Administracinė byla Nr. eA-1301-968/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04215-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 57.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Y. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 24S168599 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti prašymą išnagrinėti iš naujo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S170489 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos (toliau kartu Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 – ir Sprendimai).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.
2.2. Jis teisingai nurodė klausimyne, kad iki 2017 m. dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyje. Itin svarbu, kad jis dirbo paprastu inžinieriumi, neužėmė jokių svarbesnių pareigų, neturėjo jokios įtakos įmonės sprendimų priėmimui. Smerkti asmenį už tai, kad jis dirbo įmonėje paprastu darbuotoju, darbo santykius baigė 2017 m., nėra racionalu. 2017 m., kai pareiškėjas nutraukė darbo santykius Baltarusijoje, politinė situacija buvo kitokia nei dabar – Baltarusija nebuvo ribojama sankcijų, Rusija tuo metu nevykdė agresyvių karinių veiksmų Ukrainoje, todėl negalima teigti, kad ir iki 2017 m. pareiškėjas turėjo palaikyti tuo metu neegzistavusią karinę agresiją ar režimą.
2.3. Jis gimė ir augo (duomenys neskelbtini), baigė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio inžinerijos institutą, įgijo inžinieriaus specialybę. Vėliau pagal paskyrimą atvyko dirbti į Baltarusiją, kur sukūrė šeimą su A. V. ir liko ten gyventi. Lietuvoje pareiškėjas pradėjo lankytis dėl sveikatos gerinimo. Druskininkai jo šeimai labai patiko, todėl pradėjo domėtis, kaip juose apsigyventi. 2012 m. pabaigoje kartu su sutuoktine ir sūnumi įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Vėliau įsigijo dar du butus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
2.4. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Delastata“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas. Bendrovė užsiima individualių namų statyba bei tarpininkavimu parduodant nekilnojamąjį turtą. UAB „Delastata“ buveinė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), įmonė įsteigta 2017 m. sausio 19 d., Bendrovės pagrindinė vykdoma veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Bendrovė 2017 m. vasario 8 d. įsigijo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini), individualių gyvenamųjų namų statyboms, 2017 m. rugpjūčio 1 d. išduotas leidimas statyboms, 2019 m. gegužės 29 d. namų statybos užbaigtos, pastatyti keturi gyvenamieji namai, įmonė visus namus pardavė. Bendrovė 2018 m. vasario 6 d. įsigijo dar vieną sklypą (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 20 d. išduotas leidimas statyti tris gyvenamuosius namus. 2021 m. gruodžio 7 d. statybos baigtos ir pradėti pardavinėti pastatyti gyvenamieji namai.
2.5. Bendrovė 2021 m. rugsėjo 29 d. įsigijo žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. spalio 18 d. sklypą (duomenys neskelbtini). Dar du sklypus įsigijo (duomenys neskelbtini), šiems sklypams gautas statybos leidimas 2022 m. gruodžio 20 d. Visą laikotarpį viena iš pagrindinių įmonės veiklų buvo prižiūrėti esančius pastatytus gyvenamuosius namus bei organizuoti jų pristatymą pardavimo rinkai. Pateikta pakankamai įrodymų, kad Bendrovė užsiima realia veikla. Nors įmonė ir buvo susidūrusi su sunkumais pardavimų srityje, toliau tęsia veiklą.
2.6. Atsakovas, argumentuodamas sprendimą, kad pareiškėjas yra susijęs su Rusijos įmone KAMAZ ir prekiauja sankcionuotomis prekėmis, visiškai nepatikrino faktų. Airijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis yra, veikla yra atsarginių/dėvėtų detalių seno modelio technikai tiekimas į Afrikos valstybes. Prekyba vyksta atsarginėmis detalėmis, o ne pačiais automobiliais, prekyba vyksta išskirtinai vengiant bet kokių sąsajų su Rusija ir Baltarusija. Senos detalės perkamos iš Ukrainos ir parduodamos Afrikos valstybėse. Migracijos departamentas klaidingai nurodė, jog įmonė prekiauja sankcionuotomis prekėmis. Įmonės interneto svetainėje matoma, kad prekiaujama atsarginėmis detalėmis, nuotraukose yra nurodoma kokių transporto priemonių atsarginėmis detalėmis prekiaujama. Detalės technikai, kuriai jos skirtos, yra naudojamos ne kariniams tikslams, o žemės ūkyje, todėl įmonė niekaip neprisideda prie Rusijos karinių veiksmų palaikymo.
2.7. Pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje remiantis ne objektyviais duomenimis, o deklaratyviomis frazėmis ir spėlionėmis. Pareiškėjas išėjo iš darbo Baltarusijos geležinkelio įmonėje dar gerokai iki Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, t. y. 2017 m. Tuo metu jam nereikėjo palaikyti jokios agresyvios politikos. Be to, pareiškėjo pareigos buvo eilinio darbuotojo – inžinieriaus. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2024 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. 18-6306 (toliau – ir Išvada) klaidingai nurodoma, kad pareiškėjo įmonė prekiauja KAMAZ markės sunkvežimiais. Kaip nurodyta anksčiau, prekiaujama atsarginėmis detalėmis. Detalės perkamos ne iš Rusijos įmonės, o iš Ukrainos. Parduodamos į trečiąsias šalis, kuriose gausu senos sovietinės technikos, kuri naudojama žemės ūkyje.
2.8. Pareiškėjo atveju nei VSD Išvadoje, nei Sprendimuose nėra nurodyta kokioje sferoje kyla grėsmė, kokia įtaka gali būti padaryta, koks grėsmės mastas (ar grėsmė konstitucinei santvarkai ir valstybingumui, ar slaptos informacijos perdavimo grėsmė, ar kita grėsmė), todėl atsakovo argumentai yra abstraktūs, t. y. nėra įvertintas grėsmės realumas ir jos apimtis. Pareiškėjas nevengia pateikti bankui duomenis, turi sąskaitą banke ir yra pateikęs visus teisėtai prašomus duomenis. Atsakovas vertino ne pareiškėjo realius veiksmus ir jo požiūrį smerkiantį valstybę agresorę, o tik jo buvusią darbo vietą. Tariamos grėsmės pavojus įvardintas VSD Išvadoje yra labai abstraktus ir gali būti pritaikomas bet kuriam asmeniui.
2.9. Dėl atsakovo nepalankių sprendimų pareiškėjui nelieka jokių šeiminių ryšių Lietuvoje, nes nei vienam šeimos nariui nebus pratęstas leidimas laikinai gyventi. Tai yra būtent nuo atsakovo priklausantis faktas, o ne pareiškėjo šeimos valia. Tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė daugelį metų dėjo pastangas gyventi ir kurtis (duomenys neskelbtini). Yra asmeniškai įsigiję net tris butus. Vieną iš butų yra užleidę neatlygintinai pabėgėlių šeimai iš Ukrainos. Atsakovo teiginys, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės direktoriumi bei dalyvauti Bendrovės veikloje (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu), yra akivaizdžiai neteisingas. Pareiškėjas yra ne tik akcininkas, bet ir direktorius, pats gyvena Druskininkuose ir turi nekilnojamojo turto ir automobilį. Vykdyti statybų veiklą nuotoliu yra neįmanoma. Pagal išsilavinimą jis yra inžinierius ir pats asmeniškai prižiūri daugybę statybos darbų.
2.10. Sprendimo 1 pagrindu priimtas ir sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti ne tik į Lietuvą, bet ir į Šengeno erdvę nuo 2024 m. liepos 19 d. iki 2029 m. liepos 19 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi. Sprendime 2 uždrausti atvykti į Lietuvą remtasi ne pagrįsta išvada, o spėjimais. Panaikinus leidimą laikinai gyventi, jam atimama teisė teisėtai atvykti į šalį, kurioje turi namus ir verslą, kitu pagrindu, pvz., gaunant vizą. Atsakovas Sprendimu 2 nepagrįstai, nenurodydamas motyvų, apriboja pareiškėjo patekimą į visą Šengeno zoną, apriboja susiklosčiusius santykius, bendravimą su draugais.
2.11. Pareiškėjas ne tik, kad nėra Rusijos ar Baltarusijos režimo atstovas, priešingai, jis remia Ukrainą, pats yra kilęs iš Ukrainos, joje augęs bei yra viešai nusistatęs prieš Rusijos ir Baltarusijos režimą/politiką.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 1986–2017 metais dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse. Pareiškėjas taip pat pateikė prieštaringus ir (ar) tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Delastata“ vykdomos veiklos rūšis pagal verslo planą, teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą ir tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, taip pat nepateikė informacijos apie tai, kad yra Airijoje įkurtos įmonės, kuri susijusi su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, direktoriumi. Sprendimai priimti, gavus ir įvertinus VSD Išvadą ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.2. Pareiškėjas Baltarusijos geležinkelių stotyse nepertraukiamai (kitų duomenų nepateikė) dirbo net 31 metus. Pareiškėjas skunde siekė sudaryti įspūdį, kad jo darbo metu politinė situacija buvo kitokia nei šiandieninė. Pareiškėjas selektyviai pateikė informaciją apie Baltarusiją. Pvz., (duomenys neskelbtini) opozicionierius, organizacijos „(duomenys neskelbtini)“ įkūrėjas A. B. buvo suimtas ir nuteistas 2011 m., Rusijos Federacija 2014 m. aneksavo Krymą, taigi atmestini pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo darbo metu Rusija nevykdė agresyvios politikos prieš Ukrainą.
3.3. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis buvo eilinis darbuotojas, neužėmė jokių svarbesnių pareigų, neturėjo jokios įtakos įmonės sprendimų priėmimui, niekaip nepaneigia byloje padarytų išvadų dėl jo lojalumo ir patikimumo Baltarusijos režimui ir dėl to atsirandančių grėsmių Lietuvos valstybės saugumui. Neatsižvelgiant į tai, kokias pareigas Baltarusijos valstybės institucijose ir įmonėse asmenys eina, jų patikimumas ir lojalumas yra kontroliuojamas; juo labiau, pareiškėjas valstybinėje įmonėje buvo išdirbęs ilgą laiką – 31 metus. Taigi, byloje nustatytas faktas, susijęs su pareiškėjo darbu ir darbo trukme, pats savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo, vykdantis Baltarusijos Respublikos valdžios užduotis.
3.4. Pareiškėjas itin ilgai dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse, todėl iki šiol gali palaikyti ryšius su likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas labai dažnai vyksta į Baltarusiją, t. y. pareiškėjo ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti. Vien per 2022–2024 m. pareiškėjas 14 kartų vyko į Baltarusiją (išvykos į Baltarusiją trūko nuo 2 iki 20 dienų). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti jo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų ar argumentų, kurie paneigtų Migracijos departamento ar VSD išvadas.
3.5. Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS – yra aiškiai motyvuotas. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat tai, jog jam atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
3.6. Migracijos departamentas dėl Bendrovės veiklos atlikęs pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimą nustatė, kad Bendrovė nevykdė vienos iš 2 veiklos rūšių, kurios yra deklaruojamos verslo plane (neteikė verslo plane deklaruojamų konsultacinių paslaugų nekilnojamojo turto klausimais), pareiškėjas nepateikė reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad jis aktyviai užsiima teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu (tik deklaratyviai nurodo, kad turi būti Lietuvos teritorijoje), atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvą – ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą laikinai gyventi, taip įteisinant savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir įgyjant teisę nevaržomai lankytis Šengeno valstybėse. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti prašomus Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus ir pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje buvimo būtinumą, tačiau jis nei Migracijos departamentui, nei su skundu teismui dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybės, nepateikė. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VSD atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.
4.2. VSD 2024 m. liepos 8 d. raštu Nr. 18-6306 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertino, jog pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos ir Rusijos valdžiai asmuo. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, išduoti jam nacionalinės vizos, leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvoje ar pan., jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
4.3. Pareiškėjas nepateikė informacijos, jog yra ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o akcininkai – (duomenys neskelbtini) piliečiai. Internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“, veikianti nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. ir įkurta Airijoje, reklamuoja parduodamus KAMAZ markės sunkvežimius, kuriuos gamina didžiausias Rusijos Federacijos sunkvežimių gamintojas – Kamos automobilių gamykla. KAMAZ yra susijęs su Rusijos vyriausybės naudos gavimu arba jos rėmimu, vykdydamas verslą transporto sektoriuje, turinčiame strateginės reikšmės Rusijos vyriausybei. Nuo 2022 m. gegužės 4 d. KAMAZ taikomos Jungtinės Karalystės sankcijos, o nuo 2022 m. birželio 3 d. – Europos Sąjungos sankcijos dėl Rusijos veiksmų, destabilizuojančių Ukrainą ir kenkiančių ar keliančių grėsmę jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gavo mokėjimų iš Burundžio vyriausybės, kaltinamos korupcija ir pinigų plovimu. „(duomenys neskelbtini)“ turi sąskaitų Airijos, Juodkalnijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kenijos finansų įstaigose. Nuo 2019 m. pareiškėjas į asmenines sąskaitas yra gavęs piniginių pavedimų iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, atidarytų užsienio bankuose, tačiau vengia pateikti vienam iš Lietuvos bankų dokumentus, įrodančius lėšų kilmę, išrašą, patvirtinantį, kurioje šalyje įmonė registruota, informaciją apie naudos gavėjus, dokumentus, patvirtinančius „(duomenys neskelbtini)“ sumokamus mokesčius, bei informaciją, pagrindžiančią įmonės egzistavimą ir veiklą. Iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, atidarytų užsienio bankuose, atliekami mokėjimai ir pareiškėjo šeimos nariams – sutuoktinei ir sūnums. Dalis gautų mokėjimų pervedami į UAB „Delastata“, kurios akcininkai yra pareiškėjo sutuoktinė ir sūnūs, o direktorius – pareiškėjas, sąskaitą. Pareiškėjas, kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėdamas sąsajų su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, prisideda prie Rusijos režimo ir jo karinės galios stiprinimo bei kelia kontržvalgybinių rizikų.
4.4. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į teismo suformuotą praktiką, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 24S170489 dalį, kuria į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių (5 metus), panaikino ir priteisė iš atsakovo Migracijos departamento pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą; kitą skundo dalį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pildydamas klausimyną, pareiškėjas nurodė, kad 1986–2017 m. dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse. Sprendimai priimti remiantis VSD pateikta Išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 3–5 dalimis, 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64, 76 punktais, 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis.
9. Teismas pareiškėjo argumentus, jog grėsmės saugumui vertinimas buvo atliktas neobjektyviai, atmetė, akcentuodamas, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD Išvadą. Skundžiamuose Sprendimuose konstatuota ir nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyti faktai, jog pareiškėjas 1986–2017 m. dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse ir nepateikė informacijos apie tai, kad yra Airijoje įkurtos įmonės direktoriumi, 2021 m. Airijoje įkurta įmonė gavo mokėjimų iš Burundžio vyriausybės, kaltinamos korupcija ir pinigų plovimu. Airijoje įkurta įmonė turi sąskaitų Airijos, Juodkalnijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kenijos finansų įstaigose. Nuo 2019 m. pareiškėjas į asmenines sąskaitas yra gavęs piniginių pavedimų iš Airijoje įkurtos įmonės sąskaitų, atidarytų užsienio bankuose, tačiau vengia pateikti vienam iš Lietuvos bankų dokumentus, įrodančius lėšų kilmę, išrašą, patvirtinantį, kurioje šalyje įmonė registruota, informaciją apie naudos gavėjus, dokumentus, patvirtinančius Airijoje įkurtos įmonės sumokamus mokesčius, bei informaciją, pagrindžiančią įmonės egzistavimą ir veiklą. Iš Airijoje įkurtos įmonės sąskaitų, atidarytų užsienio bankuose, atliekami mokėjimai ir pareiškėjo šeimos nariams – sutuoktinei bei sūnums. Dalis gautų mokėjimų pervedami į Bendrovės sąskaitą.
10. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos klausimyno formos ar privalomumo pildymo atmetė kaip nepagrįstus, kadangi klausimyną užsieniečiai turi užpildyti pagal teisės aktus, kuriais reglamentuota dokumentų išdavimo tvarka užsienio valstybių piliečiams, pageidaujantiems gyventi Lietuvoje. Savo rekomendacijas dėl tokio klausimyno pildymo Migracijos departamentui pateikė ir VSD. Pildant klausimyną, buvo prašoma iš pareiškėjo nurodyti visas darbovietes, kuriose pareiškėjas dirbo ir dirba jo pildymo metu, t. y. nurodyti valstybę, laikotarpį, darbovietės pavadinimą, pareigas, todėl jo argumentai, jog buvo prašoma tik informacijos apie jo darbinę veiklą Baltarusijoje, akivaizdžiai nepagrįsti. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nuslėpė faktą, kad jo užpildymo metu buvo Airijoje įregistruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Teismas pažymėjo, jog nei VSD Išvadoje, nei Sprendimuose nėra konstatuotos aplinkybės dėl prekybos KAMAZ automobiliais, tačiau teigiama, jog Airijoje įregistruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi sąsajų su Rusijos įmone KAMAZ. Byloje nepaneigtos kitais duomenimis Sprendimuose nurodytos aplinkybės, kad VSD Išvados surašymo metu minėtos įmonės interneto puslapyje buvo reklamuojami Kamaz markės sunkvežimiai, todėl byloje nepaneigtos pareiškėjo verslo sąsajos su minėta įmone. Net ir laikant, kad gali būti VSD Išvadoje neatitikimų, pareiškėjo verslo pobūdis, nuslėpti verslo faktai nepaneigia jo sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos režimu.
11. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinė – (duomenys neskelbtini) pilietė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), turėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. birželio 22 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo pagrindu. Ji yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Tačiau jos prašymas netenkintas. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė teismine tvarka ginčija Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24S169895 ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą; panaikinti Migracijos departamento Kontrolės skyriaus 2024 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 24SD17075 (Regionų administracinio teismo byla Nr. eI2-14081-426/2024). Sprendime 1 nurodyta, jog dviem pareiškėjo sūnums – Baltarusijos Respublikos piliečiams T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), – 2023 m. spalio 31 d. Migracijos departamento sprendimais buvo atsisakyta pakeisti leidimus laikinai gyventi, kadangi Migracijos departamentui buvo pateikti prieštaringi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie Bendrovės vykdomos veiklos rūšis pagal verslo planą, apie užsieniečio sūnų teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą ir tikrąjį jų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, taip pat buvo nustatyta, kad sūnūs neužsiima teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu, todėl jų buvimas šalyje nėra būtinas. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie kitus pareiškėjo šeimos narius, kuriems būtų išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir jų vaikai šiuo metu neturi nei galiojančių nacionalinių ar Šengeno vizų, nei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
12. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas yra UAB „Delastata“, kuri registruota nuo 2017 m. sausio 19 d. Lietuvoje, direktorius. Verslo ryšiais minėta Bendrovė susijusi taip pat su šeimos nariais. Pagal viešus Juridinių asmenų registro duomenis, įmonės veiklos sritis – statyba. Bendrovėje pareiškėjas dirba nuo 2017 m. sausio 25 d. iki šiol (nuo 2024 m. sausio 1 d. jam mokamas 926 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestis). Bendrovės 4 500 paprastųjų vardinių 10 Eur nominalios vertės akcijų lygiomis dalimis (po 1/3) priklauso užsieniečio sutuoktinei ir sūnums. Pareiškėjas turėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. birželio 22 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi, išduotus teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Jis nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra nepertraukiamai deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje kartu su sutuoktinei ir vienam iš sūnų priklausančiame 63,75 kv. m bendrojo ploto bute (duomenys neskelbtini). Užsieniečiui jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso dar du 64,63 kv. m ir 79,93 kv. m bendrojo ploto butai (duomenys neskelbtini). Pagal Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktą Bendrovės 2022 metų balansą, nustatyta, jog Bendrovės nuosavo kapitalo vertė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė – 25 132 Eur. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o pareiškėjas – UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos leidimui laikinai gyventi gauti (Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudarė mažiau kaip 28 000 Eur). Apie tai užsienietis Migracijos departamento neinformavo, elgėsi nesąžiningai ir toliau naudojosi leidimo laikinai gyventi suteikiamomis teisėmis, nors, pildydamas 2022 m. gegužės 2 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2205-LLGK-0029, patvirtino, jog žino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo prašymo. Reikalavimus atitinkantis nuosavo kapitalo dydis buvo suformuotas padengiant Bendrovės nuostolius akcininkų paskolomis ir įregistruojant Bendrovės 2023 m. liepos 1 d. balansą Juridinių asmenų registre. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su kilmės šalimi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją, o tai suponuoja, kad jo ryšiai su Baltarusija nėra nutraukti. Darytina išvada, jog su kilmės šalimi pareiškėją tebesieja glaudūs ryšiai, o su Lietuva pareiškėją iš esmės sieja verslo ryšiai. Šią aplinkybę pareiškėjas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino, nurodydamas, jog šeima gyvena Baltarusijoje, joje turi nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą. Pareiškėjo dažno vykimo į kilmės šalį aplinkybės, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina užsieniečio pažeidžiamumą ir kartu didina pagrįstą tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus bei patikimas Baltarusijos ir Rusijos valdžiai asmuo.
13. Teismas pabrėžė, kad VSD surinkta informacija leidžia teigti, jog Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose. Pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje, tačiau jo asmeninis interesas likti gyventi ir vykdyti verslą Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos ir Rusijos valdžios politikai, veikimą prieš režimą ir tai nepaneigia grėsmės valstybės saugumui. Į bylą pateikti rašytiniai liudijimai jį pažįstančių asmenų (to neneigia pareiškėjas) vertinami kaip nepatikimi duomenys, kuriais siekiama palankios bylos baigties. Taip pat pareiškėjo skunde ir posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad jis palaiko Ukrainą (remia finansiškai, užleido butą pabėgėliams iš Ukrainos), teismo vertinimu, nėra esminiai argumentai dėl Sprendimų panaikinimo. Pareiškėjo tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Baltarusijos ir Rusijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, įvertinus tai, kad pareiškėjas nuo Migracijos departamento nuslėpė svarbius duomenis dėl verslo Airijoje.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Migracijos departamento Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
15. Teismas, pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvą, vadovavosi UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38 punktais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundo argumentus, VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes bei pateiktą VSD siūlymą įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams, teismas nusprendė, kad VSD siūlomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms.
16. Dėl perspėjimo į SIS II sistemą įvedimo teismas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijame Sprendime 2 nusprendė įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, minėtą sprendimą grįsdamas UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II sistema) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 bei 3 dalimis. Duomenys iš sąrašo teikiami į SIS II sistemą, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Nagrinėjamu atveju, priimdamas Sprendimą 2, atsakovas grindė jį pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, tačiau nurodydamas teisinį pagrindą rėmėsi Taisyklių 15 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas ginčijame Sprendime 2 nenurodė faktinių aplinkybių (faktinio pagrindo), sudarančių pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti Taisyklių 15 punktą. Teismas nusprendė, kad Sprendimo 2 dalis dėl duomenų apie pareiškėją, kurio atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas apie draudimą atvykti arba apsigyventi, įrašymo į SIS sistemą neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas šią Sprendimo 2 dalį panaikinti. Šios ginčijamo Sprendimo 2 dalies panaikinimas nėra kliūtis atsakovui pakartotinai spręsti klausimą dėl duomenų apie pareiškėją įrašymo į SIS sistemą.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas 2024 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita-faktūra Nr. 2024-8/02 (1 080 Eur) ir mokėjimo nurodymo Nr. 56 išrašu, sumokėjus 2 160 Eur, tačiau pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje ir mokėjimo nurodymo išraše mokėjimo sumos duomenys nesutampa. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus pareiškėjas pateikė netikslius, šių išlaidų priteisimo klausimo byloje nesprendė.
18. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies dėl Sprendimo 2 dalies, kuria į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, priteisė pareiškėjui už skundo padavimą 23 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai panaikinti Migracijos departamento Sprendimą 1, įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo bei panaikinti Migracijos departamento Sprendimo 2 dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvą, ir tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas, patvirtindamas VSD Išvados teiginius, visiškai neatsižvelgė nei į pareiškėjo pateiktus duomenis, nei į žodinius paaiškinimus. VSD Išvada remiasi šių dienų aktualijomis ir sankcijomis, ir kelia neadekvačius reikalavimus asmenims, kurie yra atvykę į Lietuvą iš užsienio. Aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau dirbo įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, naudojama kaip kaltinimas be pagrindo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo techniniu darbuotoju – inžinieriumi (ne administracijos darbuotoju, o įprastu geležinkelio kelių inžinieriumi), jog neužėmė jokių vadovaujančių pareigų, kad iš darbo išėjo savo noru dar 2017 m., t. y., kai dar nebuvo nei karo, nei sankcijų. Be to, nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėjas turėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos valdžią. VSD, kaip atsakinga institucija, turėtų pateikti bent jau pagrįstą nuomonę, vertinant individualiai konkretaus asmens situaciją. Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kas jam leido būti Lietuvoje ir visiškai nedraudė keliauti. Aplinkybė, kad asmuo periodiškai vyko į Baltarusiją, niekaip nepagrindžia asmens keliamos grėsmės. Pareiškėjas niekuomet neslėpė ir teisme nurodė, kad vykdavo į Baltarusiją, nes ten yra likęs namas, kuriuo iki šiol rūpinasi. Be to, pase nėra nei vieno Rusijos sienos kirtimo spaudo. Vadinasi, VSD Išvada ne tik, kad nepagrįsta, bet ir klaidinanti.
19.2. VSD nurodo aplinkybes apie neva galimą pinigų plovimą, nors pareiškėjas yra pateikęs Migracijos departamentui banko išrašus, kuriuose matosi pavedimai, atlikti iš Airijos kompanijos, kas reiškia, kad pavedimai į Lietuvoje registruotą banką atitiko reikalavimus, buvo įskaityti, vadinasi, nekėlė jokių dvejonių dėl jų kilmės ar legalumo. Taip pat, teigiant, kad pareiškėjas vengė kažką pateikti bankui, turėtų būti pateikti tokius teiginius patvirtinantys duomenys, tačiau tokių nei šioje byloje, nei prie VSD rašto pateikta nėra. VSD taip pat taikoma pareiga įrodyti savo teiginius, įžvalgas ar kitas nuomones. VSD Išvadai taip pat taikomi pareigos pagrįsti individualų administracinį aktą kriterijai.
19.3. Teismui buvo paaiškinta žodžiu ir pateiktos sutartys su Ukrainos kompanija, iš kurios perkamos atsarginės technikos priemonių dalys. Jokios prekybos su Rusija, jokių sąsajų su Rusija nėra ir nebuvo. Pateiktas sąskaitų registras taip pat patvirtina, kad eksportuojama buvo į trečiąsias šalis, kuriose technika naudojama (sena technika UAZ, MAZ, Ural). Negana to, kad apskritai VSD nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Airijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi sąsajų su Rusija, teismas palaiko šių įrodymų nebuvimą ir įrodinėjimo naštą perkelia pareiškėjui. Tokia situacija apskritai iškreipia įrodinėjimo pusiausvyrą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
19.4. Pareiškėjos atveju nėra įvardinta net konkreti grėsmės nacionaliniam saugumui apimtis. Nėra aptariama net kokioje sferoje, kokia įtaka gali būti padaryta, koks grėsmės mastas (ar grėsmė konstitucinei santvarkai ir valstybingumui, ar slaptos informacijos perdavimo grėsmė, ar kita grėsmė). Todėl atsakovo argumentai yra abstraktūs, t. y. nėra įvertintas tos grėsmės realumas ir jos apimtis.
19.5. Nagrinėjamoje byloje visos kitos aplinkybės (Rusijos agresijos pasmerkimas ir Krymo nurodymas kaip Ukrainos anketoje), verslo kūrimas bei gyvenimas rodo, kad grėsmė valstybės saugumui, remiantis vien tik aplinkybe, jog pareiškėjas dirbo valstybinėje įmonėje, nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, yra formali, o ne reali.
19.6. Visiškai žmogiška situacija, kad pildydamas klausimyną asmuo nesuprato, jog reikia nurodyti ir kitas, ne Lietuvoje ir ne kilmės šalyje, darbovietes. Visi klausimai būdavo susiję arba su Lietuva, arba su kilmės šalimi, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas nenurodė, jog yra Airijoje registruotos įmonės direktorius, vertintina ne kaip siekis nuslėpti informaciją, o kaip žmogiškas nesusipratimas. Tai, kad pareiškėjas iš viso neslėpė ir nesiekė nuslėpti Airijoje registruotos įmonės, rodo tai, kad iš Airijos įmonės buvo daromi bankiniai pavedimai į Lietuvą, ir šie duomenys yra pateikti kartu su UAB „Delastata“ banko duomenimis Migracijos departamentui.
19.7. Pareiškėjas su sutuoktine realiai gyveno Lietuvoje, Druskininkuose. Vykimas į kilmės šalį negali būti vertinamas kaip kažkokia grėsmė. Tai, kad dabar šeimos nariams panaikinti leidimai laikinai gyventi, įtakos neturi, nes vertinamas buvo ankstesnis periodas.
19.8. Kadangi teismas nelaikė pareiškėjo pateiktus duomenis bei parodymus patikimais, o vadovavosi tik VSD Išvada, dėl to buvo netinkamai įvertintos ir aplinkybės dėl draudimo atvykti į šalį penkerių metų terminui. Šiuo atveju sprendimas uždrausti atvykti asmeniui į Lietuvą remiasi ne pagrįsta išvada, o spėjimais. Negana to, panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmeniui atimama teisė teisėtai atvykti į šalį, kurioje turi namus bei verslą, kitu pagrindu, pvz., gaunant vizą.
19.9. Teismui buvo pateikta sąskaita faktūra ir mokėjimo pavedimas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad mokėjimo pavedime buvo nurodytos dvi apmokamos sąskaitos faktūros, o prašoma priteisti buvo tik pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Tad pateikti duomenys buvo teisingi, o bylinėjimosi išlaidų prašymas atmestas nepagrįstai.
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
20.1. Pareiškėjas Baltarusijos geležinkelių stotyse nepertraukiamai (kitų duomenų nepateikė) dirbo net 31 metus. Tai, jog ilgą laiką trukę asmens savanoriškai pasirinkti santykiai su užsienio valstybės karinėmis struktūromis bei jose užimtos vadovaujančios pareigos gali būti laikomi galinčiais kelti grėsmę, nurodoma ir LVAT praktikoje (žr., pvz., 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-525/2023). Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusio darbo pobūdžio, darbo santykių pabaigos momento, susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste asmens ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama bei grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi. Naujausioje LVAT praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos/Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems/tarnaujantiems Rusijos/Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2023- 415/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartį byloje Nr. eA-1949-815/2023).
20.2. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo veikla Airijos įmonėje yra susijusi su Rusija. Pareiškėjas neneigia, kad minėta įmonė Airijoje reklamuoja parduodamus KAMAZ markės sunkvežimius, kuriuos gamina didžiausias Rusijos Federacijos sunkvežimių gamintojas – Kamos automobilių gamykla, kuris yra susijęs su Rusijos vyriausybės naudos gavimu arba jos rėmimu, vykdydamas verslą transporto sektoriuje, turinčiame strateginės reikšmės Rusijos vyriausybei.
20.3. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Migracijos departamentas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui klausimus, nes nenustatė jokio asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą, pažymėtina, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024).
20.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia naujus argumentus (dėl klausimyno, naštos), kurie nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjo apeliacinio skundo nuogąstavimai, kad jis nesuprato, jog reikia nurodyti ir kitas, ne Lietuvoje ir ne kilmės šalyje, darbovietes, vertintini kaip jo gynybinė pozicija.
20.5. Priešingai nei nurodo pareiškėjas apeliaciniame skunde, Sprendimas 2, kuriuo pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas perspėjimas į SIS, yra aiškiai motyvuotas. Įvertinus tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, taip pat tai, jog jam atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
21.1. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams.
21.2. Pagal LVAT praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui konkrečius įrodymus, paneigiančius VSD išvadoje bei skundžiamame Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2340-442/2024 36 punktą, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1754-629/2024 37 punktą, 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1899-1047/2024 50 punktą, 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1851-662/2024 35 punktą, 2024 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1633-789/2024 35 punktą, 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1705-821/2024 45 punktą ir kt.). Priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo tinkamai laikomasi nurodytos LVAT praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp bylos proceso šalių.
21.3. Susiformavusioje ir nuoseklioje LVAT praktikoje (žr., pvz., 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1633-789/2024, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1345-1188/2024, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-983-821/2024, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023) yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas jo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, turėjo suabejoti jo lojalumu Baltarusijos valdžiai.
21.4. Pareiškėjo periodinis vykimas į Baltarusiją didina pareiškėjo pažeidžiamumą ir tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų Lietuvos nacionaliniam saugumui priešingiems tikslams. Vykimas į Baltarusiją, nepriklausomai nuo vykimo priežasčių, kelia akivaizdžias rizikas nacionalinio saugumo interesams ir sudaro labai palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti ir (ar) atnaujinti kontaktus su pareiškėju. Apeliaciniame skunde nepagrįstai bandoma susiaurinti grėsmių valstybės saugumui sampratą, neva grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui gali kelti tik teisės aktais imperatyviai draudžiama veikla.
21.5. Pareiškėjo buvo aiškiai ir konkrečiai reikalaujama nurodyti visas buvusias ir esamas darbovietes. Pareiškėjas sąmoningai nuslėpė faktą dėl einamų direktoriaus pareigų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas norint gauti leidimą gyventi yra savarankiškas pagrindas atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui (Įstatymo 35 str.1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais atsakovas atsisakė pakeisti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas 1 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o Sprendimas 2 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi – tuo pagrindu, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Migracijos departamento 2024 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 24S170489 dalį, kuria į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 60 mėnesių (5 metus), panaikino ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 23 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą; kitą skundo dalį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas ginčijamais Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, Migracijos departamento Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Migracijos departamento Sprendimą 1, Sprendimo 2 dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo (pareiškėjo) grėsmės valstybės saugumui, netinkamai įvertino individualią pareiškėjo situaciją, VSD Išvada ne tik, kad nepagrįsta, bet ir klaidinanti, vadovautasi tik VSD Išvada, dėl to buvo netinkamai įvertintos ir aplinkybės dėl draudimo atvykti į šalį 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atmestas nepagrįstai, kadangi teismas neatkreipė dėmesio, jog mokėjimo pavedime buvo nurodytos dvi apmokamos sąskaitos faktūros, o prašoma priteisti buvo tik pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl Sprendime 1 nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas pateikė prieštaringus ir (ar) tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės vykdomos veiklos rūšis pagal verslo planą, teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, atliko Baltarusijos Respublikos piliečio Y. V. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 1986–2017 m. dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse, taip pat, kaip Airijoje įkurtos įmonės direktorius, turėdamas sąsajų su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, prisideda prie Rusijos režimo ir jo karinės galios stiprinimo, dažnai vyksta į Baltarusiją, taip pat šiandieninę geopolitinę situaciją, Išvadoje nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
28. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.).
29. Migracijos departamentas priėmė byloje ginčijamus Sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD Išvadoje, sudariusioje pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 1986–2017 m. dirbo Baltarusijos geležinkelių stotyse, tačiau nepateikė informacijos, jog yra ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Pareiškėjas, po Sovietų Sąjungos žlugimo tęsdamas darbą jau Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką. Pareiškėjas, kaip Airijoje įkurtos įmonės direktorius, turėdamas sąsajų su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, prisideda prie Rusijos režimo ir jo karinės galios stiprinimo. Nuo 2022 m. gegužės 4 d. KAMAZ taikomos Jungtinės Karalystės sankcijos, o nuo 2022 m. birželio 3 d. Europos Sąjungos sankcijos dėl Rusijos veiksmų, destabilizuojančių Ukrainą ir kenkiančių ar keliančių grėsmę jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Tai reiškia, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD duomenimis, pareiškėjas dažnai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., asmeninė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje ar dėl Krymo) nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais ilgalaikiais darbo santykiais Baltarusijos Respublikos valstybės įmonėje „Baltarusijos geležinkeliai“ ir nuslėptomis pareigomis Airijoje įkurtoje įmonėje, kuri yra susijusi su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ. Šios aplinkybės pačios savaime suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pareiškėjas gali būti lojalus ir patikimas asmuo tiek kilmės valstybės, tiek Rusijos atžvilgiu. Atsakovas įvertino, kad Lietuvoje negyvena jokie pareiškėjo šeimos nariai, kuriems būtų reikalingas finansinis išlaikymas ar priežiūra, o pareiškėjo sutuoktinė, kuri yra pateikusi prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi, tai reiškia, kad nelieka jokių pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
30. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
31. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
32. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
33. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
34. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos ir Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes.
35. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. vasario 11 d. pateikė papildomus paaiškinimus, siekdamas papildomai įrodyti, jog pareiškėjas Y. V. ir Airijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra susiję su sankcionuotų prekių prekyba, ir pateikė nuorodas į Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento oficialią interneto svetainę, kurioje sukurta vieša paieška fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra taikomos sankcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos nagrinėjamam ginčui, kadangi tikrinamoje byloje nėra konstatuota, jog pareiškėjas Y. V. ir Airijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję su sankcionuotų prekių prekyba. VSD Išvadoje ir MD sprendimuose nurodyta, kad Y. V., kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turėdamas sąsajų su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, prisideda prie Rusijos režimo ir jo karinės galios stiprinimo bei kelia kontržvalgybinių rizikų. Pažymėta, kad nuo 2022 m. gegužės 4 d. Rusijos įmonei KAMAZ taikomos Jungtinės Karalystės sankcijos, o nuo 2022 m. birželio 3 d.– Europos Sąjungos sankcijos dėl Rusijos veiksmų, destabilizuojančių Ukrainą ir kenkiančių ar keliančių grėsmę jos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Taigi, vertinta, kad būtent Rusijos įmonei KAMAZ taikytos sankcijos, o pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad Y. V., kaip „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, turi sąsajų su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ.
36. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo veikla Airijos įmonėje yra susijusi su Rusija. Pareiškėjas neneigia, kad minėta įmonė Airijoje reklamuoja parduodamus KAMAZ markės sunkvežimius, kuriuos gamina didžiausias Rusijos Federacijos sunkvežimių gamintojas – Kamos automobilių gamykla, kuris yra susijęs su Rusijos vyriausybės naudos gavimu arba jos rėmimu, vykdydamas verslą transporto sektoriuje, turinčiame strateginės reikšmės Rusijos vyriausybei.
37. Sprendimas 1 priimtas taip pat įvertinus tai, kad pareiškėjas nepateikė informacijos apie tai, jog yra Airijoje įkurtos įmonės, kuri susijusi su sankcionuota Rusijos įmone KAMAZ, direktoriumi. Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus dėl netinkamos klausimyno formos ar privalomumo pildymo atmetė kaip nepagrįstus, kadangi klausimyną užsieniečiai turi užpildyti pagal teisės aktus, kuriais reglamentuota dokumentų išdavimo tvarka užsienio valstybių piliečiams, pageidaujantiems gyventi Lietuvoje (žr. nutarties 10 p.). Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog pildant klausimyną yra nurodyta, jog pareiškėjas turi nurodyti visas darbovietes, kuriose dirbo ir dirba šiuo metu. Be to, pareiškėjo verslo pobūdis, nuslėpti verslo faktai nepaneigia jo sąsajų su Rusijos ir Baltarusijos režimu.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad Baltarusijos geležinkelių stotyse dirbo techniniu darbuotoju – inžinieriumi (ne administracijos darbuotoju, o įprastu geležinkelio kelių inžinieriumi), jog neužėmė jokių vadovaujančių pareigų, kad iš darbo išėjo savo noru dar 2017 m.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo darbo Baltarusijos geležinkelių stotyse nereikšmingumo laiko aspektu. Nepaisant to, jog pareiškėjas Baltarusijos geležinkelių stotyse dirbo 1986–2017 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą. Pareiškėjo ryšiai buvo vertinami pagal ginčijamų Sprendimų metu nustatytas aplinkybes.
40. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jo buvusio darbo pobūdžio, teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023, 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2527-1047/2024 ir kt.).
41. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius, kad atsakovas neteisingai aiškino grėsmės nacionaliniam saugumui klausimus, nes nenustatė jokio asmeninio pareiškėjo elgesio, rodančio grėsmės realumą, pažymi, jog, Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje, nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2049-463/2023, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2260-575/2024).
42. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimų turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik kompetentingos institucijos – VSD – pateiktus duomenis ir išvadas, tačiau taip pat vertino ir pareiškėjo individualią situaciją, t. y. įvertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, nustatytus Lietuvos / Baltarusijos periodinius sienos kirtimo atvejus (žr. nutarties 11–12 p.). Migracijos departamentas surinko jam prieinamus papildomus duomenis apie pareiškėją ir juos įvertino kartu su VSD pateikta Išvada, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo atliktas individualus jo situacijos vertinimas, o buvo vadovautasi vien VSD Išvada.
43. Pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų. Todėl jo siekiui gyventi Lietuvoje negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, ypač įvertinus tai, kad pareiškėjas turi stiprius ryšius su Baltarusija. Pažymėtina, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika ir jų trukmė nesuponuoja kitokio pobūdžio teisėjų kolegijos sprendimo. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių ir nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo siekis gyventi Lietuvoje dėl vadovavimo Bendrovei turėtų būti vertinamas kaip prioritetinis gėris palyginti su nacionaliniu saugumu.
44. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas tiek Baltarusijos, tiek Rusijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos ir Rusijos valdžiai asmuo.
45. Vertindama pareiškėjui nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1275-1047/2024).
46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, sprendžia, kad Migracijos departamento nustatytas ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis (5 metai) (Sprendimas 2) yra visiškai proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Šiuo atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą 2 dėl draudimo pareiškėjui atvykti, atsižvelgė į VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, VSD prašius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Atsakovas įvertino pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta – pareiškėjo sutuoktinė ir jų vaikai šiuo metu neturi galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje).
47. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ši išvada priimta įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, taikytiną reguliavimą, aktualią teismų praktiką, šalių pateiktus argumentus, pagrįstai sprendė, kad ginčijami atsakovo Sprendimai, kuriais atsakovas atsisakė pakeisti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi, uždraudė pareiškėjui atvykti, yra teisėti ir pagrįsti, Sprendimuose pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami.
48. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl 1 080 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo.
49. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.).
50. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 22,50 Eur (ABTĮ 35 str.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (0,5 Eur už skundą) grąžinama pareiškėjui. Permokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).
51. Pareiškėjas, teikdamas prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 1 080 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, pateikė 2024 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2024-8/02 ir mokėjimo nurodymą Nr. 56, pagal kurį advokatei Laurai Martinaitytei sumokėjo 2 160 Eur.
52. Pirmosios instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo byloje nesprendė, motyvuodamas tuo, kad atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus pareiškėjas pateikė netikslius, t. y. pareiškėjo pateiktoje sąskaitoje ir mokėjimo nurodyme mokėjimo sumos duomenys nesutampa. Tačiau iš mokėjimo nurodymo matyti, kad buvo nurodytos dvi apmokamos sąskaitos faktūros, o prašoma priteisti buvo tik pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 2024-8/02. Tad pateikti duomenys buvo teisingi, ir teismas atstovavimo išlaidų prašymo nesprendė nepagrįstai.
53. Įvertinus tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies dėl Sprendimo 2 dalies, kuria į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, pareiškėjas buvo atstovaujamas pagal atstovavimo sutartį advokatės Lauros Martinaitytės, kuriai pareiškėjas sumokėjo pagal jo pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 2024-8/02 už skundo teismui parengimą, atstovavimą, atstovavimo išlaidų klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme.
54. Įvertinus bylos sudėtingumą (byla nelaikytina sudėtinga), specialių žinių reikalingumą (nėra specialių žinių poreikio), tai, kad sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, patenkintas tik reikalavimas dėl Sprendimo 2 dalies, kuria į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, atsižvelgus į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), rekomenduojamą dydį už tokio pobūdžio paslaugas (8.2 p.), pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (1 080 Eur) sumažinama iki 200 Eur.
55. Įvertinus tai, kas išdėstyta, keistina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 222,5 Eur (200 Eur + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, pakeisti – priteisti pareiškėjui Y. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 222,5 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjui Y. V. žyminio mokesčio permoką – 0,5 Eur (penkiasdešimt euro centų).
Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis