Administracinė byla Nr. ATP-72-209/2016
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01057-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.3.; 2.7.4.7.; 3.26.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. sausio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 42 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. 723 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 35 eurų bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 28 eurų bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1013 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
n u s t a t ė:
A. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. nubaustas už tai, kad 2015-06-14, apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, vairuodamas traktorių JUMZ-6, v/n (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko su prie traktoriaus pritvirtintu žemės ūkio padargu žolei pjauti supjaustė šalikelėje stovėjusius V. R. plastmasinius kibirus su pienu. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykių aplinkybių išaiškinimo. Traktorius nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta jo privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219, 226 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu A. S. atstovas prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba A. S. veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., o bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno S. V. parodymais, kadangi jis suinteresuotas bylos baigtimi, be to, apklausiamas teisme davė skirtingus parodymus: iš pradžių nurodė, jog į A. S. sodybą nuvyko pagal traktoriaus pėdsakus, o vėliau parodė, kad kaltininko sodybą nurodė Vytas ir V. R.. Tuo tarpu tarnybiniame pranešime S. V. neužsiminė, kad į A. S. sodybą nuvyko pagal traktoriaus pėdsakus. Be to, teisme policijos pareigūnas paaiškino, kad ant žoliapjovės buvo šlapios žolės ir pieno likučiai, tačiau apie tai tarnybiniame pranešime neužsiminė. To neužfiksavo ir traktoriaus fotonuotraukose. Taip pat neaišku, kokiu būdu S. V. nustatė, kad traktoriaus variklis būna šiltas iki 1 val. ir kad traktoriaus vėžės bei pradalgės buvo šviežios.
Apeliantas pažymi, kad A. S. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog įvykio dieną traktoriaus nevairavo, traktoriumi apie 17.00 val. naudojosi R. A., todėl jo variklis iki 22.00 val. išliko šiltas. Paaiškino, kad santykiai su kaimynais Vytu ir V. R. blogi jau apie 10 metų. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. R., to neneigė ir V. R.. Kadangi V. R. ir anksčiau ne kartą kreipėsi su melagingais pareiškimais dėl neva A. S. padarytų neteisėtų veiksmų, todėl galimai ir šį kartą jį apkalbėjo.
Be to, teismas A. S. kaltę grindžia jo ir liudytojų A. K. ir D. R. parodymų prieštaringumu ir nelogiškumu. Tuo tarpu liudytojai buvo apklausti praėjus beveik 5 mėnesiams po įvykio, todėl negalėjo tiksliai prisiminti įvykio aplinkybių. Juolab, kad A. K. tuo metu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl nenurodė policijos automobilio markės, o D. R. nebuvo brolio kieme, todėl negalėjo nurodyti kuo buvo maišomas betonas.
Atsižvelgiant į tai, byloje yra daug nepašalintų abejonių, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti nutraukta, neįrodžius, kad A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus.
Nurodo, jog konstatavus, kad traktorių vairavo A. S., jo veiksmai iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. turėtų būti perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., o byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad asmuo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. atsako tik tada, kai veika padaryta dėl neatsargumo. Tuo tarpu iš Vyto ir V. R. parodymų matyti, kad A. S., dėl priešiškų tarpusavio santykių, šalikelėje pamatęs V. R. pastatytus kibirus su pienu, sąmoningai padidino greitį, traktorių pasuko link kibirų ir žoliapjovės peiliais juos supjaustė, t.y. pažeisdamas kelių eismo taisykles numatė, kad dėl jo veikos kils įstatyme numatyti padariniai, ir to siekė. Todėl akivaizdu, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. negali būti kvalifikuojamas, o A. S. veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., kaip tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos. Be to, tyčia sunaikinęs ar sužalojęs svetimą turtą, A. S. neturėjo pareigos pranešti apie eismo įvykį policijai, nesitraukti iš įvykio vietos ir nevartoti alkoholinių gėrimų iki eismo įvykių aplinkybių išaiškinimo, nes eismo įvykio nebuvo, todėl jis nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. pažeidimų.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
A. S. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. S. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apelianto teiginys, kad įvykio metu A. S. nevairavo traktoriaus ir nesugadino V. R. pastatytų kibirų su pienu, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.
V. R. 2016-06-26 paaiškinime nurodė, kad 2015-06-14, apie 20.30 val., pamelžusi karves pastatė du kibirus su pienu prie kelio ir laukė kol privažiuos vyras. Tuo metu į kelią traktoriumi su žoliapjove išvažiavo A. S., įjungė žoliapjovę ir pradėjo važiuoti į jos pusę, ji spėjo atsitraukti, tačiau jos kibirus su pienu sutraiškė (b. l. 14).
V. R. 2015-06-14 pareiškime nurodė, kad A. S. važiavo traktoriumi su įjungta žoliapjove. Priartėjęs prie kelkraštyje stovėjusios jo žmonos V. R. padidino greitį ir pasuko traktorių važiuoti tiesiai į ją, žmona spėjo atšokti atgal, tačiau žoliapjovės peiliai užkabino du kibirus su pienu ir juos sudaužė. Po įvykio nesustojęs nuvažiavo (b. l. 7). Iš esmės analogiškas aplinkybes V. R. nurodė apklausiamas teisme. Pastarasis parodė, kad matė A. S. traktoriumi važiuojantį keliu. Maždaug 1 m atstumu nuo kelio stovėjo kibirai su pienu, o jo žmona iš karto už kibirų. A. S. apsidairė, padidino greitį ir vos neužvažiavo ant jo žmonos, bet ji spėjo atšokti ir nugriuvo į griovį. Tuo tarpu A. S. su žoliapjove pervažiavo per kibirus, kuriuos supjaustė ir pienas išsipylė. Kaltininkas pavažiavęs apie 10 m. atsisuko, pažiūrėjo ir nuvažiavo toliau. Tuomet jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, visi kartu nuvyko pas A. S.. Pastarasis buvo girtas, abu jo traktoriai stovėjo už tvarto. Policijos pareigūnai apžiūrėjo traktorių su žoliapjove, jo variklis buvo šiltas (b. l. 34). Taigi, Veronika ir V. R. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes ir abu teigė, kad būtent A. S. vairuojamo traktoriaus įjungta žoliapjovė sugadino du kibirus su pienu.
Be to, policijos pareigūno S. V. 2015-06-14/15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-06-14, apie 21.26 val., buvo gautas pranešimas, jog prieš 10 min. pranešėjo kaimynas važiuodamas su kombainu užkabino šalikelėje pastatytus kibirus su pienu ir juos sutraiškė. Kaimynas nesustojo ir nuvažiavo į namus. Pranešėjas įtaria, kad kaimynas neblaivus, traktorius neregistruotas. Atvykus į įvykio vietą V. R. ir V. R. paaiškino, kad pamelžusi karves ir grįžtanti iš laukų V. R. pastebėjo traktoriumi su įjungta žoliapjove važiuojantį kaimyną A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Privažiavęs prie V. R. staiga padidino greitį ir bandė užvažiuoti ant jos, tuo tarpu žoliapjovė sudaužė du kibirus su pienu. Nuvykus pas kaimyną A. S., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas, rastas kieme stovintis traktorius, kurio variklis buvo šiltas, prie jo prikabinta žoliapjovė (b. l. 6). Apklausiamas teismo posėdyje policijos pareigūnas S. V. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, V. R., kad pamelžusi karves pamatė traktoriumi atvažiuojantį kaimyną A. S., kuris važiavo su įjungta žoliapjove. Pamatęs ją, pastarasis padidino greitį ir pasuko į ją. Ji išsigandusi atšoko ir nuvirto į pakelės griovį, o pakelėje stovėjusius kibirus A. S. sudaužė su žoliapjove. Įvykio vietoje mėtėsi plastmasinių kibirų likučiai, matėsi pieno likučiai. Ant kelio buvo aiškiai matomi švieži traktoriaus ratų pėdsakai. Pėdsakų trajektorija buvo vingiuota ir vedė į A. S. sodybą. Atvykus pas kaltininką, kieme stovėjo traktorius su priklabinta žoliapjove. Traktoriaus variklis buvo šiltas, ant žoliapjovės diskų buvo šlapia žolė ir pieno likučiai. A. S. buvo neblaivus, neigė vairavęs traktorių ir negalėjo paaiškinti, kodėl traktoriaus variklis šiltas (b. l. 33-34). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir teisme nurodytos aplinkybės skiriasi, tačiau teismo nuomone, jos yra analogiškos, tik teismo posėdyje S. V. išsamiau nurodė nustatytas detales. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūno parodymai yra nenuoseklūs.
Be to, A. S. kaltė įrodyta ir rašytine bylos medžiaga.
Iš byloje esančių įvykio vietos ir A. S. traktoriaus nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje mėtosi plastmasinių kibirų likučiai, o šalia jų ant kelio traktoriaus rato šviežias pėdsakas ir žolė išpjauta puslankiu, prie traktoriaus pritvirtinta diskinė žoliapjovė (b. l. 10-12).
Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0430 A. S. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b. l. 8).
Be to, teismo posėdyje A. S. pripažino, kad vartojo alkoholį, neneigė patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų. Taip pat jis pripažino, kad traktorius neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra (b. l. 29-30).
Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. S., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas traktorių JUMZ-6, v/n (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko su prie traktoriaus pritvirtintu žemės ūkio padargu žolei pjauti supjaustė šalikelėje stovėjusius V. R. plastmasinius kibirus su pienu, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasitraukė, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykių aplinkybių išaiškinimo, traktorius nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta jo privalomoji techninė apžiūra. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių policijos pareigūnas S. V. bei Veronika ir V. R. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltininką. Jų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.
Tuo tarpu A. S. parodymai, kad jis įvykio dieną nevairavo traktoriaus, o juo apie 17.00 val. svainis R. A. patraukė stulpus, prieštarauja policijos pareigūno S. V. bei Veronikos ir V. R. nurodytoms aplinkybėms bei kitiems bylos įrodymams. Juolab, kad atvykus policijos pareigūnams nustatyta, jog prie traktoriaus buvo pritvirtinta žoliapjovė, o ne įrenginys, skirtas stulpams patraukti. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. parodymus patvirtina liudytojų A. K. ir D. R. parodymai, yra nepagrįsti, kadangi minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi ir netikslūs. A. S. neminėjo, kad A. K. padėjo maišyti betoną, o nurodė, jog darbus dirbo kartu su švogeriu R. A., o su A. K. vartojo alkoholį. Be to, D. R. parodė, kad A. S. dirbo kartu su sūnumi. Be to, apylinkės teismas nutarime nurodė ir kitus liudytojų bei nubaustojo parodymų prieštaravimus (A. K. ir A. S. nurodė skirtingą gerto alkoholio kiekį, D. R. negalėjo nurodyti kaip jie maišė betoną, abu liudytojai negalėjo nurodyti kuo atvažiavo policijos pareigūnai, A. K. teigė, kad per porą valandų dviese sumaišė ir išpylė 5-10 maišyklių betono, kas praktiškai yra sunkiai tikėtina), kurie duoda pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai liudytojų A. K. ir D. R. parodymus įvertino kritiškai, kaip siekį padėti A. S. išvengti administracinės atsakomybės, o paties A. S. - kaip siekį pačiam išvengti administracinės atsakomybės už sunkius pažeidimus.
Esant tokioms aplinkybėms A. S. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo atstovo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad A. S. nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.
Apeliacinio skundo argumentas, kad A. S. veiksmai iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. turėtų būti perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ATPK 503 str., yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ATPK 503 str. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219, 226 punktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad A. S. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti pagal sunkesnį straipsnį, t. y. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d., numatantį atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą iš chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kadangi iš Vyto ir V. R. parodymų matyti, kad A. S., dėl priešiškų tarpusavio santykių, šalikelėje pamatęs V. R., sąmoningai padidino greitį, traktorių pasuko link jos, tačiau pastarajai spėjus atsitraukti, žoliapjovės peiliais sugadino jos turtą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežtesnė nuobauda nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje ir institucija nepateikė apeliacinio skundo dėl veikos perkvalifikavimo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nubaustojo padėties ir jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. S. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-13 nutarimą nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. atstovo advokato Aido Mažeikos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Lemežis