Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-4675-629-2013].docx
Bylos nr.: I-4675-629/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinė 191745193 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės 191745193 atsakovas
Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 188610666 trečiasis suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba 188608252 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
Kiti klausimai dėl užsieniečių teisinio statuso
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4675-629/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02637-2013-7)

Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 15.2.3.1; 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 18 d.

 

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos V. (O.) K. atstovui advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov), atsakovių Lietuvos valstybės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės atstovui Edvinui Paškevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams Antanui Turčinui ir Vidai Jusiūtei,  trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Linai Jurgelevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. (O.) K. skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos  dėl sprendimo panaikinimo, turtinės žalos priteisimo.

 

n u s t a t ė:

 

Baltarusijos Respublikos pilietė V. (O.) K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir atsakovė, VSAT Vilniaus rinktinė) 2013 m. birželio 28 d. atsisakymą leisti pareiškėjai atvykti kertant sieną Nr. 142-233 (toliau – ir Sprendimas Nr. 142-233), priteisti pareiškėjos naudai patirtas išlaidas (nuostolius) bei bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovė skundžiamą Sprendimą Nr. 142-233, kuriuo atsisakė leisti pareiškėjai įvažiuoti į Lietuvą, motyvavo tuo, kad pareiškėja pagal Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Tarybos 2011 m. kovo 21 d. įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 271/2011 (toliau – ir Reglamentas Nr. 271/2011) pirmą priedą neva yra įtraukta į nacionalinį registrą asmenų, kuriems neleidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, t. y. pareiškėja yra K. V. (?. ?.) / K. O. (?. ?.) Minsko miesto Frunzenskij rajono teismo teisėja, nagrinėjanti V. P. bylą. Tačiau, pareiškėjos teigimu, ji nėra minėto Reglamento Nr. 271/2011 priede nurodytas nepageidautinas ES asmuo.

Pareiškėjos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos institucijos, tarnybos ir jų pareigūnai, įgyvendinami ES reglamentus ir kitus teisės aktus, privalo tinkamai įsitikinti, kad atitinkamos sankcijos ir apribojimai (atsisakymas leisti įvažiuoti į Lietuvą) taikomi būtent tam asmeniui, kuris yra nurodytas jų įgyvendinamame ES teisės akte. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad siekdama kirsti Lietuvos sieną, ji turėjo vienkartinę, nuo 2013 m. birželio 26 d. iki 2013 m. liepos 20 d. galiojančią Šengeno „C“ vizą, už kurią sumokėjo 60 eurų ir kurios dėl skundžiamo Sprendimo Nr. 142-233 nebuvo leista panaudoti. Anot pareiškėjos, atitinkamos pasienio tarnybos (pareigūnai) privalėjo tinkamai ir pagrįstai nustatyti (įrodyti), ar ji yra tas nepageidautinas Lietuvoje (ES) asmuo, o ne pati pareiškėja turi įrodinėti nesanti minėto Reglamento priede nurodytas ES nepageidautinas asmuo.

Pareiškėjos teigimu, tai, kad ji nėra Reglamento Nr. 271/2011 Priede Nr. 1 nurodytas asmuo patvirtina, tai, kad jos asmens duomenys skiriasi nuo minėtos teisėjos asmens duomenų: pareiškėjos tėvavardis yra ?. (liet. I.), o teisėjos – ?. (liet. K.). Be to, teisėjos O. K. paskyrimo (2007 m. spalio 1 d.) ir beveik visą jos buvimo teisėja laikotarpį pareiškėjos pavardė buvo K. de O. (?. ?? O.). Pareiškėja taip pat pabrėžė, jog niekada nėra dirbusi teisėja.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Paaiškino, kad dėl netinkamų pareigūnų veiksmų (neteisėto atsisakymo leisti įvažiuoti į Lietuvą) ji prarado 60 eurų (207,17 Lt) vizos konsulinį mokestį, 60 Lt už autobuso bilietą ir 210 Lt už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.

Atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė atsiliepime (b. l. 81–88) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė paaiškino, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką buvo neįleista todėl, kad, teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus ją pagal VSATIS / Užsieniečių registrą, šioje duomenų bazėje Nepageidaujamų asmenų sąraše atitinkamuose laukeliuose buvo nurodytas tik vardas ir pavardė, „moteris“, sprendimo įvedimo į sistemą data, priežastis „užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ ir pastaba „2011 m. kovo 21 d. ES Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/174/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojimo priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams“, tačiau jokių papildomų duomenų (asmens identifikavimo kodo, asmens paso numerio, gimimo metų ir vietos, fotonuotraukos ar pan.) šiame registre nebuvo ir nėra įtraukta. Pažymėjo, kad Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūnai priimdami sprendimą neįleisti pareiškėjos atvykti į Lietuvos Respubliką vadovavosi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. nustatytų atvykimo sąlygų bei 13 str. nustatytų atsisakymo atvykti sąlygų reikalavimų.

Pažymėjo, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), o rinktinės teisės aktų nustatyta tvarka besąlygiškai privalo vykdyti Departamento priimtus sprendimus ir nedisponuoja informacija, kokia informacijos apimtimi remiantis ši institucija priima sprendimus neįleisti užsieniečių. Paaiškino, kad tikrindami trečiųjų šalių asmenis, kertančius valstybės sieną, pareigūnai privalo naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacine sistema (toliau – ir VSATIS), kuri formuoja užklausas į teikėjų informacines sistemas ir registrus. Nurodė, kad Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos įgaliotas pareigūnas, pasinaudodamas VSATIS duomenų baze, nustatė, kad O. (V.) K. yra įtraukta į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką sąrašą bei priėmė sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką. VSAT pareigūnai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka tikrindami per valstybės sieną vykstančius asmenis (ir transporto priemones) atitinkamuose duomenų registruose atlieka tikrinamųjų asmenų pateiktų asmens dokumentų ir kitų duomenų paiešką ir esant atitinkamiems įrašams, priima sprendimus ir vykdo tolimesnius veiksmus, tačiau nė vienas iš minėtųjų ar kitų galiojančių pasienio tikrinimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų nenustato pareigos (ir atitinkamos tikrinimo procedūros metu atliekamų veiksmų sekos, metodikos) VSAT pareigūnams kvestionuoti atitinkamuose duomenų registruose esančios informacijos apimtis ar duomenų tikrumą. Atsakovės nuomone, dėl Departamento nepakankamai efektyvios veiklos, pagal kompetenciją užtikrinant jam teisės aktų nustatytas funkcijas ir prievoles surinkti (ir atitinkamuose duomenų registruose paskelbti) maksimaliai išsamią informaciją apie ES Tarybos sprendimus uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į šalį ir dėl tokio būtinų duomenų trūkumo VSAT pareigūnai neturi galimybės efektyviai vykdyti jiems teisės aktų nustatytų funkcijų, o būtent kontroliuoti Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionaliniame sąraše esančių asmenų vykimo per valstybės sieną. Atsakovės įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Sprendimą Nr. 142-233 priėmęs kompetentingas viešojo administravimo subjektas, įvertinęs darbo vietoje jam prieinamų ir tarnyboje naudojamų registrų duomenis, savo kompetencijos ribose teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti leisti atvykti pareiškėjai į Lietuvos Respubliką kertant sieną.

Dėl žalos atlyginimo atsakovė nurodė, kad pareiga kompensuoti pareiškėjai padarytą žalą atsirastų tik tokiu atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų. Atkreipė dėmesį, jog 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus rinktinėje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal V. (O.) K. skundą dėl galimai netinkamų Vilniaus rinktinės pareigūnų veiksmų, priimant sprendimą atsisakyti jai leisti atvykti, kertant sieną. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. (O.) K. neįleidimo procedūra buvo vykdoma nusistovėjusia tvarka pagal teisės aktų nustatytą metodiką nuosekliai sutikrinant duomenis (ir įrašus) duomenų registruose su asmens pateiktais dokumentais. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus surinktą faktinę medžiagą ir teisinį reglamentavimą šiuo klausimu konstatuota, kad atlikęs papildomų tikrinamąjį asmenį identifikuojančių duomenų paiešką jam prieinamuose duomenų registruose bei pasinaudodamas ribota prieiga internetiniuose duomenų paieškos resursuose, telefonu šiuo klausimu susisiekęs su „Sirene“ pareigūnais ir negavęs jokios informacijos, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Medininkų PKP ketinantis vykti asmuo yra ne ES oficialiajame leidinyje paskelbto 2011 m. kovo 21 d. ES Tarybos sprendimo 2011/174/BUSP 126 eilutėje įrašytas asmuo, Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos pareigūnas priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti leisti atvykti Baltarusijos Respublikos pilietei V. K. į Lietuvos Respubliką kertant sieną, t. y. disponuodamas jam prieinamos informacijos apimtimi ir veikdamas jam suteiktų įgaliojimų ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų jis priėmė atitinkamą sprendimą todėl, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta faktinių duomenų, jog minėtieji ar kiti VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai tirtų įvykių metu savo kaltais veiksmais padarė tarnybinius nusižengimus, priimtas sprendimas tiriamuose įvykiuose dalyvavusius ir sprendimus priėmusius Vilniaus rinktinės pareigūnus drausminėn atsakomybėn netraukti, nesant tam teisinio pagrindo. Pabrėžė, jog Vilniaus rinktinė nagrinėjamu klausimu veikė taip, kaip privalo veikti pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsiliepime (b. l. 52–57) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsakovė VSAT Vilniaus rinktinė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 76–78) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas nurodė, kad 2011 m. kovo 21 d. ES Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/174/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL 2011 L 76, p. 72), priede eilės Nr. 126 įrašyta K. V. (K. O.). 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL 2010 L 280, p. 18), iš dalies pakeisto Tarybos sprendimu 2011/69/BUSP, 1 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritorijas arba vykimui per jas tranzitu prieduose išvardytiems asmenims. Departamentas paaiškino, kad gavęs 2011 m. kovo 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2011/174/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Tarybos sprendimas 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (OL 2011 L 76, p. 72), 2011 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-12) 18U-224, kuriuo uždraudė V. K. (V. K.) atvykti į Lietuvos Respubliką neapibrėžtą laiką ir įrašė į Sąrašą tokius jos duomenis: vardas – V., pavardė – K., lytis – moteris, galimi asmenvardžiai – O. K.. Pažymėjo, kad minėti duomenys įtraukti vykdant ES Tarybos sprendimus, Sąraše V. K. (O. K.) duomenys įvesti tiksliai pagal minėtuose Tarybos sprendimuose nurodytus duomenis, o pastarieji nėra kitokie (skirtingi) negu pareiškėjos atitinkami duomenys. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog kreipėsi į Tarybą dėl duomenų patikslinimo. Nurodė, kad Departamentas, gavęs Tarybos sprendimą, kuriame būtų patikslinti duomenys, nedelsdamas patikslintų juos ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionaliniame sąraše.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, vadovaudamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai prašė skundą atmesti, vadovaudamiesi atsiliepimuose išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl VSAT Vilniaus rinktinės 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 142-233, kuriuo atsisakyta pareiškėjai leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, teisėtumo ir pagrįstumo bei turtinės žalos pareiškėjai atlyginimo.

Nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinė 2013 m. birželio 28 d. priėmė Sprendimą Nr. 142-233 (b. l. 4–5), kuriuo pareiškėjai Baltarusijos Respublikos pilietei V. K. atsisakė leisti atvykti kertant sieną į Lietuvos Respubliką, kadangi pareiškėja yra asmuo dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti yra įtrauktas į nacionalinį registrą (b. l. 69–71).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia Departamentas. Pagal Taisyklių 5–6 p. į minėtą sąrašą duomenys įrašomi Departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Į sąrašą įrašomi šie užsieniečio duomenys: vardas (-ai); pavardė (-ės); užsienio valstybės suteiktas asmens kodas (jeigu užsienietis atvyko iš valstybės, kurioje asmens kodas yra vartojamas); gimimo data; gimimo vieta; lytis; pilietybė (-ės); nuolatinės gyvenamosios vietos užsienyje adresas (jeigu žinomas); užsieniečio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento pavadinimas; užsieniečio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento serija, numeris, išdavimo data, valstybė, išdavusi šį dokumentą, jo galiojimo laikas;  veido atvaizdas, jeigu jis turimas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. / O. K. į minėtą registrą įtraukta Departamento 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (15/5-12)18U-244 (b. l. 79–80), atsižvelgiant į tai, kad ES Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/174/BUSP IV priede pateiktas Sprendimo 2010/639/BUSP IIIA priedas, kuriame yra 1 str. 1 d. d punkte ir 2 str. 1 d. b punkte nurodytų asmenų sąrašas, iš viso 135 asmenys, tarp jų – V. K. (Minsko miesto Frunzenskij rajono teismo teisėja, nagrinėjanti V. P. bylą) (Nr. 126). Minėtu Departamento sprendimu į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą nuspręsta įrašyti tokius duomenis: vardas – V., pavardė – K., lytis – mot., galimi asmenvardžiai – O. K..

Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 9 str. 2 d. valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas nustato Šengeno sienų kodekso 5 str., kurio 1 d. tarp atvykimo sąlygų yra nustatyti reikalavimai, kad dėl asmens į SIS nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti (d punktas) ar asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl asmens valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (e punktas). Pagal Šengeno sienų kodekso 7 str. 3 d. atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami. Nuodugnius patikrinimus atvykstant sudaro atitikimo Šengeno sienų kodekso 5 str. 1 d. nustatytoms atvykimą reglamentuojančioms sąlygoms patikrinimas, ir tam tikrais atvejais – dokumentų, leidžiančių gyventi ir verstis profesine veikla, patikrinimas. Tai, be kita ko, apima ir patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių. Toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju. Pažymėtina, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 5 str. 1 d. nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 str. 4 d. nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant (Šengeno sienų kodekso 13 str. 1–2 d.).

Tiek pagal UTPĮ 9 str. 2 d, tiek ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 str., asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną kontrolę atlieka VSAT. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 12 p. nustatyta, kad VSAT pareigūnai pasienio kontrolės punktuose, be kitų funkcijų, tikrina asmenų ir transporto priemonių dokumentus, daro juose žymas (12.1 p.) bei tikrina nustatytose įskaitose, duomenų bazėse ir kituose informacijos šaltiniuose duomenis apie kertančius valstybės sieną asmenis ir transporto priemones (12.5 p.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 154 patvirtintos Pasienio tikrinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-143 redakcija) 9.4 p. įtvirtinta, jog išsamaus asmens tikrinimo metu, be kita ko, tikrinama, ar asmuo nėra įtrauktas į užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus, esančius nustatytose įskaitose, nacionalinėse (tarptautinėse) duomenų bazėse ar kituose informacijos šaltiniuose.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju VSAT Vilniaus rinktinė, vykdydama savo pareigą atlikti asmenų, kertančių valstybės sieną, taip kaip to reikalauja Pasienio tikrinimo tvarkos nuostatos, patikrino, ar pareiškėja nėra įtraukta į užsieniečių, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, ieškomų asmenų ar kitus sąrašus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, suvedus į VSAT informacinę sistemą pareiškėjos vardą ir pavardę, sistemoje buvo gautas pranešimas, jog asmeniui, kurio vardas V. K., yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (b. l. 69–71), todėl VSAT Vilniaus rinktinė priėmė skundžiamą Sprendimą Nr. 142-233, kuriuo pareiškėjai atsisakyta leisti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Taigi darytina išvada, kad Sprendimas Nr. 142-233 buvo priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais pagal nustatytas procedūras, remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija. Tačiau bylos duomenys (b. l. 7, 9, 11, 15, 20, 27, 41–42) patvirtina, kad pareiškėja O. K. iš tikrųjų nėra asmuo, nurodytas ES Tarybos sprendime 2010/639/BUSP pateikto sąrašo 126 eilutėje, t. y. V. K. (Minsko miesto Frunzenskij rajono teismo teisėja, nagrinėjanti V. P. bylą).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d., 57 str., teismas nagrinėdamas bylas taip pat vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

Taigi, teismo vertinimu, nors pagal tuo metu VSAT Vilniaus rinktinės turėtus duomenis Sprendimas Nr. 142-233 buvo pagrįstas ir teisėtas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja O. K. iš tikrųjų nėra V. / O. K., kuri įtraukta į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Sprendimas Nr. 142-233 pažeidžia pareiškėjos teises, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, turi būti panaikintas (ABTĮ 89 str. 2 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo sprendimo panaikinimas neužtikrina pareiškėjai galimybės kitą kartą į Lietuvos Respubliką patekti be jokių apribojimų, kadangi VSAT informacinėje sistemoje esant nepatikslintiems duomenims apie Minsko miesto Frunzenskij rajono teismo teisėją V. K., pareiškėjos asmens duomenys vis dar gali sutapti, todėl, norėdama išvengti galimų savo laisvių bei teisių suvaržymo, pareiškėja turėtų kreiptis į Departamentą dėl minėtų duomenų patikslinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat prašo priteisti jai turtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. nustatytai  viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai, priimdami Sprendimą Nr. 142-233, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, nustatytomis procedūromis, rėmėsi VSAT informacinės sistemos pateikta informacija, taigi elgėsi teisėtai, taip kaip pagal įstatymus turėjo veikti / elgtis. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – nėra pagrindo priteisti ir pareiškėjos nurodomą turtinę žalą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes, kaip minėta, VSAT Vilniaus rinktinės veiksmai nepripažintini neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Tenkinti pareiškėjos V. (O.) K. skundą iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės 2013 m. birželio 28 d. atsisakymą leisti pareiškėjai atvykti kertant sieną Nr. 142-233.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                          Milda Vainienė

 

 

Jolita Rasiukevičienė

 

 

Arūnas Kaminskas                                                                     

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys