Administracinė byla Nr. eI1-581-423/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02240-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.4; 37.5;
55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 9 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,
dalyvaujant pareiškėjui R.P., jo atstovui advokatui D.D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.P. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R.P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN; pataisos namai; atsakovas) direktoriaus 2019-07-25 nutarimą Nr. 69-1337 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) 2019-09-13 sprendimą Nr. 2S-3851 „Dėl D.D. skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde paaiškino ir teismo posėdžio metu jis bei jo atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2019-07-25 nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2019-07-24 apie 22.20 val. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo teigimu, jis šių pažeidimų nepadarė, nutarime nurodytu metu miegojo savo lovoje. Paaiškino, kad 02.00 val. į kamerą įsiveržė kaukėti pareigūnai ir ėmė nuteistuosius mušti, vėliau pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo išvestas į lauką, o paskui nubaustas drausmine nuobauda. Teigia nesupratęs, už ką ši nuobauda buvo skirta. Be to, pareiškėjas negalėjo būti laikomas sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, kadangi neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų (tik paskatinimus). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negalėjo būti skiriama tokia griežta nuobauda, kaip perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Akcentavo, kad nutarime dėl nuobaudos skyrimo nebuvo įvardinti nei konkretūs pareiškėjo neteisėti veiksmai, nei būtent šiais veiksmais sukelta žala, nepaaiškinta, kokį inventorių pareiškėjas, kaip teigiama, niokojo. Nutarime vartojamos šabloninės frazės, nuobauda paskirta vadovaujantis vien pareigūnų rašytiniais tarnybiniais pranešimais, be jokių kitų objektyvių įrodymų. Nei pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo leista susipažinti su minėtais tarnybiniais pranešimais ar vaizdo registratoriaus medžiaga, nors pareiškėjo gyvenamosios patalpos filmuojamos visą parą.
Pareiškėjo teigimu, nuobauda paskirta nepagrįstai, formaliai, nesuteikus galimybės pasiaiškinti ar susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga, taip pat neįrodžius, kad pareiškėjas atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.
Atsakovas Pravieniškių PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą: viešos tvarkos pažeidimą, dienotvarkės nesilaikymą, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas atlieka bausmę 12 būryje. Neramumai kilo visose 9, 10, 11 ir 12 būrių kamerose, nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos specialiosios priemonės. Identifikuoti, kurie nuteistieji šaukė ir daužė kamerų duris, buvo neįmanoma, kadangi kameros buvo užrakintos. Dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu dar nėra baigtas. Skiriant nuobaudą, nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, taip pat nebuvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės, nustatytos teisės aktuose.
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių PN 2019-07-25 nutarimo Nr. 69-1337 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-13 sprendimo Nr. 2S-3851 teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2019-07-25 Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 69-1337 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (persikėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019-07-24 naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, viešąją tvarką. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019-06-13 įsakymu Nr. V-362.
Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2019-09-13 sprendimu Nr. 2S-3851 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 p.).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš skundžiamo Pravieniškių PN direktoriaus nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis 2019-07-24 nuo 22.20 val. apie 10-15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Pareiškėjas neigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą. Kalėjimų departamento sprendime konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN Saugumo valdymo skyriaus 2019-07-25 tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1508a ir 2019-07-24 pranešimas Nr. 46-1509b (toliau – tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga.
Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019-07-24 apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11-12 būrių kamerose, o po kelių akimirkų ir iš 9-10 būrio kamerų, kur buvo kalinamas pareiškėjas. Teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis, neįvardinta, kokį turtą jis suniokojo. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodyta, kokį).
Teismo posėdžio metu liudytoja (tarnybinį pranešimą Nr. 46-1508a surašiusi pareigūnė) K.J.G. negalėjo tiksliai nurodyti, kurioje kameroje pareiškėjas kalėjo ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jis atliko. Teigė, jog į kamerą nebuvo užėjusi, tik girdėjo triukšmą, sklindantį iš visų 12 būrio kamerų. Ką įvykių metu veikė pareiškėjas, pareigūnė teigė nemačiusi. Patvirtino, kad įvykio metu kameros buvo užrakintos, todėl ji negalėjo identifikuoti, kokius veiksmus atliko konkretūs nuteistieji.
Liudytojas L.N. (pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą Nr. 46-1509b) teismo posėdžio metu nurodė, jog masiniai neramumai prasidėjo 12 būrio kamerose, triukšmas ėmė sklisti iš visų patalpų, girdėjosi šauksmai, daužymas, keiksmažodžiai. Pareiškėjas buvo kalinamas 12 būrio 2 kameroje. Į šią kamerą pareigūnas nebuvo užėjęs, tačiau per duryse esantį langelį matė, jog pareiškėjas, stovėdamas prie stalo, šaukė ir ragino kitus nuteistuosius nesilaikyti pareigūnų nurodymų. Tikslių pareiškėjo sakytų frazių įvardinti negalėjo.
Abu liudytojai nurodė, jog tarnybiniai pranešimai buvo surašyti kaip bendro pobūdžio pranešimai apie įvykusius masinius neramumus, neidentifikuojant konkretaus nuteistojo kaltės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi. Teismo vertinimu, minėti liudytojų parodymai negali būti pagrindas pripažinti, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai ir teisėtai. Vadovaujantis pareigūnės K.J.G. parodymais, ji masinių neramumų metu pareiškėjo apskritai nematė, negalėjo įvardinti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko. Tuo tarpu nors liudytojas L.N. teigė, kad matė pareiškėją pažeidžiant bausmės atlikimo rėžimą, šio fakto neužfiksavo savo tarnybiniame pranešime - priešingai, pranešime nurodė, jog konkrečių nuteistųjų veiksmų identifikuoti buvo neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, liudytojo parodymai laikytini abejotinais.
Vertindamas minėtus L.N. parodymus, teismas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Viešojo administravimo akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais arba faktinėmis aplinkybėmis remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; LVAT 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; LVAT 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012).
Teismas pabrėžia, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik jai suteiktų įgalinimų ribose išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad tiek Pravieniškių PN nutarime dėl nuobaudos skyrimo, tiek Kalėjimų departamento sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Vien dviprasmiški liudytojo paaiškinimai apie pareiškėjo atliktus veiksmus negali būti pagrindas konstatuoti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tinkamai laikantis BVK ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019-07-25 Pravieniškių PN direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus ir abstraktus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, objektyvaus ir nešališko vertinimo šiuo atžvilgiu neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.
Esant minėtoms aplinkybėms, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami aktai naikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R.P. skundą tenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019-07-25 nutarimą 69-1337 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019-09-13 sprendimą Nr. 2S-3851 „Dėl D.D. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Daina Kukalienė
Asta Urbonienė