Civilinė byla Nr. 2YT-466-272/2017

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00030-2017-0

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.1

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 22 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. D. skundą dėl antstolės Marijos Gaivenės veiksmų,

n u s t a t ė :

pareiškėjas S. D., nesutikdamas su antstolės Marijos Gaivenės 2016-11-22 patvarkymu Nr. S16_-20179 dėl atsisakymo tenkinti jo 2016-11-18 prašymą, kuriuo jis prašė panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolės Marijos Gaivenės 2016-07-26 patvarkymą Nr. S16_-12343 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2016-12-27 pateikė antstolei skundą, kuriuo prašo priimti sprendimą, kuriuo būtų leista jam disponuoti 1 MMA arba panaikinti areštą jam priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad antstolė neturi teisės išieškoti iš pareiškėjo jo turimos pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA, nes kitaip antstolė, pareiškėjo manymu, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnyje, 99 straipsnyje, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, taip pat pažeidžia CPK 668 straipsnį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą.

Antstolė Marija Gaivenė 2017-01-03 patvarkyme Nr. S17-219 atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad 2016-12-27 antstolės Marijos Gaivenės kontoroje gautas S. D. skundas dėl atsisakymo tenkinti 2016-11-22 prašymą reg. Nr. S16_-20179, kuriuo jis prašė panaikinti areštą skolininkui priklausančioms lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog skolininkas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016, antstolė neturi teisės išieškoti iš jo turimų pinigų sumos, kuri neviršija Vyriausybės nustatytą 1 MMA, prašo panaikinti sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, areštą bei grąžinti nurašytas lėšas.

Netenkindama skundo antstolė nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, jokios lėšos iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, todėl anstolė grąžinti neturi ką; sąskaitų bankuose skolininkas neturi. Nurodė, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nė viena minimali mėnesinė alga sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas nurodo, kad negalima nukreipti išieškojimo į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tai reiškia, kad antstoliui nustatytas draudimas areštuoti grynuosius pinigus, esančius pas skolininką ir neviršijančius Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tokia situacija galimai susiklostytų vykstant antstoliui pas skolininką į namus ir areštuojant jo turimus grynuosius pinigus. Atkreipė dėmesį, kad aptariamu atveju skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko tėvų, draugų). CPK 668 straipsnyje 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną, bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Taip pat pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas reglamentuotas BVK 173 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; neturintys drabužių nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 4 punkte  reglamentuota, kad valstybės laiduojamai (nemokamai) sveikatos priežiūrai priskiriama teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, kardomojo kalinimo vietose esančių asmenų bei nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Be to, neturintiems drausminių nuobaudų nuteistiesiems yra skiriamos išmokos, todėl, antstolės nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių negalimas priverstinis išieškojimas, o pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos iš artimųjų ar iš įstaigos administracijos nė vienai iš šių kategorijų nepriklauso, todėl, antstolės nuomone, iš jų išieškojimas galimas.

Skundas netenkintinas.

Antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/15/00974 pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus 2015-04-30 nutarimą Nr. J-27 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 50 Eur baudos išieškojimo iš S. D..  

Iš vykdomosios bylos Nr. 0007/15/00974 matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) S. D. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų g. 8A, Alytus.

2016-07-26 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S16_-12339 dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą Nr. S16_-12343 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos (išlaikymo) išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė kaip 1 MMA.

Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, (duomenys neskelbtini) straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Antstolė Marija Gaivenė Alytaus pataisos namams nusiųstame 2016-07-27 patvarkyme Nr. S16_-12339 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, pagal vieną vykdomąjį dokumentą, 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė Marija Gaivenė pagrįstai 2016-07-26 priėmė patvarkymą Nr. S16_-12343 vykdyti išieškojimą iš skolininkui (pareiškėjui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsnio 5 dalimi, 510, 512, 513 straipsniais,

n u t a r i a :

skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Irena Stefanovič