Civilinė byla Nr. 2A-1806-259/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00567-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7.; 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.2.; 2.4.2.13.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono G. M. ir atsakovų S. S., A. B., S. B., R. B., J. P., B. L., R. M., E. M., M. P., V. P., G. A., V. B., I. P., I. L., L. P., B. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Jono G. M. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., B. L., A. M., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Kaunas“, uždaroji akcinė bendrovė „ABP German invest“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Jonas G. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. M., B. L., A. M., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B., kuriame suformulavo reikalavimus pripažinti ieškovui J. G. M. teisę be atsakovų sutikimo atlikti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. ryto iki 22:00 val. vakaro ir prekiaus alkoholiniais gėrimais (3 t., b. l. 41-46; 13 t., b. l. 110-116; 14 t., b. l. 3-4). Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso prekybinės paskirties patalpos, pastato (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, plane pažymėtos nuo 14-1 iki 14-8. 2018 m. parengtas Daugiabučio gyvenamojo namo (pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektas. Poreikis keisti paskirtį kilo dėl to, kad ieškovui priklausančiose patalpose vykdyta įvairių rūšių prekybinė veikla būdavo nerentabili - įvairias parduotuves turėję nuomininkai nutraukdavo sutartis, nes pagrindinėje senamiesčio gatvėje, kuri yra pėsčiųjų zona, nesusirenka pirkėjų srautai. Ieškovui priklausančios patalpos yra per didelės, kad jas nuomotųsi suvenyrų parduotuvės ar rūbų salonai. Pagal teisės aktų reikalavimus ieškovas, keisdamas patalpų paskirtį ir atlikdamas kapitalinį remontą, turi bendraturčiams tinkamai atskleisti būsimos rekonstrukcijos planus ir gauti jų sutikimą. Ieškovo įgaliotas asmuo sūnus G. M. anksčiau buvo parengęs šių patalpų paprastojo remonto projektą, norėdamas jose įrengti kavinę. Dėl parengto projekto su dalimi bendraturčių buvo kalbėta tiesiogiai, kitų ieškovas nerado, todėl per notarą jiems išsiuntė pranešimus, kad su projektiniu pasiūlymu galima susipažinti Kauno miesto 19-ajame notaro biure. Nė vienas iš bendraturčių, išskyrus trečiąjį asmenį UAB „ABP German Invest“, nedavė sutikimo dėl remonto darbų ir patalpų paskirties pakeitimo, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų, su projektu nesusipažino. Naujasis projektas buvo išsiųstas susipažinimui atsakovų byloje atstovams – advokatei Valdai Grigonytei, Henrikui Ratautui ir Mindaugui Vagoniui, įteikta kopija atsakovei A. B.. Taip pat buvo nurodyta, kad su projektu galima susipažinti advokatų kontoroje Magnusson ir partneriai, kurios ofisas yra greta daugiabučio gyvenamojo namo (t.y. (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių pastabų nebuvo gauta. Pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius (8 t. b.l. 11-12), Kauno senamiestis yra priskirtas komercinei teritorijai miesto centre ir atitinkamai Vilniaus gatvėje koncentruojasi maitinimo ir pramogų įstaigos, todėl dar viena tokio tipo įstaiga situacijos iš esmės nepakeis ir pastato bendraturčių interesų nepažeis. Vis dėl to, atsakovai ir toliau kategoriškai nesutinka eiti į jokias derybas su ieškovu dėl paskirties keitimo ar remonto darbų atlikimo – jie kategoriškai nesutinka, kad patalpose būtų įrengta parduotuvė, kurioje be kitų prekių būtų galima prekiauti ir alkoholiu arba kavinė, tačiau nenurodo jokių pagrįstų motyvų ir/ar priežasčių, kurių nebūtų galima išspręsti techninėmis ir kitomis priemonėmis. Nesant konkrečios atsakovų pozicijos, neįmanoma suderinti interesų, kai atsakovai neįvardina, kokie konkretūs jų interesai turi būti apsaugoti, kad būtų duotas ieškovui daugumos gyventojų sutikimas.

2.       Atsakovai R. M., B. L., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (13 t., b. l. 132-149; 14 t., b. l. 50-56). Nurodė, kad ieškovo pateiktas kapitalinio remonto projektas turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentams. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad keičiant patalpų paskirtį, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus. Šio Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad gyvenamųjų namų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo schema turi būti pateikta viešai aptarti. Visa daugiabučio gyvenamojo namo aplinka (automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų zonos, žaliosios juostos ir pan.) yra būtina, kad daugiabutis namas būtų tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį - žmonių gyvenimui jame. Bet koks įsikišimas į gyvenamąją aplinką tiesiogiai turi įtakos ir daugiabučio namo gyventojams. Pakeitus patalpų paskirtį iš prekybinės į maitinimo ir name įrengus kavinę padidėtų tiek transporto, tiek žmonių srautai, o tuo gali būti pažeidžiamos nusistovėjusios gyvenimo sąlygos. Daugiabutis yra trijų aukštų gyvenamasis namas - kuriame yra 15 butų ir kitos paskirties (prekybos) patalpos pirmame aukšte. Visi butai asmeninės nuosavybės teise priklauso didžiąją dalimi atsakovams. Šiaurinis gyvenamojo namo fasadas ir kiti gretimi daugiabučiai gyvenamieji namai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) formuoja uždarą kiemo erdvę, į kurią galima įvažiuoti tiktai iš J.Jablonskio g. pasukant pro gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), bromą. Kitas įvažiavimo kelias yra iš Vilniaus g. pusės pro ten esanti bromą, kuris praktiškai nėra naudojamas, kadangi Vilniaus g. yra pėsčiųjų zona, be to, į daugiabučio gyvenamojo bromą nėra sudaryta galimybių įvažiuoti stambesnėms didesnių gabaritų transporto priemonėms - aptarnaujančiam transportui ar atliekų surinkimo autovežiams. Prie gyvenamojo namo esančiame kieme jau dabar nepakanka vietos parkuoti bent po vieną automobilį kiekvieno buto savininkams. Projekte kapitaliniam remontui atlikti ne visai ar iš dalies nėra sprendžiami klausimai, susiję su elektros energijos papildomu tiekimu, triukšmo lygio klausimų sprendimu, kiemo infrastruktūros naudojimu. Kapitalinio remonto projekto trūkumus atsakovai yra nurodę ieškovui žodžiu susitikimo su ieškovu metu, taip pat pateikė pastabas raštu. Kapitalinio remonto projekte nenurodoma kaip bus užtikrinta, kad pastato gyvenamosiose patalpose būtų maksimalus garso slėgio lygis numatytas paros laiku tarp 6-18 val. 55 dBa, tarp 18-22 val. 50 dBa, tarp 22-6 val. 45 dBa. Projekte nėra nurodoma, kokią įtaką turės numatoma akmens vatos garso izoliacija triukšmo slopinimui. Ieškovo atliktas aplinkos triukšmo matavimas, kurį ieškovas teikia kaip priedą prie kapitalinio remonto projekto, yra neišsamus ir neišpildytas visa apimtimi, nes atliekant aplinkos triukšmo matavimus, tarnyba atlikusi matavimus neturėjo techninės galimybės atlikti išsamų tiek aukštų dažnių, tiek žemų dažnių matavimą bei pateikti atsakovams susipažinimui šio atlikto tyrimo rezultatus, jog būtų objektyviai įvertinta galimo sukelto triukšmo dėl patalpų paskirties pasikeitimo į maitinimo ir šioje patalpose sklindančios muzikos, kaip triukšmo, rizika. Atsakovai taip pat turi rimtų abejonių, ar projekte numatyti esamų ventiliacijos kanalų valymo darbai yra techniškai įmanomi. Statybinis laužas ventiliacijos kanaluose yra susikaupęs po kapitalinės pastato renovacijos, kuri buvo atliekama maždaug 1985 m. ir nuo to laiko atsakovai yra ne kartą bandę užsikimšusius kanalus valyti gyventojų iniciatyva, tačiau nesėkmingai. Projekte taip pat nėra nurodomas ventiliacijos kanalų valymo būdas, kas suteikia abejonių dėl tokių darbų sėkmės. Projekte taip pat nėra numatytas alternatyvaus ventiliacijos įrengimo būdas ventiliacijos kanalų nesėkmingo valymo atveju. Be to, bet kokie šios sistemos valymo darbai bus atliekami tenkinant išimtinai tik ieškovo interesus, keičiant patalpų paskirtį į maitinimo, tačiau išlaidos tenkančios už ventiliacijos sistemos remontą galimai bus tenkančios visiems atsakovams, kaip bendraturčiams proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, įpareigojant atsakovus sumokėti už šio inžinerinio objekto remonto darbus. Pakeitus patalų paskirtį į maitinimo ir ieškovui priklausančiose patalpose gaminant maistą, nuolat veiks ventiliacijos sistema, šalinanti iš pirmojo namo aukšto susidarančius perdangos aukštyje garus, kvapus, todėl bus skleidžiamas nuolatinis vėdinimo sistemų triukšmas bei vibracija, siekianti net ir viršutinius gyvenamojo namo aukštus. Labiausiai bus pakenkta atsakovams, kurių gyvenamieji butai yra išsidėstę namo antrajame aukšte virš technologinių patalpų ir virš ventiliacijos oro išleidimo vietų. Taip pat, garai ir riebalų nuosėdos kenkia fasado apdailai, kurios kokybei paveldosaugos dalyje turi būti skiriama daug dėmesio. Projekte neišskirta ir neaptarta vandentiekio ir nuotekų šalinimo (numatant riebalų šalinimo technologinius įrenginius, privalomus gamybinėms patalpoms) sistema, neaptarta elektrotechnikos dalis (numatant su AB „ESO“ suderintus reikiamo elektros galingumo tiekimo būdus), nes pasikeitus patalpų paskirčiai esamų elektros srautų gali nebeužtekti. Projekte nėra aptarta konteinerių laikymo vieta, kurių, atsižvelgiant į maitinimo įstaigoms keliamus reikalavimus, turės būti keturi (mišrioms atliekoms ir rūšiavimui). Taip pat nėra aptarta, kokiu atstumu atliekų konteineriai stovės nuo gyvenamojo namo, laikantis visų higienos reikalavimų, ar jų išsidėstymas neapsunkins patekimo į kiemą ne tik gyventojams, bet ir jų transporto priemonėms, nes gyventojų nuomone aplink minėtas patalpas nėra tinkamos vietos konteinerių laikymui, kad tai nesukeltų nepatogumų gyventojams. Šiuo metu, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai dėl nesamos konteinerių laikymo vietos prie jų namo, neįmanomo privažiavimo aptarnaujančiajam transportui naudojasi konteineriais, esančiais konteinerių aikštelėje šiaurinėje kvartalo dalyje apie 150 m - 250 m atstumu nuo namo. Atkreipė dėmesį, kad remiantis Kauno miesto savivaldybės priimta tvarka dėl licencijų išdavimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, įmonė, norinti gauti licenciją, turi pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (kuriame turi būti nurodyta licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis, o jį pasirašantys asmenys gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką), jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama daugiabučiame gyvenamajame name. Atsakovai nesutinka, kad būtų prekiaujama alkoholiu ir ieškovui būtų išduodama licencija. Esant šioms aplinkybėms ieškovo reikalavimai pažeidžia atsakovų interesus, nes atsakovų šeimose gyvena maži vaikai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, o, atidarius kavinę, rinksis jos lankytojai, bus vartojami alkoholiniai gėrimai, asmenys, apsvaigę nuo jų, kels triukšmą, rodysis nepilnamečių vaikų akivaizdoje, bus daromas jiems neigiamas pavyzdys, butai name taps ne taip patrauklūs pastoviam gyvenimui, tad tikėtina, kad kris atsakovų butų rinkos pardavimo bei nuomos vertė.

3.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra (14 t., b. l. 59-60). Nurodė, kad Patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) yra Kultūros vertybių registre registruotame kultūros paveldo objekte Pastate (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10447), kurio vertingosios savybės ir reikšmingumo lygmuo nustatyti bei teritorijos ribos apibrėžtos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-10-08 aktu Nr. KPD-RM-978 (toliau - Aktas). Šiuo Aktu nustatytas Pastato vertingųjų savybių pobūdis - architektūrinis (lemiantis reikšmingumą tipiškas). Pastatui (10447) taikoma pradinė apsauga - įstatyme nustatyti į Kultūros vertybių registrą įrašytų, bet saugomais nepaskelbtų kultūros paveldo objektų, taip pat statybos ar kitokių darbų metu naujai aptiktų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimai (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančius įrodymus (13 t., b. l. 126-129). Nurodė, kad ieškovas, siekdamas atlikti statybos darbus, kai kiti bendraturčiai neduoda sutikimo tokiems veiksmams atlikti, turi teisę pažeistas teises ginti teismine tvarka. Kiti gi bendraturčiai gali įrodinėti, kad tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ir teisėtus jų interesus. Taigi, tik teismui suteikta teisė tokio pobūdžio ginčą išspręsti vienos ar kitos šalies naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui J. G. M. teisę be atsakovų sutikimo atlikti nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, pagal 2018 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (Pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, U.Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą, priteisė ieškovui J. G. M. 8 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis po 516 Eur iš kiekvieno atsakovo (14 t., e. b. l. 180-198).

6.       Teismas pažymėjo, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti labiausiai priimtino visoms šalims sprendimo būdo.

7.       Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas projektuotojos D. L. 2018 m. paruoštas Daugiabučio gyvenamojo namo (pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektas. Paminėtų dokumentų rengimą reglamentavo tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatos. Šio STR 13 priedas nustatė projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju, o 8 priedas – techninio projekto sudedamąsias dalis. Projektiniai pasiūlymai (kai jie rengiami) yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas Techninis projektas arba Techninis darbo projektas (STR 1.05.06:2010, 7.2.1 p., 13 priedo 4 p.). Techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankami statytojo sumanymui suprasti (STR 1.05.06:2010, 24 p.). Byloje liudytoja apklausta projekto rengėja D. L. nurodė, jog projektu siekiama atsižvelgti į visus kitų namo patalpų savininkų nurodytus reikalavimus, o projektas paruoštas vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, turi reikiamą kvalifikaciją rengti projektinius sprendinius kultūros paveldo objekte.

8.       Teismas pažymėjo, kad pateiktame 2018 m. projekte detaliai aprašyti atliktini remonto darbai, pertvarkant ieškovo patalpas, t. y. aiškiai įvardinta, kad statybos rūšis – paskirties keitimas, atliekant kapitalinio remonto darbus. Patalpų paskirties pakeitimo statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina ir vertins kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios atsiradusias neatitiktis, įpareigos jas pašalinti, o to nepadarius – neišduos statybą leidžiančio dokumento, tačiau šiuos veiksmus kompetentingos institucijos gali atlikti tik tada, kai bus gauti daugumos daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimai dėl patalpų paskirties pakeitimo arba tai leidžiantis teismo sprendimas. Kasacinis teismas nagrinėdamas ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės yra nurodęs, jog bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Atsakovai nesutikdami su projektu, įrodymų dėl projekto ydingumo, netinkamų sprendinių nepateikė, atlikti projekto ekspertizę neprašė. Todėl teismas vertino, kad parengtas tinkamas projektas su aiškinamuoju raštu, gautas Kultūros paveldo pritarimas darbams atlikti.

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad statinio bendraturčiai turi nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau ši nuožiūra nėra absoliuti. Patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nekeitimo, t. y. jie, išreikšdami nesutikimą, turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie būtų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiūlymus būtų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretūs pasiūlymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus.

10.       Ieškovas siekia pakeisti patalpų paskirtį iš prekybinės į maitinimo, įrengiant kavinę, prekiaujančia alkoholiu, dirbančia nuo 7:00 val. iki 22:00 val., pagal projektuotojos D. L. techninį projektą, parengtą 2018 metais „Daugiabučio gyvenamojo namo (pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektas“. Atsakovai savo nesutikimą grindžia iš esmės tuo, kad pakeitus gyvenamųjų patalpų paskirtį pablogės jų naudojimosi bendra daline nuosavybe sąlygos, nes kils problemos dėl nesuformuoto žemės sklypo prie namo, mažo kiemo ir automobilių parkavimo jame, šiukšlių konteinerių statymo kieme, kitų asmenų ir kitų automobilių patekimu į kiemą, rūkymo kieme ir kavinės pagalbinėse patalpose; Vilniaus g. yra pėsčiųjų zona į daugiabučio namo bromą nėra sudaryta galimybių įvažiuoti stambesnėms, didesnių gabaritų transporto priemonėms-aptarnaujančiam transportui ar atliekų surinkimo autovežiams.

11.       Teismas, įvertinęs šiuos atsakovų argumentas, sprendė, kad pastarieji argumentai niekaip nesusiję su šalių nuosavybės teisių įgyvendinimu. Atsakovų argumentai dėl ventiliacijos sistemos nuolatinės vibracijos ir ūžesio, dėl ventiliacijos kanalo valymo nesėkmės nepagrįsti jokiais įrodymais. Dėl atsakovų abejonės ieškovo atliktais garso nustatymo tyrimais ir jų objektyvumu teismas nurodė, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko Aplinkos triukšmo matavimus. Byloje nustatyta, jog atliekamame tyrime dalyvavo bendrasavininkiai atsakovai M. P., S. S., A. M., kurie pastabų dėl tyrimo nepareiškė. Byloje apklausta tyrimą atlikusi A. K. patvirtino išvadas. Išvadose nėra duomenų, kad įrengus kavinę, padidės triukšmas. Elektros energijos tiekimas į ginčo patalpas taip pat išspręstas, nes projekte LESTO prisijungimo sąlygose numatyta nuosavybės ir turto eksploatavimo riba, toks sprendimas nesusijęs su atsakovų teisėmis ir neturės įtakos bendraturčiams. Atsakovų argumentai, jog įrengus kavinę sumažės turto vertė, taip pat nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad atlikus rekonstrukciją pablogėtų namo būklė ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad asmens ūkinės veiklos laisvė yra pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygmeniu (Konstitucijos 46 straipsnio pirmoji dalis, 48 straipsnio pirmoji dalis). Todėl šiuo atveju turi būti derinami namo bendraturčių interesai, t. y. komercinių patalpų savininko ir nekomercinių patalpų savininkų. Teismas konstatavo, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką, kuria remiasi atsakovai, ir teisė užsiimti norima komercine veikla, kurią savo ieškinio reikalavimui pagrįsti nurodo ieškovas, yra vienodai svarbios ir a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) lygiavertiškai gintinos teisės. Šalių interesai taip pat turi būti derinami ir su viešuoju interesu. Ginčo objektas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau nepaskelbtas saugomu, yra pagrindinėje Kauno senamiesčio Vilniaus gatvėje. Pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius (8 t., b. l. 11-12), Kauno senamiestis yra priskirtas komercinei teritorijai miesto centre ir atitinkamai Vilniaus gatvėje koncentruojasi maitinimo ir pramogų įstaigos. Viešasis interesas yra pritraukti turistus, senamiestį sutvarkyti taip, kad jis atitiktų kultūros paveldo reikalavimus, būtų patrauklus turistams, o taip pat ir šalies gyventojams. Ši gatvė yra viena centrinių Kauno miesto gatvių. Tai nėra miegamasis miesto rajonas. Akivaizdu, jog centrinėje miesto dalyje yra visuomenės poreikis pramogų, viešojo maitinimo įmonių, kadangi betarpiškai susiję su laisvalaikio leidimu, turizmu. Ginčo šalys, įsigydamos nekilnojamą turtą šioje miesto dalyje, turėjo suprasti, jog vienokiu ar kitokiu būdu jų ramybė bus trikdoma žmonių srauto, viešojo maitinimo įstaigų, įvairių renginių metu. Todėl teismas sprendė, kad dar viena tokio tipo įstaiga situacijos iš esmės nepakeis ir pastato bendraturčių interesų nepažeis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų reiškę pretenzijas kompetentingoms institucijoms dėl kavinių, barų, restoranų veiklos ar triukšmo Vilniaus g.        

13.       Teismas įvertino ir tai, kad jau nuo 2007 m. ieškovui priklausančio gyvenamojo namo dalyje buvo vykdoma komercinė veikla, nuo 2009 m. joje veiklą vykdo trečiasis asmuo, UAB „APB German invest“, davusi sutikimą patalpų paskirties keitimui. Atsakovams M. P. ir V. P. priklausančios patalpos yra kūrybinės dirbtuvės, atsakovui J. P. priklausanti patalpa yra administracinės paskirties. Taigi, name yra ne vien gyvenamosios patalpos, bet ir komercinės paskirties patalpos. Todėl teismas konstatavo, kad byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog vykdant kapitalinį remontą ieškovo komercinėse patalpose, bendraturčių teisės nebus pažeistos, ir tenkino ieškinį (CPK 178 straipsnis).

14.       Teismas papildomai pažymėjo, kad reikalavimas dalyje „. įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. iki 22 val. ir prekiaus alkoholiniais gėrimais“, laikytinas reikalavimo išplėstiniu patikslinimu. Leidimas prekiauti alkoholiu ir viešojo maitinimo įstaigos darbo laikas yra savivaldybių administracijos kompetencijoje. Kaip ir nurodė pats ieškovas Kauno miesto savivaldybės kompetencijoje spręsti minėtus klausimus, o licencijų išdavimo klausimus reguliuoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-14 įsakymu Nr. A-700 patvirtintos taisyklės „Dėl Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo Kauno mieste tvarkos aprašo patvirtinimo“. Todėl teismas sprendė, kad reikalavimo dėl darbo laiko ir prekybos alkoholiu tenkinimas priskirtas ne bendros kompetencijos teismams.

15.       Tenkinus ieškinį teismas iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniame skunde atsakovai R. M., B. L., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (15 t., b. l. 27-40). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas patenkino tik ieškinio reikalavimą dėl patalpų paskirties keitimo ir kapitalinio remonto atlikimo, o kitus reikalavimus dėl kavinės darbo laiko ir prekybos alkoholiu laikė nepriskirtinais bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, pirmosios instancijos teismas realiai patenkino tik vieną iš trijų atsakovo reikalavimų, todėl apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl patenkinto ieškinio reikalavimo leidžiant keisti ieškovui priklausančių patalpų paskirtį ir atlikti kapitalinį remontą be pastato bendraturčių sutikimo.

16.2.                      Apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai neįrodė jų interesų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į apeliantų/atsakovų 2019-02-06 į bylą pateiktą raštišką pranešimą “Dėl daugiabučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projekto pastabų pateikimo“. Šiame pranešime buvo konkrečiai išdėstytos namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų pastabos. Atsakovai negali koreguoti projekto, jie tik reiškė pastabas, susipažinę su projektu, ir nepritarė esamam projektui. Atsakovų pastabos buvo teisingos, bet jos buvo ignoruojamos ir į jas nebuvo atsižvelgta rengiant projektą.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kaip kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-695/2019 58 punktą). Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 33 punktą; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019 28 punktą). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl byloje ieškovo pateikto kapitalinio remonto atlikimo ir paskirties keitimo gyvenamojo namo statybos projekto reikšmės, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, privalėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes, visų pirma - nurodyto projekto turinį ir jo požymių atitiktį statybos projektui ar projektiniams pasiūlymams (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

16.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nesutikimas riboja ieškovo ūkinės komercinės veiklos galimybes. Atsakovai yra akcentavę ieškovui J. G. M., jog jie, kaip gyventojai, neprieštarautų, jeigu ieškovo patalpose veiktų pavyzdžiui drabužių, juvelyrinių dirbinių, batų ar panašaus pobūdžio prekybos veiklos parduotuvė. Gyventojai kategoriškai nesutinka ir nesutiks su viešo maitinimo įstaigos veikla pirmame aukšte. Ieškovo argumentai, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas - yra nepagrįsti, nes atsakovai neapriboja ieškovo nuosavybės teisės. Nuosavybės teisių apribojimas numatytas įstatymu, įtvirtinant patalpų naudojimosi paskirtį. Reikalavimas pripažinti ieškovui teisę keisti paskirtį be bendraturčių sutikimo turi būti neabejotinai įrodytas.

16.5.                      Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl triukšmo nepatvirtina, jog gyventojai neturės nepatogumų dėl triukšmo. Triukšmo tyrimas buvo skirtas tik būtuoju momentu esamo triukšmo lygio nustatymui. Kaip patvirtino tyrimą atlikęs specialistas, šis tyrimas yra taikomas tais atvejais, kai atitinkama institucija gauna gyventoju skundus dėl tariamai viršijamo triukšmo lygio dėl trečiųjų asmenų veiklos. Tyrimą atliekančio specialisto nuomone, atliekamas tyrimas neatskleidžia patalpų įrengimo efektyvumo triukšmo slopinimui. Todėl atlikta garso matavimo procedūra yra tik dar vienas pavyzdys kaip ieškovas bando manipuliuoti faktais, teisės aktais ir aplinkybėmis, siekdamas bet kokia kaina pakeisti jam priklausančių patalpų paskirtį, o šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovų nesutikimo motyvų, kad dėl nuolatinės vibracijos ir ūžesio, įrengus maitinimo įstaigą, būtų keliamas triukšmas, trikdantis atsakovų, kaip gyventojų poilsį. Svarbu ir tai, ko nemini ieškovas, jog vėdinimo- vėsinimo sistemai dirbant pilnu pajėgumu (ypač vasarą) vibracija ir triukšmas gyvenamosiose patalpose būtų itin dideli. Labiausiai būtų pakenkta atsakovams, kurių gyvenamieji butai yra išsidėstę namo antrajame aukšte virš technologinių patalpų ir virš ventiliacijos oro išleidimo vietų. Taip pat garai ir riebalų nuosėdos kenkia fasado apdailai, kurios kokybei paveldosaugos dalyje turi būti skiriama daug dėmesio, tuo pačiu sudarant prielaidas, kad sąlygos dalyje dėl vėdinimo blogina tiek statinio kokybę, tiek atsakovų, kaip gyventojų, interesus.

16.7.                      Apeliantai kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad šalių interesai taip pat turi būti derinami ir su viešuoju interesu, nes minėta teismo išvada prieštarauja ir neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-282-403/2019). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį pagrįstumo. Atsakovai minėtoje byloje savo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai atsikirto, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir todėl, kilus konkrečiam atitinkamo statinio bendraturčių ginčui, turi būti atskirai sprendžiama, ar statinio bendraturčių nesutikimas atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas.

16.8.                      Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį į maitinimo laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir tuo aspektu, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas, pakeičiant patalpos paskirtį, siekiant komercinės naudos. Nuosavybės naudojimo ribų praplėtimas kitų bendraturčių, siekiančių ramios, saugios aplinkos, sąskaita, pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, teisingumo, sąžiningumo principus, iškeliant vieno bendrasavininko komercinį tikslą aukščiau kitų namo patalpų - butų savininkų - teisėtų lūkesčių ir interesų turėti ramią, saugią gyvenamąją aplinką, name esant tik dviem paslaugų paskirties patalpoms, kuriomis naudojasi UAB „Jurasta“ bei ieškovas J. G. M., kuris savo turimas patalpas yra išnuomojęs prekybinės veiklos vykdymui. Nagrinėjamu atveju nėra jokių pagrįstų motyvų, jų taip pat nepateikė ir ieškovas J. G. M., kodėl būtent ieškovo teisė į pelną yra labiau saugotina įstatymo ir valstybės, negu atsakovų teisė į ramų naudojimąsi būstu.

17.       Ieškovas J. G. M. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą (14 t., b. l. 83-89). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų – duomenų, specialistų išvadų, išskyrus savo samprotavimus, kad pakeitus ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį iš prekybinės į maitinimo ir atlikus planuojamus darbus, bus pažeistos jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto bendraturčių, teisės ir teisėti interesai arba bus trukdoma jiems naudotis savo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, pateiktus šalių t.y. ieškovo, nes atsakovai jokių objektyvių įrodymų byloje neteikė.

17.2.                      Būtent atsakovai, atsisakydami duoti sutikimą ieškovui atlikti patalpų kapitalinio remonto darbus, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo atliekamas remontas, pertvarkant patalpas, iš esmės ir realiai pažeidžia atsakovų teises ir jų interesus. Duomenų apie tai, kad numatomi atlikti remonto darbai ateityje gali turėti neigiamą įtaką gyvenamojo namo eksploatavimui, nėra, o atsakovai nedetalizavo ir nenurodė, kokie kapitalinio remonto darbai ir kaip gali pažeisti konkrečių butų savininkų teises bei interesus, ir nepateikė jokių jų argumentus patvirtinančių įrodymų, nes nesuprantama, kaip asmeniui, turinčiam pvz. administracines patalpas, gali trukdyti maitinimo veiklą vykdantis subjektas.

17.3.                      Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui ieškovui parengus jau 3 variantą galimų projektinių sprendinių, pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus ir trukdo ieškovui, kaip patalpų savininkui bei bendrųjų daugiabučio namo inžinerinių komunikacijų bendraturčiui, įgyvendinti teisę į statybą. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, ieškovas pateikė atsakovams ne tik techninio projekto sprendinius, bet ir atitinkamų institucijų tyrimus, kad jau ir šiuo metu nėra viršijamas teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytas triukšmas, tuo atveju, jei ieškovo patalpose būtų leidžiama muzika. Be to, ieškovas valdo prekybos paskirties patalpas, todėl ir tokiose patalpose gali būti leidžiama muzika, ir šie atsakovų argumentai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas neleisti ieškovui vykdyti kitokios komercinės veiklos.

17.4.                      Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo atliktas aplinkos triukšmo matavimas, žemo dažnio garsų matavimas yra neišsamus ir neišpildytas visa apimtimi, tačiau atsakovai nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo atliktų bandymų objektyvumą. „Labiau tikėtina“ negali būti laikoma įrodymu apie atsakovų teisių pažeidimą. Juo labiau, kad tokie atvejai yra reglamentuoti teisės aktų ir, esant nustatytų teisės normų nesilaikymo faktui, ieškovui ar asmeniui, vykdančiam veiklą, būtų taikoma teisinė atsakomybė, t.y. teisės aktais yra sureguliuota tokios galimos rizikos valdymas. Todėl miesto senamiesčio pagrindinėje gatvėje esančiose patalpose dėl tokių tariamų prielaidų negali būti ribojama ieškovo veikla.

17.5.                      Atsakovai taip pat nurodo, kad „vibracija ir triukšmas gyvenamosiose patalpose būtų itin dideli“, tačiau nei kokie duomenys tai pagrindžia, nei kuo vėdinimo sistema maitinimo patalpose esmingai skiriasi nuo prekybos patalpose galimos vėdinimo sistemos nepateikia duomenų. Kaip atsakovai nurodo apeliaciniame skunde, jie neturėjo pagrindo tikėtis, kad ieškovui priklausančiose patalpose bus vykdoma ne prekybos veikla. Prekybos veiklai, kaip ir maitinimo veiklai reikalinga ventiliacija; taip pat gali būti leidžiama muzika; gali būti prekiaujama maisto produktais juos vietoje pašildant ir vykdoma veikla susijusi su maitinimu; analogiškai turi vykti prekių pristatymas ar šiukšlių sutvarkymas. Taigi, nėra jokių esminių atsakovų lūkesčių, kurie būtų pažeisti ieškovui planuojant vykdyti maitinimo veiklą patalpose, kurios jau šiuo metu yra prekybinės paskirties.

17.6.                      Atsakovai apeliaciniame skunde ne kartą cituoja ir savo argumentus formuluoja pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr.e3K-282-403/2019 priimtą nutartį, kurioje faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo ginčo. Nurodomoje byloje asmuo siekė pakeisti patalpų paskirtį, kai jau eilę metų teikė maitinimo paslaugas nepakeitęs patalpų paskirties, kai buvo ne vienas bendraturčių skundas dėl triukšmo ir kitų jų teisių pažeidimo, t.y. byloje buvo aiškūs duomenys, kad subjektas nesiekė derinti interesų ir eilę metų buvo pažeidžiami bendraturčių interesai, ko nėra ginčo atveju, kai ieškovas atsižvelgdamas į gyvenamojo namo bendraturčių interesus, atliko projekto koregavimą, atliko tyrimus, paneigiančius nuogąstavimus dėl triukšmo ar ventiliacijos. Taigi, rėmimasis šiuo precedentu nagrinėjamu atveju nėra galimas.

18.       Apeliaciniame skunde ieškovas J. G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo teisės be atsakovų sutikimo įrengti kavinę patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiose J. G. M., kuri dirbs nuo 7:00 val. iki 22.00val. ir prekiaus alkoholiniais gėrimais ir tenkinti ieškinį ir šioje dalyje bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (14 t., b. l. 53-60). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad leidimas prekiauti alkoholiu ir viešojo maitinimo įstaigos darbo laikas yra savivaldybės kompetencija, todėl paminėtų klausimų sprendimai priskirti ne bendrosios kompetencijos teismui, yra netiksli, nes ieškovas kreipdamasis į savivaldybę dėl licencijos prekybai alkoholiu viešojo maitinimo vietoje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. A-700 „Dėl Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo Kauno mieste tvarkos“ turi pateikti daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Atitinkamai, esant atsakovų prieštaravimui dėl prekybos alkoholiu ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, ieškovas ir kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos jo teisės, susiję ne tik su teise į patalpų paskirties keitimą, bet ir su teise vykdyti viešojo maitinimo veiklą pilna apimtimi, t.y. ir prekiaujant alkoholiu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius licencijų išdavimą prekybai alkoholiu, ir nesprendė šios ginčo dalies, konstatuodamas, kad šis reikalavimas yra išvestinis.

18.2.                      Atsakovų nesutikimas yra principinis, t.y. nesvarbu, nei kada numatoma viešojo maitinimo įstaigos veikla, nei kokių atsakovų teises užtikrinančių priemonių besiimtų ieškovas, toks sutikimas nebūtų išduodamas ir šias aplinkybes pagrindžia atsakovų pozicija tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek baigiamosiose kalbose. Prekyba alkoholiu viešojo maitinimo įstaigose nėra draudžiama komercinė veikla, tik valstybė yra nustačiusi griežtus tokios veiklos reikalavimus. Įstatymo nuostata, įtvirtinanti asmens, siekiančio verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais įmonėje, įrengtoje gyvenamajame name, pareiga gauti to namo gyvenamųjų patalpų savininkų sutikimą, negali būti aiškinama kaip suteikianti patalpų savininkams absoliučią, nekvestionuojamą teisę atsisakyti duoti tokį sutikimą. Nurodyta teise, kaip ir bet kuria kita, turi būti naudojamasi nevaržant be pagrindo ar neproporcingai kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

18.3.                      Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi ieškovas galės vykdyti veiklą tik tiek, kiek leis viešojo administravimo institucija, tačiau šiuo metu jam yra užkertama net teisė kreiptis dėl licencijos gavimo, nors asmens interesas vykdyti komercinę veiklą yra susijęs su jo konstitucinės teisės į darbą realizavimu. 

18.4.                      Tai, kad juridinis asmuo, organizuojantis tokią prekybą, yra atsakingas už asmenų, kurie bus jo klientais, elgesį, atsakingas, kad restorano ir jo lankytojų triukšmas būtų minimalus, kad sklindantys kvapai atitiktų tam nustatytas normas, yra garantu, jog gauta licencija prekiauti alkoholiu nepablogins gyvenamųjų butų savininkų gyvenimo kokybės. Tokios licencijos gavimas suteikia ne tik teisę prekiauti, bet ir pareigas užtikrinti, kad dėl tokios prekybos nepablogėtų aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybė. Todėl esant galimybei nutraukti licencijos galiojimą, taikyti poveikio priemones bendrovei, vykdančiai tokią veiklą, nesudarymas galimybių ieškovui vykdyti tokią veiklą tinkamai prieštaraus asmens ekonominiam interesui, be to, ir visuomenės interesui, kad miesto centre esančiuose pastatuose būtų maitinimo įstaigos, laisvalaikiui praleisti skirtos patalpos. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų nesutikimas duoti leidimą tam tikromis valandomis prekiauti restorano patalpose alkoholiu, yra nepagrįstas, nes nėra duomenų, jog prekyba alkoholiu pablogins jų gyvenimo kokybę.

19.       Atsakovai R. M., B. L., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo dalį, kad reikalavimas dalyje „įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. iki 22 val. ir prekiaus alkoholiniais gėrimais, laikytinas reikalavimo išplėstiniu patikslinimu, o paminėtų klausimų sprendimai priskirti ne bendros kompetencijos teismams,“ palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (14 t., b. l. 66-73). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliantas apeliacinį skundą grindžia dauguma CK straipsnių, ginančių, jo, kaip patalpų savininko, nuosavybės bei valdymo teises, bet vis gi šioje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi specialaus įstatymo, t.y. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymu ir jo 181 straipsnio 4 dalies 5 punktu, kuriame aiškiai yra įtvirtintas reikalavimas licencijų prašytojui pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, kuriame turi būti nurodytas numatomas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas ir licencijos prašytojo numatoma vykdyti veiklos rūšis. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė sąlygas, kad daugumos gyventoju sutikimas yra būtinas. Įstatyme nėra kažkokių būtinų ar papildomų sąlygų, kai gyventojai atsisako išduoti sutikimą, kad tas nesutikimas turėtų būti motyvuotas. Įstatymų leidėjas suteikė teisę patiems gyventojams spręsti sutikti ar nesutikti, kad daugiabučiame name prekiautų alkoholiu, o kreipimasis į teismą ir tikėjimasis palankaus teismo sprendimo leistų apeiti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo įsakmias nuostatas.

19.2.                      Ieškovas nori vadovautis išimtinai savo interesais ir formuoti sau palankią teisminę praktiką, kad iškeliant ūkinės laisvės principą ir turint nuosavybę, galima ignoruoti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų aiškiai išreikštą valią neduoti sutikimo prekiauti alkoholiu jų gyvenamajame name. Negalima ignoruoti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų valstybės alkoholio kontrolės politikos principų remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių nuostatos suteikia teisę, o ne pareigą gyventojui duoti sutikimą gyvenamajame name verstis prekyba alkoholiu. Patenkinus ieškovo reikalavimus, jų teisė į ramią aplinką būtų pažeista. Atsakovai visada akcentavo, kad ieškovui gavus licenciją verstis mažmenine alkoholio prekyba, namo gyventojų gyvenimo kokybė pablogėtų, kadangi padaugėtų neblaivių asmenų ir padidėtų triukšmas, taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi valstybė siekia mažinti alkoholio vartojimą, jo prieinamumą.

19.3.                      Teisinis reguliavimas pripažįsta daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkams laisvą apsisprendimo teisę sutikti ar nesutikti, kad gyvenamajame name, kur šie asmenys turi patalpas, vyktų prekyba alkoholiu. Versti namo gyventojus sutikti, kad jų gyvenamojoje aplinkoje būtų prekiaujama alkoholiu, reikštų jų teisnumo pažeidimą, o tokius veiksmus draudžia CK 2.6 straipsnio nuostatos. Ieškovas, susipažinęs su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir nustatytais apribojimais, negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad jam neabejotinai bus suteikta teisė prekiauti alkoholiu. Atsakovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, turėjo lūkestį, jog ieškovui priklausančiose patalpose bus vykdoma tokia veikla, kuri atitinka šių patalpų pagrindinę naudojimo paskirtį, t. y. prekybos veikla. Tokio lūkesčio turėjimas kartu reiškia, kad atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovui priklausančiose patalpose bus vykdoma maitinimo veikla, kurios įgyvendinimas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) konkuruoja su gretimų patalpų savininkų teise į ramią, saugią, sveiką namų aplinką. Ieškovas, įsigydamas nuosavybėn negyvenamąsias patalpas, neturėjo lūkesčio vykdyti šiose patalpose maitinimo veiklą, nes patalpų paskirtis įsigijimo momentu ir šiuo metu yra kita.

19.4.                      Atsakovų gyvenimo sąlygų pakeitimas negali būti laikomas neišvengiamu, argumentuojant vien tik faktu, kad jų gyvenamosios patalpos yra miesto teritorijoje, skirtoje ne tik rekreacijai, bet ir komercinei veiklai. Priešingai, komercinė zona gali vystytis tiek, kiek toks vystymasis nepažeidžia gyventojų teisių ir turtinių interesų. Gyventojų teisė reikalauti, kad nebūtų pažeista jų šeimos aplinka, turi būti ginama kaip pagrindinė žmogaus teisė (Žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Patenkinus ieškovo prašymą leisti pakeisti patalpų paskirtį, kuriose jis planuoja kavinės, dirbančios iki 22 val., veiklą, namo gyventojai susidurtų ne tik su keliamu triukšmu dėl leidžiamos muzikos, tačiau ir neabejotinai su klientų keliamu triukšmu. Šiuo atveju dalis atsakovų gyvenamųjų butų, o būtent miegamieji kambariai, yra Vilniaus gatvės pusėje, todėl susidarys situacija, kai gyventojai nebeturės galimybės ir teisės į ramų miegą dėl keliamo kavinės kliento triukšmo. Tai, kad senamiestyje veikia daug kavinių, nereiškia, kad atsakovai turi duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui, kadangi jiems tai nepriimtina.

   Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

21.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė, jog ieškovas ir atsakovai, fiziniai asmenys, bei UAB „ABP German invest“ yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovas J. G. M. nuosavybės teise valdo negyvenamąsias prekybinės paskirties patalpas 14-1-8, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) namo pirmajame aukšte, o atsakovai fiziniai asmenys ir tretysis asmuo byloje UAB „ABP German invest“ yra šio gyvenamojo namo kitų patalpų (gyvenamųjų ir/ar negyvenamųjų) savininkai. Ieškovas siekia pakeisti savo patalpų paskirtį iš prekybinės į maitinimo. Kad įgyvendinti turimų patalpų paskirties keitimą, ieškovui pagal galiojančius teisės aktus reikalinga gauti bendrasavininkių sutikimą. Ieškovas 2018 metais parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą“, pateikė jį bendraturčiams susipažinti, tačiau sutikimo (apart bendrovės „ABP German invest“) bendrasavininkiai nedavė. Ieškovas Jonas G. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. M., B. L., A. M., E. M., M. P., V. P., A. B., S. S., V. B., B. V., I. P., I. L., L. P., G. A., J. P., S. B., R. B., kuriame suformulavo reikalavimus: pripažinti ieškovui J. G. M. teisę be atsakovų sutikimo atlikti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo; įrengiant kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. ryto iki 22:00 val. vakaro; prekiaus alkoholiniais gėrimais (3 t., b. l. 41-46; 13 t., b. l. 110-116; 14 t., b. l. 3-4). Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovui J. G. M. teisę be atsakovų sutikimo atlikti nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, pagal 2018 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (Pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, U. Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą, priteisė ieškovui J. G. M. 8 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis po 516 Eur iš kiekvieno atsakovo (14 t., e. b. l. 180-198).

22.       Apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis skundžia ieškovas ir atsakovai, ieškovas skundžia teismo sprendimo dalį, kur netenkintas jo reikalavimas be atsakovų sutikimo įrengti kavinę ieškovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuri dirbs nuo 7:00 val. iki 22.00val. ir prekiaus alkoholiniais gėrimais, prašo tenkinti ieškinį ir šioje dalyje; atsakovai skundžia teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovui J. G. M. teisė be atsakovų sutikimo atlikti nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir patalpų paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, prašo atmesti ir šį ieškovo reikalavimą. Apeliantų skundų argumentai yra nurodyti šios nutarties 16 ir 18 pastraipose.

                 Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ta nuostata, jog kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Šioje byloje bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendro daikto naudojimu - teisę pakeisti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį iš prekybos į maitinimo patalpas. Bendraturčiai (atsakovai) turi teisę ir galimybę ginčyti ne ieškovo teisę pakeisti turimų patalpų naudojimo paskirtį, bet jos įgyvendinimo būdą, t. y. įrodyti, kad bendraturčio pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos esminiai pažeistų atsakovų teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu. 

24.       Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas reikalavimui pakeisti patalpų paskirtį pagrįsti į bylą pateikė projektuotojos D. L. 2018 m. paruoštą Daugiabučio gyvenamojo namo (pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į maitinimo kapitalinio remonto projektą (toliau nutartyje ir Projektas), kuris kaip atskiras priedas prijungtas prie bylos. Nustatyta, kad pateiktame 2018 m. Projekte detaliai aprašyti atliktini remonto darbai, pertvarkant ieškovo patalpas, t. y. aiškiai įvardinta, kad statybos rūšis – paskirties keitimas, atliekant kapitalinio remonto darbus. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu atsakovai nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, pagrįstų argumentų, kokių konkrečiai įstatymo ar poįstatyminių aktų reikalavimų neatitinka parengto projekto sprendiniai, kokius teisės aktus jie pažeidžia (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kad pagrįsti teiginius, jog parengto projekto sprendiniai blogina statinio techninę būklę. Byloje liudytoja apklausta projekto rengėja D. L. paaiškino, jog projektu siekiama atsižvelgti į visus kitų namo patalpų savininkų nurodytus reikalavimus, projekto rengimo metu buvo gautos ir įvertintos bendrasavininkių pastabos, projektas paruoštas vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, ji pati turi reikiamą kvalifikaciją rengti projektinius sprendinius kultūros paveldo objekte. Byloje nustatyta, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius išdavė leidimą specialiesiems paveldosauginiams  reikalavimams užtikrinti, parengtą projektą suderino (2015-11-19 suderinimo Aktas Nr. 15-487K). Pirmiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad parengtas patalpų paskirties keitimo projektas atitinka jam keliamus įstatymo reikalavimas, yra parengtas nepažeidžiant nustatytų procedūrų ir gali būti įgyvendinamas. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta šioje ginčo dalyje atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai sprendė, kad ieškovo pateiktas Projektas atitinka jam teisės aktų keliamus reikalavimus (skundo 16.3 pastraipa), taip pat, jog teismas neatsižvelgė į bendraturčių 2019 metais pareikštas pastabas dėl parengto projekto trūkumų (skundo 16.2 pastraipa).

25.       Sprendžiant dėl parengto kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo pasekmių kitų gyvenamojo namo bendraturčių atžvilgiu, teisėjų kolegija pažymi, jog asmens ūkinės veiklos laisvė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis, 48 straipsnio 1 dalis), tačiau teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita asmens subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju konkuruoja ieškovo siekis turimų prekybinės paskirties patalpų kapitalinio remonto eigoje įrengti ir vykdyti viešojo maitinimo paslaugas ir atsakovų noras turėti ramią, saugią, sveiką gyvenamąją aplinką. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, kad bendraturčių valdomas namas yra pagrindinėje Kauno senamiesčio Vilniaus gatvėje. Pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius (8 t., b. l. 11-12), Kauno senamiestis yra priskirtas komercinei teritorijai miesto centre ir todėl akivaizdu, kad ši gatvė yra skirta ir labiau pritaikoma komercinei veiklai, tame tarpe maitinimo ir pramogų įstaigoms įrengti ir veikti. Viešasis miesto ir jo gyventojų interesas yra pritraukti į Kauno senamiestį lankytojus, turistus, senamiestį sutvarkyti ir naudoti taip, kad būtų ši teritorija būtų patraukli miesto gyventojams, lankytojams. Nurodomi interesai ir tikslai negali būti įgyvendinami, jei senamiestyje nebūtų galimybės įrengti ir veikti prekybos ir maitinimo įstaigoms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas nustatytas aplinkybes byloje, jog ne tik ieškovas ginčo gyvenamajame name turi komercinės paskirties patalpas – name (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo trečiasis asmuo byloje UAB „APB German invest“, davusi sutikimą ieškovo turimų patalpų paskirties keitimui; atsakovams M. P. ir V. P. priklausančios patalpos yra kūrybinės dirbtuvės, atsakovui J. P. priklausanti patalpa yra administracinės paskirties. Taigi, nurodomame name yra ne vien atsakovams priklausančios patalpos, kurios naudojamos kaip gyvenamosios patalpos, bet ir komercinės paskirties patalpos. Turėdami patalpas miesto senamiestyje, atsakovai turi suprasti, kad jų noras atsiriboti nuo miesto centrą lankančių žmonių, renginių nėra absoliutus. Pirmiau nurodomais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo vykdomas kapitalinis remontas, kurio metu turimos prekybinės paskirties patalpos bus keičiamos į viešojo maitinimo paskirties patalpas, iš esmės bendraturčių teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeis.

26.       Apeliantai bylą nagrinėjant teisme ir apeliaciniame skunde teigė, jog atlikus kapitalinio remonto eigoje patalpų keitimą iš prekybos paskirties į viešojo maitinimo ir, veikiant viešojo maitinimo įstaigai, dėl nuolatinės vibracijos ir patalpose esančių ventiliacijos įrenginių ūžesio būtų keliamas triukšmas, trikdantis atsakovų, poilsį, o dėl patalpų ventiliacijos oro išleidimo garai ir riebalų nuosėdos kenktų fasado apdailai, kas blogintų statinio kokybę, pažeistų atsakovų, kaip namo bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas pateikė į bylą ne tik patalpų keitimo iš prekybinės į viešojo maitinimo techninio projekto sprendinius, bet ir atitinkamų institucijų tyrimus, kad nėra ir nebus viršijamas teisės aktuose gyvenamosioms patalpoms nustatytas triukšmas ir tuo atveju, jei ieškovo patalpose būtų leidžiama muzika. Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo atliktas aplinkos triukšmo matavimas, žemo dažnio garsų matavimas yra neišsamus ir neišpildyti visa apimtimi, tačiau atsakovai nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo atliktų bandymų objektyvumą. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantai savo argumentus grindžia tik prielaidomis, jog labiau tikėtina, kad galima vibracija, garai iš ventiliacijos įrenginių kels triukšmą, trukdys atsakovams galimybę naudotis turimomis patalpomis. Nurodomi apeliantų teiginiai  negali būti laikomi įstatymo leistinais įrodymais apie atsakovų teisių pažeidimą (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovui įrengus viešojo maitinimo įstaigą ir jai veikiant, namo bendraturčiai turi galiojančių teisės aktų pagrindu kreiptis į institucijas dėl įstaigos keliamo triukšmo ribojimo, neigiamo poveikio mažinimo ( Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

27.       Teisėjų kolegija, spręsdama byloje tarp šalių kilusį ginčą, nesivadovauja apeliantų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi ir šioje nutartyje dėstomomis išvadomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-282-403/2019). Šioje byloje nebuvo apibendrinta formuojama teismų praktika sprendžiant bendraturčių ginčus, kai vienas iš bendraturčių siekia kapitalinio remonto eigoje pakeisti turimų patalpų paskirtį. Apeliantų nurodomoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas atskiras konkrečių asmenų ginčas dėl patalpų paskirties keitimo, kurio faktinės aplinkybės nebuvo analogiškos šioje nagrinėjamoje byloje esamoms faktinėms aplinkybėms. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-282-403/2019 buvo nagrinėjamas šalių ginčas, kai turimos komercinės paskirties patalpos jau buvo kurį laiką naudojamos viešojo maitinimo paslaugoms teikti, o kitų bendraturčių teisių ir įstatymo ginamų interesų pažeidimai jau buvo užfiksuoti ir tam įgaliotų institucijų jau nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas ginčo atvejis yra individualus ir todėl, kilus konkrečiam atitinkamo statinio bendraturčių ginčui dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, turi būti atskirai sprendžiama, ar statinio bendraturčių nesutikimas atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas ir įrodytas.

28.       Šios nutarties  23 – 27 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atsakovų apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

                Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

29.       Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo suformuluotą reikalavimą pripažinti ieškovui J. G. M. teisę be atsakovų sutikimo atlikti jam nuosavybės teise priklausančių patalpų kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, o kitą reikštą reikalavimą atsakovams, susijusį su numatomos įrengti kavinės darbo organizavimu, t. y. dėl kavinės darbo laiko nustatymo ir prekybos alkoholiu kavinėje, sprendimo motyvuojamojoje dalyje laikė nepriskirtinais bendrosios kompetencijos teismui, tačiau dėl šių reikalavimų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nesprendė, dėl ko liko neįvykdytas įstatymo leidėjo įtvirtintas reikalavimas priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).   

30.       Teisėjų kolegija vertina, jog ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams (be jų sutikimo) įrengti kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. ryto iki 22:00 val. vakaro ir prekiaus alkoholiniais gėrimais, nagrinėjamoje byloje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais viešojo maitinimo įstaigos (kavinės, baro, restorano ar kt.) darbo laiko trukmės, darbo laiko pradžios ar pabaigos. Įkurtos ir veikiančios viešojo maitinimo įstaigos darbo laiką nustato šios įstaigos savininkas ar įgaliotas valdymo organas (Akcinių bendrovių 22 straipsnis, Individualių įmonių 7 straipsnis). Tik tokiu atveju, jei dėl nustatyto viešojo maitinimo įstaigos darbo laiko kiltų ginčas su suinteresuotais asmenimis, kurių teisės ir įstatymo saugomi interesai būtų tuo aspektu galimai pažeidžiami, tiek įstaiga, tiek asmenys, kurių teisės pažeidžiamos, turėtų galimybę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CK 1.137, 1.138 straipsniai).

31.       Teisėjų kolegija pažymi, jog prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (2 straipsnio 2 dalis). Minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, jog mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama tik turint atitinkamos savivaldos vykdomosios institucijos vieneriems metams pagal šio įstatymo 20, 21 ir 22 straipsnių nuostatas išduotus, esant atitinkamo policijos komisariato sutikimui, leidimus. Įstatymo 22 straipsnis numato, jog prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo įmonėse, įrengtose ar įrengiamose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, leidžiama Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintas prekybos alkoholiniais gėrimais taisykles, įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia be kitų reikiamų dokumentų ir įmonės registravimo pažymėjimo kopiją, patvirtintą įmonės antspaudu (jeigu ji antspaudą privalo turėti) ir vadovo parašu; daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba (jeigu ši bendrija neįsteigta) gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, jeigu alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama gyvenamajame name. Pirmiau nurodomas teisinis reglamentavimas reiškia, jog ieškovui atlikus turimų patalpų Jablonskio g. 1, Kaune kapitalinį remontą, pakeitus patalpų paskirtį iš prekybinės į viešojo maitinimo, įsteigus įmonę, kuri turi tikslą prekiauti alkoholiniais gėrimais, atsiras pareiga pateikti Kauno miesto savivaldybei įmonės registravimo pažymėjimą ir namo, kuriame bus įsteigta maitinimo įstaiga, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą prekybai alkoholiniais gėrimais maitinimo įstaigoje. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra įsteigęs maitinimo įstaigos, nėra kreipęsis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo prekiauti alkoholiniais gėrimais savo turimose patalpose.

32.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 30-31 pastraipose nurodytas aplinkybės dėl pareikšto reikalavimo, susijusio su būsimo kavinės darbo organizavimu, sprendžia, kad šioje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovams įrengti kavinę, kuri dirbs nuo 7:00 val. ryto iki 22:00 val. vakaro ir prekiaus alkoholiu, paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, neįvykdė įstatymo leidėjo įtvirtinto reikalavimo priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija pakeičia Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą ir ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovams dėl kavinės darbo laiko nustatymo ir prekybos alkoholiu kavinėje, palieka nenagrinėtu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 dalis).

34.       Šios nutarties 29 – 33 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto G. M. apeliacinio skundo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius licencijų išdavimą prekybai alkoholiu tvarką ir sąlygas, todėl be pagrindo netenkino ieškovo ieškinio šioje bylos dalyje.

            Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius, jog ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 41,70 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti, 5 732,64 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš kurių pusę patirtų išlaidų 2 866,32 Eur laikė patirtomis pagal ieškovo ieškinį atsakovams (8 t., b. l. 111-123).  Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 82 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, 4 296,55 Eur advokato atstovavimo išlaidų (9 t., b. l. 102; 11 t., b. l. 96-107). Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. papildomu sprendimu išspręstas ieškovo prašymas dėl pusės šių išlaidų atlyginimo (12 t., b. l. 16-19), todėl liko neišspręstas klausimas dėl 41 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 2 148,27 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimo nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 3 752 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

36.       Dėl išlaidų advokato pagalbai pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui suteiktų advokato paslaugų valandos 100-140 Eur įkainis pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. teisinių paslaugų ataskaitą ir 2015 m. spalio 31 d. teisinių paslaugų ataskaitą viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.19 punktuose nurodytą maksimalų teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandos, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandos įkainį, kuris 2015 m. III ketvirtį sudarė 69,98 Eur (2015 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,1). Įvertinus, kad ieškovui šioje byloje ją pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme suteikta apmokestinamų paslaugų 29 val., todėl maksimali galima šių išlaidų atlyginimo suma yra 2 029,42 Eur.

37.       Dėl išlaidų advokato pagalbai bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus, jog apeliacinis skundas buvo pateiktas 2016-01-14, pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimali priteistina suma už apeliacinį skundą galėtų būti 1 837,75 Eur (2,5 x 735,10 Eur (2015 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)). Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, maksimali priteistina suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo 2017 metais vadovaujantis nurodytomis Rekomendacijomis yra 83,87 Eur (2017 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,1). Įvertinus, kad ieškovui 2017 metais buvo suteikta 11,8 val. teisinių paslaugų pagal 2017 m. gegužės 31 d. teisinių paslaugų ataskaitą ir 2017 m. rugsėjo 30 d. atskaitą, maksimalus tokių teisinių paslaugų įkainis galėtų būti 989,67 Eur. Kadangi apeliacinis skundas buvo teikiamas tiek dėl tenkinto Inspekcijos ieškinio, tiek dėl atmesto ieškovo ieškinio, o pusės šių išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi, pagal Rekomendacijas šioje byloje maksimali galima išlaidų advokato pagalbai suma bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme yra 1 413,71 Eur ((1 837,75 Eur + 989,67 Eur)/2).

38.       Dėl išlaidų advokato pagalbai pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui suteiktų advokato paslaugų valandos 140-180 Eur įkainis pagal 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 28 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 29 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. rugsėjo 30 d., 2020 m. spalio 30 d. ataskaitas viršijo Rekomendacijų 7, 8.19 punktuose nurodytą maksimalų teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandos, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandos įkainį, kuris 2019 m. sudarė 128,90 Eur (2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,1), 2020 metais – 139,85 Eur (2020 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,1). Todėl įvertinus, kad 2019 metais ieškovui buvo suteikta 13,6 val. paslaugų, o 2020 metais – 11 val. paslaugų, maksimali galima priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas sudaro 3 291,39 Eur ((128,90 Eur/val. x 13,6 val.) + (139,85 Eur/val. x 11 val.))

39.       Atsižvelgiant į byloje parengtų ir pateiktų procesinių dokumentų kiekį, darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagrindė 6 734,52 Eur (2 029,42 Eur + 1 413,71 Eur + 3 291,39 Eur) turėtų išlaidų advokato pagalbai dalį. Ieškovui taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinas byloje sumokėtas 82,70 Eur žyminis mokestis. Viso atlygintina 6 755,87 Eur (6 734,52 Eur + 82,70 Eur x 50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

40.       Nustatyta, kad atsakovai, išskyrus atsakovą A. M., bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme byloje turėjo 1 795,64 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (6 t., b.l. 126-137, 8 t., b.l. 135-149), o atsakovas A. M. – 2 153,29 Eur (4 t., b.l. 78, 79, 6 t., b.l. 77,78, t.8, b.l. 133). Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme atsakovai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Antrą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai nepateikė įrodymų, kad patyrė papildomas išlaidas advokato pagalbai.

41.       Byloje, atsižvelgiant į atsakovų ir ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija priėmė sprendimą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies, kitą ieškinio reikalavimą teisėjų kolegija paliko nenagrinėtą. Tokiu būdu ieškovo patenkintų reikalavimų dalis yra 1/2, atmestų reikalavimų dalis 1/2 (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis nurodoma įstatymo nuostata, ieškovui iš atsakovų priteisiama 3 387,94 Eur (6 755,87 Eur x 50 proc.), atsakovams, išskyrus atsakovą A. M., iš ieškovo 897,82 Eur suma, o atsakovui A. M. iš ieškovo – 1 076,65 Eur suma. Įskaičius priteistas sumas, ieškovui iš atsakovų priteisiama 1 413,47 Eur, t. y. po 83,15 Eur (1 413,47 Eur / 17) iš kiekvieno atsakovo. 

42.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, o sprendimas pakeistas nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, neįvykdė įstatymo leidėjo įtvirtinto reikalavimo priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų. Kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi. Šalis, kuri pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prieš kurią pateiktas apeliacinis skundas buvo atmestas, yra vertinama kaip šalis, kurios naudai priimtas sprendimas apeliacinėje instancijoje. Todėl ji turi teisę į visų ar dalies atstovavimo išlaidų (priklausomai nuo individualių bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybių) atlyginimą. Esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija priteisia ieškovui iš atsakovų 1 437,48 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovų ieškovui priteisiama 550 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 92, 98 straipsnis). Įskaičius priteistas sumas, ieškovui iš atsakovų priteisiama 887,48 Eur, t. y. po 55,47 Eur (887,48 Eur/ 16) iš kiekvieno atsakovo.

43.       Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybė turėjo 234,16 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Šias išlaidas valstybei lygiomis dalimis teisėjų kolegija priteisia iš ieškovo ir atsakovų, t. y. po 117,08 Eur iš ieškovo ir 117,08 Eur iš atsakovų, atsakovams nurodytą sumą paskirstant iš kiekvieno po 7,32 Eur (117,08 Eur/16).

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys patenkintas visiškai ir priteista ieškovui J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 767 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis po 516 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų) iš kiekvieno atsakovo: R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini);  I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų sutikimo atlikti nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir paskirties keitimą iš prekybinės į maitinimo, pagal 2018 m. parengtą Daugiabučio gyvenamojo namo (Pastatas u.k. NKV registre 10447) (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties patalpų 14-1-8, U.Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į maitinimo ir kapitalinio remonto projektą.

Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti ieškovui J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo turėtas 1 413,47 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 83,15 Eur sumą iš kiekvieno atsakovo: R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). 

Priteisti ieškovui J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jo turėtas 887,48 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis po 55,47 Eur sumą iš kiekvieno atsakovo: R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). 

Priteisti valstybei iš ieškovo Jono G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 117,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti valstybei 117,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų lygiomis dalimis po 7,32 Eur sumą iš kiekvieno atsakovo: R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); B. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Tomas Romeika

                                                                                Anita Sereikienė

Arvydas Žibas