Nr. DOK-3006 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18105-2020-9 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), 

susipažinusi su 2022 m. birželio 1 d. paduotu ieškovo G. M. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo, 

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. kovo 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškinys priteisti iš atsakovės UAB „Ūkininko patarėjas“ 2302,50 Eur atostoginių už ieškovui kaip darbuotojui suteiktas kasmetines atostogas ir 81,46 Eur delspinigių.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kaip bendrovės vadovas turėjo registruoti gautus (išsiųstus) raštus, priimamus įsakymus, aiškiai, tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tačiau ieškovas atostogų suteikimo sau pačiam atveju nesilaikė veiklos skaidrumo, aiškumo ir atsekamumo principų: prašymas suteikti atostogas nėra įregistruotas, nepateiktas vadovo įsakymų registras, įsakymas dėl atostogų yra be įrašytos datos ir neužregistruotas, neinformuota buhalterija, o naujoji paskirta vadovė nerado bendrovėje išleidimo į atostogas dokumentų. 

Kasaciniu skundu ieškovas G. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. 

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovo G. M. kasaciniame skunde išdėstyti tokie argumentai:

1.       Pirmosios instancijos teismas 2021-09-17 nutartimi nepagrįstai išskyrė bylos reikalavimus į dvi bylas – nutarė ieškovo reikalavimą dėl atostoginių priteisimo nagrinėti šioje byloje, o kitose bylose Nr.e2-4584-435/2021, Nr.e2-7767-886/2021 ir Nr.e2-8181-475/2021 pareikštus reikalavimus dėl ieškovo atleidimo iš darbo, atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtais – nagrinėti atskiroje byloje Nr.e2-22330-435/2021. Teisme procesas buvo vedamas pažeidžiant procesines normas, reglamentuojančias kelių vienarūšių bylų (ne)sujungimą (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Ieškovo įsitikinimu, nėra teisinga ir pagrįsta atskiroje byloje išspręsti vieną siauros apimties klausimą, nustatant faktus, turinčius prejudicinę reikšmę kitam teisme sprendžiamam ginčui. 

2.       Darbdavys, teigdamas, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovo kasmetines atostogas, nes nedavė tam leidimo, turėjo ne tik šias aplinkybes įrodyti, bet ir pareikšti priešieškinį dėl darbdavio sprendimo, įsakymo panaikinimo, tačiau priešieškinio nepareiškė. Teismai aiškiai nenurodė, kas turėjo spręsti 2020-08-10 prašymo skirti atostogas (ne)patenkinimo klausimą, t. y. ar direktorius, ar valdyba, ar direktorius su valdyba. Teismų sprendimo, nutarties motyvų prieštaringumui turėjo įtakos tai, kad teismai, nagrinėdami ginčą, nevertino, kada ir kokį darbą vykdant buvo sukauptos nuo 2020-08-24 iki 2020-09-25 ieškovo panaudotos kasmetinės atostogos. Pagal Darbo kodekso (DK) 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Darbo sutartyje nėra nustatyta, kad ieškovas gali pasinaudoti darbo sutarties pagrindu sukauptomis atostogomis ne tik kaip leidinio redaktorius, bet ir kaip direktorius, prieš tai gavęs valdybos leidimą. 

3.       Teismai atsisakė taikyti susitarimo dėl papildomo darbo teisines pasekmes, vadovaudamiesi formaliais motyvais. Teismai pažeidė proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai), nes spręsdami, ar ieškovui priklauso teisė reikalauti atostoginių, visiškai neįvertino: 1) leidinio ištraukų; 2) darbdavio 2020-08-26 reikalavimo ir 2020-09-09, 2020-09-15 pranešimų atostogaujančiam ieškovui; 3) darbdavio 2020-10-05 pranešimo VSDFV. Šie bylos įrodymai atskleidžia naujo darbdavio atstovo elgesį, kai tapo žinoma apie: ieškovo nebuvimą darbe dėl kasmetinių atostogų (2020-08-24); kasmetinių atostogų pagrindą (2020-08-26); ieškovo kreipimąsi į darbo ginčų komisiją (2020-09-08). Darbdavys, manydamas, kad ieškovo nebuvimas darbe nėra teisėtas, ne tik nesiėmė jokių veiksmų dėl susitarimo dėl papildomo darbo atšaukimo, bet ir laiku neinformavo ieškovo, kad jo nebuvimą darbe (išėjimą atostogų) laiko pravaikšta. 

4.       DK nėra nustatyta, kad naujai paskirtas darbdavio atstovas turi teisę vienašališkai revizuoti ankstesnio darbdavio atstovo sprendimą dėl atostogų suteikimo. DK 128-129 straipsniuose nėra nustatyta darbdavio teisė atšaukti sprendimą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, neturint darbuotojo sutikimo. Taigi atsakovas (darbdavys) ir jo naujoji vadovė negalėjo atšaukti ieškovo atostogų. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Alė Bukavinienė 

        Virgilijus Grabinskas