Civilinė byla Nr.2442-30/2007
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2007 m. spalio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo teisėjas Edmundas Jaras susipažinęs su ieškovo V. P. ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei
atstovams – Lietuvos Respublikos Generalinei Prokuratūrai ir Lietuvos
Respublikos Teisingumo ministerijai dėl 134 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
N
u s t a t ė :
Ieškovas
vadovaudamasis CK 6.272 str. ir Lietuvos Respublikos žalos atsiradusios dėl
valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymu ir kitais įstatymais
prašo pripažinti atsakovų veiklą, kuri nurodyta ieškinyje, neteisėta ir priteisti
iš atsakovo 134000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nuodo, kad
1997-05-23 jis buvo suimtas ir iki 1998-04-08 jam buvo taikyta kardomoji
priemonė suėmimas. Baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo iškelta neteistai, tai
yra, nesant vados, jo suėmimas ir kalinimas buvo nepagrįstas jokiais aiškų
pagrindą turinčiais įrodymais, byloje padaryta nemažai procesinių pažeidimų
(padaryti LR BPK 187 str. 1 d., 45 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1, 3 d. pažeidimai), dėl ko procesas
truko nepateisinamai ilgai, 10 mėnesių ir 16 dienų, tuo pažeidžiant jo, kaip
teisiamojo, teisę į greitą ir teisingą teismą. Jam buvo pareikštas kaltinimas
pagal LR BK 271 str. 3 d., 247 str. 2 d., tačiau baudžiamoji byla užsibaigė
išteisinamuoju nuosprendžiu (nuosprendį priėmė Kėdainių rajono apylinkės
teismas).Per visą suėmimo laiką jam nebuvo leista susitikti su šeimos nariais,
artimaisiais. Dėl nepagrįstai atimtos laisvės jis neteko galimybės realizuoti
save, iširo šeima, o 6 mėnesių vaikas neteko pagrindinio maitintojo,
išlaikytojo, šeima patyrė daug išgyvenimų, nepritekliaus. Bylos proceso metu
dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė didžiausią moralinę
traumą, patyrė dideles ir nepagrįstas moralines kančias, pasityčiojimą,
nepaisymą žmogui Konstitucijoje suteiktų elementarių teisių.
Ieškinys grąžintinas ieškovui (CPK 115 str. 5
d., 138 str.).
Įstatymai, pirmiausia, kaip nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucija (30 str. 2 d.) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso (toliau CPK) 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto asmens
teisę kreipti į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar įstaymų saugomas
interesas, kuri įgyvendinam tik tvarka nustatyta įstatymu - CPK
nustayta tvarka.. Teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kaip yra šiuo
atveju, yra reglamentuota imperatyvių civilinio proceso teisės normų, būten,t
CPK 135 straipsniu, todėl šios tvarkos būtina laikytis. Nors ieškovas
nustatytu terminu pateikė ieškinį po trūkumų šalinimo, tačiau jis iš esmės
savo turiniu neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, kuriame liko, kaip ir
pradiniame ieškinyje, nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia
savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir nenurodyti įrodymai,
patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (pažeisti CPK 135 str. 2, 3 p., 4 p.
reikalavimai), išskyrus, kad ieškovas ieškinyje po trūkumų šalinimo nurodo,
pakartoja tik konkretų ir vienintelį tą patį reikalavimą – priteisti iš
atsakovo jam padarytą 134 000 Lt neturtinę žalą. Ieškinyje tik nurodo ir prašo
nustatyti, kad jo sulaikymas buvo neteisėtas, o taip pat išreikalauti iš
Kėdainių rajono apylinkės teismo jo baudžiamąją bylą, išreikalauti kitus įrodymus
dėl jo suėmimo, kadangi jis pats jų negali gauti .Taigi ieškinyje liko iš
esmės visi trūkumai, kuriuos teismas nurodė, nutartyje šalinti trūkumus, o todėl
pripažįstama, kad ieškovas teismo 2007-08-03 nutarties dėl ieškinio trūkumų
šalinimo iš esmės tinkamai neįvykdė, nes nepateikė pataisyto ieškinio taip,
kaip buvo teismo pareikalauta ir įpareigotas ieškovas pašalinti ieškinio
trūkumus. Ieškinyje privalu nurodyti ieškinio elementus (CPK 135 str. 2 p., 4 ir
3 p., tai yra, ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir faktinį ieškinio
pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir šias
aplinkybes patvirtinnačius įrodymus . Jei nėra vieno iš šių
dviejų elementų, tai nėra ir ieškinio. Tik ieškinio elementai apibrėžia
teisminio nagrinėjimo byloje dalyką.Todėl ieškinyje nepakanka abstrakčiai, kaip
pasielgė ieškovas, nurodyti teisių pažeidimo faktą, bet privaloma suformuluoti
konkretų reikalavimą ir teisių gynimo būdą bei faktinį ieškinio pagrindą –
aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, kas leidžia teismui ir
atsakovui (ataskovams) tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui Nežinant
konkretaus (aiškaus) ieškovo reikalavimo ir faktinio pagrindo (ir įrodymų) yra
ribojamos atsakovo (atsakovų) galimybės gintis nuo pareikšto ieškinio, nes
dėl to nėra galima pateikti faktinių ir teisinių atsikirtimų į jį , o teismas
dėl tokių ieškinio trūkumų negali išaiškinti bylai reikšmingų aplinkybių
(atskleisti bylos esmės), ir priimti teisingą sprendimą byloje. Nutartyje
šalinti trūkumus teismas ieškovui nurodė, kadangi atsakovams yra reiškiamas
reikalavimas tik neturtinei žalai atlyginti, tai ieškinyje turėtų iš
esmės nurodyti, kaip mano ieškovas, kad jam tokia žala yra padaryta, jos
atsiradimo (kilimo) faktinį pagrindą laiko atžvilgiu. Ieškinyje nurodytina,
dėl kokių ir kada padarytų veiksmų padarymo jis buvo kaltinamas bei kada ir
dėl kokių kaltinimų jis buvo išteisintas ir kokius neteisėtus veiksmus ir kuo
įrodomas jų neteisėtumas atliko jo atžvilgiu atsakovai ar kitos valstybės
valdžios institucijos (jų pareigūnai) ir kuo tai jis patvirtina, pagrindžia
(pridėti visų tų dokumentų įstatymo nustayta tvarka patvirtintus nuorašus, tarp
jų, be abejo, nuopsprendį, kuriuo jis yra išteisintas ir dėl kokių motyvų,
aplinkybių jis buvo išteisintas ir koku pagrindu (objektyvius duomenis). Toks
nuosprendis nėra pridėtas prie ieškinio (ieškinyje net nenurodyta kada jis
yra priimtas), taip pat nurodyti ar jo byloje buvo paduotas prokuratūros
organų kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam teismui (jei buvo paduotas
kasacinis skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio, nurodyti, kaip išspręsta
baudžimoji byla minėtoje insatncijoje ir pridėti tai patvirtinačius dokumentus).
Į faktinį ieškinio pagrindą, taip, kaip ieškinį formuluoja ieškovas, dėl
galimo neturtinės žalos atlygininmo, kaip mano ieškovas, įeina aplinkybės,
kad jis buvo sudaręs santuoką (santuokos liudijimas nėra pteiktas) ir kad jis
turėjo savo šeimą (nurodyti jos sudėtį), kuri iširo dėl vykusio baudžiamosiso
bylos proceso, kad jis patyrė didžiausią moralinę traumą, patyrė dideles ir
nepagrįstas moralines kančias, pasityčiojimą, kad išlaikė vaiką, kuris neteko
pagrindinio maitintojo, o visas šeimos gyvenimas patyrė daug išgyvenimų,
nepritekliaus ir visas kitas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo
reikalavimą, kurių egzistavimo ieškovas absoliučiai niekuo negrindžia ir
nenurodo bei neprideda tai ptvirtinačių jokių įrodymų.Papildomai pateikia tik
gimimo akto įrašą Nr. 345, išduotą 1996-11-26 Kėdainių rajono savivaldybės
civilinės metrikacijos skyriaus, kurimae ieškovas yra įrašytas pilietės J. B. vaiko, S. P. gim. 1996-11-10 tėvu,
bet, tai yra, padaryta tik motinos pareiškimu, o gimimo akto nuoraše nėra
aptartas taisymas dėl vaiko tėvo – užbraukta pavardė ‘Balsys” , o šalia
įrašyta “V. P.”.Toks šio akto įrašo nuorašas kelia
abejones. Nepateikia jokių įrodymų, kad jis turi, turėjo šeimą, būtent, pažymėjimo
ar kitokio dokumento iš vietos savivaldybės institucijos, ar migracijos
tarnybos). Ieškinyje ieškovas nenurodo, nors teigia, kad jo byloje nebuvo
greito ir teisingo teismo, tačiau nė kiek nenurodo, kaip tai jis suvokia ir
kaip tokias sąvokas apibrėžia įstatymai ir kodėl tokio teismo nebuvo (tai irgi
yra ieškino faktinio pagrindo viena iš aplinkkybių, kurią kelia pats ieškovas).Teismas
nutartyje šalinti trūkumus nurodė ieškovui, kad iš baudžiamosios bylos ieškovui
jo prašymu, turi būti pateikti visi jį liečiantys iš ikiteisminio tyrimo
organų ir teismų priimti procesinių sprendimų ir kitų dokumentų nuorašai,
kuriais ieškovas nori grįsti savo reikalavimus šioje byloje ir nori pateikti
teismui dėl šio ieškinio, tačiau ieškovas iš viso neįvykdė šio nurodymo. Pats
ieškovas pateikė teismui Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-07-11 pranešimą
jam, kuriuo jis informuojams, kad norėdamas gauti iš baudžiamosios bylos
esančių dokumentų nuorašus (kopijas) jis juos gali gauti, už kurias turi būti
sumokėtas nustaytas mokestis (mokestis nedidelis, o ieškovui nėra būtina
pateikti teismui visą baudžiamsios bylos kopiją), kas reiškia, kad ieškovas
dėl minėtų dokumentų nuorašų gavimo nėra varžomas ir tai turi realią galmybę
padaryti. Primygtinis (išankstinis) ieškovo reiklavimas išreiklalauti iš apylinkės
teismo visą jo baudžiamąją bylą yra nepagrįtas. Prie pirminio ieškinio yra
pridėtas tik Panevėžio apygardos teismo 1998-05-14 nutarties snuoršas iš
baudžiamosiso bylos, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 2A-173//98 yra atmestas
Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas dėl Kėdainių rajono
apylinkės teismo 1998-04-08 nuosprendžio, kuriuo V. P. išteintas
iš jam pareikštų kaltinimų.Ieškinyje nurodomi du atsakovai, tačiau
nenurodoma, kaip prašoma priteisti žalą iš kiekvieno atsakovo (solidariai,
ar dalinės atsakomybės taisykle). Atkreipiame dėmesį, kad ieškovas turi
pridėti prie iešknio pats visus įrodymus (CPK 226 str.), kuriuos jis pats
gali gauti (CPK 112 str).Jie yra įteikiami atsakovams (CPK 142 str.) tam
tikslui, kad jie gavę ieškovo procesinius dokumentus ir jo pateikiamus
įrodymus, turėtų galimybę su jais susipažinti tik turi pateikti atsiliepimus
į ieškinį pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (taigi ieškovas turi pridėti
visus įrodymus, kuriuos jis gali gauti prie ieškinio, o tokį reikalavimą
ieškiniui nusto įstatymas).Po to šie atsakovų atsiliepimai siunčiami ieškovui,
kuris į juos turi pateikti dubliką (CPK 227 str.). Nutartyje šalinti trūkumus apygardos
teismas ieškovui nurodė labai atidžiai ir kiek galima konkrečiau, nurodyti
ieškinio aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio
pagrindą- CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau šių ieškinio trūkumų ieškovas
nepašalino, nors jam buvo duotas pakankamas terminas tai padaryti (du mėnesiai).Toks
ieškinys, kurį pateikia ieškovas V. P. iš esmės neatitinka
ieškinio, kaip procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų (CPK 135 str.
ir CPK 110, 111 str. 2 d. 3-5 p. ir kitos šio kodekso nuostatos), kuris dėl to
priskiriams prie netinkamo teisės kreiptis į teismą tvarkos (sąlygų) įgyvendnimo,
o todėl toks ieškinys negali būti priimtas. Paaiškinmae, kad ieškovas gali
turėti advokatą, o ieškinio grąžinimas neužkerta kelio vėl iš naujo kreiptis
į teismą su ieškiniu (pareiškimu) bendra tvarka.
Vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais
N u t a r ė :
Grąžinti
ieškovui V. P. ieškinį (su priedais).
Nutartis
per 7 d. nuo įteikimo gali būti atskiruoju skundu neskundžiama Lietuvos
apeliaciniam teismui per šį apygardos tesimą.
Teisėjas Edmundas
Jaras