Administracinė byla Nr. eA-2341-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07620-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Irano Islamo Respublikos pilietis S. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 23S96258 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes: (i) duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės; (ii) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė; (iii) pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) nustatytu pagrindu.

3.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui, prašydamas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 19 d. per MIGRIS sistemą išsiuntė pranešimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. birželio 2 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Pareiškėjas nustatytu terminu pateikė Migracijos departamentui visus prašomus dokumentus, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jis turėtų būti panaikintas.

3.2.                      Migracijos departamentas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo ir kitus bendruosius teisės principus, teisės aktų reikalavimus bei pareiškėjo teises. Migracijos departamentas Sprendime turėjo išsamiai ištirti ir pagrįsti kiekvieno iš nurodytų pagrindų buvimą, tačiau to nepadarė.

3.3.                      Pareiškėjas kreipimosi į Migracijos departamentą metu atitiko ir šiuo metu atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti. Pareiškėjas užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus. Šiam faktui pagrįsti pareiškėjas atsakovui pateikė rašytinius įrodymus. Tačiau atsakovo 2023 m. gegužės 19 d. pranešime nurodyti dokumentai, kuriuos atsakovas įpareigojo pareiškėją pateikti, yra pertekliniai. Atsakovas neturėjo pagrindo prašyti pareiškėjo pateikti 2023 m. UAB „Auksinis korys“ (toliau – ir Bendrovė) tarpinio balanso bei pelno nuostolių ataskaitą.

3.4.                      Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinti kriterijai, kuriuos bendrovė turi atitikti kreipimosi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu. Juridiniai asmenys privalo pateikti Juridinių asmenų registrui tik metinį finansinių dokumentų rinkinį, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotiems finansiniams Bendrovės duomenims, t. y. 2022 m. balansui, iš kurio matyti, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis viršijo 28 000 Eur, o pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktame 2023 m. balandžio 30 d. balanse nuosavo kapitalo suma yra mažesnė nei 28 000 Eur dėl svyruojančių įmonės finansinių srautų ir pajamingumo, tačiau tai nekeičia išvados dėl Bendrovės atitikties Įstatymo reikalavimams.

3.5.                      Migracijos departamento Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai baziniai darbo užmokesčio (toliau – ir VMBDU) dydžiai. Pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo 3 darbuotojai, kuriems buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius. Migracijos departamentui, vykdant administracinę procedūrą dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimo, 2023 m. gegužės mėn. pabaigoje 2 darbuotojai paliko Bendrovę. Nuo 2023 m. birželio mėn. Bendrovėje įsidarbino dar vienas darbuotojas, todėl atsakovo Sprendime nurodytas teiginys, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, neatitinka tikrovės. Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė neatitiko reikalavimų dėl darbuotojų skaičiaus ir jiems mokamo darbo užmokesčio, kadangi Bendrovė kreipimosi ir prašymo nagrinėjimo metu šiuos reikalavimus atitiko, o darbuotojų kaita Bendrovėje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Įstatymo reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti.

3.6.                      Migracijos departamentas darė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas turėjo įvertinti aplinkybes, kad: (i) Bendrovės veikla yra ilgalaikė; (ii) Bendrovės veikla realiai vykdoma; (iii) Bendrovė turi visus veiklos vykdymui reikalingus leidimus; (iv) Bendrovė yra žinoma rinkoje, veikia populiariame ir prestižiniame verslo centre „Panorama“; (v) Bendrovės, kaip ir kitų maisto pramonės įmonių veiklai įtakos turėjo COVID-19 pandemija ir taikyti ribojimai, nepaisant to, bendrovė nesustabdė veiklos, atsinaujino ir pritraukė naujus investuotojus.

3.7.                      Atsakovas nepagrįstai pripažino, kad Bendrovės veikla fiktyvi, realiai nevykdoma, o pareiškėjo paaiškinimus vertino kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Pareiškėjas į Bendrovės veiklą investavo didelę sumą, pertvarkė Bendrovės veiklą iš mažosios bendrijos į uždarąją akcinę bendrovę. Verslo planas patvirtina, kad pareiškėjas siekė plėsti Bendrovės veiklą, kurti naujas darbo vietas, atidaryti daugiau maisto tiekimo taškų.

3.8.                      Migracijos departamentas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kokius konkrečiai duomenis atsakovas įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba nėra jo gimtoji kalba, todėl verčiant jo pateiktus paaiškinimus galėjo atsirasti neatitikimai, tačiau tai nepagrindžia nei pareiškėjo teikiamų duomenų neatitikimo tikrovei, nei pareiškėjo siekio suklaidinti atsakovą. Atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė.

3.9.                      Migracijos departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, gero administravimo principo, yra neproporcingas. Atsakovas neindividualizavo pareiškėjo situacijos, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, Sprendimą priėmė formaliai ir paviršutiniškai vertindamas duomenis, neprašė pareiškėjo pateikti papildomų paaiškinimų arba dokumentų. Atsakovas pasirinko neproporcingą priemonę atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, turint omenyje, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį pareiškėjas, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą priėmimo.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1.                      Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančios bendrovės dalyvis ir užsiima bei ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą ir Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas tam, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – ketinimą užsiimti teisėta veikla Bendrovėje, kai iš tikrųjų pareiškėjas yra suinteresuotas tik leidimo laikinai gyventi ir jo suteikiamų teisių gavimu, o ne teisėta veikla Bendrovėje. Dėl to Migracijos departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

5.2.                      Užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas visą leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpį, taip pat ir prieš išduodant leidimą, o nustačius, kad bendrovė ar užsienietis neatitinka minėtų sąlygų, užsieniečio leidimas yra panaikinamas arba atsisakoma jį išduoti. Taigi Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų ir nustačius, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimui priimti, per MIGRIS išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriuo paprašė pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas tuo pačiu buvo informuotas apie tai, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjas – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

5.3.                      Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, įvertino ir aplinkybes, kad nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Bendrovėje buvo įdarbinta tik 1 darbuotoja, taigi Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Ir nors pareiškėjas skunde nurodė, kad sprendimą nutraukti darbo santykius priėmė darbuotojas ir tokiu būdu įvyko natūrali darbuotojų kaita, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėjas (jo įmonė) atitiktų šį reikalavimą.

5.4.                      Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikdamas duomenis apie valstybes, kurios buvo atsisakiusios išduoti vizas ar leidimus gyventi, nuslėpė, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą. Taigi prašymo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tik formaliai siekė ir siekia atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jo atvykimo tikslas yra orientuotas ne į teisėtos veiklos vykdymą Lietuvoje, bet siekį gauti leidimą laikinai gyventi ir įsitvirtinti Šengeno erdvėje. Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Be to, nustatyta, kad UAB „Sanam Cafe“, kurioje pareiškėjas ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones.

5.5.                      Migracijos departamentas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes bei suteikė pareiškėjui galimybę teikti paaiškinimus. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos, todėl atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. S. skundą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkančios bendrovės dalyvis ir užsiima bei ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė su Bendrovės veikla susijusius dokumentus. Migracijos departamentui kilus įtarimų dėl pareiškėjo tikrųjų ketinimų Lietuvos Respublikoje, ir nustačius, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti, 2023 m. gegužės 19 d. per MIGRIS sistemą išsiuntė pareiškėjui pranešimą, prašydamas pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Pareiškėjas kartu su paaiškinimu atsakovui pateikė Bendrovės balanso ir pelno nuostolių ataskaitą. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis sudaro 23 812 Eur ir kad Bendrovėje buvo įdarbinta 1 darbuotoja, nusprendė, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis nei 28 000 Eur), o pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.

8.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatavo, kad vien formalus Įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, jog užsieniečiui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu privalo atitikti Įstatymo nustatytas sąlygas visą leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpį ir prieš išduodant leidimą. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui vizos nebuvo išduodamos kitose valstybėse tuo pagrindu, kad kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo teikiamų duomenų tikrumo, konstatavo, kad šios aplinkybės rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

9.       Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui pagrįstai kilo įtarimų dėl pareiškėjo atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas tik siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

10.       Teismas sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Kaip ir nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

III.

11.       Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus įrodymus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.                      Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi atitiko šiame punkte įtvirtintą reikalavimą dėl bendrovės nuosavo kapitalo vertės, sudarančios 28 000 Eur. Pareiškėjas kartu su pirminiu prašymu atsakovui pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytos Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. Bendrovės balanso „C“ eilutėje nurodoma, kad Bendrovės nuosavas kapitalas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 28 094 Eur. Vadinasi, Bendrovė kreipimosi į atsakovą metu atitiko minėtoje Įstatymo nuostatoje įtvirtintą reikalavimą dėl nuosavo kapitalo dydžio.

12.2.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu – 2023 m. gegužės 24 d. Bendrovės tarpiniu balansu, kadangi jis atspindi vienos dienos situaciją Bendrovėje, o ne konkretų jos veiklos rezultatą už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotiems Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenims. Be to, pareiškėjas prašo pridėti papildomą įrodymą – Bendrovės 2023 m. liepos 31 d. tarpinį balansą, kurio „D“ eilutėje nurodoma, kad Bendrovės nuosavas kapitalas 2023 m. liepos 31 d. sudarė 31 082 Eur.

12.3.                      Pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl bendrovėje dirbančių asmenų skaičiaus ir jiems mokamo užmokesčio bendrai sudarančio ne mažiau kaip 2 paskutinius paskelbtus kalendorinių metų VMBDU dydžius. Teismas ignoravo aplinkybę, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo 3 darbuotojai ir kad darbuotojų skaičius Bendrovėje sumažėjo ne dėl pareiškėjo ar Bendrovės kaltės, o dėl 2 darbuotojų sprendimo nutraukti darbo santykius su Bendrove, kurių sprendimams pareiškėjas neturėjo jokios įtakos.

12.4.                      Pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus leidimo laikinai gyventi išdavimui. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo atitikties nurodytiems reikalavimams, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo pozicija, perkeldamas ją į sprendimą, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

12.5.                      Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, kurio pagalba galėtų nepriekaištingai užpildyti paraišką vizai gauti, dėl to atsakovo nurodyti teiginiai nepagrįstai teismo sprendime buvo įvertinti kaip patvirtinantys pareiškėjo nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą migracijos procedūromis. Aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs Šengeno vizą, vietoje Vokietijos atvyko į Lietuvą, taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti netinkamą pareiškėjo elgesį. Be to, pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tam tikrą laikotarpį lankėsi Vokietijoje pas savo draugus. Tai reiškia, kad pareiškėjo atvykimas į Lietuvą nėra neteisėtas, kadangi Šengeno viza pareiškėjui suteikia teisę keliauti Šengeno erdvei priklausančiuose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą.

12.6.                      Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, informacijos apie tai, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nenurodė, nes nelaikė šios informacijos reikšminga. Jeigu atsakovas būtų pareikalavęs pateikti tokio pobūdžio informaciją, pareiškėjas ją būtų pateikęs, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia pareiškėjo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis.

12.7.                      Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Bendrovė būtų fiktyvi. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovė vykdo realią veiklą ir pareiškėjas aktyviai dalyvauja joje. Todėl teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

13.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 23S96258, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui S. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas nepagrįstai sprendė, jog Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų: Bendrovė kreipimosi į atsakovą metu atitiko minėtoje Įstatymo nuostatoje įtvirtintą reikalavimą dėl nuosavo kapitalo dydžio; prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo 3 darbuotojai, o darbuotojų skaičius Bendrovėje sumažėjo ne dėl jo ar Bendrovės kaltės; nenustatyta, kad Bendrovė būtų fiktyvi. Taip pat, pareiškėjo teigimu, jis nenurodė informacijos apie tai, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, kadangi nelaikė šios informacijos reikšminga.

16.       Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – 2023 m. liepos 31 d. UAB „Auksinis korys“ tarpinį balansą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-1047/2023). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nenustačiusi priežasčių, kodėl šie nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungia prie bylos pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų (ABTĮ 142 str. 3 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėtas dokumentas (2023 m. liepos 31 d. UAB „Auksinis korys“ tarpinis balansas) buvo sudarytas jau po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023).

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų

18.       Įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) reglamentuojama leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, tvarka. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).

19.       Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017; kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė (žr., pvz., 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017; kt.).

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma yra imperatyvi ir jokių išimčių nenustato (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5516-442/2018; kt.). Nagrinėjamoje situacijoje nėra svarbu tai, kiek laiko bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, svarbu tai, kad šis faktas buvo konstatuotas ginčijamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3543-261/2020; kt.).

21.       Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2023 m. kovo 10 d. prašymą, pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, grindžiamą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

22.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė, tuo pačiu ir pats pareiškėjas, iš esmės neatitinka dviejų savarankiškų sąlygų, nustatytų Įstatyme, kurios yra pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra mažesnis kaip 28 000 Eur; Bendrovėje nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. buvo įdarbintas tik vienas darbuotojas. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikdamas duomenis apie valstybes, kurios buvo atsisakiusios išduoti vizas ar leidimus gyventi, nuslėpė, jog Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė jam išduoti Šengeno vizą.

23.       Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Bendrovės nuosavo kapitalo lėšų pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Bendrovės nuosavą kapitalą 2022 metais sudarė 28 094 Eur, tačiau atsakovui 2023 m. gegužės 19 d. pareikalavus papildomų duomenų, pareiškėjas pateikė Bendrovės 2023 m. balandžio 30 d. tarpinį balansą, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. Bendrovės nuosavą kapitalą sudarė 23 812 Eur, taigi pagrįsta Migracijos departamento išvada, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų dėl nuosavo kapitalo dydžio.

24.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 203 m. birželio 4 d. Bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas ir tik nuo 2023 m. birželio 5 d. Bendrovėje buvo įdarbinti du asmenys, tačiau, jo teigimu, kiekvieną mėnesį Bendrovėje dirbančių asmenų skaičius atitiko įstatymo nuostatas, be to, tinkamas darbuotojų skaičius Bendrovėje buvo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo metu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vien neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3048-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019). Taigi, nustačius, kad Bendrovėje nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki 2023 m. birželio 4 d. dirbo tik vienas darbuotojas, nepriklausomai nuo to, kad šis laikotarpis yra pakankamai trumpas ir galėjo nepriklausyti nuo pareiškėjo valios, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo.

25.       Taip pat aptariamu atveju reikšmingais laikytini atsakovo nustatyti faktai, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis (kelis kartus kreipėsi į Europos Sąjungos valstybių narių konsulines ir diplomatines įstaigas dėl Šengeno vizos išdavimo, tačiau jo prašymai buvo atmesti dėl to, kad pateikta informacija laikyta nepatikima ar pateikti duomenys neatitinka tikrovės; jis nuslėpė, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė išduoti jam Šengeno vizą; be to, atsakovas nustatė, jog UAB „Sanam Cafe“, kurioje pareiškėjas ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones). Vertinant Migracijos departamento surinktų duomenų visumą šiuo aspektu sutiktina su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus kriterijus. Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių šias Migracijos departamento padarytas išvadas. Pabrėžtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad jis nesiekė nuslėpti informacijos apie tai, jog Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė jam išduoti Šengeno vizą, o paraišką dėl vizos gavimo galėjo užpildyti netinkamai dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, nurodytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.

26.       Pastebėtina, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis prašymo teikimo metu yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, o Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019).

27.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

28.       Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys

        Egidijus Šileikis