(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, 

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ atstovui advokatui Jonui Kurlavičiui, 

atsakovės akcinės bendrovės „A plius linija“ atstovui advokatui Daliui Boreikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A plius linija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deiga“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Administravimas ir auditas“ (toliau – nemokumo administratorė), pateikė teismui ieškinį atsakovei UAB „A plius linija“ (toliau – atsakovė), kuriame prašo:

1.1.                      pripažinti negaliojančiu 2020 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas 5 660,14 Eur sumai;

1.2.                      taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovei 5 660,14 Eur;

1.3.                      priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.4.                      priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 iškėlė ieškovei UAB „Deiga“ bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Bankroto proceso eigoje nustatyta, kad bendrovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeistos tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, bendrovė tapo nemoki 2019 m. birželio 30 d. Bendrovė, tapusi nemoki, nepajėgė padengti įsiskolinimų daugeliui kreditorių. Šiai dienai bendrovės bankroto byloje patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma siekia 2 042 641,72 Eur. Šalys 2020 m. balandžio 30 d. sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio skolų užskaitymas 5 660,14 Eur sumai (el. b. l 22, b. t. 1). Susitarime dėl įskaitymo konstatuota, kad atsakovė UAB „A plius linija“ ieškovei BUAB „Deiga“ pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00701 – 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės BUAB „Deiga“ mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Po atlikto tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 541,67 Eur sumą. Anot ieškovės, praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, buvęs BUAB „Deiga“ direktorius 2020 m. liepos 13 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Ieškovės vertinimu, ginčijamas sandoris pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus, kadangi pirmenybė atgauti įsiskolinimą išimtinai suteikta atsakovei. Ginčijamu sandoriu ieškovė neteko 5 660,14 Eur sumos, kuri būtų skirta dengti skolas kitiems kreditoriams. Ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepagerino ieškovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir/ar sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pasak ieškovės, ginčijamu susitarimu dėl įskaitymo buvo sumažinta bendrovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais jos kreditoriais. Susitarimu dėl įskaitymo atsakovei neteisėtai buvo suteikta atsiskaitymo pirmenybė, todėl ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises ir interesus. Ginčijamas susitarimas buvo sudarytas laikotarpiu, kai bendrovės finansinė padėtis buvo kritinė ir ji buvo nemoki, nebevykdė statybos darbų, nebeturėjo užsakymų, nebevykdė atsiskaitymų, darbuotojai įmonėje nebedirbo dėl nemokamo darbo užmokesčio. Ieškovė paaiškino, kad iš 2019 m. birželio 30 d. įmonės balanso matyti, jog įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. sudarė 1 842 738 Eur, o įsipareigojimai siekė 1 990 161 Eur., t.y. bendrų įsipareigojimų suma viršijo įmonės turto vertę. Buhalterinės apskaitos programos duomenimis, iš 1 990 161 Eur bendros įsipareigojimų sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 281 286 Eur. 2019 m. birželio 30 d. ieškovei tapus nemokia, tolesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas buvo iš esmės neįmanomas, jos įsiskolinimai per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. rugsėjo 22 d. padidėjo nuo 1 281 286 Eur iki 2 042 641,72 Eur sumos, kuri šiai dienai bankroto byloje yra patvirtinta kaip bendra kreditorinių reikalavimų suma. Buvusiam ieškovės vadovui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-2792-643/2021 yra pareikštas ieškinys dėl 761 355,72 Eur žalos atlyginimo. Anot ieškovės, sudarius ginčijamą sandorį, atsakovės interesai buvo iškelti virš kitų jos kreditorių interesų, sumažėjo turto ir kartu kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimus, kas sudaro pagrindą teigti, jog ginčo sandoris pažeidė kitų ieškovės kreditorių, kurių vardu ir interesais ad hoc veikia nemokumo administratorius, teises. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę atsiskaitant su atsakove sudaryti susitarimą dėl įskaitymo. Ieškovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio su atsakove, kadangi ji buvo skolininke, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir tokioje situacijoje atliko atsiskaitymus su atsakove. Susitarimo dėl įskaitymo sudarymas ieškovei nebuvo būtinas ir nebuvo ekonomiškai naudingas. Nemokiai ieškovei turėjo būti ir buvo keliama bankroto byla, todėl nebuvo galima vykdyti atsiskaitymų su pavieniais kreditoriais, juo labiau nepagrįstai atsakovei suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ieškovės teigimu, bendrovė sudarydama susitarimą dėl įskaitymo buvo akivaizdžiai nesąžininga, kadangi žinojo, kad turi pradelstų įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, kad toks ginčijamas sandoris pažeis jos kitų kreditorių teises. Ginčijamą sandorį ieškovė sudarė 2020 m. balandžio 30 d., jau būdama nemoki bei dėl didelių negrąžinamų skolų esant areštuotam turtui, prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą. Atsakovė, kaip trečiasis asmuo actio Pauliana kontekste, buvo nesąžininga, kadangi galėjo ir turėjo žinoti apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, žinojo kad ji turi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir yra faktiškai nemoki. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas likus dienai iki įmonės kasos ir sąskaitų arešto 2020 m. gegužės 4 d. (gegužės 1 d., gegužės 2 d., gegužės 3 d. buvo nedarbo dienos). Po susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, nuo 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė daugiau jokių atsiskaitymų nebeatliko (išskyrus mokėjimus už banko paslaugas). 2020 m. balandžio 30 d. banko sąskaitos likutis tesudarė 69,67 Eur, kasoje pinigų nebuvo. Ieškovei 2020 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-11341-944/2020 buvo taikomas areštas 34 601,94 Eur sumai, 2020 m. balandžio 16 d. įregistruotas dar vienas turto arešto aktas 47 686,63 Eur sumai vykdomojoje byloje Nr. 0177/20/00363, išieškojimą vykdė antstolė A. S. Pagal viešai prieinamą informaciją atsakovė turėjo visas galimybes žinoti ir žinojo apie tuo metu buvusią prastą ieškovės bendrovės finansinę padėtį. Ieškovei faktiškai nebevykdant veiklos, negalint tęsti pradėtų darbų ir vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kita sandorio šalis žinodama apie minėtą ieškovės padėtį privalėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai ir nesudarinėti tokio sandorio su nemokia įmone. Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d., o terminas ieškovės sandorių patikrinimui pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 29 d., todėl laikytina, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamam sandoriui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Paaiškino, kad ieškovė UAB „Deiga“ ir atsakovė UAB „A plius linija“ (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvęs pavadinimas UAB „Bajorų linija“) 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. BS 2018/12/10 (toliau – Statybos rangos sutartis 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių adresu Daujoto g. 4, Vilnius, statybos rangos darbus, numatytus sąmatoje ir vadovaujantis darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (Statybos rangos sutarties 2.4 ir 2.5 p.). 2018 gruodžio 10 d. ginčo šalys taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties 1 (toliau – „Papildomas susitarimas 1-1“), pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta Statybos rangos sutarties 1 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas – faktūras. 2019 m. birželio 3 d. ginčo šalys 2019 m. birželio 3 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties 1 (toliau – „Papildomas susitarimas 1-2“), pagal kurį atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka organizuoti, atlikti, užtikrinti tinkamą, savalaikį ir kokybišką gerbūvio įrengimo darbų, išvardintų šio Papildomo susitarimo 1 lokalinėje sąmatoje Nr. 2 atlikimą (el. b. l. 127, 128, b. t.  1). Atsakovė taip pat nurodo, kad ginčo šalys 2019 m. spalio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. BS 2019/10/21 (toliau – „Statybos rangos sutartis 2“), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių adresu Daujoto g. 4, Vilnius, statybos rangos darbus, numatytus sąmatoje Nr. 1 ir vadovaujantis darbų atlikimo grafiku Nr. 2, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos. Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (Statybos rangos sutarties 2 2.4 ir 2.5 p.). 2019 m. spalio 21 d. atsakovė ir ieškovė taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties 2 (toliau – „Papildomas susitarimas 2-1“), pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta Statybos rangos sutarties 2 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas – faktūras. 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė ir ieškovė sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo (atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 30 d. kreditines sąskaitas) buvo konstatuota, kad atsakovė ieškovei pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00701 yra skolinga 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Anot atsakovės, ieškovė atsiskaitė nepilnai, po 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl įskaitymo sudarymo ji atsakovei liko skolinga 541,67 Eur. Jokių ieškovės turto ar sąskaitos areštų ar kitų apribojimų ieškovei ir atsakovei sudaryti šį susitarimą ir atlikti įskaitymą ar kokius nors kitokius mokėjimo pavedimus banke ginčijamo 2020 m. balandžio 30 d. susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu neegzistavo, taip pat ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus, ribojimus ar draudimus atlikti minėtą įskaitymą. 2020 m. spalio 2 d. atsakovė gavo 2020 m. rugsėjo 24 d. ieškovės nemokumo administratoriaus pranešimą apie ieškovei iškeltą bankroto bylą ir atsakovės teisę pateikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės bankroto byloje. 2020 m. spalio 23 d. atsakovė ieškovės nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo, kuriuo informavo nemokumo administratorių, kad pagal buhalterinius duomenis ieškovė jai yra skolinga 541,67 Eur sumą, kuri susidarė ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ir buvo prašoma patvirtinti atsakovei 541,67 Eur finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovės nemokumo administratorius, patikrinęs ieškovės buhalterinius duomenis, sutiko su šiuo atsakovės 541,67 Eur finansiniu reikalavimu ir pateikė Vilniaus apygardos teismui šį finansinį reikalavimą tvirtinti. 2021 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1021- 866/2021 išnagrinėjo bankrutuojančios ieškovės nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, patvirtino atsakovės 541,67 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile. Anot atsakovės, nemokumo administratoriui sutikus ir pačiam, remiantis turimais buhalteriniais ir kitais ieškovės turimais duomenimis, pateikus Vilniaus apygardos teismui atsakovės prašymą dėl finansinio reikalavimo pateikimo ir 2021 vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 išnagrinėjus ieškovės nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, bei 2021 m. vasario 9 d. teismui įsiteisėjusia nutartimi patvirtinus atsakovės 541,67 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile, ieškovė, atstovaujama to paties nemokumo administratoriaus neturi teisės reikšti reikalavimo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurio pagrindu teismas patvirtino atsakovės finansinį reikalavimą ieškovei bankroto byloje. Atsakovė teigia, kad ginčijamas 2020 m. balandžio 30 d. sudarytas susitarimas dėl įskaitymo 5 660,14 Eur sumai buvo atliktas laikantis visų CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, nes abi šalys turėjo sumokėti piniginės lėšas viena kitai. Abiejų šalių reikalavimai buvo konkrečiai ir aiškiai apibrėžti, bei buvo vykdytini – susitarimo dėl įskaitymo 1 p. šalys patvirtino, jog visų prievolių pagal aukščiau nurodytus apskaitos dokumentus įvykdymo terminas susitarimo pasirašymo dienai yra suėjęs. Tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl to, kad šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, kad reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys ir apibrėžti. Atsakovė nurodo, kad sprendžiant actio Pauliana taikymo klausimus, būtina nustatyti, kada atsirado kreditorių, kurių interesų pažeidimas yra įrodinėjamas, reikalavimai, nes tuo atveju, kai šie reikalavimai atsirado po ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo, nėra jokio pagrindo konstatuoti šių kreditorių interesų pažeidimo ir taikyti actio Pauliana instituto. Nemokumo administratorius nevertino ieškovės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų atsiradimo momento (prieš ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymą ar po jų). Atsakovės žiniomis, po 2019 m. birželio 30 d. (nemokumo administratoriaus nustatyto faktinio nemokumo dienos) iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (bankroto bylos iškėlimo ieškovei dienos) ieškovė vykdė normalią ūkinę komercinę veiklą, gavo pajamas, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti būtent ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu buvusios tikrosios ieškovės finansinės būklės, tuo metu buvusio kreditorinių įsipareigojimų dydžio, nėra jokios galimybės nustatyti kreditorių, ieškovės galimybė su kuriais atsiskaityti buvo sumažinta būtent ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu (ne likusiais bankroto procese), todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nepagrįstais teiginiais, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymu buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais jos kreditoriais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes. Nors ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus ir profesionalaus teisininko, ieškinyje (38 p.) nurodo kad „Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovė 2019 metus baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur“ ir teigdama, kad atsakovė turėjo visas galimybes žinoti ir žinojo apie tuo metu buvusią prastą jos finansinę situaciją, nutyli ir teismui specialiai nenurodo, kad 2020 m. balandžio 30 d. ginčijamo sandorio sudarymo dieną, ieškovė juridinių asmenų registrui buvo pateikusi tik 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis (šie duomenys pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 5 d.), kuriuose užfiksuotas ieškovės veiklos rezultatas už 2018 metus – 5 379 833,00 Eur pardavimo pajamos ir 85 311,00 Eur grynasis pelnas. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės ilgalaikį materialųjį turtą sudarė transporto priemonių likutinė vertė (57 917,00 Eur), įrengimai, prietaisai ir įrankiai (9 396,00 Eur), finansinis turtas buvo įvertintas 226 547,00 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vykdomi statybos darbai objektuose (5 objektų nebaigta statyba) – 911 042,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 931 641,00 Eur, iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 11086,00 Eur, mokesčių permokos – 32 597,00 Eur, nuosavas kapitalas sudaro – 325 158,00 Eur. Kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis Juridinių asmenų registrui 2019 m. birželio 5 d. buvo pateikta ir nepriklausomo auditoriaus UAB „Avantus“ (pažymėjimo Nr. 001463) auditoriaus A. K. išvada, kurioje pateikta nuomonė, kad pridėtos ieškovės finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia jos 2018 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal verslo apskaitos standartus (el. b. l. 162 – 168, b. t. 1). Informacija, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis ieškovė 2019 metus baigė fiksuodama 1 020 651 Eur nuostolį, o ilgalaikis turtas per ataskaitinį laikotarpį sumažėjo nuo 293 860 Eur iki 64 015 Eur, Juridinių asmenų registrui buvo pateikta 2021 m. gegužės 21 d., t.y. daugiau negu 1 metai po ieškovės ginčijamo sandorio atlikimo dienos (el. b. l. 169 – 175, b. t. 1). Atsakovės atstovo žiniomis, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. kovo 13 d. kitas ieškovės užsakovas UAB „Saulės era“ pervedė jai 312 544,90 Eur avansu ir papildomai 235 222,07 Eur už faktiškai atliktus ir pagal priėmimo – perdavimo aktus priimtus darbus buvo vykdoma normali ieškovės ūkinė komercinė veikla, todėl ieškovė minėtu laikotarpiu, atsiskaitė su ieškovės subrangovais ir verslo partneriais, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, mokami mokesčiai Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (banko sąskaitos išrašas, el. b. l. 178 – 179, b. t. 1 ). Ieškovė nepateikė duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, taip pat nepateikė duomenų, kad neatsiskaitinėjo su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad iš šio banko sąskaitos išrašo aiškiai matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovė neturėjo jokių apribojimų ar areštų, galėjusių trukdyti jai vykdyti įprastinę komercinę – ūkinę veiklą ir vykdyti atsiskaitymus su verslo partneriais ir darbuotojais, be to, turėjo samdomų darbuotojų, vykdžiusių savo darbo pareigas statybos objektuose ir netgi planavo bendrovės ūkinę veiklą į ateitį, Be to, iš išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė atliko mokėjimo pavedimus už 45 667,19 Eur sumą, nors į sąskaitą tą dieną gavo tik 28 000,00 Eur, vadinasi 2021 m. balandžio 28 d. ji laisvai sąskaitoje disponavo mažiausiai 17 667,10 Eur suma (45 667,19 Eur – 28 000,00 Eur). Ieškovė nepateikė duomenų (banko sąskaitos išrašo nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.), todėl nėra pakankamai duomenų nustatyti faktą, jog jokiems kitiems kreditoriams nebuvo daromi atsiskaitymai. Ginčijamu sandoriu 2020 m. balandžio 30 d. šalys įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 660,14 Eur sumai, ir buvo sumažintas bendras ieškovės kreditorinių reikalavimų balansas. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybes, numatytas CK 6.67 straipsnyje ir lemiančias nesąžiningumo prezumpcijos taikymą. Ieškovė nenurodė ir neįrodė jokių aplinkybių, galinčių sukelti abejones dėl atsakovės argumentų, kad ieškovę ir atsakovę siejo išimtinai statybos rangos teisiniai santykiai, jokių kitų santykių tarp bendrovių, jų dalyvių ar vadovų nebuvo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė ginčijamo sandorio atlikimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovės) kreditorių teises. Ta aplinkybė, kad praėjus beveik 5 mėnesiams po ginčijamo sandorio ieškovei buvo iškelta bankroto byla, pati savaime nėra pagrindas teigti, kad šalys elgėsi nesąžiningai. Atsakovės manymu, būtent ieškovės buvęs vadovas A. P., kuris turi žinoti įmonės būklę, yra atsakingas už įmonės sprendimus, jų verslo logiką, šios priimamų sprendimų rizikos negalima perkelti sąžiningai atsakovei.

5.       Teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartimi nutarta nustatyti byloje pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnio 1 dalis).

6.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.

7.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė tapo nemokia (de jure nemokumas) nuo 2019 m. birželio 30 d. Įmonės turtas 2019 m. birželio 30 d. buvo lygus 1 842 738 Eur, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 142 435 Eur, tai reiškia, kad pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę įmonės į balansą įrašytos turto vertės. 2020 m. liepos 13 d. ieškovės buvęs vadovas A. P. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo, pripažindamas, kad ji yra nemoki pagal 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentus Nuo 2020 m. balandžio 15 d. ieškovei buvo taikomi turto areštai, kurie buvo įregistruoti viešame Turto areštų aktų registre. Ginčijami 2020 m. balandžio 30 d. mokėjimai atlikti atsakovei jau po to, kai ieškovė buvo nemoki (nemokumas tęsėsi jau 10 mėnesių) ir ieškovės turtui buvo taikomi areštai. 2020 m. rugsėjo 14 d. buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą, kuri įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus patikrinęs atsakovės kreditorinio reikalavimo sumą ir sulyginęs ją su ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis nustatė, kad atsakovės finansinis reikalavimas lygus 541,67 Eur. Nei ieškovės nemokumo administratorius, nei teismas nepadarė išvados, kad atsakovės kreditorinio reikalavimo suma ieškovei yra pagrįsta ginčijamu sandoriu. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas sumažino atsakovės finansinio reikalavimo sumą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jos reikalavimas buvo patvirtintas remiantis ginčijamu sandoriu. Anot ieškovės, į bylą pateikti 2019 m. ir 2020 m. pirmojo pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti viešai prienami duomenys rodo buvusią prastą finansinę įmonės padėtį, kuri nuo 2019 m. blogėjo iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kaip nurodyta prieš tai, nuo 2020 m. balandžio 15 d. įmonei buvo taikomi turto areštai, o nuo 2020 m. gegužės 3 d. areštavus jos banko sąskaitas normali įmonės veikla tapo neįmanoma. Ieškovės pateikiamose audito ataskaitose detalizuojamas pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąrašas, pradelsti įsipareigojimai sudarė 1 142 435,00 Eur sumą (el. b. l. 17 – 19, b. t. 2). 2020 m. balandžio 29 d. dieną, t.y. likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo, dar nuo 2019 m. birželio 30 d. kreditoriams IĮ Adam Arkadius Kaminsky Kam bud system, UAB Betono apsaugos sistemos, UAB Eldoradas, V. P., UAB Technuoma, MB Ardela, UAB Raideris, MB Kovo 11, UAB Alytaus hronas, UAB Vamzdynas, UAB Regvalda, MB Vigreta, UAB Gilrinda, Garažų bendrija NEVĖŽIS, UAB Dobeka, R. G., Chopin International Spolka z organiczona odpow, UAB Vilnius town group, UAB Grindys, UAB Karjerai buvo pradelsta 205 682,19 Eur bendra suma ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi Nr.eB2-1021-866/2021 su vėlesniais pakeitimais patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas bendrai 2 042 641,72 Eur sumai. Taigi, ieškovės pradelsti ir bankroto procese patvirtinti kreditorių reikalavimai ginčijamo sandorio sudarymo metu sudarė mažiausiai 205 682,19 Eur sumą (el. b. l. 20 – 25,b. t. 2). Sudarius ginčijamą sandorį ieškovės kreditoriai neteko galimybės gauti bent dalinio savo reikalavimų patenkinimo iš realios jos turto vertės. Pasak ieškovės, atsakovė atsiliepime nenurodė jokio imperatyvo ar sutartinės nuostatos, kuria remiantis būtų privaloma atlikti ginčijamą įskaitymą. Statybos rangos sutarčių X straipsnio 5 punktuose numatyta, kad atsakovė (užsakovas) sulaikys 5 procentus nuo mokėtinos sumos net iki 3 metų nuo baigiamojo darbų akto sudarymo, tai šiuo atveju nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo jokio pagrindo įskaityti pagal sutartis sulaikytas sumas. Anot ieškovės, netgi darant prielaidą, kad ginčijamas sandoris buvo atliktas įskaitant mokėjimus iš pagal statybos rangos sutartis sulaikytų mokėtinų sumų ar pagal transporto paslaugų sutartį, tai visiškai neturi teisinės reikšmės, kadangi atsižvelgiant į actio Pauliana instituto prigimtį ir esmę bei įskaitymo sudarymo aplinkybes ginčijamas sandoris bet kokiu atveju buvo atliktas neteisėtai. Ginčijamas sandoris ieškovei nebuvo nei ekonomiškai būtinas, nei privalomas, nes neužtikrino nei įmonės veiklos tęstinumo, nei atsiskaitymo su kitais įmonės kreditoriais. Atlikus šį įskaitymą, atsakovei nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius. Ginčijamas sandoris buvo atliktas paskutinę dieną iki įmonės banko sąskaitos arešto, kai įmonės turtas jau buvo areštuotas ir įmonė jokios statybinės veiklos nebevykdė. Pareiškimą teismui dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo pateikė pats įmonės vadovas, suprasdamas, kad įmonė yra nemoki ir nebegali tęsti veiklos. Ieškovei, nebegalint ir neketinant tęsti veiklos, ginčijamas sandoris akivaizdžiai neužtikrino jos veiklos tęstinumo. Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad įskaitymo sandorio sudarymą nulėmė ne ekonominis būtinumas ieškovei atlikti šį mokėjimą, o siekis atsiskaityti su atsakove, suteikiant pirmenybę prieš kitus kreditorius, žinant, kad ieškovė yra nemoki ir jai artimiausiu metu bus iškelta bankroto byla. Ginčijamo sandorio metu egzistavo eilė kitų ieškovės kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo susidarę anksčiau ir kuriems pirmiau turėjo būti atlikti mokėjimai, tačiau šie reikalavimai nebuvo padengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė savo atsiliepime nepasisakė, ar prieš sudarydama ginčijamą sandorį ji domėjosi ieškovės finansine padėtimi, o jeigu domėjosi – nenurodė, kokias aplinkybes sužinojo, todėl atsakovė laikytina nesąžininga abiem atvejais, t. y. tiek tuo atveju, jeigu ji domėjosi ieškovės finansine padėtimi, tiek tuo atveju, jeigu nesidomėjo. Atsakovės nurodytas Juridinių asmenų registras nebuvo vienintelis viešai prieinamas patikimas šaltinis, nuo 2020 m. balandžio 15 d. ieškovės turtas buvo areštuotas ir tai atsispindėjo Turto areštų aktų registre, kurio duomenys yra vieši (laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre). Ieškovei, kurios atžvilgiu buvo pritaikytas turto areštas, yra draudžiama atlikti turtinių reikalavimų įskaitymą. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, atliktas nepaisant tokio draudimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu nuo pat sudarymo momento. Ieškovė kartu su dubliku pateikia jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vientisą išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. bei ieškovės kasos knygą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (el. b. l. 51 – 136, b. t. 2). 2020 m. balandžio 30 d., t.y. tą pačią dieną kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, atsakovė į ieškovės sąskaitą 3 mokėjimo nurodymais pervedė iš viso 50 000,00 Eur sumą. Ieškovė iš atsakovės gautą 50 000,00 Eur sumą iš karto 2 mokėjimo nurodymais pervedė UAB „Saulės era“. Atsakovės pagrindiniu akcininku nuo 2015 m. gruodžio 16 d. yra M. Ž., kuriam nuosavybės teise priklauso 66 procentų akcijų. UAB „Saulės era“ vienintelis akcininkas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. taip pat yra M. Ž.. Abi bendrovės registruotos yra tuo pačiu adresu - (-) g. 11-122, Vilnius. Ginčijamo sandorio atlikimo dieną ieškovės banko sąskaitoje buvo tik 70,67 Eur, kas reiškia, jog ieškovė neturėjo jokių finansinių galimybių UAB „Saulės era“ naudai pervesti 50 000,00 Eur sumą, todėl atsakovė iš pradžių pervedėjai reikiamą 50 000,00 Eur sumą, kurią ieškovė iš karto pervedė kitai su atsakove susijusiai ir to paties akcininko kontroliuojamai įmonei UAB „Saulės era“. Vėliau jokie mokėjimai nebebuvo vykdomi, kadangi ieškovės banko sąskaita buvo areštuota. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad atsakovė/jos akcininkas žinojo apie nepatenkinamą ieškovės finansinę būklę ir jos nemokumą, kadangi jei ieškovė būtų buvusi finansiškai pajėgi ir moki, atsakovė nepervedinėtų pinigų ieškovei, kad ši juos iš karto pervestų su atsakove susijusiai įmonei UAB „Saulės era“. Dėl ieškovės UAB „Saulės era“ naudai atliktų mokėjimų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.e2-2985-603/2021 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovė pažymi, kad verslo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės truko pakankamai ilgą laiką, iki atlikto ginčijamo įskaitymo atsakovė buvo parengusi ne vieną raštą, pretenziją ieškovei dėl darbų vėlavimo, netinkamai atliktų darbų ir sutarčių nutraukimo. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tą pačią dieną, kurią atsakovės iniciatyva buvo nutraukta 2019 m. spalio 21 d. statybos rangos sutartis Nr.BS 2019/10/21. Atsakovė, žinodama apie ieškovės sudėtingą finansinę būklę ir faktinį nemokumą, nusprendė nesąžiningai, pasinaudodama galimybe, kitų kreditorių sąskaita atgauti įsiskolinimą. Kaip nurodo pati atsakove savo atsiliepime, sudarydama ginčijamą sandorį ji „pirmiausia veikė savo paties interesais“, visiškai neatsižvelgdama į kitų kreditorių teises ir interesus.

8.       Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.       Atsakovė pateiktame triplike pažymi, kad ieškovės kartu su dubliku 2021 m. spalio 28 d. Vidaus audito vadovo D. R. surašytas dokumentas pavadinimu „BUAB „Deiga“ Nemokumo datos nustatymas iš finansinių, buhalterinių duomenų, bei pirminių dokumentų“ nėra ir negali būti laikomas audito ataskaita, nes šis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų audito ataskaitai kaip dokumentui. Nemokumo administratorius nėra audito įmonė, o jo darbuotojas nėra auditorius. Dokumentą parengė nemokumo administratoriaus darbuotojas, kuris nėra šališkas ir akivaizdžiai yra suinteresuotas pateikto dokumento išvadomis. Atsakovė abejoja, ar jokio asmens nepasirašyti metinės (pusmečio) finansinės ataskaitos dokumentai atitinka tikrovę ir teisingai parodo ieškovės turtą, įsipareigojimus, finansinę būklę, pelną, nuostolius, piniginius srautus. Minėtame dokumentu nėra pateikti jokie jame minimi priedai, kurie yra paminėti šiame D. R. darbe, taigi, lieka neaišku kokius dokumentus šis asmuo iš viso analizavo ir kokiu duomenų pagrindu daro savo išvadas. Atsakovės atstovo manymu, jeigu iš perduotų įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti pradelstus ieškovės įsipareigojimus kreditoriams, tai ir nėra galimybės nustatyti ieškovės tikslios nemokumo datos. Nemokumo administratoriaus darbuotojo nuomone (išvada) dėl nemokumo datos negalima vadovautis, nes pats dokumentas yra nepatikimas, neobjektyvus ir šališkas. Anot atsakovės, ieškovė tikslingai tokio tyrimo nepavedė atlikti atitinkamos kvalifikacijos asmeniui ar įmonei (auditoriui, audito įmonei), nes, kaip nurodyta atsiliepime, ieškovės ankstesnis vadovas A. P. bankroto administratoriui galimai neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (tokiu atveju iš viso nebūtų galimybės nustatyti tikslios nemokumo datos), arba, atlikus ieškovės dokumentų auditą šios bendrovės nemokumo data ženkliai skirtųsi nuo ieškovės nustatytos menamos nemokumo datos. Ieškovės pateiktame dokumente, įvardinto kaip audito ataskaita, nurodytomis išvadomis vadovautis nėra teisinio pagrindo. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovė iš viso neanalizuoja BUAB „Deiga“ vykdytos veiklos ir atsiskaitymų laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. (menamos nemokumo datos) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datos). Ieškovės pateiktas jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir kasos knyga laikotarpiu nuo 2019 m birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. patvirtina akivaizdų faktą, kad ieškovė nuo 2019 m. birželio 30 d. (menamos nemokumo datos) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datos) sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, pilna apimtimi ir be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas ir įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo visus mokesčius valstybei, taigi nebuvo nei ženklų, nei požymių, kad ieškovė susiduria ar netgi gali susidurti ateityje su nemokumo problemomis (išrašas iš tinklapio www.rekvizitai.lt, el. b. l. 151, b. t. 2). Anot atsakovės atlikus ieškovės banko sąskaitos išrašo analizę ir įvertinus oficialius rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovės atstovo teiginys procesiniuose dokumentuose, kad įmonė neva tai „buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019 m. birželio 30 d., ir nemokėjo įmokų Sodrai“ yra akivaizdžiai melagingas, nes neatitinka tikrovės. Ieškovė dublike (1.24 p.) išvardijo 20 kreditorių, kuriems tariamai 2020 m. balandžio 29 d., t.y. likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, buvo pradelsti mokėti atsiskaitymai nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Pastebėtina, kad iškovė nutyli, jog beveik su visais šiais kreditoriais ji laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė daugkartinius pastovius atsiskaitymus, pirko iš jų naujas prekes ir paslaugas, taigi pastoviai keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos šiems kreditoriams sumos. Ieškovė taip pat nenurodo kaip ir kokiu būdu ar iš kokių šaltinių atsakovė turėjo galimybę sužinoti apie ieškovės nemokumą, jei duomenų apie ieškovės skolų šiems kreditoriams dydžius, atsiskaitymo sąlygas, galimai vėluojamus mokėjimus ginčijamo sandorio sudarymo dieną (2020 m. balandžio 30 d.) nebuvo nei su ieškiniu pateiktame Turto arešto aktų registre, nei jokiame kitame registre ar jokioje duomenų bazėje. Atsakovė taip pat nurodo, kad susipažinus su pačios ieškovės pateiktu Turto arešto aktų registro archyvo išrašu apie ieškovę, aiškiai matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo dieną, t.y. 2020 m. balandžio 30 d., Turto areštų aktų registre ieškovės turtui – piniginėms lėšoms nebuvo taikomi jokie areštai (turto arešto aktai, el. b. l. 37 – 68, b. t. 1). Ieškovės sąskaitos areštų ar kitų apribojimų, galinčių drausti šalims sudaryti 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo ir atlikti įskaitymą ar kokius nors kitokius mokėjimo pavedimus banke ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu neegzistavo, taip pat ieškovė neinformavo atsakovės apie jokius finansinius sunkumus, ribojimus ar draudimus sudaryti susitarimą dėl įskaitymo bei jo pagrindu atlikti minėtą įskaitymą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė nurašė atsargų (medžiagų) už 1 747 452,94 Eur sumą (2020 m. balandžio mėn. už 1 698 548,44 Eur). Nei ieškovės nemokumo administratoriaus vadovas N. M., nei jo pasamdytas darbuotojas - Vidaus audito vadovas D. R. niekaip nepaaiškino kokiems konkretiems įmonės tikslams per keturis mėnesius laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės atsargų (medžiagų) buvo nurašyta už 1 747 452,94 Eur. Ankstesnis vadovas A. P. ir buhalterė L. P. K. deklaravo šio ataskaitinio laikotarpio pardavimo savikainą (į kurią pateko ir šie atsargų nurašymai 1 747 452,94 Eur sumai) 1 905 186,00 Eur sumai, tuo tarpu deklaravo pardavimo pajamas tik 1 199 053,00 Eur sumai. Minėti aukščiau asmenys visas ieškovės atsargas (medžiagas) sukauptas per visą šios įmonės veiklos laikotarpį nuo pat 2011 metų ir panaudotas iki 2020 metų, tiesiog visiškai nepagrįstai nurašė praktiškai per vieną kalendorinį mėnesį (2020 m. balandis), taip fiktyviai dirbtinai padidindami ieškovės patirtus nuostolius 2020 metais su tikslu, kad ieškovei UAB „Deiga“ būtų keliama bankroto byla kaip nemokiai įmonei. Anot atsakovės nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė, sudarydama 2020 m. balandžio 30 d. susitarimą dėl įskaitymo būtų žinojusi apie ieškovės nemokumą ir juo labiau apie jai galimai ateityje keliamą bankroto bylą.

10.       Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

11.       Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

12.       Liudytojas A. P. 2022 m. birželio 7 d. posėdyje parodė, kad nuo 2014 m. spalio iki 2020 m. rugsėjo buvo ieškovės BUAB „Deiga“ vadovas. Paaiškino, kad ieškovę ir atsakovę nuo 2015 m. iki 2020 m. siejo rangos teisiniai santykiai. Liudytojo teigimu, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymai buvo įprasta praktika tarp bendrovių visu sutartinių santykių laikotarpiu. Anot liudytojo, ieškovė 2020 m. balandžio pabaigoje buvo jau nelabai funkcionali, atleidinėjo darbuotojus. Liudytojas dėl byloje 2020 m. balandžio 30 d. ginčijamo susitarimo nurodo, kad galimai, pagal susiformavusią praktiką tarp bendrovių, buvo atliktas eilinis priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitymas. Liudytojas taip pat paaiškina, kad 2020 m. pavasarį atlikus finansinę atskaitomybę paaiškėjo, jog įmonės finansinė padėtis sudėtinga, tikslios datos kada įmonė tapo nemoki negalėjo įvardinti. Liudytojas patvirtina, kad 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo diena) jam buvo žinoma apie įmonės turto (žemės sklypo) areštą, įmonės sąskaita nebuvo areštuota. Paklaustas atsakovės atstovo apie kitus sandorius ir finansines operacijas, patvirtino, kad 2020 m. balandžio 29 d. mokėjo už prekes ir vykdė atsiskaitymus su kitais įmonės kontrahentais. Liudytojo teigimu, visi ieškovės kontrahentai elektroniniu paštu buvo informuoti apie susidariusią sunkią finansinę padėtį, tikslios datos, kada informavo, įvardinti negalėjo. Liudytojas nurodo, kad 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės nurašytas turtas (medžiagos) už 1 747 452,94 Eur, nes tai buvo statybos projektų sąnaudos. Paaiškino, kad kiekvieno statybos projekto metu kaupiasi sąnaudos, t. y. perkamos paslaugos, medžiagos, mokami atlyginimai ir pan. ir visa tai yra laikoma įmonės turtu. Baigus statybos objektą ar jo etapą, patirtos sąnaudos, panaudotos to objekto gamybai, yra nurašomos. Liudytojas sutiko su teiginiu, kad nuo 2019 m. birželio 30 d. įmonė BUAB „Deiga“ tapo nemokia.

Ieškinys netenkintinas.

I. B. nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

13.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020, iškėlė UAB ,,Deiga“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB ,,Administravimas ir auditas“; nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 22 d.

14.       Ieškovės teigimu, atliekant bendrovės bankroto procedūras nustatyta, kad bendrovės nemokumas nebuvo savalaikis, buvo pažeistos tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Anot ieškovės, bendrovė tapo nemokia 2019 m. birželio 30 d. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki, turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams, todėl ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, nes pirmenybė atgauti įsiskolinimą nepagrįstai buvo suteikta išimtinai atsakovei. Susitarimo dėl įskaitymo sudarymas niekaip nepagerino bendrovės finansinės padėties, neužtikrino galimybės jai atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais kreditoriais. Nemokumo administratorės manymu, esant visoms actio Pauliana sąlygoms, ginčijamas susitarimas dėl įskaitymo pripažintinas negaliojančiu.

15.       Atsakovė nesutinka su jai pareikštu reikalavimu bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti, todėl nėra pagrindo ginčijamo sandorio pripažinimui negaliojančiu šiuo teisiniu pagrindu. Teismas iš esmės sutinka su tokia atsakovės pozicija.

16.       Visų pirma, pažymėtina, kad actio Paulina institutas – tai specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriui yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

17.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Kadangi actio Pauliana instituto taikymas yra susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

18.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys UAB „Deiga“ ir UAB „A plius linija“ (iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvęs pavadinimas UAB „Bajorų linija“) 2018 m. gruodžio 10 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių Daujoto g. 4, Vilniuje, statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo apmokėti ieškovei už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (Priedas Nr. 2). Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (Statybos rangos sutarties 2.4 ir 2.5 p.). Šalys UAB „Deiga“ ir UAB „A plius linija“ 2018 m. gruodžio 10 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties, pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys 5 procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta Statybos rangos sutarties priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas-faktūras (Priedas Nr. 3). Šalys UAB „Deiga“ ir UAB „A plius linija“ 2019 m. birželio 3 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties, pagal kurį atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo nustatytais terminais ir tvarka organizuoti, atlikti, užtikrinti tinkamą, savalaikį ir kokybišką gerbūvio įrengimo darbų atlikimą (Priedas Nr. 4). Šalys UAB „Deiga“ ir UAB „A plius linija“ 2019 m. spalio 21 d. sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų Nr. 5, 6, 7, 8 ir 9, esančių Daujoto g. 4, Vilniuje, statybos rangos darbus, numatytus Priede Nr. 1, Sąmatoje ir vadovaujantis Priedu Nr. 2 – Darbų atlikimo grafiku, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus pagal darbų priėmimo perdavimo aktus ir kitus būtinus atsiskaitymui dokumentus per 30 kalendorinių dienų nuo akto pasirašymo dienos (Priedas Nr. 5). Sutartyje numatyti statybos rangos darbai buvo vykdomi nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. spalio 30 d. (Statybos rangos sutarties 2 2.4 ir 2.5 p.). Šalys UAB „Deiga“ ir UAB „A plius linija“ 2019 m. spalio 21 d. taip pat sudarė papildomą susitarimą prie Statybos rangos sutarties 2, pagal kurį ieškovė atsakovei įsipareigojo kompensuoti statybvietės valdymo išlaidas, kurios sudarys penkis procentus nuo darbų kainos, kuri nurodyta Statybos rangos sutarties 2 priede Nr. 1. Papildomame susitarime šalys susitarė, kad atsakovė šias išlaidas išskaičiuos iš ieškovei mokėtinų sumų už atliktus darbus pagal atsakovės pateiktas atitinkamo dydžio PVM sąskaitas-faktūras (Priedas Nr. 6).

19.       Kaip minėta, 2020 m. balandžio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė ieškovei pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00702 yra skolinga 1 429,25 Eur, o pagal 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą DEG 00701 yra skolinga 4 230,89 Eur, iš viso 5 660,14 Eur. Ieškovės mokėtina suma atsakovei pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą APL 164 sudarė 6 201,81 Eur. Po atlikto tarpusavio skolų užskaitymo ieškovė liko skolinga atsakovei 541,67 Eur sumą. Atsakovė BUAB „Deiga“ nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl 541,67 Eur finansinio reikalavimo pateikimo patvirtinimo. BUAB „Deiga“ nemokumo administratorė, patikrinusi bendrovės buhalterinius duomenis, sutiko su šiuo atsakovės 541,67 Eur finansiniu reikalavimu ir pateikė Vilniaus apygardos teismui šį finansinį reikalavimą tvirtinti. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1021-866/2021 buvo patvirtintas atsakovės UAB „A plius linija“ 541,67 Eur finansinis reikalavimas.

20.       Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. buvo vienas kitos skolininke ir kreditore. Šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, nes abi šalys turėjo sumokėti piniginės lėšas viena kitai. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo iš esmės nėra. Abiejų šalių reikalavimai buvo konkrečiai ir aiškiai apibrėžti, bei buvo vykdytini. Taigi, abi šalys pagrįstai ir teisėtai, esant visoms CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytoms įskaitymo sąlygoms, įskaitė aukščiau mokėtinas sumas, kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 5 660,14 Eur sumai, ir po atlikto įskaitymo, ieškovė liko įsiskolinusi atsakovei 541,67 Eur. Būtent tokio dydžio atsakovės finansinis reikalavimas ir buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi.

21.       Kaip matyti iš ieškovės pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenų laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir kasos knyga už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d., UAB „Deiga“ nuo 2019 m. birželio 30 d. (ieškovės nurodyta nemokumo data) iki 2020 m. balandžio 30 d. (ginčijamo sandorio sudarymo data) sudarinėjo įvairias statybos rangos sutartis su užsakovais, pilna apimtimi ir be jokių apribojimų vykdė statybos rangos darbus, pirko iš trečiųjų asmenų statybines medžiagas ir įvairias paslaugas, samdė subrangovus, priminėjo į darbą darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, nuomos mokesčius už automobilius, avansus būsimiems pirkimams, mokėjo absoliučiai visus mokesčius valstybei ir Sodrai, taigi nebuvo jokių požymių, kad bendrovė susiduria ar netgi gali susidurti ateityje su nemokumo problemomis. Remiantis atsakovės pateiktu išrašu iš tinklapio www.rekvizitai.lt, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. ieškovė UAB „Deiga“ neturėjo jokių skolų Sodrai. Nurodyti duomenys ir kiti byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės argumentus, kad UAB „Deiga“ buvo sunkioje finansinėje padėtyje jau nuo 2019 m. birželio 30 d. bei nemokėjo įmokų Sodrai.

22.       Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovės pateikta Audito ataskaita, kuria ji grindžia bendrovės nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu, nėra pagal Audito įstatymo 2 straipsnyje numatytus reikalavimus parengta Finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją. Teismo vertinimu, nemokumo administratorei nėra paneigta teisė atlikti įmonės finansinių duomenų analizės bei teikti jos pagrindu padarytas išvadas, susijusias su įmonės nemokumo momento atsiradimu, pradelstų finansinių įsipareigojimų nustatymu ir kitomis aplinkybėmis. Nors ieškovė pateiktomis išvadomis grindžia įmonės kreditorių teisių pažeidimą sudarius ginčijamą įskaitymo sandorį, tačiau su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovė, finansinių įmonės dokumentų tyrimas atliktas nesivadovaujant pirminiais apskaitos dokumentais, todėl yra abejonės dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo; antra, prie ieškovės atliktos ataskaitos nėra pateikti jokie minimi priedai, todėl neaiški analizuotų dokumentų apimtis; be to, taip pat kaip teisingai pastebėta, ataskaitoje pateikta išvada - ,,vadovaujantis protingumo principu ir Civiliniu kodeksu, jei nenurodytas skolos apmokėjimo terminas sutartyje ar sąskaitoje-faktūroje, skola nuo jos atsiradimo termino turi būti apmokėta per 30 dienų, po šio termino skola laikoma pradelsta“ – nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis, tuo labiau nustatinėjant įmonės nemokumo datą.

23.       Ieškovės teigimu, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo 20 kreditorių, kuriems neva tai likus vienai dienai iki ginčijamo sandorio sudarymo dienos, buvo pradelsti mokėti atsiskaitymai nuo 2019 m. birželio 30 d. ir šių kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė beveik su visais šiais kreditoriais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. vykdė daugkartinius pastovius atsiskaitymus, pirko iš jų naujas prekes ir paslaugas, taigi pastoviai keitėsi ieškovės įsipareigojimų šiems kreditoriams apimtis ir mokėtinos šiems kreditoriams sumos. Remiantis Turto arešto aktų registro archyvo išrašo duomenimis, tik vieno iš minėtų kreditorių – 2021 m. kovo 5 d. UAB „Vamzdynas“ prašymu buvo areštuotas ieškovės UAB „Deiga“ nuosavybės teise priklausantis konkretus identifikuotas turtas – nekilnojamojo turto objektai, esantys Ukmergės r. sav., Pivonijos sen., Krikštėnų k., Beržų g. 5A, bet nebuvo areštuotos jokios ieškovės piniginės lėšos ir/ar kitas turtas. Teismas, įvertinęs kitus byloje esančius Turto arešto registro duomenis, sprendžia, kad 2021 m. balandžio 30 d. ginčijamo sandorio sudarymo dienai Turto registre nurodyti apribojimai nedraudė ieškovei ir atsakovei sudaryti susitarimą dėl įskaitymo, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės nepagrįstais teiginiais, kad ieškovės kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymu buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su jau tuo metu buvusiais (ir likusiais bankroto procese) sąžiningais ieškovės kreditoriais.

24.       Atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti duomenys patvirtina faktines aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo CK 6.66 straipsnio prasme privalėjo sudaryti tiek pagal Statybos rangos sutartis, tiek ir dėl susidariusių faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, įskaitymas nepažeidė kitų kreditorių interesų, nes buvo atliktas iš pagal Statybos rangos sutartis atsakovės sulaikytos 5 sąskaitoje-faktūroje nurodytos ir pagal Statybos rangos sutartis ieškovei mokėtinos sumos, taip ir iš ieškovės su atsakove sudarytos transporto paslaugų (krovinių vežimo) sutarties, pagal kurią atsakovė, turėdama krovininį automobilį biriems kroviniams pervežti, ieškovei į statybvietę atvežė statybos rangos ir gerbūvio darbų atlikimui pagal Statybos rangos sutartis reikalingą žvyrą, akmens skaldą ir smėlį. Atsakovė privalėjo atlikti ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo, siekdama užtikrinti savo ūkinės veiklos vykdymo tęstinumą ir savo kreditorių turtinius interesus. Tokiomis aplinkybėmis nurodyti atsakovės veiksmai, vertinant iš jos pozicijos, atitiko protingo asmens elgesio standartus. Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, darytina išvada, kad atsakovė privalėjo atlikti ginčijamą susitarimą dėl įskaitymo dėl susidariusių faktinių aplinkybių.

25.       Pažymėtina, kad ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2018 m. UAB „Deiga“ Finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, kuriuose užfiksuotas ieškovės veiklos rezultatas už 2018 metus – 5 379 833,00 Eur pardavimo pajamos ir 85 311,00 Eur grynasis pelnas. UAB „Deiga“ 2018 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2018 metais UAB „Deiga“ veiklą vykdė Lietuvoje ir pagrindinės pajamos bei grynasis pelnas uždirbti vystant komercinės paskirties pastatų statybą. 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ dirbo 46 darbuotojai. UAB „Deiga“ 2018 m. gruodžio 31 d. ilgalaikį materialųjį turtą sudarė transporto priemonių likutinė vertė (57917 Eur), įrengimai, prietaisai ir įrankiai (9396 Eur), finansinis turtas buvo įvertintas 226 547 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (vykdomi statybos darbai objektuose (5 objektų nebaigta statyba) – 911 042,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos –931 641,00 Eur, iš anksto sumokėtas pelno mokestis – 11 086,00 Eur, mokesčių permokos – 32 597,00 Eur, nuosavas kapitalas sudaro – 325 158,00 Eur. Tuo tarpu ieškinyje nurodyti 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Deiga“ Finansinės atskaitomybės, balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, kuriais iš esmės ir grindžiamas ieškinys dalyje dėl atsakovės nesąžiningumo, buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui tik 2021 m. gegužės 25 d., t.y. daugiau nei 1 metams po ieškovės ginčijamo sandorio sudarymo dienos (2020-04-30 d.), todėl šie duomenys atsakovei jokiu būdu niekaip negalėjo būti žinomi ginčijamo sandorio atlikimo dieną.

26.       Taigi, nors ieškovė formaliai ir tvirtina, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog UAB „Deiga“ yra nemoki įmonė ir ginčijamas įskaitymas pažeidė ieškovės kreditorių teises, tačiau tokie jos argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nepateikta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė, sudarydama su ieškove susitarimą dėl įskaitymo ir atlikdamas ginčijamą įskaitymą, bent apytiksliai žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Deiga“ turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį tuo metu (CPK 178 straipsnis). Vien tik aplinkybė, kad UAB „Deiga“ ginčijamo susitarimo dėl įskaitymo sudarymo metu galimai turėjo kitų kreditorių, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Nesant ginčijamo įskaitymo nesąžiningumo kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos, nėra pagrindo pripažinti ginčijamą įskaitymą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

28.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteistinas 3 660,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, atlyginimas. Šių atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ir pagrindas yra tinkamai pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

29.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ (juridinio asmens kodas 302589632) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A plius linija“ (juridinio asmens kodas 303424548) 3 660,25 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė