisines paslaugas). Advokatas Registro tvarkytojui pateiktuose 2020 m. gegužės 26 d., 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. liepos 27 d. 2020 m. liepos 30 d. prašymuose dėl Registre tvarkomų duomenų apie Pastatą pateikimo (toliau – ir ginčo prašymai) nurodė, kad tokie duomenys jam reikalingi atstovaujant Asociaciją, kuri prašymų pateikti duomenis pateikimo metu nagrinėjo Palangos gyventojų prašymą ginti viešą interesą dėl pajūrio juostoje galbūt neteisėtai pastatyto ginčo objekto. Prie prašymų pridėtos tinkamai sudarytos ir ginčo prašymų pateikimo metu galiojusios atstovavimo sutartys, pagal kurias advokatui buvo pavesta atstovauti Asociaciją nurodytuose teismuose ir „kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ dėl Pastato statybos ir eksploatavimo galbūt pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
41. Inspekcija Sprendime teigia, kad ginčo prašymuose nurodytas pagrindimas buvo nepakankamas advokatui iš Registro rinkti duomenis apie Pastatą, o Registro tvarkytojui prašomus duomenis pateikti. Jos nuomone, ginčo rinkimo momentu esą buvo akivaizdu, jog Asociacija neturėjo teisės ginti prašymuose ir atstovavimo sutartyse įvardintą viešąjį interesą, todėl advokatas negalėjo teikti tokio pobūdžio teisinių paslaugų.
42. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus įrodymus su tokia Inspekcijos pozicija nesutinka.
43. Byloje neginčijama, kad Asociacijos įstatuose (žr. https://nntvasociacija.lt/istatai/) be kitų tikslų įtvirtintas tikslas atstovauti ir ginti valdžios bei valdymo institucijose, teismuose teisėtus nekilnojamojo turto vartotojų, bendruomenių bei asociacijų interesus, ginti nekilnojamojo turto vartotojų viešą interesą Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paminėti Asociacijos įstatuose deklaruoti veiklos tikslai ir veikla per se (savaime) yra priešinga Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucijos 35 str. 1 d.). Priešingai pagal Asociacijų įstatymą vienu iš asociacijos tikslų gali būti „kitų viešųjų interesų tenkinimas“ (2 str. 1 d.), asociacija savo veikloje vadovaujasi asociacijos įstatais, kuriuose nurodomi jos veiklos tikslai (12 str. 1 d., 2 d. 4 p.), asociacija, be kitų gali turėti ir įgyti teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos įstatuose nustatytiems veiklos tikslams (11 str. 1 d.). Tai, kad asociacijos įstatymuose nurodytais atvejais turi teisę ginti viešąjį interesą ir kad dėl to kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas ne kartą konstatuota ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-822/2019; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju advokatas ginčo prašymuose tinkamai pagrindė prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu Asociacijai. Ginčo prašymuose nurodyti Registro duomenys akivaizdžiai susiję su teisinių paslaugų teikimu Asociacijai. Nagrinėjamu atveju advokatas turėjo diskrecijos teisę savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti, kad jam, siekiant užtikrinti kokybišką teisinių paslaugų teikimą, reikalingi būtent tokios apimties Registro tvarkomi duomenys apie Pastatą. Atitinkamai, susiklosčius tokiai situacijai, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, Registro tvarkytojas neturėjo jokio pagrindo nepateikti advokatui ginčo prašymuose nurodytų duomenų.
45. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Registro tvarkytojas pagrįstai ginčo prašymuose nurodytą Registro duomenų apie Pastatą naudojimo tikslą, gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti duomenų apimtį, vertino tik prašomų pateikti duomenų ryšio su teisinių paslaugų teikimu (reikalingumo) aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimas Registro tvarkytojui, gavusiam advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti Registro duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.).
46. Teisėjų kolegija byloje nustatytas aplinkybes įvertinusi paminėto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos kontekste, nesutinka su Inspekcijos išvada, kad nagrinėjamu atveju advokatas su Asociacija neturėjo teisės sudaryti ginčui aktualių teisinio atstovavimo sutarčių ir jų pagrindu Asociacijai teikti šios sutartyse nurodytos apimties teisinių paslaugų. Juo labiau nėra pagrindo konstatuoti, kad Registro tvarkytojas, gavęs pagrįstus ginčo prašymus pateikti Registre tvarkomus duomenis apie Pastatą turėjo pagrindą tokių duomenų neteikti.
47. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog advokatas nepagrindė būtinybės teisinių paslaugų teikimui iš Registro gauti duomenis apie Pastatą, ir taip pažeidė BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principą (5 str. 1 d. a p.), 6 straipsnio e ir f punktus, iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto kylančią pareigą įrodyti prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Taip pat Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Registro tvarkytojas, tenkinęs advokato pateiktus ginčo prašymus ir iš Registro pateikęs duomenis apie Pastatą pažeidė BDAR įtvirtintą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo principą (5 str. 1 d. a p.).
48. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius (įskaitant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais buvo patenkintas pareiškėjo R. J. skundas), todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundus tenkinti, ginčijamą Inspekcijos Sprendimą panaikinti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R. J. ir valstybės įmonės Registrų centro skundus tenkinti, atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimą
Nr. 3R-308 (2.13-1.E) „Dėl Nacionalinės nekilnojamojo turto vartotojų asociacijos, ją atstovaujančio advokato R. J., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir VĮ Registrų centro tikrinimo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos iniciatyva“ panaikinti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė