Administracinė byla Nr. eA-1278-624/2017

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08525-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, priteisti: 1 032,46 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 23 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjas nurodė, kad su UAB „Litmaris“ sudarė draudimo sutartį. Šia draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos 5 d. Klaipėdoje, Tomo gatvėje, nulūžusi medžio šaka nukrito ant minėto automobilio bei sugadino automobilio kairės pusės šoninę dalį, stogo panelę. Automobilis stovėjo priešais Tomo g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatus. Dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta 1 032,46 Eur dydžio žala. AB „Lietuvos draudimas“ šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 3 564,89 Lt (1 032,46 Eur) dydžio draudimo išmoką. Manė, kad išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t. y. į atsakovą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 2 d. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad automobilį apgadinęs medis auga ir patenka į žemės sklypo, adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teritoriją. Nurodė, jog savivaldybė nėra nei šio žemės sklypo savininkė, nei naudotoja, todėl jai nekyla pareiga prižiūrėti šiame sklype esančių želdinių. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodė, kad šį ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Paaiškino, kad valstybinės žemės sklypas, adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei išnuomotas VĮ „Klaipėdos metrologijos centras“.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkino pilnai, priteisė jam iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, 1 032,46 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 032,46 Eur sumos, nuo 2013 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos,  21 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kaitlyn international limited atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų  priteisimo paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 5 d., apie 7.22 val., kieme, adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo apgadintas ten stovintis automobilis Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio iš gretimo namo adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kiemo nulūžo ir užvirto medžio šaka. Įvykio metu automobilis apgadintas, iškviesti policijos pareigūnai, kurie, apžiūrėję automobilį, detalizavo jo sugadinimus. Automobilis buvo draustas pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“, kuris sumokėjo UAB „Litmaris“ (automobilio draudėjas) 1 032,46 Eur draudimo išmokos už sugadinto automobilio remontą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015, 6.271, 6.246–6.249 straipsnių, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsižvelgiant į teisines nuostatas, byloje turi būti vertinamas atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumas.

Teismas pažymėjo, jog medis augo ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, adresais Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir Didžioji Vandens g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribos. Žemės sklypas adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išnuomotas AB „Klaipėdos metrologijos centras“, o žemės sklypas adresu Didžioji Vandens g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išnuomotas Kaitlyn international limited. Tomo gatvė, Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Automobilis apgadinimo metu stovėjo kitoje minėtos gatvės pusėje esančiame žemės sklype, adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio 154 iš 1013 dalių nuosavybės teise priklauso N. B., o 859 iš 1013 – Lietuvos Respublikai. Tai patvirtino šių žemės sklypų ir Tomo gatvės Klaipėdoje Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kadastro žemėlapiai, žemės sklypo adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, fotonuotraukos ir kiti byloje pateikti duomenys.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 7 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu, 32 straipsnio 2 dalies 17 punktu, Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1–3 dalimis. Teisinis reguliavimas suponavo išvadą, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Teismas taip pat atsižvelgė į Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1, 3, 44 punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-932/2011). Nurodyti teisės aktai patvirtino, kad atsakovas – Klaipėdos miesto savivaldybė, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad medis, augantis ant Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų adresais Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir Didžioji Vandens g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribos, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių, jog minėtoje teritorijoje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir medžio, kurios šakos nulūžo) priežiūra, stebima jų būklė.

Byloje taip pat nebuvo pateiktų duomenų, kad žalos kilimą, medžio šakoms užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovo veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Iš byloje pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos meteorologijos stoties 2015 m. rugsėjo 8 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. S-490 matyti, kad pagal įvykio vietai artimiausios Klaipėdos meteorologijos stoties duomenis 2012 m. liepos 4 d. kritulių iškrito 0,3 mm, 2012 m. liepos 5 d. – 22,3 mm. Liepos 5 d. nuo 0 val. 20 min. iki 4 val. 50 min. stebėtas smarkus liūtinis lietus, kritulių iškrito 21,2 mm (per 4.30 val.), ir kad tai pavojingas meteorologinis reiškinys (pavojingo reiškinio kriterijus – tai per 12 val. ir mažiau kritulių kiekis 15 mm). Iš byloje pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2015 m. spalio 7 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. 1022433 matyti, kad Klaipėdos meteorologijos stoties duomenimis 2012 m. liepos 5 d. didžiausias vėjo greitis buvo 5 m/s. Toks vėjas (stiprumas 3 balai) pagal empirinę vėjo intensyvumo – tarptautinę Boforto skalę, laikomas silpnu, kurio metu tik nuolatos juda mažos šakelės ir lapai. Pagal šią skalę, tik vėjo greičiui esant 17,2–20,7 m/s, įvertinamam 8 balais, lūžta medžių šakelės. Šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų galima teigti, jog esant minėtam lietaus ir vėjo stiprumui paprastai lūžta normalios fiziologinės būklės medžių šakos, todėl nagrinėjamu atveju vėjas ir lietus negali būti traktuojami kaip vieninteliai faktoriai, nulėmę medžio šakų nulūžimą bei vertinami kaip nenugalima jėga ir šalinantys atsakovo atsakomybę.

Atsakovui teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, pareigą užtikrinti, kad atsakovo valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Tačiau šiuo atveju teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti. Minėtos aplinkybės leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Įvertinus turimus duomenis, spręsta, kad medžio šakos nulūžo pačios, neveikiamas tokios vėjo ar lietaus jėgos, kuri galėtų nulaužti sveiko medžio šakas, kitų asmenų veiklos nulaužiant šio medžio šakas nenustatyta. Taigi, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl nagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjui priteistinos patirtos žalos atlyginimo dydžio.

Pareiškėjo patirtų nuostolių dydis – 1 032,46 Eur (3 564,89 Lt) – patvirtintas transporto priemonės techninės apžiūros aktu Žalos byloje Nr. 1280588, surašytu AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojo, UAB „Toro servisas“ 2012 m. rugpjūčio 28 d. remonto sąmata Nr. 2013, UAB „Baltic auto“ 2012 m. lapkričio 16 d. remonto sąmata Nr. 3, UAB „Baltic auto“ PVM sąskaita faktūra, serija BA, Nr. 1302348, kuri iš esmės atitinka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikiamą informaciją apie automobilio sugadinimus. Nors atsakovas nesutinka su pareiškėjo nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Padarytą žalą, kaip draudikas, atlygino pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėdamas atitinkamo dydžio draudimo išmoką draudėjui UAB „Litmaris“, tai patvirtina Swedbank AB banko 2013 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 6640367. Šiuo atveju nebuvo abejonių, kad tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 1 032,46 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, tenkintas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėjama byla teisme buvo iškelta 2015 m. liepos 7 d., todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2015 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas patikslintu skundu prašė iš atsakovo priteisti 23 Eur žyminio mokesčio. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 2 dalimi. Šiuo atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Swedbank AB 2015 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. 75293 patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į ABTĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, pareiškėjui priteistinas žyminis mokestis 21 Eur. Tai, kad pareiškėjas dėl žalos atlyginimo iš pradžių kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, nėra pagrindas priteisti didesnį žyminį mokestį nei numato ABTĮ.

Byloje taip pat gautas 2016 m. kovo 14 d. Kaitlyn international limited prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti 433 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies. Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi. Kaitlyn international limited tik bendrai nurodo, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, tačiau patirtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo nepateikė. Neaišku, už kokias konkrečiai teisines paslaugas turi būti skaičiuojamos 433 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas paliktas nenagrinėtu.

III.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčui aktualūs konkretūs žemės sklypai automobilio apgadinimo dieną – 2012 m. liepos 5 d. – turėjo ne tik savininką, bet ir konkrečius valdytojus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sutapatino Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su žemės sklypų savininku – Lietuvos Respublika, nors realiai Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgaliojimų neturėjo ir neturi, todėl neatstovavo ir neatstovauja Lietuvos Respublikos ir akivaizdžiai nėra atsakinga už pastarosios veiksmus ar neveikimą. Teismas nemotyvavo, kodėl nevertino žemės sklypų savininko ir valdytojų pareigų. Tai, kad medis priklauso Lietuvos Respublikai nereiškia, jog neviešos paskirties žemės sklypuose augantis medis tampa viešu objektu, kuriuo privalo rūpintis išimtinai Klaipėdos miesto savivaldybė, ignoruodama ir / ar perimdama medžio valdytojo teises / pareigas. Pažymi, kad šiuo atveju kyla ginčas dėl medžio priežiūros, kuris augo ne viešos paskirties žemės sklypuose. Želdynų įstatymas tik suteikia teisę (želdinių savininkui sutikus), bet ne pareigą savivaldybei priūrėti ne viešose erdvėse augančius želdinius ir nepanaikina želdinių savininkų pareigų. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas neįrodė įvykio vietos teritorijos valdymo fakto iš atsakovo pusės, dėl ko atitinkamai neįrodė ir medžio, nuo kurio nulūžo šaka, valdymo / nuosavybės fakto, medžio nepriežiūros ir draudžiamo įvykio priežastinio ryšio egzistavimą. Priešingai nei pareiškėjas, atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog konkrečiu atveju visas teritorijas, kuriose augo medis, valdo ne atsakovas. Pažymi, kad atsakovas gana aiškiai ir paprastai nurodė konkrečias abejones ir dėl atliktų remonto darbų apimties.

Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dėl to administracinės bylos nagrinėjimo metu teismas pagrįstai sprendė klausimą, ar  dėl padarytos žalos atsakingas atsakovas, bei nebuvo išspręstas kitų asmenų atsakomybės klausimas. Pareiškėjas įrodinėjo, kad medis augo ant Tomo g. (duomenys neskelbtini) sklypo ir pėsčiųjų tako ribos, o nulūžusi medžio šaka buvo virš pėsčiųjų tako. Medžio kamienas buvo sveikas, žala padaryta dėl laiku neapgenėtos medžio šakos, kuri kėlė pavojų pėstiesiems. Tomo g. (duomenys neskelbtini) ir Didžioji Vandens g. (duomenys neskelbtini) žemės sklypai bei pėsčiųjų take esantis nesuformuotas žemės sklypas priklauso valstybei. Nors pėsčiųjų take esantis žemės sklypas nėra suformuotas ir savivaldybei neperduotas, savivaldybė neginčija, kad pėsčiųjų take esančius želdynus turi prižiūrėti savivaldybė. Savivaldybė nepagrindė, kodėl, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartis, želdynų priežiūros funkcija iš  savivaldybės perėjo valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nurodo, kad savivaldybės organizuoja visoje savivaldybės teritorijoje esančių želdinių ir želdynų inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, vykdo jų būklės stebėseną, neatsižvelgiant į žemės nuosavybės formą, nepaisant to, kas yra želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai. Žalos dydį įrodo byloje esantys dokumentai: automobilio apžiūros protokolas, „Audatex“ remonto sąmatos atskiros pozicijos, sąskaita, nuotraukos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą, atsiradusią nulūžusiai medžio šakai nukritus ant automobilio, apdrausto AB „Lietuvos draudimas“.

Bylos duomenimis, medis, kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, auga ant žemės sklypo adresu Tomo g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ribos su žemės sklypu, adresu Didžioji Vandens g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šie žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, yra išnuomoti AB „Klaipėdos metrologijos centras“ (po reorganizacijos –  AB „Vilniaus metrologijos centras“) ir Kaitlyn international limited.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti – teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad savivaldybė ėmėsi reikiamų priemonių – stebėjo, vertino medžių fiziologinę būklę ir ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių pažeistiems medžiams prižiūrėti, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 032,46 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas.

Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino žemės sklypų savininko ir valdytojų pareigų, nepagrįstai sutapatino savivaldybę su valstybe, neišnagrinėjo atsakovo argumentų dėl žalos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei ginčui reikšmingą teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl visų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo: CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Pareiga įrodyti būtinas sąlygas viešajai civilinei atsakomybei atsirasti tenka asmeniui, reikalaujančiam atlyginti žalą (CK 6.271 str., ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 1 d.).

Kaip matyti iš byloje pateikto skundo (patikslinto ieškinio), pareiškėjas teigia, kad: pareiga atlyginti žalą, atsiradusią nulūžus medžio, augančio ant valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie yra išnuomoti kitiems asmenims, ribos, šakai, kuri apgadino kitame sklype stovinčią transporto priemonę, tenka Klaipėdos miesto savivaldybei, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kadangi savivaldybė netinkamai vykdė jai pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkto, 32 straipsnio 2 dalies 17 punkto, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių, Želdynų įstatymo 2 straipsnio 31 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Taisyklių nuostatas tenkančią pareigą organizuoti visoje jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą, priežiūrą, vykdyti jų būklės stebėseną, neatsižvelgiant į žemės nuosavybės formą, nepaisant to, kas yra želdynų savininkai ir valdytojai; aplinkybė, kad Želdynų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų pareiga tinkamai tvarkyti želdynus ir želdinius, neeliminuoja to paties įstatymo savivaldybei nustatytų pareigų organizuoti savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, vykdyti būklės stebėseną, nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją); nulūžusi medžio šaka buvo virš savivaldybei priklausančio žemės sklypo, vadovaujantis CK 4.42 straipsnio 1 dalimi, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti jo žemės sklype esančias šakas, net jei medžio kamienas būtų kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareikėjo nurodytos Vietos savivaldos įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Želdynų įstatymo, CK ir Taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto:  Želdynų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis želdynų apsaugos ir tvarkymo principas privalomas visiems asmenims, kurie yra šiuo aktu reguliuojamų santykių subjektai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio, nustatančio savivaldybės teisės ir pareigas želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdyme, 1 dalis numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Vykdydamos šią veiklą, jos, be kita ko, organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p.), valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 2 p.). Želdynų ir želdinių savininkų bei valdytojų teisės ir pareigos numatytos 15 straipsnio 1 dalyje, pagal kurio nuostatas jie privalo: išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus; taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Želdynų ir želdinių valdytojas šio įstatymo prasme, kaip nustato Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę. Pažymėtina, kad želdynų ir želdinių valdytojų pareiga tinkamai juos tvarkyti įtvirtinta ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, pavyzdžiui CK 6.556 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, yra poįstatyminis aktas, skirtas Želdynų įstatymo įgyvendinimui, juo asmenims negali būti ir nėra nustatomos įstatyme nenumatytos pareigos, susijusios su želdynų ir želdinių priežiūra ir tvarkymu, todėl šios taisyklės aiškintinos Želdynų įstatymo nuostatų kontekste.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėta, kad savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-360/2013).

Pažymėtina, kad nors savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną (Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 1 ir 2 p., 18 str., 21 str.), byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė šias pareigas ar kad tokia veika buvo pagrindinė, juo labiau – vienintelė, žalos atsiradimo priežastis ginčo atveju: želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos, kurios tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.), ir tik kuri (inventorizavimas) vykdoma visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (Želdynų įstatymo 18 str. 2 d.), tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės (Želdynų įstatymo 18 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5, nustato, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Želdynų ir želdinių būklės stebėsena vykdoma pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programą (Želdynų įstatymo 21 str. 1 d.). Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31, nustatomas jos (programos) tikslas, nubrėžiami pagrindiniai uždaviniai šiam tikslui pasiekti ir pateikiamos priemonės šiems uždaviniams įgyvendinti. Šia programa turi vadovautis savivaldybės, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie, pažymėtina, savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją.

Byloje nėra jokių duomenų apie želdinio, kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, inventorizavimą, nepateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios savivaldybės pareigos vykdymas (nevykdymas ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką žalos atsiradimui, juo labiau, kad pareiškėjo pozicija šiuo aspektu nėra aiški: skunde (patikslintame ieškinyje) pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė ir žemės sklypo Tomo g. (duomenys neskelbtini) nuomininkui, kuris yra ir želdinio valdytojas (prašė žalos atlyginimą iš savivaldybės ir žemės sklypo nuomininko priteisti solidariai, teigdamas, kad žala atsakovų valdomu želdiniu padaryta bendrais veiksmais (neveikimu)). Proceso eigoje reikalavimo žemės sklypo Tomo g. (duomenys neskelbtini) nuomininkui pareiškėjas atsisakė, tačiau skundo pagrindo nepatikslino, jokių paaiškinimų nepateikė.                         

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas,  suabsoliutinęs savivaldybės pareigas, susijusias su želdinio, kurio nulūžusi šaka apgadino automobilį, priežiūra, nepagrįstai nevertino želdinių valdytojų atsakomybės dėl atsiradusios žalos klausimo, nesiaiškino ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių (ABTĮ 81 straipsnis), dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės atsakomybės dėl atsiradusios žalos atlyginimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik želdinio valdytojų pareigų kontekste, todėl neišvengiamai turės būti pasisakyta ir dėl šių asmenų teisių ir pareigų, kurie turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Kita vertus, prieš įtraukdamas želdinio valdytojus į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, teismas turėtų pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą, kuris nėra konkretus, taip pat įvertinti aplinkybę, kad šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priėmė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio dėl žalos atlyginimo dalies atsisakymą atsakovo AB „Klaipėdos metrologijos centras“ atžvilgiu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinant ir administracinę bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.