Administracinio nusižengimo byla

Nr. eA6.-167-1096/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01233-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.12

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,

sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismas

n u s t a t ė :

V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė, įmonė) vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.9301 straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais, pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditoriaus, teises.

Tokiais veiksmais V. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažįsta. Versle yra nuo 2008 m. Pareikštą kaltinimą supranta, kad jis nesilaikė prioriteto darant mokėjimus ir nepadarė pirmų mokėjimų. Tačiau keista, kad pati VMI po poros dienų pavėlavus mokėjimui išstato „inkasinį“ ir nurašo lėšas, kuriems paskaičiuoti ir deklaruoti mokesčiai. Mano, kad taip ir buvo kaip pareiškime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) buvo valstybei skolinga 34 131,07 Eur. Restoranai neveikė jau nuo 2025 m. balandžio 14 d. Būtų keista, kad 2025 m. rugpjūčio mėnesį skola nebūtų susidariusi. Įmonė negalėjo turėti lėšų, kadangi kovo mėnesio paskutinėmis dienomis Sodra išrašė „inkasinį“ ir nusirašė 45 000 Eur, kas pavirto įmonės sąskaitoje minus 42 000 Eur. Todėl nuo to momento VMI įmonė nieko negalėjo sumokėti. Įmonė iš turimų atsargų dar veikė iki 2025 m. balandžio 14 d. ir pinigai į kasą, į banko sąskaitą įkrisdavo, tai nuo kažkurio momento VMI proporcingai su Sodra nurašinėjo lėšas. Galima buvo paimti iš „Swedbank“ sąskaitos išrašus, nes tai yra restoranų veikla ir pavedimai atliekami kiekvieną dieną, net per išeigines. Negali atsakyti, kodėl pasiėmė būtent šiuos pavedimus. 2024 m. birželio 3 d. buvo nepriemoka valstybei 1198,50 Eur. Ši skola, kuri buvo 2024 m. birželio 3 d. savaitės ar kelių savaičių bėgyje buvo padengta. Puikiai suprantama, kad jeigu pavėluojama sumokėti VMI ar Sodrai tai kelių dienų laikotarpyje tiesiog „inkasiniu“ būdu per Registrų centrą iš sąskaitos viską nurašo. Papildomų dokumentų pateikti negali, kadangi neturi priėjimo prie banko ir neturi banko išrašų. Jis tikrai nedarė 2024 m. ekrano nuotraukų apie daromus mokėjimus. Neina kalba apie tai kiek laiko pavėlavo. Bet kokiu atveju yra vertinama, kai kalba eina apie 2024 m. Prašo sumažinti baudą. Įmonės veikla buvo sėkminga, tačiau kai per 10 metų veiklos „užbrankrotina“, sumokėjęs milijonus mokesčių valstybei, dar prašo nubausti, todėl prašo sumažinti baudą (el. b. l. 14-16).

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pareiškime išdėstytą poziciją palaiko.

VMI pateiktame pareiškime nurodyta, kad V. M. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2024 m. gegužės 21 d. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI informacinės sistemos 2025 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34 131,07 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokestis – 5 256 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 0,41 Eur, pelno mokestis – 8 596,21, pridėtinės vertės mokestis 20 278,45 Eur, todėl iš viso mokestinės nepriemokos susidarė 34 131,07 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė turi „Swedbank“ AB, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). VMI išsiuntė bankui paklausimą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 20 d. Išanalizavus pateiktus bankų duomenis, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais, 2024 m. birželio 3 d. pervesta suma 3 054,77 UAB „Sanitex“, mokestinė nepriemoka – 1 198,50; 2024 m. birželio 3 d. pervesta suma 5 304,97 AB „Ogmios centras“, mokestinė nepriemoka – 1 198,50; 2024 m. liepos 17 d. pervesta suma 3 137,90 UAB „Sanitex“, mokestinė nepriemoka 4 583,11; 2025 m. vasario 27 d. pervesta suma 2 000 Eur, AB „Ogmios centras“, mokestinė nepriemoka 11 603,23 Eur; 2025 m. kovo 5 d. pervesta suma 1 044,97, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, mokestinė nepriemoka – 4 478,55; 2025 m. kovo 12 d. pervesta suma 1 000 Eur, MB „Atkreiptas dėmesys“, mokestinė nepriemoka – 4 484,75; 2025 m. kovo 21 d. pervesta suma 3 103,18. AB „Ogmios miestas“, mokestinė nepriemoka – 2 623,43. Jeigu V. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nebūtų atlikęs aukščiau minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų iš viso padengta. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus analizuotu laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 20 d. bendrovė turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ ar paslaugų teikėjais, akcininkų ar kitais, žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais. Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas V. M. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių V. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi V. M. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. 

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokėtojo registro išrašo kopija, 2025 m. rugpjūčio 13 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (2024 m. birželio 3 d., 2024 m. liepos 17 d., 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. kovo 5 d., 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. kovo 21 d.), „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Excel knyga už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 20 d.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1)        pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2)        antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3)        trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4)        ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5)        penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.9301 str. 3 d.).

Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. (2013 m. balandžio 18 d. priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.930-1 straipsniu įstatymą Nr. XII-239, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.) CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.9301 straipsnį, išplėsdamas normos taikymą, t. y. nustatydamas atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eiliškumą, jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Kaip nurodyta šio CK pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte, tokio pakeitimo tikslas nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjektų piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais, kreditoriais, inicijuoja bankrotą, t. y. tikslas buvo užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 str. 3 d.); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad V. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2024 m. gegužės 21 d. Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI informacinės sistemos 2025 m. rugpjūčio 13 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34 131,07 Eur, iš jų: gyventojų pajamų mokestis – 5 256 Eur, nekilnojamojo turto mokestis 0,41 Eur, pelno mokestis – 8 596,21, pridėtinės vertės mokestis 20 278,45 Eur, todėl iš viso mokestinės nepriemokos susidarė 34 131,07 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė turi „Swedbank“ AB, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). VMI išsiuntė bankui paklausimą dėl informacijos apie piniginių lėšų judėjimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. liepos 20 d. Išanalizavus pateiktus bankų duomenis, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Iš sąskaitos buvo vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais, 2024 m. birželio 3 d. pervesta suma 3 054,77 UAB „Sanitex“, mokestinė nepriemoka – 1 198,50; 2024 m. birželio 3 d. pervesta suma 5 304,97 AB „Ogmios centras“, mokestinė nepriemoka – 1 198,50; 2024 m. liepos 17 d. pervesta suma 3 137,90 UAB „Sanitex“, mokestinė nepriemoka 4 583,11; 2025 m. vasario 27 d. pervesta suma 2 000 Eur, AB „Ogmios centras“, mokestinė nepriemoka 11 603,23 Eur; 2025 m. kovo 5 d. pervesta suma 1 044,97, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, mokestinė nepriemoka – 4 478,55; 2025 m. kovo 12 d. pervesta suma 1 000 Eur, MB „Atkreiptas dėmesys“, mokestinė nepriemoka – 4 484,75; 2025 m. kovo 21 d. pervesta suma 3 103,18. AB „Ogmios miestas“, mokestinė nepriemoka – 2 623,43 Eur. Bendrovė turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais ir/ar paslaugų tiekėjais, akcininku ar kitais, žemesnės eilės kreditoriais. Akivaizdu, jog Bendrovė nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Iš duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tikrintu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl tai lėmė tai, jog Bendrovės atsiskaitymai su kreditoriais turėjo būti vykdomi laikantis CK 6.9301 straipsnio nuostatų ir V. M., kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie susiklosčiusią padėtį, ir būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą minėtų nuostatų laikytis, siekiant užtikrinti kreditoriaus – šiuo atveju VMI interesus. Vis dėlto, kaip matyti, šių nuostatų nebuvo laikytasi ir atsiskaitymai vyko prioritetą teikiant žemesnės nei VMI eilės kreditoriams, pažeidžiant VMI interesus. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti ir VMI pateiktais duomenimis apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui.

Atsižvelgus į visa tai, V. M. veika dėl kreditoriaus – VMI, teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingu, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Taigi jis pripažintinas padaręs nurodytą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „Septyni mėsainiai“ finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti V. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, per paskutinius penkerius metus V. M. baustas administracine tvarka už tai, kad nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka deklaracijas, taip pat už kelių eismo taisyklių pažeidimą, buvo pavėlavęs pateikti finansines ataskaitas „Registrų centrui“, be kita ko už netinkamą UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų vykdymą, ne visos baudos apmokėtos. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad V. M. neteistas. V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys patvirtina, kad V. M. kaip įmonės vadovas nuo 2025 m. birželio 4 d. ne kartą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Atsisakyta priimti ieškovo V. M. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ne visiems bendrovės kreditoriams buvo pranešta apie bankroto bylos inicijavimą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iškelta UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), bankroto byla.

Pareiškėjo paaiškinimai ir rekvizitai.lt duomenys patvirtina, kad įmonė dirbo pelningai ir buvo mokami mokesčiai, tačiau jau nuo 2024 m. stebimas finansinės padėties pasunkėjimas, kuriai įtakos turėjo COVID-19 ligos pandemija ir panaikintas lengvatinis PVM tarifas maitinimo sektoriui. V. M. kaip įmonės vadovas siekė išsaugoti Bendrovės veiklos tęstinumą, t. y. buvo stengiamasi mokėti einamąsias išlaidas ir mokėti mokesčius tiek Sodrai, tiek VMI. Šios aplinkybės nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą, tačiau teismas jas įvertina individualizuojant nuobaudos dydį ir skiria minimalią sankcijoje pagal aptariamą straipsnį numatytą baudą – 1 400 Eur. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

n u t a r i a :

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Artea bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. eA6.-167-1096/2025.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė