Civilinė byla Nr. e2-452-323/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovams advokatams D. K., A. S.,

atsakovo atstovams advokatams Linui Žukauskui, Renatai Astrauskienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę be tėvo sutikimo, pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama leisti ieškovei be atsakovo sutikimo išvežti šalių nepilnametį sūnų T. M. gyventi į užsienio valstybę bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra sukūrusi naują faktinę šeimą ir su būsimu sutuoktiniu R. Š. bei nepilnamečiu vaiku iš ankstesnės santuokos T. M. ketina kuriam laikui išvykti gyventi į Estijos Respubliką, (duomenys neskelbtini). 2020-07-16 ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo išsivežti jų nepilnametį sūnų T. M. į užsienio valstybę. Tačiau atsakovas 2020-07-23 paprieštaravo sūnaus išvežimui. Pažymi, kad atsakovo V. M. nesutikimas išvažiuoti kartu su sūnumi gyventi į užsienį yra nepagrįstas ir prieštaraujantis vaiko interesams, kadangi vaikas beveik 6 metus nepertraukiamai gyvena su ieškove. Nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų jį psichologiškai neigiamai ir pan. Taip pat nėra duomenų, kad suteikus ieškovei teisę išvežti nepilnametį vaiką gyventi į užsienio valstybę, ieškovė negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į stabilią, saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką ar būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Šiuo metu T. M. lanko (duomenys neskelbtini) tarptautinėje privačioje mokykloje (duomenys neskelbtini). Mokyklos pastatas bei įranga nauji, pamokos vyksta anglų kalba (taip pat yra ir lietuvių kalbos pamokos, kurias veda mokytoja lietuvė), mokyklos diplomas pripažįstamas Lietuvoje, todėl grįžus į Lietuvą nekiltų jokių problemų dėl mokslų/studijų tęsimo. Vaiko sveikata rūpinasi medicinos darbuotojai poliklinikoje (duomenys neskelbtini). T. M. Taline gyvena dviejų aukštų name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tautvydui skirtas atskiras kambarys, kuriame yra didelė spinta, sofa–lova, rašomasis stalas, televizorius, kompiuteris, muzikinis centras, du monitoriai, stalinės lempos, kilimas, kėdė ir kt. Be to, yra didelis kiemas su batutu ir hamaku, šalia pėsčiųjų takas bei dviračiu takas, iki jūros – 300 m. Ieškovė nusprendė kraustytis gyventi į užsienį dėl jos sugyventinio paaukštinimo pareigose. Persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini), šeimos materialinė padėtis pagerėjo. Šalių sūnus ne kartą yra išreiškęs norą vykti į (duomenys neskelbtini).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas nėra įsitikinęs, jog vaiko išvežimas gyventi į užsienį geriausiai atitiktų vaiko interesus. Mato požymius, kad vaiko išvežimas į (duomenys neskelbtini) atsilieps jo ir vaiko tarpusavio santykiams, jų galimybėms artimai bendrauti, aktyviai ir tiesiogiai dalyvauti augančio sūnaus gyvenime ir auklėjime. Nesutinka, kad ieškovės sugyventinio karjera, finansinės padėties gerinimas turi būti daromas jo ir sūnaus santykių sąskaita. Nėra duomenų, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi suteikti sūnui tokias sąlygas užsienyje, kurias ji deklaruoja ir užtikrinti deklaruojamo gyvenimo lygio tęstinumą. Pagal ieškovės pareikštus reikalavimus leisti išvežti sūnų gyventi į užsienį, galiojanti bendravimo tvarka taptų nebeįmanoma. Vaiko išvežimas gyventi į užsienį yra susijęs su papildomais kaštais bendrauti su vaiku norinčiam tėvui. Ieškovė nepateikia savo reikalavimų, kaip faktiškai turėtų būti toliau sprendžiamas tėvo ir vaiko bendravimas, kas padengtų visas su tokiomis kelionėmis susijusias išlaidas. Atsakovas sutiktų pats pasirūpinti savo sūnumi, užtikrinti jam saugias gyvenimo sąlygas, mokimąsi mokykloje, kurioje sūnus mokėsi iki išvykimo į Vilnių 2018 metais, kol ieškovė su savo partneriu gyvens vienoje ar kitoje užsienio valstybėje.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo, ieškinio patenkinimo atveju, prašo pakeisti nustatytą nepilnamečio sūnaus ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią:

1.        Vaiko mokslo metų eigoje ieškovė privalo ne rečiau kaip vieną kartą per 2 mėnesius grįžti su nepilnamečiu sūnumi T. M. arba kitaip organizuoti sūnaus T. M. parvežimą į Lietuvą. Tokio sugrįžimo (parvežimo) metu ieškovė privalo sudaryti atsakovui galimybę matytis su nepilnamečiu sūnumi T. M. ne trumpiau kaip 24 val. Sūnaus atvykimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir parvykimo iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) išlaidos tenka asmeniškai ieškovei.

2.        Tuo atveju, jeigu ieškovė neatveža nepilnamečio T. M. į Lietuvą ar kitaip neužtikrina vaiko parvežimo į Lietuvą ilgiau kaip 2 mėnesius, kaip yra numatyta aukščiau, atsakovas turi teisę pasimatyti ir bendrauti su sūnumi pats atvykęs į (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovas atvyksta į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su sūnumi todėl, kad sūnus nebuvo atvežtas į Lietuvą ilgiau kaip du mėnesius iš eilės, ieškovė privalo padengti atsakovui su tuo susijusias atsakovo išlaidas – kelionės išlaidas pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus ir ne daugiau kaip 2 nakvynių (duomenys neskelbtini) išlaidas ekonominės klasės viešbutyje.

3.        Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi Tautvydu 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei.

4.        Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. tokia tvarka: neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 27 d., poriniais metais - nuo gruodžio 28 d. iki kitų metų sausio 1 d. Sūnaus T. grįžimo iš užsienio į Lietuvą kalėdinėms atostogoms ir vaiko bendravimui su tėčiu Šv. Kalėdų laikotarpiu išlaidas privalo padengti ieškovė.

5.        Ieškovei bet kuriuo kitu metu, išskyrus jau atskirai aptartus atvejus, atvykus su sūnumi paviešėti į Klaipėdą, apie numatomą atvykimo laiką ir viešėjimo trukmę atsakovas turi būti informuojamas ne vėliau kaip prieš 2 dienas, o sūnui atvykus į Klaipėdą atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip pusę dienos abipusiai suderintu laiku.

6.        Ieškovė turi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pranešti atsakovui apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

 Ieškovė teismo posėdyje palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu. Su priešieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad sudėtinga būtų parvežti sūnų savaitgaliui pas tėvą, kadangi kelionė iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą trunka apie 8 val. Tai vaiką išsekintų, be kita ko, kirstųsi su vaiko mokslais. Mano, kad atsakovo ir vaiko susitikimus geriausia planuoti vaiko rudens, žiemos pavasario ir vasaros atostogų metu. Teigia, kad pusę išlaidų, susijusių su vaiko grįžimu į Klaipėdą, turėtų pasidengti pats atsakovas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė, atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.

Teismo psichologė teismo posėdyje paaiškino, kad šalių nepilnametis vaikas T. M. nori likti gyventi (duomenys neskelbtini). Vaikas yra patenkintas gyvenimu (duomenys neskelbtini), turi draugų, neseniai pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. T. M. sutiktų, kad dukart per metus tėvas atvyktų į (duomenys neskelbtini), ar jis pats grįžtų pas tėvą į Lietuvą. Vaikas mato tėvo norą matytis dažniau, tuo džiaugiasi. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikęs vasarą, praleido apie porą savaičių. Santykiai su kitais šeimos nariais – mama, patėviu – irgi yra geri.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad leidimo išsivežti vaiką į užsienį išdavimas ieškovei nepažeistų šalių nepilnamečio vaiko interesų. Vaikas laimingas, patenkintas gyvenimu svetur. T. M. yra pakankamai brandaus amžiaus pareikšti nuomonę šiuo klausimu. Nesutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka. Kelionė savaitgaliais yra labai nepatogi, varginanti. Kadangi vaikas turi nemažai atostogų mokslo metų eigoje, mano, kad susitikimai su skyrium gyvenančiu atsakovu turėtų būti planuojami būtent per vaiko atostogas. Šioje situacijoje gali būti numatyta, kad vaikas privalo keletą iš turimų atostogų privalomai praleisti su tėvu, o dėl kitų – pagal šalių sutarimą ir paties vaiko norus. Nesutinka, kad visa finansinė atsakomybė dėl vaiko parvežimo į Lietuvą būtų perkelta tik ieškovei. Mano, kad atsakovas pagrįstai reikalauja sudaryti sąlygas pasimatyti su vaiku, kai šis kitais atvejais yra grįžęs su ieškove į Lietuvą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14351-897/2014 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 1 punkte susitarė, jog nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, 4 punkte susitarė, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi T. M. ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė įsipareigojo sudaryti visas sąlygas nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo bei informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, 5 punkte susitarė, kad visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečio sūnaus T. M. auklėjimu ir bendravimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu šalių susitarimu. Sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į tai, kad būtų maksimaliai užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatyta konkreti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi T. M..

2020 m. liepos 16 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama leisti išsivežti jų sūnų T. M. gyventi į užsienį, Estijos Respubliką.

2020 m. liepos 23 d. atsakovas raštu atsisakė duoti leidimą ieškovei išsivežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį.

Dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienį nesant vaiko tėvo sutikimo.

CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs ieškovės paaiškinimus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, mano, jog ieškovė įrodė, kad trylikos metų amžiaus vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių.

Pagrindinė ieškovės išvykimo gyventi į užsienį priežastis yra finansinė – jos sugyventiniui buvo pasiūlyta geriau apmokama darbo pozicija. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovės šeima persikraustė į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiek ieškovė, tie ir jos sugyventinis dirba. Šeima įsikūrusi dviejų aukštų gyvenamajame name, kuriame šalių vaikas turi atskirą kambarį. T. M. Taline mokosi privačioje tarptautinėje mokykloje, be to, papildomai studijuoja vokiečių kalbą, lanko krepšinio treniruotes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu. 

Šalių vaikas buvo apklaustas teisme, teismo posėdžio metu išvadą apie vaiko nuomonę pateikė psichologė. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz. byloje Hokkanen v. Finland, nuspręsta, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą. Pabrėžtina, kad T. M. yra patenkintas sudarytomis gyvenimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), nori ir toliau likti gyventi šioje šalyje. Vaikas savo nuomonę ir apsisprendimą reiškė argumentuotai. Nenustatyta, jog aplinkos keitimas daro ar gali daryti ateityje jam socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų.

Teismas nemano, jog išvežus vaiką gyventi į užsienį, bus apribota tėvo teisė bendrauti su vaiku, atsižvelgiant į ankstesnį atsakovo bendravimą, jo intensyvumą. Pastaruoju metu nepilnametis vaikas su tėvu ryšius palaiko telekomunikaciniais įrenginiais, bendrauja kartą per savaitę. Akivaizdu, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovas ir toliau galės palaikyti ryšį su sūnumi telekomunikaciniais įrenginiais. Ieškovė visiškai neriboja, netgi skatina, atsakovą atvykti aplankyti sūnų į Taliną, taip pat neprieštarauja, kad sūnus matytųsi su atsakovu per atostogas. 

Teismas, įvertinęs aplinkybes, gebėjimą suteikti vaikui galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas išsaugoti vaiko identitetą bei užtikrinti bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas ieškovei suteikti leidimą išsivežti nepilnametį sūnų T. M. gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini).

Dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl leidimo su vaiku išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) yra pagrindas keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatytą skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi T. M..

Atsakovas priešieškiniu pateikė nustatytinos bendravimo tvarkos projektą. Išklausius šalių paaiškinimus matyti, jog šiuo atveju kilęs nesutarimas dėl atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 1, 2, 4 punktų. Ieškovė nesutinka, kad šalių vaikas būtų įpareigotas grįžti į Lietuvą pasimatyti su atsakovu savaitgaliais. Teigia, kad kelionė iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą trunka apie 8 val. Tokia kelionė yra nepatogi, sekinanti, be kita ko, neleistų vaikui grįžus deramai pasiruošti jau kitą dieną vyksiančioms pamokoms. Mano, kad vaiko vizitai į Klaipėdą turi būti derinami su vaiko mokslo metų atostogomis. Ieškovė taip pat nesutinka, kad visas išlaidas, atsirasiančias su nustatytinos bendravimo tvarkos įgyvendinimu, būtų įpareigota padengti ji. Šiems ieškovės argumentams teismo posėdyje pritarė ir išvadą teikianti institucija.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismas sutinka su ieškove ir išvadą teikiančia institucija, jog šiuo atveju atsakovas bendravimo tvarkos 1, 2 punktuose nusistatė tokią bendravimo tvarką, kuri patogiausia jam pačiam, visiškai nevertindamas, kokias neigiamas pasekmes tai gali sukelti vaikui. Teismas taip pat sutinka, jog šiuo atveju planuoti skyrium gyvenančio atsakovo ir vaiko susitikimus reikia per vaiko mokslo metų atostogas. Atsakovas pateiktos bendravimo tvarkos 3 ir 4 punktuose aptarė galimą bendravimo tvarką su sūnumi vaiko žiemos ir vasaros atostogų metu. Nei ieškovė, nei išvadą teikiančios institucijos atstovė priekaištų dėl 3, 4 punktų neišreiškė (išskyrus išlaidų padengimą). Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad siūlytina bendravimo tvarka žiemos ir vasaros atostogų metu kirstųsi su vaiko interesais, todėl tvirtintinas atsakovo pateiktas variantas. Ieškovė neprieštarauja, jog sūnus matytųsi su atsakovu ir rudens bei pavasario atostogų metu. Atsakovo pozicija šiuo klausimu nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad esant atsakovo galimybei priimti sūnų ir paties vaiko norui susitikti su tėvu, T. M. turi būti sudarytos sąlygos grįžti į Lietuvą pasimatyti su atsakovu per rudens ir pavasario atostogas. Šių vizitų laiką ir trukmę šalys įpareigotinos suderinti bendrai.

Ieškovė teisme konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos 5, 6 punktais nenurodė. Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimai būti informuotam apie suplanuotus vaiko grįžimus į Klaipėdą ar vaiko kontaktinių duomenų pasikeitimą yra pateisinami, todėl 5, 6 punktai taip pat tvirtintini.

Nagrinėjamoje byloje nors ir prieita išvados, jog įpareigojimas parvežti vaiką pasimatyti su tėvu savaitgaliais neatitinka vaiko geriausių interesų, tačiau to paties negalima pasakyti sprendžiant klausimą dėl atsakovo vizitų į (duomenys neskelbtini). Esant atsakovo valiai ir galimybėms aplankyti sūnų (duomenys neskelbtini), atsakovui bent kartą per du mėnesius, savaitgalį, turi būti sudarytos sąlygos pasimatyti su vaiku.

Pastebėtina, jog atsakovas priešieškinyje neaptarė vaiko parvykimo iš (duomenys neskelbtini) į Klaipėdą, o po to grįžimo iš Klaipėdos į (duomenys neskelbtini) tvarkos. Šiuo atveju ieškovė įpareigotina atvežti sūnų į atsakovo gyvenamąją vietą, tuo tarpu atsakovas, suėjus suplanuoto pasimatymo laikui, privalo parvežti vaiką ieškovės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus tuos atvejus, kada suėjus suplanuoto pasimatymo laikui, ieškovė yra Lietuvoje. Susiklosčius tokiai situacijai, ieškovė pati pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos ir parsiveža į namo.

Pasisakant dėl kelionės išlaidų atlyginimo paskirstymo, manytina, jog įpareigojimas ieškovę padengti atsakovo kelionės išlaidas, susijusias su vaiko parvežimu į (duomenys neskelbtini) neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas pažymi, kad bendraudamas su vaiku atsakovas realizuoja savo teisę matytis su sūnumi, palaikyti su juo ryšį, todėl tai yra paties atsakovo pareiga rūpintis ir išlaidomis, kurias jis patiria įgyvendindamas savo teisę. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina tokia skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi T. M.:

1. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi T. M. vieną mėnesį per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), esant sūnaus T. M. sutikimui. Apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei.

2. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. M. tokia tvarka: neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 27 d., poriniais metais – nuo gruodžio 28 d. iki kitų metų sausio 1 d., esant sūnaus T. M. sutikimui.

3. Esant sūnaus T. M. sutikimui, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi mokslo metų rudens ir pavasario atostogų metu. Atostogų laiką ir trukmę šalys suderina bendrai dvi savaitės iki rudens arba pavasario atostogų pradžios.

4. Atsakovas turi teisę vieną kartą per du mėnesius, savaitgalį, aplankyti sūnų T. M. (duomenys neskelbtini). Apie ketinimą atvykti į Taliną aplankyti sūnų atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip dvi dienos iki suplanuoto vizito. 

5. Ieškovei bet kuriuo kitu metu, išskyrus jau atskirai aptartus atvejus, atvykus su sūnumi paviešėti į Klaipėdą, apie numatomą atvykimo laiką ir viešėjimo trukmę atsakovas turi būti informuojamas ne vėliau kaip prieš 2 dienas, o sūnui atvykus į Klaipėdą atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip pusę dienos abipusiai suderintu laiku.

6. Ieškovė turi ne vėliau kaip per 2 dienas pranešti atsakovui apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

7. 1, 2, 3 punktuose numatytų susitikimų atveju ieškovė privalo pristatyti sūnų atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Pasibaugus suplanuoto pasimatymo laikui, atsakovas privalo parvežti sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą, išskyrus tuos atvejus, kada pasibaigus numatytam bendravimo laikui, ieškovė yra Lietuvoje. Tokiu atveju ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos ir parsiveža į namus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį patenkino visiškai, tuo tarpu priešieškinys buvo patenkintas iš dalies. Atsakovas pagrįstai reiškė reikalavimą pakeisti su sūnumi nustatytą bendravimo tvarką, tačiau pasiūlytas bendravimo tvarkos planas nebuvo patvirtintas pilnai. Atsižvelgiant į patvirtinto atsakovo bendravimo tvarkos plano apimtį, laikytina, jog buvo patenkinta 70 proc. priešieškinio.

Rašytiniais bylos duomenimis ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminio mokesčio, 2 000 Eur už advokatų teisinę pagalbą, iš kurių: 100 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, 200 Eur už teisinę konsultaciją, 1 050 Eur už ieškinio parengimą, 500 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 150 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose - ir 24 Eur dokumentų vertimo išlaidos, iš viso 2 099 Eur.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 200 Eur už advokatų teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas nedetalizavo bylinėjimosi išlaidų, tai yra nenurodė, kuri dalis piniginių lėšų yra už ieškinio parengimą, kuri už priešieškinį ir kuri už atstovavimą teismo posėdžiuose. Šiuo atveju nurodytos atsakovo bylinėjimosi išlaidos padalijamos lygiomis dalimis, pusę jų priskiriant už atsiliepimą į ieškinį, o kitą pusę už priešieškinio parengimą. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš ieškovės priteistina 420 Eur (600 Eur x 70 proc. = 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 099 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įskaitytina atsakovo naudai iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 1 679 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Leisti ieškovei A. M. be atsakovo V. M. sutikimo išvežti šalių nepilnametį sūnų T. M. gyventi į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-248-1032/2020 nustatytą skyrium gyvenančio atsakovo V. M. bendravimo tvarką su sūnumi T. M., ją išdėstant taip:

1. Atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi T. M. vieną mėnesį per vaiko vasaros atostogas (vienu metu arba išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), esant sūnaus T. M. sutikimui. Apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei.

2. Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi T. M. tokia tvarka: neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. iki gruodžio 27 d., poriniais metais – nuo gruodžio 28 d. iki kitų metų sausio 1 d., esant sūnaus T. M. sutikimui.

3. Esant sūnaus T. M. sutikimui, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi mokslo metų rudens ir pavasario atostogų metu. Atostogų laiką ir trukmę šalys suderina bendrai dvi savaitės iki rudens arba pavasario atostogų pradžios.

4. Atsakovas turi teisę vieną kartą per du mėnesius, savaitgalį, aplankyti sūnų T. M. Taline. Apie ketinimą atvykti į Taliną aplankyti sūnų atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip dvi dienos iki suplanuoto vizito.

5. Ieškovei bet kuriuo kitu metu, išskyrus jau atskirai aptartus atvejus, atvykus su sūnumi paviešėti į Klaipėdą, apie numatomą atvykimo laiką ir viešėjimo trukmę atsakovas turi būti informuojamas ne vėliau kaip prieš 2 dienas, o sūnui atvykus į Klaipėdą atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ne mažiau kaip pusę dienos abipusiai suderintu laiku.

6. Ieškovė turi ne vėliau kaip per 2 dienas pranešti atsakovui apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis.

7. 1, 2, 3 punktuose numatytų skyrium gyvenančio atsakovo ir sūnaus susitikimų atveju ieškovė privalo pristatyti sūnų atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Pasibaigus suplanuotam vizitui, atsakovas privalo parvežti sūnų į ieškovės gyvenamąją vietą, išskyrus tuos atvejus, kada suėjus atsakovo ir sūnaus bendravimo laikui, ieškovė yra Lietuvoje. Tokiu atveju ieškovė pasiima sūnų iš atsakovo gyvenamosios vietos ir parsiveža savo gyvenamosios vietos adresu.

Priteisti iš atsakovo V. M. 1 679 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. M..

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė