Civilinė byla Nr. e2YT-386-1027/2022

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01372-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija:

3.2.7.1; 3.4.5.11

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 29 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys: UAB „Karkasnamis“ (skolininkas), G. V., UADBB „Celemont draudimo brokeris“, išieškotojai – T. Č. ir E. Č., M. B. ir A. B., D. K. ir G. K., E. P. ir A. P., AB Energijos skirstymo operatorius, UAB „Medžio bitės“, UAB „Dauniškio prekyba“, MB „Lex juris“, UAB „Moller Auto“, UAB „Utenos betonas“, UAB „Emneta“, Avesco Lithuania UAB, D. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas A. K. pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-104-29600, patenkinti jo 2021 m. gruodžio 3 d. prašymą ir nuimti areštą nuo pastatų, esančių UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš UAB „Karkasnamis“, 2020 m. balandžio 21 d. areštavo UAB „Karkasnamis“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2020 m. lapkričio 13 d. areštavo šiame žemės sklype esantį neidentifikuotą nekilnojamąjį turtą. Sužinojęs šią informaciją nedelsiant, t. y. 2021-12-03, informavo antstolę, kad 2019 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią partneriai UAB „Karkasnamis“, G. V. ir pareiškėjas A. K. susitarė pastatyti žemės sklype dvibutį gyvenamąjį namą, kuris po ½ priklausys pareiškėjui ir G. V.. Nors šiuo metu nuosavybės teisės dar nėra įregistruotos, pareiškėjas patvirtina, kad neidentifikuotas turtas priklauso jam ir G. V.. Pareiškėjas prašė antstolės panaikinti areštą, tačiau antstolė priėmė 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo nutarė nenaikinti arešto, motyvuodama tuo, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis yra ne notarinės formos, o tai daro sutartį negaliojančia. Pareiškėjas nurodo, kad antstolės atsisakymas panaikinti areštą yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas tiesiogiai nenumato reikalavimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį notarine forma tuo pagrindu, kai vieno iš partnerių įnašas į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, antstolė viršijo kompetencijos ribas, pati ex officio pripažindama jai pateiktą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia.

Antstolė A. M. 2021 m. gruodžio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkyme nėra nurodyta, kad jungtinės veiklos sutartis pripažįstama negaliojančia, notarinės formos nebuvimas buvo tik vienas iš motyvų netenkinti pareiškėjo prašymo dėl arešto panaikinimo. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininkui priklausančiame žemės sklype yra nebaigtos statybos VĮ „Registrų centras neregistruotas gyvenamasis namas, Utenos rajono savivaldybė informavo, kad statybą leidžiantis dokumentas gyvenamosios paskirties namui nėra išduotas, įstatymas numato, kad žemės sklypo savininkui priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, todėl, iki bus išspręstas žemės sklype esančio nekilnojamojo turto įregistravimo klausimas, buvo nuspręsta žemės sklypo nerealizuoti, o išieškotojams, kaip suinteresuotiems asmenims, pasiūlyta kreiptis į teismą dėl nuosavybės fakto įregistravimo. Skolininkas UAB „Karkasnamis“ apie nebaigtos statybos gyvenamojo namo areštą buvo informuotas 2020 m. lapkričio 13 d., turto arešto akto neskundė, prieštaravimų dėl areštuoto turto priklausymo nereiškė, antstolei pareikalavus pateikti informaciją apie nebaigto statyti gyvenamojo namo priklausomybę jokios informacijos neteikė. Įregistruotas areštas netrukdo savininkui gauti reikiamus leidimus statybai, įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuotas asmuo – skolininkė UAB „Kaskasnamis“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su pareiškėjo skundu sutinka. Nurodo, kad antstolė A. M. nėra pateikusi skolininkei 2021 m. gegužės 21 d. reikalavimo dėl informacijos pateikimo ir niekada nėra reikalavusi iš UAB „Karkasnamis“ pateikti informaciją bei turimus duomenis apie tai, kam priklauso nuosavybės teisė į UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius VI „Registru centras“ neregistruotus statinius. Sutinka su pareiškėju, kad antstolė viršijo savo kompetencijos ribas pati ex officio pripažindama jai pateiktą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia. Antstolė nėra informavusi skolininko apie A. K. ir G. V. namo areštą jokia forma. Antstolė 2021 m. gruodžio 27 d. Patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą Nr. (0104/20/00248)-SS-99 taip pat nurodo, jog įregistruotas turto areštas netrukdo turto savininkui gauti leidimus reikalingus statybai, įregistruoti šį turtą VĮ „Registrų centras“. Tokie antstolės samprotavimai laikytini kaip piktnaudžiavimas teise. A. K. ir G. V. atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai iš turto, dėl ko galėtų būti taikomas jų turtui areštas. Kitas antstolės motyvas, kurio pagrindo antstolė netenkino A. K. prašymo nuimti areštą nuo jam bei jo partneriui G. V. priklausančių pastatų yra tai, kad šiems pastatams nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl A. K. ir G. V. apskritai nėra laikomi statytojais ir negali siekti įgyti nuosavybės teisės į šiuos statinius, tačiau tokia antstolės argumentacija yra nepagrįsta.

Suinteresuoti asmenys – išieškotojai D. K. ir G. K. pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka. Nurodo, kad sutinka su antstolės argumentu, jog jungtinės veiklos sutarčiai buvo būtina notarinė forma, nes šalys susitarė dėl daiktinės – užstatymo teisės perleidimo, o tokiai sutarčiai pagal Lietuvos Respublikos civilinis kodekso 1.74 straipsnį būtina notarinė forma. Pasirašyta jungtinė veiklos sutartis yra fiktyvi, tikėtina sudaryta tikslu sukčiauti, kadangi 2019 m. kovo 28 d. D. K. ir G. K. bei UAB „Karkasnamis“ buvo sudarę būsimo turto (namo su žemės sklypu) preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2019-01 (pridedama), kuria UAB „Karkasnamis“ įsipareigojo iki 2019-10-01 žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti dvibutį namą, kurio baigtumas 80 proc., ir ½ dalį šio turto perduoti (parduoti) suinteresuotų asmenų (D. K. ir G. K.) nuosavybėn, statybą finansavo suinteresuoti asmenys. Suinteresuotų asmenų žiniomis, pagal analogišką sutartį kitą ½ dalį namo ir žemės sklypo ketino įsigyti T. Č. bei E. Č. (išieškotojai). Skolininkė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, 2020 m. kovo 28 d., suėjus vieneriems metams, sudaryta preliminarioji sutartis, pasibaigė. Suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą dėl statytojui (skolininkei) sumokėtų sumų priteisimo (54 000 Eur), Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-357-755/2020 ieškinį pilnai tenkino. Byloje UAB „Karkasnamis“ teikė atsiliepimą, įmonės vadovas G. V. dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, iš procesinių dokumentų ir skolininkės pozicijos viso proceso metu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių neginčytina, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), su privačiais asmenimis G. K. ir D. K. bei E. Č. ir T. Č. sudarytų sutarčių pagrindu jų mokamas lėšas (statybų finansavimą) statė ir tiek sklypo, tiek statinio savininku buvo bei yra UAB „Karkasnamis“, kuris pastatęs šį statinį įsipareigojo parduoti atitinkamai D. K. ir G. K. bei T. Č. ir E. Č.. Suinteresuotų asmenų preliminarioji būsimo turto pirkimo pardavimo sutartis galiojo nuo 2019-03-28 iki 2020-03-28, o teisminis procesas vyko nuo 2020-05-13 iki 2020-09-30. Viso šių laikotarpių metu nebuvo jokių duomenų apie tai, esą nebaigtas statyti statinys (duomenys neskelbtini), priklauso ar gali priklausyti kitiems tretiesiems asmenims (A. K., G. V.), tai net nebuvo įmanoma, galiojant suinteresuotų asmenų preliminariai sutarčiai, be to, tokios pozicijos niekada, jokia forma net ir vykusio teisminio proceso metu neišsakė ir UAB „Karkasnamis“ ir/ar jo vadovas G. V.. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. (neva Jungtinės veiklos sutarties sudarymo data) nebaigtos statybos gyvenamasis namas jau stovėjo tokiame pačiame baigtumo lygyje, koks yra iki šiol, todėl „partneriai“ negalėjo tartis apie jo būsimą pastatymą, techninio projekto ir statybos leidimo gavimą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą – 242 Eur.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

skundas atmetamas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/20/00248 nustatyta, kad 2020-03-19 antstolei A. M. buvo pateiktas išieškotojų A. B. ir M. B. prašymas priimti vykdymui Utenos apylinkės teismo 2020-03-09 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-415-1055/2020 dėl 8531,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2019-12-18, 192 Eur žyminio mokesčio, 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko UAB „Karkasnamis“ (vykd. b. l. 1-11). Prie antstolės vykdomų išieškojimų prisijungė antstoliai S. O. G., L. J., S. K., iš viso Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis yra vykdoma 18 vykdomųjų bylų dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės UAB „Karkasnamis“.

Antstolė, vykdydama išieškojimą, 2020-04-21 areštavo Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkei UAB „Karkasnamis“ nuo 2018-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklausantį 9600 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas 9472,51 Eur, saugotoju paskirtas G. V. (vykd. b. l. 18-22). 2020-11-13 antstolė surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo neidentifikuotą nekilnojamąjį turtą – nebaigtos statybos gyvenamąjį namą, esantį UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), turto savininku nurodyta skolininkė UAB „Karkasnamis“, saugotoju paskirtas G. V. (vykd. b. l. 33-36). Turto arešto aktas skolininkui UAB „Karkasnamis“ 2020-11-13 išsiųstas jo nurodytu būdu ir adresu vykdymo dokumentams gauti (vykd. b. l. 12, 37). Turto arešto aktas 2020-11-13 įregistruotas turto arešto aktų registre (vykd. b. l. 38, 39). 2021-05-21 antstolė pareikalavo UAB „Karkasnamis“ per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją bei turimus duomenis apie tai, kam priklauso nuosavybės teisė į žemės sklype esančius VĮ „Registrų centras“ neįregistruotus statinius, dėl kokių priežasčių turtas yra neįregistruotas bei kada žadama atlikti šio turto registraciją (vykd. b. l. 290-292). Skolininkė antstolės parašomų duomenų nepateikė. Antstolė, 2021-07-29 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustačiusi, kad nebaigtos statybos namas žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas (vykd. b. l. 293-295), 2021-07-29 patvarkymu dėl informacijos pateikimo nutarė nerealizuoti žemės sklypo iki bus išspręstas žemės sklype esančio nebaigtos statybos nekilnojamojo turto įregistravimo klausimas ir pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės fakto įregistravimo į neregistruotą, nebaigtos statybos statinį bei klausimus, susijusius su nekilnojamojo turto įregistravimu (statybos pabaiga) (vykd. b. l. 296-301). 2021-10-13 UAB „Karkasnamis“ kreipėsi į antstolę prašydama suteikti informaciją, kurioje antstolės vykdomojoje byloje bus vykdomas išieškojimas iš žemės sklypo (vykd. b. l. 307). 2021-10-19 patvarkymu antstolė informavo skolininkę, kad UAB „Karkasnamis“ turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas planuojamas vykdyti tuomet, kai bus įvykdytas 2021-07-29 patvarkymas dėl informacijos pateikimo (vykd. b. l. 308-309). 2021-11-15 UAB „Karkasnamis“ informavo antstolę, kad pastatą žemės sklype 2019-11-26 jungtinės veiklos sutarties pagrindu pastatė A. K., paprašė informuoti, kokia verte yra įvertintas žemės sklypas bei nurodė, kad antstolė nevykdo teismo sprendimo, dėl ko bendrovei daroma žala (vykd. b. l. 313). 2021-11-17 skolininkė pateikė antstolei prašymą pradėti žemės sklypo realizavimo procesą, leidžiant skolininkei pasiūlyti surastą pirkėją (CPK 704 straipsnis), pasiūlė surastus pirkėjus – A. K. ir G. V., kurie 2019-11-26 su skolininku buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį (vykd. b. l. 315-316). Antstolė, gavusi skolininko prašymą, 2021-11-22 patvarkymu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybę, prašydama pateikti informaciją, kam yra išduotas statybą žemės sklype leidžiantys dokumentai (vykd. b. l. 323). Utenos rajono savivaldybės administracija 2021-12-02 pateikė informaciją, kad statybą leidžiantis dokumentas gyvenamosios paskirties pastatui žemės sklype nėra išduotas (vykd. b. l. 325). Pareiškėjas A. K. 2021-12-07 antstolei pateikė prašymą nuimti areštą nuo pastatų, esančių žemės sklype, nurodė, kad 2019-11-26 buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią partneriai UAB „Karkasnamis“, pareiškėjas ir G. V. susitarė žemės sklype pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą, kuris po ½ dalį priklausys pareiškėjui ir G. V., nors šiuo metu nuosavybės teisės nėra įregistruotos, areštuotas nekilnojamasis turtas priklauso pareiškėjui ir G. V. (vykd. b. l. 328-337). Antstolė skundžiamu 2021-12-07 patvarkymu atsisakė pradėti žemės sklypo realizavimo procesą pareiškėjui ir G. V. už 12 000 Eur, netenkino prašymo dėl arešto pastatams panaikinimo ir paprašė vykdymo proceso šalis informuoti antstolę, ar bus naudojamasi CPK 603 straipsnyje nustatyta teise pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jei jis susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Antstolė patvarkyme nurodė, kad klausimai, susiję su žemės sklype esančiu nebaigtos statybos nekilnojamojo turto įregistravimu neišspręsti, turtas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, antstolei pateikta sutartis sudaryta nesilaikant reikalavimo sudaryti ją notarine forma (vykd. b. l. 338-341). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės 2021-12-07 patvarkymo, nurodydamas, kad antstolė be teisinio pagrindo bei viršydama savo įgaliojimus pripažino 2019-11-26 jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, todėl nepagrįstai atsisakė panaikinti areštą nebaigtos statybos statiniui (vykd. b. l. 348-350). Antstolė 2021-12-27 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą persiuntė teismui (vykd. b. l. 351-359).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju antstolė, vykdydama piniginio pobūdžio išieškojimus iš skolininkės UAB „Karkasnamis“, nustatė, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 2020-04-21 turto arešto aktu šį turtą areštavo. Vykdymo procese taip pat buvo nustatyta, kad šiame žemės sklype yra neidentifikuotas turtas – nebaigtos statybos gyvenamasis namas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jei įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.2 straipsnio 2 dalies nuostatas, žemės sklype pastatytas statinys – gyvenamasis, taip pat ir nebaigtos statybos, namas laikytinas nekilnojamuoju daiktu, duomenys apie kurį turi būti įrašomi į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnis). Antstolė, nustačiusi, kad žemės sklypas, kuriame yra statinys, priklauso skolininkei UAB „Karkasnamis“, Nekilnojamojo turto registre duomenų apie šio turto – statinio – įregistravimą ir priklausomybę nėra, pagrįstai šį turtą – ant žemės sklypo esantį statinį – areštavo siekdama užtikrinti skolininkės skolų išieškojimą.

Pareiškėjas teigia, kad žemės sklype esančiam statiniui pritaikytas areštas turi būti panaikintas, kadangi statinys priklauso ne skolininkei UAB „Karkasnamis“, o pareiškėjui ir G. V.. Šią aplinkybę įrodinėja 2019-11-26 pasirašyta UAB „Karkasnamis“, pareiškėjo ir G. V. jungtinės veiklos sutartimi, pagal kurią partneriai įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo pinigus, kitokį turtą, darbą, įgūdžius ir profesines žinias, siekiant bendro tikslo – žemės sklype pastatyti dvibutį gyvenamąjį namą (namo baigtumas – ne mažiau nei 80 proc.), padalinti pastatą į du atskirus turtinius vienetus (butus) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šiuos butus ir pareiškėjo ir G. V. daiktines teises į butus (po ½ dalį) (sutarties 2.1, 3.3.2 punktai). Iš sutarties turinio matyti, kad UAB „Karkasnamis“ įnašą sudaro žemės sklypas (sutarties 3.1.1 punktas), o pareiškėjo ir G. V. – piniginės lėšos, skirtos namo statybai, darbas ir kt., reikalingas vykdant su namo statyba susijusius veiksmus (sutarties 3.1.2 punktas). Šalys numatė, kad partnerių įneštas turtas, taip pat turtas, sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra atitinkamai pareiškėjo ir G. V. nuosavybė (sutarties 3.2 punktas), žemės sklypas po pastatyto pastato teisinės registracijos bus perleistas pareiškėjui ir G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (sutarties 3.3.1 punktas), žemės sklypo pardavimo sutartis už 12 000 Eur bus pasirašoma ne vėliau kaip po 10 dienų po pastato dalinio baigtumo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (sutarties 4.1 punktas). Pagal sutarties 4.2 punktą, pareiškėjas pastato dalinį baigtumą Nekilnojamojo turto registre įsipareigojo įregistruoti per 26 mėnesius nuo pastato statybos leidimo išdavimo momento, o statybos leidimą savo vardu gauti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo sutarties sudarymo momento. Iki žemės sklypo perdavimo pareiškėjo ir G. V. nuosavybėn UAB „Karkasnamis“ neturėjo teisės laisvai disponuoti žemės sklypu (sutarties 4.5 punktas).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 ir kt.). Nurodytose nutartyse išaiškinta, kad naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris atitinka šias sąlygas: 1) investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises; 2) turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) teisėtu pagrindu valdo žemės sklypą, kuriame statomas statinys (ketinama vykdyti statybas).

Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29, 30 punktai).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nurodydamas, kad yra antstolės areštuoto, neidentifikuoto turto - pastatų, esančių UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nepateikė nei viešojo registro duomenų, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka būtų išviešintas nuosavybės teisės į žemės sklype esančius statinius atsiradimo faktas, nei duomenų, kurie jį leistų pripažinti žemės sklype esančio naujo statinio statytoju (pareiškėjui išduotų statybą leidžiančių dokumentų, į statybą investuotų lėšų, įgyvendintų užsakovo teisių, vykdytų statybos darbų). Vykdomojoje byloje esantys bei suinteresuotų asmenų D. K. ir G. K. kartu su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina priešingas pareiškėjo nurodytoms aplinkybes. Utenos rajono savivaldybės administracija 2021 m. gruodžio 2 d. raštu informavo antstolę, kad statybą leidžiantis dokumentas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatui statyti nėra išduotas (vykd. b. l. 325), o suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. pateiktų duomenų matyti, kad žemės sklype namo statybos darbus 2019 m. kovo 28 d. preliminariąja namo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsipareigojusi atlikti skolininkė UAB „Karkasnamis“, suinteresuoti asmenys finansavo namo statybą, statybos darbai buvo pradėti, Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-357-755/2020, kurioje 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu buvo išspręstos 2019 m. kovo 28 d. preliminariąja namo pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo pasekmės ir suinteresuotiems asmenims priteistas 54 000 Eur įsiskolinimas (sumos, skolininkei sumokėtos už namo statybą), skolininkė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbai pagal su G. K. ir D. K. sutartį buvo atliekami, tačiau neužbaigti ir buvo sustabdyti.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad antstolė A. M. be teisinio pagrindo bei viršydama savo įgaliojimus pripažino 2019-11-26 jungtinės veiklos sutartį negaliojančia, cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2008, tačiau iš esmės nenurodo, kodėl nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos sutartis esą buvo sudaryta nepažeidžiant formos reikalavimų. Kita vertus, antstolė A. M. pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi ginti savo teises vadovaujantis CPK 603 straipsniu, t. y. pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo nuosavybės teisę ir apginti savo kaip, jo nurodymu, tikrojo areštuoto turto savininko teises turėtų kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu. Tokioje byloje galėtų ir turėtų būti išsamiai nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su jungtinės veiklos sutarties galiojimu ir (ar) nuosavybės teisėmis į skolininkės UAB „Karkasnamis“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatą. Antstolė A. M. nepažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Priešingu atveju, nesant pakankamo teisinio pagrindo panaikinus areštą, labai tikėtina, kad būtų padaryta nepataisoma žala išieškotojų galimybei atgauti lėšas ar jų dalį iš skolininkės.

Darytina išvada, kad pareiškėjas vykdomojoje byloje (vykdymo procese) antstolei nepateikė duomenų, jog yra skolininkei UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio neidentifikuoto turto - statinių savininkas, todėl antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti šio neidentifikuoto nekilnojamojo turto – nebaigtos statybos gyvenamojo namo areštą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl antstolės 2021 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. S-21-104-29600 atmetamas.

Ginčai, kilę dėl turto, iš kurio išieškoma, priklausymo sprendžiami ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys D. K. ir G. K. atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo pateikta 2019-11-26 jungtinės veiklos sutartis tikėtina suklastota turint tikslą sukčiauti. Kiekvienas asmuo, turintis informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę kreiptis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo instituciją su pranešimu, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuoti asmenys D. K. ir G. K. nurodo, kad patyrė 242 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į skundą parengimą, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

A. K. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo jis prašė panaikinti neidentifikuoto turto – pastatų, esančių UAB „Karkasnamis“ priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), areštą, dėl ko sumažėtų turto, iš kurio galėtų būti išieškomos UAB „Karkasnamis“ skolos išieškotojų, taip pat ir suinteresuotų asmenų D. K. ir G. K. naudai, atmestas, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų – išieškotojų D. K. ir G. K. – interesai byloje yra akivaizdžiai priešingi. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, keliamus klausimus, D. K. ir G. K. priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 2, 4 dalys).

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 510-511 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotų asmenų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarties nuorašą siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, antstolei A. M..

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei A. M. grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0104/20/00248, 0104/20/00679, 0104/20/00261, 0104/20/00805, 0104/20/01288, 0104/20/01109.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja        Jurgita Šimonėlytė