Civilinė byla Nr. 2A-1784/2012
Proceso Nr. 2-56-3-00526-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
36.2; 121.21;126.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Armuva“ veiklos pabaigos civilinėje byloje Nr. B2-1295-527/2012.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2010 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Armuva“ bankroto bylą. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pripažinti UAB „Armuva“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto.
BUAB „Armuva“ administratorius V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl BUAB „Armuva“ pabaigos. Nurodė, jog BUAB „Armuva“ bankroto byloje yra patvirtinti visų kreditorių galutiniai finansiniai reikalavimai. Bankroto administratorius pardavė visą įmonės turtą, dalinai atsiskaitė su BUAB „Armuva“ pirmos ir antros eilės kreditoriais ir atliko kitus veiksmus, numatytus LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 ir 32 straipsniuose. Kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos administratorius pateikė teismui įmonės 2011-11-11 likvidavimo aktą, 2011-11-14 trumpalaikio turto nurašymo aktą ir LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-01-09 pažymą Nr. AR5-5. Taip pat nurodė, jog 2011 m. lapkričio 11 d. buvo sušauktas BUAB „Armuva“ kreditorių susirinkimas, į kurio darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl įmonės pabaigos ir įmonės likvidavimo akto tvirtinimo, tačiau kreditoriui AB „Swedbank“, turinčiam 45,95 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų, balsavus prieš, nutarimas šiuo klausimu priimtas nebuvo.
BUAB „Armuva“ kreditorius ,,Swedbank“, AB pateikė prieštaravimus, prašydamas administratoriaus prašymą atmesti. Nurodė, jog nėra pasibaigusios bylos, kuriose dalyvauja BUAB ,,Armuva“, t.y. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5366-345/2011 pagal „Swedbank“, AB reikalavimą dėl 71 428,61 EUR skolos priteisimo iš atsakovų V. A., A. M., R. A. ir G. M. (BUAB „Armuva“ laiduotojų) ir šių asmenų ieškinys „Swedbank“, AB dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja ir BUAB „Armuva“. Kadangi, pasibaigus BUAB „Armuva“ ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs jos prievolės „Swedbank“, AB (CK 6.128 str.), tai pasibaigs ir šalutinės prievolės, t. y. V. A., A. M., R. A., G. M. laidavimai. Dėl šios aplinkybės iki tol, kol įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5366-345/2011, nėra galimybių pripažinti, kad BUAB „Armuva“ veikla pasibaigė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu administratoriaus prašymą tenkino. Teismas nusprendė BUAB „Armuva“ veiklą laikyti pasibaigusia ir išregistruoti BUAB „Armuva“ iš Juridinių asmenų registro ĮBĮ 32 str. 5 ir 6 d. nustatyta tvarka kaip likviduotą dėl bankroto.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administratorius pateikė teismui visus įstatymo numatytus dokumentus (ĮBĮ 32 str. 4 d.), t. y. įmonės 2011-11-11 likvidavimo aktą, 2011-11-14 trumpalaikio turto nurašymo aktą ir LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-01-09 pažymą Nr. AR5-5, darė išvadą, jog nėra pagrindo nepriimti sprendimo dėl įmonės pabaigos ir dėl jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 str. 5 ir 6 d.). Dėl kreditoriaus argumento, kad negalima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, kol neišnagrinėta ir neįsiteisėjo sprendimas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012, teismas nurodė, kad šioje byloje jokie reikalavimai bankrutuojančiam trečiajam asmeniui BUAB ,,Armuva“ nekeliami, teismo nuomone, aplinkybė, kad pagrindiniam bankrutavusiam skolininkui yra priimamas sprendimas dėl jo pabaigos, negali užkirsti kelio kreditoriui baigti realizuoti savo teises, kylančias iš laidavimo sutarčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu kreditorius „Swedbank“ AB prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo BUAB „Armuva“ administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra neteisėtas ir nepagrįstas, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012, kurioje trečiuoju asmeniui, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja BUAB „Armuva“ , dėl šių priežasčių:
- Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jo teisės ir pareigos neperduodamos kitiems asmenims, jo teisnumas ir veiksnumas, tame tarpe, civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi. Tokiu atveju neįmanomas juridinio asmens interesų gynimas ir jo atstovavimas teisme.
- CK 6.82 str. 1 d. numato, kad jei kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Skolininką išregistravus iš Juridinių asmenų registro, būtų neįmanoma įgyvendinti šio CK reikalavimo.
- Pagal CK 6.76 str. 2 d., laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, kuri pasibaigia, pasibaigus ar pripažinus negaliojančia pagrindinę prievolę. Taigi, pasibaigus BUAB „Armuva“ ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs jos prievolės kreditoriui „Swedbank“ AB ir kartu laiduotojų prievolės šiam kreditoriui. Atitinkamai, kol neįsiteisėjo sprendimas dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų, nėra galimybių pripažinti, kad BUAB „Armuva“ veikla pasibaigė.
- Teismas nesilaikė šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-808/2010).
- Administratoriaus veiksmai, siekiant išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro, pripažintini nesąžiningais ir pažeidžiančiais bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. 2011-11-11 BUAB „Armuva“ kreditorių susirinkimas nepritarė, jog BUAB „Armuva“ veikla būtų baigta ir įmonė būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Atsiliepimu į kreditoriaus „Swedbank“, AB apeliacinį skundą atsakovo BUAB „Armuva“ administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012 reikalavimai BUAB „Armuva“ nepareikšti, todėl teismo sprendimas šioje byloje BUAB „Armuva“ teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-808/2010, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
- ĮBĮ neįpareigoja administratorių gauti įmonės kreditorių susirinkimo pritarimą ar įpareigojimą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos ir likvidavimo akto patvirtinimo. Šis klausimas nepriskirtas ĮBĮ 23 str. nurodytiems klausimams, priskirtiems kreditorių susirinkimo kompetencijai. Tai yra administratoriaus tiesioginės pareigos, numatytos ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. Be to, ĮBĮ numato, kad bankroto procedūros turi būti baigtos ne vėliau kaip per 2 metus.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byloje pagal apeliacinį skundą nagrinėjama, ar teisėtai ir pagrįstai teismas nusprendė dėl įmonės veiklos pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kaip likviduotos dėl bankroto.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė UAB „Armuva“ bankroto bylą, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutarė pripažinti UAB „Armuva“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto. BUAB „Armuva“ bankroto administratorius 2012 m. sausio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos.
Vadovaujantis bankroto procesą reglamentuojančiu LR Įmonių bankroto įstatymu, teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 str. 3 d.). ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus, t.y. likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Byloje yra nustatyta, kad BUAB „Armuva“ bankroto administratorius teismui pateikė 2011-11-11 įmonės likvidavimo aktą, 2011-11-14 trumpalaikio turto nurašymo aktą ir LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-01-09 pažymą Nr. AR5-5. Šie dokumentai įrodo, kad nebeliko įmonės turto, kuris galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimams tenkinti, o tai atitinkamai leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Armuva“ įmonės pabaigos, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu.
Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės dviem argumentais: pirma, apelianto nuomone, sprendimas dėl įmonės pabaigos nepagrįstas, nes nėra įsiteisėjęs sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja BUAB „Armuva, antra, BUAB „Armuva“ kreditorių susirinkimas nėra priėmęs nutarimo dėl įmonės veiklos pabaigos.
Dėl sprendimo įmonės veiklą laikyti pasibaigusia ir įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, kai nėra užbaigta civilinė byla dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, laidavusių už įmonės, kuriai vėliau buvo iškelta bankroto byla, prievolių vykdymą
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas neįvertino aplinkybės, jog nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, dalyvauja BUAB „Armuva“. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, kurie laidavimu užtikrino UAB „Armuva“ įsipareigojimų apeliantui įvykdymą. Apeliantas nurodo, kad, pasibaigus UAB „Armuva“, ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs UAB „Armuva“ kaip pagrindinio skolininko prievolės apeliantui, tad atitinkamai pasibaigs ir šalutinės prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, nusprendus įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, kol neišnagrinėta civilinė byla dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, nukentėtų jo teisėti interesai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Įmonių bankroto teisinis reglamentavimas lemia, kad iškėlus skolininkui bankroto bylą visi skolininko skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais (ĮBĮ 16 str.), todėl atsiranda kreditoriaus teisė reikšti reikalavimą skolininko bankroto byloje ir/arba laiduotojui, o laiduotojui atsiranda pareiga įvykdyti savo šalutinę prievolę (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pagrindiniam skolininkui UAB „Armuva“ iškėlus bankroto bylą, kreditorius AB „Swedbank“, siekdamas išsiieškoti skolą, pareiškė reikalavimus tiek UAB „Armuva“ bankroto byloje, tiek laiduotojams atskiroje byloje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, AB „Swedbank“ ieškinys Kauno apygardos teisme gautas 2010-06-11, (civilinė byla Nr. 2-1034-528/2011). Laiduotojams Vilniaus apygardos teisme 2011-04-18 pareiškus ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (civilinė byla Nr. 2-5366-245/2011), Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-28 nutartimi šios civilinės bylos buvo sujungtos, civilinę bylą Nr. 2-1034-528/2011 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-5366-345/2011 ir perduodant jas kartu nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Šioje byloje 2012-03-30 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kuris, jį apskundus, šiuo metu yra neįsiteisėjęs. Teisėjų kolegijos nuomone, kreditorius savo pažeistas teises šiuo atveju gynė tinkamai, t.y. pareiškė reikalavimą laiduotojams kaip solidariems bendraskoliams dar iki pagrindinio skolininko pabaigos, t.y. kol pagrindinio skolininko prievolė kreditoriui dar nebuvo pasibaigusi, todėl vėlesnis pagrindinio skolininko likvidavimas, išregistruojant jį iš Juridinių asmenų registro ir atitinkamai pagrindinio skolininko prievolės pabaiga (CK 6.128 str. 3 d.) šiuo atveju neturėtų daryti įtakos laiduotojų prievolių galiojimui. Priešingu atveju būtų paneigta laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo paskirtis ir tikslas, būtų nepagrįstai pažeidžiami teisėti kreditoriaus interesai. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 konstatavęs, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, esant situacijai, kai įmonėje nebeliko turto ir atlikti visi veiksmai, reikalingi įmonės išregistravimui iš registro, sprendimo dėl įmonės pabaigos nepriėmimas vien dėl to, kad nėra pasibaigusi civilinė byla, kurioje sprendžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų, kai pagrindinio skolininko pabaiga šiuo atveju nelemtų laidavimo pabaigos, o bankrutavusiai įmonei toje byloje nėra pareikšta jokių reikalavimų, neatitiktų bankroto procesui keliamų operatyvumo, efektyvumo ir ekonomiškumo tikslų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą BUAB „Armuva“ veiklą laikyti pasibaigusia ir ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, nors nėra pasibaigusi civilinė byla, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, dalyvauja ši įmonė.
Dėl sprendimo įmonės veiklą laikyti pasibaigusia ir įmonę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, kai nėra priimtas bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu
Apeliantas nurodo, kad administratoriaus veiksmai, siekiant išregistruoti įmonę iš Juridinių asmenų registro, pripažintini nesąžiningais ir pažeidžiančiais bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nes 2011-11-11 BUAB „Armuva“ kreditorių susirinkimas nepritarė, jog BUAB „Armuva“ veikla būtų baigta ir įmonė būtų išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ 23 straipsnis, išvardinantis kreditorių susirinkimo teises, nenumato teisės spręsti dėl įmonės pabaigos. Įstatymas taip pat nenumato, kad administratorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl įmonės veiklos pripažinimo baigta ir įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, privalo gauti kreditorių pritarimą. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nesieja su kreditorių susirinkimo nutarimu šiuo klausimu. Įstatymas numato, kad teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Iš šių ĮBĮ nuostatų darytina išvada, kad teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimui formalus kreditorių pritarimas nėra būtinas. Be to, iš 2011-11-11 BUAB „Armuva“ kreditorių susirinkimo protokolo (t. II, b.l. 39-40) matyti, kad 3-iuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ ir 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl likvidavimo akto patvirtinimo“ nutarimai nebuvo priimti vieninteliam kreditoriui AB „Swedbank“ balsavus „prieš“. Remiantis aukščiau pateiktu apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu, kad įmonės pabaiga šiuo atveju neturi įtakos laidavimo prievolėms, laikytina, kad teismo sprendimas BUAB „Armuva“ veiklą laikyti pasibaigusia, nors kreditorių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu nebuvo priimtas, neprieštarauja nei ĮBĮ normoms, taip pat nepažeidžia ir kreditoriaus AB „Swedbank“ teisių ir interesų, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės veiklos pabaigą ir pagrįstai priėmė sprendimą išregistruoti BUAB “Armuva” iš Juridinių asmenų registro kaip likviduotą dėl bankroto. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Rimvydas Norkus
Alvydas Poškus