
Civilinė byla Nr.2-1101- 669/2013
Procesinis Nr. 2-33-3-00908-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
21.4.1.1.; 21.6.; 116.1.; 116.4.
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 9 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui T. R.,
atsakovės atstovui advokato A.A.Korniko padėjėjui Vladimirui Tiurinui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Jurvyga“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovės ieškovės BUAB „Jurvyga“ naudai, ir
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. U., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutavusios UAB „Jurvyga" naudai 35 000,00 Lt (trisdešimt penkis tūkstančius litų) skolos.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio mėn. 10 d. Klaipėdos apygardos teisme UAB „Jurvyga" (įmonės kodas 302080578) iškelta bankroto byla, civilinės bylos Nr. B2-840-524/2013. Bankrutuojančios UAB „Jurvyga" bankroto administratoriumi paskirta UAB „VTD GROUP" įgaliotas asmuo T. R. (bankrutuojančių įmonių administratoriaus pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalomai patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatė sandorių, priešingą įmonės veiklos tikslams ir galėjusį turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas nurodo, kad UAB „Jurvyga" direktorė ir vienintelė akcininkė J. U. 2012-12-13 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 1839, iš UAB „Jurvyga“ susigrąžino dalį paskolos - 35 000,00 Lt sumą, o 2012-12-17 UAB „Jurvyga" vienintelio akcininko sprendimu nutarė bendrovei kelti bankroto bylą ir J. U. 2012-12-17 Klaipėdos apygardos teisme pareiškė ieškinį, kuriuo paprašė įmonei iškelti bankroto bylą. Ieškovas nurodo, kad atsakovė J. U. susigrąžindama dalį paskolos t.y., 35 000,00 Lt sumą, pasielgė nesąžiningai, taip pažeidė kitų kreditorių interesus, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su jame keliamais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad BUAB „Jurvyga“ jai yra skolinga kaip pirmosios eilės kreditorei 3 483,10 Lt, kaip trečiosios eilės kreditorei - 112 325 Lt. Tą patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 nutartis, pagal kurią ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Įmonės skola asmeniškai jai yra daugiau kaip 115 000 Lt. Kitam didžiausiam kreditoriui, jos sutuoktiniui V. U., bendrovė skolinga 35 000 Lt paskolos, o darbo užmokesčio 4354,80 Lt. Dėl įmonės bankroto tvirtina visa šeima patyrusi didžiulių nuostolių. Atsiliepime nurodo, kad tuo metu, kai ji atsiėmiau iš bendrovės 35000Lt paskolą, nei vienas iš kreditorių jokių reikalavimų ar pretenzijų nebuvo pareiškęs.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.
Ieškinys atmestinas.
Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Jurvyga“ prašė pripažinti neteisėtu paskolos pagal ieškovo ir atsakovės sudarytas paskolos sutartis grąžinimą bei priteisti iš atsakovės jai grąžintą paskolų sumą, teigdamas, kad paskolos grąžinimas pažeidžia kreditorių teises, nes ieškovas, būdamas nemokus, grąžindamas paskolą, neteko piniginių lėšų ir buvo suteikta pirmenybės teisė vieniems kreditoriams (atsakovei) pasidengti dalį savo reikalavimų. Nors ieškinyje tiesiogiai neįvardintas ieškinio pagrindas, tačiau teismo posėdžio metu teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CK 6.66 straipsnį (b.l. 49). Taigi, šioje byloje ieškovas pareiškė actio Pauliana.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Reikšdamas tokį ieškinį, kreditorius siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartis yra sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai (CK 6.154 str.). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Taigi, paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, pagal kurį atsiranda šalių tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai: paskolos davėjui perdavus nuosavybėn pinigus (arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus) paskolos gavėjui, pastarajam atsiranda prievolė juos grąžinti. Prievolė grąžinti pinigus, gautus pagal paskolos sutartį, gali būti nuginčijama, tik nuginčijus pačią paskolos sutartį (CK 6.875 str.). Nenuginčijus paskolos sutarties, prievolė grąžinti paskolą turi būti vykdoma (CK 6.873 str.).
Tokiu atveju laikytina, kad, atsakovės veiksmai yra ne sandoriai, o sandorių (paskolos sutarčių) pagrindu atsiradusių ieškovo prievolių įvykdymas.
Pažymėtina, kad ieškovas neginčijo jo ir atsakovės sudarytų paskolos sutarčių ar fakto, kad pagal šias sutartis jam paskolos buvo suteiktos (pinigai perduoti) ir neteigė, kad pačios paskolos sutartys kaip nors pažeidžia ieškovo ar jo kreditorių teises.
Paskolos gavėjo prievolė grąžinti paskolą yra įtvirtinta tiek įstatyme, tiek ir pačioje paskolos sutartyje. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal 2010-03-15 tarp ieškovo UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 5, punktą 3.9, ieškovas įsipareigojo grąžinti gautą 30 000 Lt paskolą iki 2011-12-31 (b.l. 27). Pagal 2012-01-03 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 7, punktą 3.13, ieškovas įsipareigojo grąžinti gautą 20 000 Lt paskolą iki 2012-12-31 (b.l. 39). Pagal 2012-02-27 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 8, punktą 3.15, ieškovas įsipareigojo grąžinti gautą 10 000 Lt paskolą iki 2012-12-31 (b.l. 41). Pagal 2012-10-02 UAB ,,Jurvyga“ ir atsakovės J. U. sudarytos paskolos sutarties Nr. 9, punktą 3.1, ieškovas įsipareigojo grąžinti gautą 15 000 Lt paskolą iki 2012-12-31 (b.l. 43). Bylos duomenimis, 2008-2010 metais, tarp ieškovės ir atsakovės bei jos sutuoktinio yra papildomai sudarytos dar 5 paskolos sutartys (bl. 29-37). Pagal CK 6.873 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, paskolos gavėjas turi teisę grąžinti paskolą prieš terminą. Taigi, teigti, kad ieškovas neprivalėjo atlikti šioje byloje ginčijamų veiksmų - grąžinti atsakovei pagal paskolos sutartis gautų paskolų, nėra pagrindo. Vien aplinkybė, kad atsakovei paskolą, jos dalį ieškovas grąžino prieš terminą, nereiškia, kad šios savo prievolės ieškovas neprivalėjo įvykdyti: kaip jau minėta, nenuginčijus paskolos sutarties, paskolos grąžinimo prievolė neišnyksta ir ji turi būti vykdoma, o įstatymas bei šalių sudarytos paskolos sutartys suteikia teisę paskolos gavėjui paskolą grąžinti prieš terminą.
Pažymėtina, kad vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, Įmonių bankroto įstatymas draudžia bankrutuojančiai įmonei nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Byloje nustatyta, kad 2013-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Jurvyga“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2013-01-20 (b.l. 5), t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo šioje byloje ginčijamų veiksmų atlikimo. Todėl teigti, kad vykdyti prievoles atsakovei ir grąžinti paskolintus pinigus ieškovui draudė Įmonių bankroto įstatymas, taip pat nėra pagrindo. Taigi, ieškovas UAB ,,Jurvyga“, paskolos sutarčių pagrindu gavęs iš atsakovės pinigus ir įsipareigojęs juos grąžinti, šią prievolę privalėjo vykdyti, todėl būtinos sąlygos šioje byloje ginčijamiems veiksmams pripažinti neteisėtais actio Pauliana pagrindu, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio (nagrinėjamu atveju atlikti ginčijamų veiksmų), nėra (teisinis precedentas formuojant teisminę praktiką - Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas c.b. Nr. 2A-551/2011).
Kita būtinoji ir esminė sąlyga actio Pauliana institutui taikyti yra ta, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, kreditorių teises turėtų pažeisti ieškovo veiksmai, atlikti vykdant paskolos sutarčių pagrindu atsiradusią prievolę, t. y. pats paskolų grąžinimo faktas.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę; sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi; skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netapo nemokus, bet gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-262/2008).
Spręsdamas šioje byloje ginčijamų ieškovo veiksmų teisėtumo klausimą, teismas nustatė, kad ginčijamų veiksmų atlikimo metu ieškovo finansinė padėtis balansavo ties nemokumo riba. 2013-01-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl UAB „Jurvyga“ bankroto bylos iškėlimo, nustatyta, kad pagal 2011-12-31 įmonės balansą, įmonė turto turėjo už 283605 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 303215 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 303215 Lt). Iš 2011-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos konstatuota, kad įmonė turėjo 21082 Lt nuostolių. Iš pateikto 2012-12-12 balanso teismas nustatė, kad įmonės turtas sudarė 38052 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos sudarė 226962 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos sudarė 148128 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 78834 Lt), 2012-12-12 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, kad įmonės nuostoliai didėjo ir sudarė 169300 Lt. Įmonė turėjo debitorių už 1982,71 Lt, tuo tarpu kreditoriams įsiskolinimai sudaro 226962,20 Lt (b.l. 5).
Nagrinėtinu atveju nustatytinos aplinkybės, kokią įtaką ginčijami veiksmai (prievolių pagal paskolos sutartis įvykdymas) turėjo ieškovo įmonės mokumui, jos turto masei bei galimybei vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Sprendžiant klausimą, ar ginčijamais ieškovo veiksmais (paskolų grąžinimu) buvo pažeistos jo kreditorių teisės, būtina pažymėti, kad iškeldamas bankroto bylą UAB ,,Jurvyga“, Klaipėdos apygardos teismas 2013-01-10 nutartimi šios įmonės nemokumą nustatė, vadovaudamasis 2011 m. gruodžio mėnesio 31 dienos balanso duomenimis (b. l. 5). Atsižvelgus į tai, kad atsakovė J. U. pagal su ieškovu sudarytas paskolos sutartis pinigus ieškovui perdavė atitinkamai 2012-01-03, 2012-02-27 ir 2012-10-02 (b. l.39-43), t. y. įmonei esant jau faktiškai nemokiai, aplinkybė, kad ši 35000 Lt paskola buvo grąžinta atitinkamai 2012 m. gruodžio 13 d., esant tokiai pat sunkiai įmonės finansinei padėčiai, nesudaro pagrindo teigti, kad paskolos grąžinimas kaip nors pažeidė kitų įmonės kreditorių teises. Kadangi paskolos ieškovui buvo suteiktos jam esant faktiškai nemokiam, nėra pagrindo teigti, kad jų grąžinimas sumažino įmonės turto masę ir jos galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Aiškinant priešingai ir teigiant, kad paskolos grąžinimas buvo neteisėtas, bei priteisus grąžintą paskolos sumą iš atsakovės, tai reikštų, kad atsakovei suteikus nemokiai įmonei paskolas, kiti įmonės kreditoriai įgytų teisę patenkinti savo reikalavimus (ar jų dalį) iš atsakovės paskolintų pinigų. Tai būtų neteisinga ir nesąžininga atsakovų atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ginčijamais veiksmais, t. y. atsakovės suteiktos paskolos grąžinimu, ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos (žr. APT sprendimą c.b. Nr. 2A-551/2011).
Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad esminių ir būtinų sąlygų ginčijamus ieškovo veiksmus pripažinti neteisėtais, taikant actio Pauliana institutą, nėra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas.
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas