Civilinė byla Nr. e2-101-867/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01407-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.1.5.1.2.2.; 2.2.2.9.; 3.1.9.6.; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,

dalyvaujant ieškovui S. P., jo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės atstovei advokatei Linai Šimei,

tretiesiems asmenims R. P., jos atstovui advokatui Ramūnui Kazlauskui, V. L., A. D., G. L., A. T., K. Š., A. S.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovėms D. B. – D. ir E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei dėl juridinio asmens teisinės formos, dėl juridinio asmens registro duomenų pakeitimo, dėl juridinio asmens 2018-05-25 ataskaitinio susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkime priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, dėl juridinio asmens valdybos 2017-07-24 posėdyje priimto sprendimo patvirtinti „Dokumentų ir kitos informacijos pateikimo tvarką” pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys G. L., E. L., V. L., A. S., R. P., notarė V. K., notarė V. K., S. J., R. P., J. J., P. P., A. D., D. P., J. S., P. S., K. Š., R. Š., G. Š., P. T., A. T., R. V., A. U., R. P. (P. P. teisių perėmėja), K. P., R. P. ir L. K., A. S. (A. S. teisių perėmėja), išvadą teikianti institucija Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės teisinė forma, kuri šiuo metu registruota kaip kooperatinė žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas) - yra žemės ūkio bendrovė ir Bendrovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymu, bet ne Kooperatinių bendrovių įstatymu, kol neatitinka jame numatytų būtinų kooperatinėms žemės ūkio bendrovėms taikomų reikalavimų; pakeisti Bendrovės registro duomenis Juridinių asmenų registre, registre nurodant, kad Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė veikia kaip žemės ūkio bendrovė, Bendrovės pavadinimas iš “Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė” keičiamas į “Kretingalės žemės ūkio bendrovė”, iš pavadinimo pašalinant žodį “kooperatinė, teisinė forma - žemės ūkio bendrovė; pripažinti neteisėtu atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2018 m. gegužės 25 d. įvykusį ataskaitinį visuotinį narių susirinkimą ir pripažinti negaliojančiais 2018 m. gegužės 25 d. ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus; pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017 m. gegužės 24 d. valdybos posėdyje patvirtintą „Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarką” ir šią Tvarką atitinkamai panaikinti; pranešti VĮ “Registrų centras” Juridinių asmenų registrui apie teisme iškeltą civilinę bylą, susijusią su Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisine forma ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2019-09-10 ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus ir patikslintu ieškiniu prašo: 

1. Pripažinti, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės teisinė forma, kuri šiuo metu registruota kaip kooperatinė žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas), pagal faktiškai vykdomą veiklą yra žemės ūkio bendrovė ir bendrovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymu, ir:

1.1. Įpareigoti bendrovės administracijos vadovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti ir atlikti visus įstatymuose numatytus veiksmus, kurie būtini dėl bendrovės teisinės formos pakeitimo į žemės ūkio bendrovės teisinę formą;

1.2. Bendrovės administracijos vadovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti administracijos vadovą sumokėti 300,00 Eur baudą į ieškovo S. P. sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atlikti įstatyme numatyti veiksmai dėl bendrovės teisinės formos pakeitimo, pasibaigimo;

2. Pripažinti neteisėtu atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2018-05-25 įvykusį ataskaitinį visuotinį narių susirinkimą ir pripažinti negaliojančiais 2018-05-25 ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus;

3. Pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtintą “Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarką” ir šią tvarką atitinkamai panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodo, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovė jau daug metų veikia kaip žemės ūkio bendrovė, bendrovė neveikia kaip kooperatyvas, jos tikrasis ir esamas tikslas nėra skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Bendrovėje nėra narių prekių ir paslaugų apyvartos. Bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro beveik 100 procentų visų realizavimo pajamų – ji yra žemės ūkio bendrovė. Bendrovė parduoda tik savo pagamintą/užaugintą produkciją, suteikia paslaugas klientams, bet ne savo nariams, ji faktiškai veikia kaip žemės ūkio bendrovė. Be to, ji, kaip žemės ūkio bendrovė, nors teisinė formos pavadinimas toks ir nėra, Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovė nėra pripažinta ir žemės ūkio kooperatine bendrove, gauna dotacijas iš Europos Sąjungos. Tai, kad bendrovė veikia kaip žemės ūkio bendrovė, patvirtina ir kitas faktas - ji neatitinka kooperatinei bendrovei keliamų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme, ji neatitinka ir kooperatinės žemės ūkio bendrovės, tokia ji niekada nebuvo pripažinta Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, nes ir negalėtų būti tokia pripažinta dėl neatitikimo įstatymo reikalavimams. Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovėje kaip ir žemės ūkio bendrovėje, yra ir nariai, ir pajininkai, jų teisės ir pareigos numatytos bendrovės įstatuose, yra atskiri narių ir pajininkų registrai. Tačiau pagal šiai dienai bendrovės registruotą teisinę formą – kooperatinę bendrovę (kooperatyvą) - taip negalėtų būti. Kooperatinėje bendrovėje (kooperatyve) visi steigėjai privalo būti nariais, įstatyme įtvirtintos tik narių teisės ir pareigos. Taigi bendrovė ir šiuo atveju veikia ir atitinka Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas dėl dalyvių rūšių – narių ir pajininkų. Nėra teisinga ir normali situacija, kai bendrovės nariai G. L., E. L. ir V. L., kurie iš esmės vienašališkai įtakoja bendrovės valdymą, tam, kad bet kokia kaina išlaikytų bendrovės valdymą išimtinai savo rankose, taiko dvigubus standartus, kiek tai susiję su valdymo teisėmis, susirinkimų sušaukimu, balsavimo teisių suteikimu, neteisėtai taiko Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių įstatymą, o kiek tai susiję su bendrovės kasdiene veikla – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymą. Tuo atveju, jei laikytume, bet taip nėra, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovė yra kooperatyvas ir atitinka šio juridinio asmens veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas ir veikia kaip kooperatyvas, 2018-05-25 įvykęs ataskaitinis susirinkimas yra pripažintinas neteisėtu, o bendrovės narių priimti nutarimai - naikintini. Bendrovė pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ registruotą jos statusą yra kooperatyvas ir tuomet turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių įstatymu, kuriame aiškiai įtvirtinta – bendrovėje visi yra tik nariai, turintys balso teisę. Tačiau Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovėje šiuo metu taip nėra. O nėra todėl, kad tai būtų neparanku L. šeimai, nes jie prarastų balsų daugumą. Bendrovėje yra apie 60 tariamų pajininkų (ne narių), kurie yra neteisėtai eliminuoti iš bendrovės valdymo, jiems neteisėtai panaikintos sprendžiamojo balso teisės. Šiuo metu į organizuojamus susirinkimus yra šaukiami tik 6 bendrovės nariai. Ieškovas laiko, jog 2018-05-25 įvykęs ataskaitinis susirinkimas turi būti pripažintas neteisėtu, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 8 straipsniu, susirinkime nebuvo kvorumo, todėl visi šame susirinkime priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad bendrovė yra žemės ūkio bendrovė ir jai taikomas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymas, susirinkime priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes kitoks balsų skaičiavimas būtų sudaręs galimybes priimti ir kitokius sprendimus. Nurodo, kad bendrovės valdybos 2017-07-24 posėdyje priimtu sprendimu patvirtinta Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarka yra neteisėta ir naikintina, nes iš esmės varžo narių įstatyme įtvirtintas teises, t. y. pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 11 straipsnio nuostatas (jei jis bendrovės veiklai būtų taikomas), tiek Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo 8 straipsnio nuostatas - nariui gauti bet kokią informaciją apie bendrovės veiklą, tame tarpe, sandorius ir turtą. Yra nustatyta tokia dokumentų gavimo tvarka, jog be teismo įsikišimo narys negali gauti jokios (-ių) dokumento (-ų) kopijos (-ų) iš bendrovės. Nėra normali situacija, kai taip neprotingai siekiama bet kokia kaina varžyti ir pažeidinėti narių teises, įtvirtintas įstatymuose.

Atsakovė Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad bendrovės teisinė forma yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), ji veikia pagal Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas nenustato, kad teismas galėtų tam tikrų juridinio asmens dalyvių prašymu pertvarkyti juridinį asmenį, t.y. pakeisti jo teisinę formą, nesant kitų dalyvių valios. Atsakovė negali būti pripažinta žemės ūkio bendrove dar ir todėl, kad netenkina žemės ūkio bendrovės sąvokos – bendrovė nėra nei privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė, nei sudarius steigimo sandorį fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. 1998-03-30 steigiant bendrovę jos steigėjai buvo aiškiai išreiškę valią steigti ne žemės ūkio bendrovę pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymą, o kooperatyvą pagal Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Bendrovės pavadinime yra ir bendrovės veiklos pobūdis – žemės ūkio, ir būtini žodžiai – kooperatinė bendrovė. Kadangi teisiniu požiūriu nėra įmanomas juridinio asmens pertvarkymas teismo sprendimu, tai atitinkamai nėra teisinio pagrindo įpareigoti bendrovės administracijos vadovą atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų keičiama bendrovės teisinė forma. Patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti vadovą atlikti „visus įstatymuose numatytus veiksmus“ yra nekonkretus, neaiškus, neapibrėžtas, todėl neįvykdomas. Bendrovės administracijos vadovas nėra patrauktas atsakovu į bylą, todėl teismas sprendimu negali nustatyti pareigų ir gresiančios baudos ne atsakovui. Be to, ieškovo reikalaujamos baudos dydis visiškai neatitinka protingumo reikalavimų bei nėra pagrįstas. Nurodo, kad bendrovės 2018-05-25 ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas ir organizuojamas laikantis bendrovės įstatuose nurodytos tvarkos. Bendrovės įstatų 6.11 punkte yra nustatyta, kad bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ bendrovės narių. 2018-05-25 bendrovės nariais buvo 6 asmenys – G. L., E. L., V. L., R. P., S. P. ir A. S.. 2018-05-25 visuotiniame narių susirinkime dalyvavo penki nariai (G. L., E. L., V. L., S. P. ir A. S.), taip pat kai kurių narių atstovai advokatai. Todėl 2018-05-25 ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime buvo kvorumas, sudaręs sąlygas susirinkimui vykti ir sprendimams priimti. S. P. ir jo atstovas advokatas Ramūnas Kazlauskas aktyviai dalyvavo 2018-05-25 ataskaitiniame narių susirinkime ir pats ieškovas S. P. balsavo sprendžiant kiekvieną darbotvarkės klausimą. Nurodo, kad Informacijos teikimo tvarka yra skirta ne informacijos teikimo apribojimui, bet informacijos teikimo reglamentavimui, kurios projektą bendrovė gavo iš kito kooperatyvo – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“. Bendrovė turėjo teisę nustatyti informacijos teikimo pajininkams tvarką ir šia teise pasinaudojo. Ieškovas S. P. turi visas galimybes susipažinti su bendrovės dokumentais ir informacija, informacijos teikimo tvarkoje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas nėra teikęs bendrovei pasiūlymų, alternatyvių informacijos teikimo tvarkų projektų. Tai patvirtina, kad ieškovas nėra linkęs konstruktyviai bendradarbiauti su bendrove, ir sąmoningai inicijuoja ginčus, siekiant daryti bendrovei spaudimą. Ieškovas iš esmės ginčija atsakovės įstatų teisėtumą, tačiau yra praleidęs ieškinio senaties terminą įstatų ginčijimui. Pagal civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tokiems ieškiniams yra taikomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas žinojo apie atsalvės įstatus ir pats balsavo už 2004 m. ir 2012 m. įstatų redakcijas, ieškovui buvo žinoma ir paskutinė atsakovės įstatų redakcija, tačiau per įstatymo nustatytą terminą neginčijo jų, todėl yra pagrindas atmesti ieškovo ir trečiojo asmens R. P. samprotavimus dėl atsakovės įstatų neteisėtumo.   

Tretieji asmenys G. L., E. l., A. S. ir V. L. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovė buvo įsteigta atsižvelgiant į politinę ir ekonominę situaciją Lietuvoje, nes buvo siekta gauti SAPARD paramos. Atsakovė įsteigta tarp dviejų fizinių ir vieno juridinio asmens, tai yra tarp Žemės ūkio bendrovė „Kretingalė“, R. P. ir V. L.. 2002 m. į atsakovę buvo priimti papildomi nariai, o 2020-08-2 Žemės ūkio bendrovė „Kretingalė“ buvo atleista iš Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės narių, kadangi buvo likviduota. Visi Žemės ūkio bendrovė „Kretingalė“ nariai ir pajininkai tapo atsakovės pajininkais, nes kitoks sprendimas nebuvo galimas, nes būtų turėjusi grąžinti Žemės ūkio bendrovės „Kretingalė“ pajinį įnašą, o tokios galimybės nebuvo , nes atsakovė turėjo daug skolinių įsipareigojimų bankams. Siekiant išvengti atsakovės bankroto buvo nutarta visus Žemės ūkio bendrovė „Kretingalė“ pajininkus padaryti atsakovės pajininkais. 2004-07-09 buvo patvirtinti ir naujieji atsakovės įstatai, pagal kuriuos atsirado pajininkai (ne nariai), kuriems pagal įstatus buvo suteikta teisė tapti atsakovės nariais (pateikus prašymą), gauti dividendus, dalyvauti susirinkimuose ir kita, tik jie neturėjo balsavimo teisės. Mano, kad ieškovas klaidina teismą, kad atsakovė yra nekooperatinė bendrovė, tai, kad atsakovė nėra pripažinta kooperatine žemės ūkio bendrovė neįrodo, kad ji veikia ne kaip kooperatinė žemės ūkio bendrovė. Nurodo, kad teismas be pateis juridinio asmens dalyvių valios išreiškimo negali pakeisti juridinio asmens teisinės formos.

Tretieji asmenys R. P., S. J., R. P., J. J., P. P., D. P., J. S., P. S., K. Š., R. Š., G. Š., P. T., A. T., R. V., A. U., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 

Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuometinis Kretingalės žemės ūkio bendrovės vadovas G. L. turėjo tinkamai atstovauti ir ginti visų Kretingalės žemės ūkio bendrovės pajininkų interesus, laiku ir tinkamai teikti informaciją apie bendrovės veiklą, narių teises ir pareigas, o ne veikti savanaudiškais tikslais rūpinantis vien tik savo šeimos interesais. 2002-08-02 sprendimą priėmė ne visų pajininkių susirinkimas, o nariai, t. y. L. ir jiems pavaldūs nariai, tokio sprendimo nebuvo įmanoma užginčyti, nes niekas apie jį nebuvo informuotas. Buvo sąmoningai ir sistemingai siekiama užvaldyti visų pajininkų turtą. 2019-12-08 pateikė prašymą dėl įstojimo į bendrovės narius, tačiau jokio atsakymo neturi.

Išvadą teikianti institucija Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė nėra buvusi pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvų), nes jie nėra gavę atsakovės prašymo ir kitų reikalingų dokumentų.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

2019-10-14, 2019-10-17 ir 2019-10-24 teisme buvo gauti trečiųjų asmenų P. P., D. P., R. V. (Ž.), R. P., G. Š., P. S., J. S., A. U. prašymai pašalinti juos iš trečiųjų asmenų, nereiškiančių savarankiškų reikalavimų, nes jie išstojo iš atsakovės ir nebeteko pajininko (ne nario) statuso.

Ieškovo ir trečiojo asmens R. P. atstovams prieštaraujant, kad šie asmenys būtų pašalinti iš trečiųjų asmenų 2019-12-10 protokoline nutartimi P. P., D. P., R. V. (Ž.), R. P., G. Š., P. S., J. S., A. U. prašymai dėl jų pašalinimo iš trečiųjų asmenų buvo netenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas S. P. ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovo mama nuomoja žemę, už tai gaudavo pinigus, jokie pranešimai nebūdavo siunčiami, atvažiuodavo paimti iš jo mamos parašų ir viskas. Šalys norėjo bendrovę parduoti, norėjo padaryti auditą, tačiau jį padarę pamatė daug neteisėtų dalykų, nuo tada ir prasidėjo šalių ginčai. Bendrovės steigimo iniciatorius buvo jo tėvas ir G. L., o jis buvo įrašytas į narius apie 2002 m., vien kad padėti jo mamai. 2012 m. įstatų tvirtinime nedalyvavo, tiek jis, tiek jo mama ant jų pasirašė. Dėl 2017 m. įstatų nepamena. Žmonės turėdami teises spręsti dėl savo nuosavybės, pajus, kuriuos yra įnešę, šiuo atveju tokių teisių neturi. 20 metų, kol bendrovė veikia jie nebuvo kviečiami į susirinkimus, jie neturi teisės balsuoti, dėl to siekiama, kad kaip ir visose žemės ūkio bendrovėse būtų balsuojama pagal pajus, o ne pagal narius. Šiuo metu, sprendimai priimami tokie, kokie yra palankūs L. ir tas klausimas niekada ankščiau nebuvo iškilęs, nes buvo gyvenama taikoje ir pasitikima tuo, kad L. darė su bendrove. Visi pajininkai turi būti kviečiami į susirinkimus ir balsuoti turi visi. P. pradėjus gilintis į viską, jie buvo pašalinti iš valdybos. Į valdybos posėdžius P. negaudavo pranešimų, nors advokatų kontaktai nebuvo niekada pasikeitę. P. šiai dienai turi faktiškai pusę įmonės nuosavybės, tačiau daugiau jokių teisių neturi, turi teisę būti pakviestas į susirinkimą, išklausyti kas yra darbotvarkėje ir prabalsuoti balsais, kurie nieko nelemia, todėl šitą situaciją ir norima pakeisti. Pasikeitus bendrovės formai, P. pateiktų į valdybą, tada jie galėtų prieiti prie informacijos, prie kurios šiandien neprieina. Dėl to tvarką ir norima pakeisti, kad pajininkas, kurio yra pusė nuosavybės, galėtų kontroliuoti, kas vyksta bendrovėje. Ta tvarka, kuri dabar yra patvirtinta, paprašėm susirinkimo protokolo, mums buvo pasiūlyta po trijų mėnesių atvykti į susitikimą, tai yra pasityčiojimas iš didžiųjų bendrovės pajų savininkų. Yra apskundimo terminai, dėl tokių terminų, gali net nespėti kitų sprendimų apskųsti. Visų reikalavimų esmė yra sugrįžti į bendrovės valdymą. Jei bendrovė nori būti kooperatinė bendrovė, ji turi atitikti įstatymų reikalavimus. Nurodo, kad jie bandė ateiti į narius, tačiau jie nebuvo priimti. Tai buvo dar viena paskata eiti į teismą. Kooperatinės bendrovės tikslas yra tų žmonių interesų tenkinimas, kaip jungtinė veikla, tačiau šitoje bendrovėje yra daromas verslas visai bendrovei. Bendrovė P. sumoka tik nuompinigius už sklypą, o L. sūnaus žemę bendrovė apdirba, tręšia, nukulia ir dar nuperka produkciją iš jo, tai kodėl tai nėra daroma ir P. atžvilgiu. Bendrovė buvo įsteigta prieš 20 metų, įstatymai per tą laiką yra pasikeitę ir dėl to, tai nėra pagrindas šiandien nesilaikyti įstatymų. Nurodo, kad notarai tvirtindami įstatus padarė klaidą. Bendrovė buvo įspėta dėl šių dalykų, yra pateikti siųsti raštai, čia jokios ekspertizės nereikia, nes įstatyme aiškiai nurodyti kriterijai. Nurodo, kad sprendimas dėl pašalinimo iš valdybos nebuvo skųstas, nes tuo metu P. nenorėjo eiti į juridinę konfrontaciją, nenorėjo pyktis. Šitas sprendimas buvo priimtas prieš praduodant ieškinį. Nurodo, kad ginčija tik tą 2018-05-15 sprendimą, kuris buvo artimiausias ieškinio datai, nes priešingu atveju būtų komplikuota byla. Pasiekus bendrovėje teisėtumą, jie neturi reikalo ginčyti viską, ką turi teisę ginčyti, nes norima pasiekti precedentą. Ne tame esmė, kad yra padidintas pajus tuos sprendimu, turto nuo to bendrovėje nepadidėjo ir nesumažėjo, šiuo atveju net nebuvo vertinta ar ekonomiškai tai pagrįsta. Susirinkimuose dalyvavo, vien dėl to, kad nepalikti bendrovės, nors lemiamos reikšmės neturėjo, bet kokiu atveju tai yra jų turtas, tai privalu eiti, klausti, domėtis bendrove. Realiai jie yra tik klausytojai, o tokie nenori būti. Tvarka prieštarauja protingumo principui, teisėms realizuoti savo teises, jei reikia ginčyti sprendimą, nes jie negali pasižiūrėti, koks buvo priimtas valdybos sprendimas ir kodėl. Neprotingas ir neekonomiškas elgesys žmogui samdyti teisininką, kiekvienu kartu bendrovei tvirtinant tam tikrus dokumentus. 2017 m. įstatai nebuvo ginčyti, nes tuo metu dar patys P. nenorėjo eiti į juridinius konfliktus. Atstačius balsavimo teises, daug klausimų bus galima išspręsti ir be teismo, narių susirinkimuose.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė  ieškinį prašė atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. P. sukūrė tą modelį, kurį šiandien ieškovas bando panaikinti. Steigiant buvo susitarta, kad tai bus kooperatinė bendrovė, steigiama pagal Kooperatinių bendrovių įstatymą. Taip buvo pasirinkta dėl to, kad tuo momentu buvo paleista SAPARD programa, kuri leido naudotis tam tikromis piniginėmis lėšomis ir lengvatomis iš Europos sąjungos fondų. Šias aplinkybes žinojo ir ieškovo tėvas. 2002 m. buvo likviduota Žemės ūkio bendrovė Kretingalė, kuri turėjo labai daug pajininkų, ir nebuvo rasta lėšų, kaip išmokėti pajininkams jų turimus pajus, buvo priimtas sprendimas, kad juos perversti į atsakovės pajininkus, ne narius. 2004 m. buvo patvirtinta antra įstatų redakcija, kuri numatė, kad yra nariai ir pajininkai ne nariai, įstatus patvirtino ir pats ieškovas ir R. P.. 2012 m. įstatai buvo keičiami trečią kartą ir 4 kartą 2017 m., narių skyrimas bendrovės viduje buvo paliktas. Kooperatinių bendrovių įstatymas nedraudžia įstatuose turėti tokių nuostatų, kurios neprieštarauja įstatymams. Pajininkas gali pasiprašyti tapti bendrovės nariu, sumokėjęs stojamąjį įnašą, įrodyti, kad jis bendradarbiauja su bendrove, tada gali ateiti į bendrovės narių susirinkimus ir turėti kažkokį tai sprendžiamąjį balsą. 2019-04-29 susirinkime, kuriame dalyvavo ir ieškovas ir jo atstovas, buvo svarstomas klausimas dėl dviejų pajininkių, ne narių, priėmimo į narius, kurios tapo narėmis. Ieškovas esminį pažeidimą mato tame, kad bendrovė neatitinka kooperatinei bendrovei keliamų kriterijų pagal įstatymą. Nurodo, kad sutinka su šia pozicija, ir ginčo dėl to nekelia, tačiau jų pozicija dėl šito yra labai aiški. Tapti pripažintu žemės ūkio kooperatyvu pagal įstatymo 31 straipsnį yra tik kooperatyvo teisė, tačiau ne pareiga. Šis straipsnis atsirado kai Lietuva įstojo į Europos sąjungą. Ir buvo skirtas tam, kad atskirti tuos kooperatyvus, kurie tikrai labai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja ir kad tokie kooperatyvai gautų valstybės ir Europos sąjungos skiriamą paramą. Tokių pripažintų žemės ūkio bendrovių Lietuvoje yra tik 26 ir tas skaičius kiekvienais metais buvo panašus, tai sudaro apie 6 procentus visų kooperatyvų. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą, atsižvelgdama į tą faktą, kad 2020 m. prasidės nauja Lietuvos kaimo rėmimo programa, buvo priimtas sprendimas įpareigojantis V. L. per 2019 m. parengti strategiją ar bendrovė eina, ar siekia šito kooperatyvo, ko gero šio statuso bus siekiama, nes jis suteiks papildoma paramą ir pinigus, kuriuos būtų gerai investuoti į bendrovės veiklą atnaujinti technikos parką, pastatus ir panašiai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad jie sutinka su ieškovo argumentais, kad jie neturėdami to pripažinimo yra netinkama kooperatinė bendrovė, kad jie yra žemės ūkio bendrovė. Sprendimą pertvarkyti juridinį asmens gali priimti tik pats juridinis asmuo savo visuotiniame narių susirinkime, tai nurodyta įstatyme. Net ir juridinio asmens tyrimo bylose, kurios yra specifinės bylos, nagrinėjamos apygardos teisme pirma instancija, net tose bylose teismas neturi įstatymo teisės pertvarkyti juridinį asmenį. Neaišku, kodėl ieškovas būtent renkasi panašumą į žemės ūkio bendrovę, ne tarkim uždarąja akcinę bendrovę, nes čia irgi yra tam tikrų panašumų, kodėl ne mažąja bendriją. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kas yra žemės ūkio bendrovė. Atsakovė nėra privatizuota įmonė ir tai nėra įmonė, kuri įsteigta sudarius steigimo sandorį, nes steigėjai niekada nebuvo išreiškę valios steigti žemės ūkio bendrovę, visuose įstatuose akcentuojama, kad tai kooperatinė bendrovė, veikia pagal Kooperatinių bendrovių įstatymą ir tai matosi juridinių asmenų registro išraše. 2017 m. ieškovas ir R. P., žinodami apie patvirtintus įstatus, kuriuose yra patvirtintas narių skirstymas į narius ir pajininkus ne narius, šių įstatų neskundė. Per tris mėnesius įstatymo nustatyta tvarka jie turėjo būti ginčijami. Įstatai buvo tvirtinami notarių, todėl jos irgi neša atsakomybę. Ieškovas ginčija 2018-05-15 susirinkimo sprendimus nesuprantama kodėl, nes į bylą yra pateikta ir 2017 m., ir 2018 m., ir 2019 m. protokolai, kurie nėra ginčijami. Visi susirinkimai, įskaitant ir ginčijamą susirinkimą, buvo organizuojami laikantis įstatų. Įstatai yra tas dokumentas, kuriais įmonė vadovaujasi savo veikloje. Formalumų buvo laikytasi. Ginčijama susirinkime dalyvavo pats ieškovas su atstovu advokatu, balsavo. Tie 60 pajininkų, neturi teisės dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti, jie turi teisę dalyvauti žiūrovų teise, kaip nurodyta įstatuose, todėl skaičiuojant kvorumą, skaičiuojami tik tie nariai, kurie turi pripažinto nario statusą ir kurie yra registruoti juridinių asmenų registre. Nurodo, kad ši tvarka buvo nukopijuota nuo kito kooperatyvo, ja siekiama neriboti asmenų teisę į informaciją, tačiau nustatyti tvarką, kuria bus teikiamą informacija. Atsakovė nėra didelė bendrovė, administracija turi vieną žmogų. Ieškovas niekada nesiūlo nieko konstruktyvaus, nesiūlo keisti įstatų, nesiūlo tvarkos projektų, kurie juos tenkintų, todėl byla yra tik dėl to, kad ieškovas nori pasibylinėti, jis nori skaidrumo, nori valdyti įmonę, tačiau neatsižvelgia į tą faktą, kad bendrovė neatitinka žemės ūkio bendrovės valdymo.  G. L. visada vadovavo įmonei, R. P. 17 metų buvo valdybos narė, ji turėjo priėjimą prie visos bendrovės informacijos. Kiekvienas asmuo, pasirašydamas bendrovės dokumentus, turi bent minimaliai žiūrėti ką pasirašo ir susipažinti su tų dokumentų turiniu. P. nebuvo išstumti iš įmonės, nuo 2015 m. liepos mėnesio R. P. fizikai nebeatvykdavo į susirinkimus, ji buvo kviečiama, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (su antrais paaiškinimais), yra pateikti susirašinėjimai su atstovais dėl posėdžių datų, todėl 2017 m. atėjus valdybos perrinkimui, ji nebuvo perrinka dar vienai kadencijai, susirinkimas skundžiamas nebuvo, ir motyvai, kodėl tai nebuvo padaryta, nėra įtikinami, nenorėjimas eiti į konfrontaciją, nes 2015 m. jau šalys sprendė klausimą dėl atsidalijimo, dėl gal būt P. pajaus išpirkimo ar įmonės pardavimo naujam investuotojui. Duomenys apie K. P., R. P. ir L. K. yra pateikti byloje, kaip jūs kreipėtės, prašėte priimti juos į narius, pateikėte dovanojimo sutartis, kad R. P. dovanojo pajus, norėjo, kad jie turėtų balsų persvarą, tačiau valdybos rekomendacijos jei negavo, todėl 2017-12-18 valdybos narių susirinkimas paliko juos pajininkais ne nariais, ir tas sprendimas nebuvo skųstas. 

2019-08-29 teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovės paaiškino, kad atsakovė į jų instituciją nesikreipė dėl pripažinimo kooperatine žemės ūkio bendrove. Paaiškino, kad tai nėra kooperatyvų pareiga, tai yra tik teisė. Šiai dienai nuspręsti ar ji atitinka 31 straipsnio reikalavimus niekas negali, nes turi būti prašymas, turi būti pridėti dokumentai, jie turi būti įvertinti, sutikrinti su registrais ir tada teikiam žemės ūkio ministerijai, arba pripažinti arba ne, jeigu yra teigiama išvada pripažinti, tai tada eina ministro įsakymas, kas suteikia pripažinimą dvejiems metams, tačiau tai nėra kita teisinė forma, tada išduodamas pažymėjimas. Kai praeina dveji metai, tada vėl sprendžiama, ką daryti, jeigu nusprendžiama nesuteikti to statuso, tada kooperatinė bendrovė toliau lieka kooperatinė bendrovė. 1998 m. įsteigta bendrovė ir pagal tuometinį reglamentavimą, buvusį kooperacijos įstatymą, buvo reikalavimas, kad steigiant kooperatinę bendrovę, pavadinime turi būti nurodyta, kad tai yra kooperatinė bendrovė arba kooperatyvas ir veiklos pobūdį parodantys žodžiai. Bendrovė nuo pradžių vykdė žemės ūkio veiklą, todėl taip ir pasivadinimo. Reikalavimas dėl pripažinimo atsirado 2004 m., jis susijęs su Europos Sąjungos parama, bet tai nėra pareiga, tik teisė. Nurodo, kad netikrina, ar bendrovė yra kooperatinė ar ne, kokį nurodo juridinių asmenų registras, tokia forma ir yra. Šiemet pripažintų yra virš 20, nes labai griežti reikalavimai.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. paaiškino, kad bendrovė buvo įsteigta jos buvusio vyro. Ji gal būt ir per mažai dalyvavo bendrovės veikloje, bet stengėsi sutikti, kai buvo norima su ja susitikti. Jos noras susitvarkyti visus dokumentus, išeiti iš bendrovės. Nurodė, kad ji pasitikėjo L., tačiau dabar mato, kad turėjo turėti teisininką. Žiūrėdavo, ką pasirašo, tačiau nekėlė jai abejonių, nors gal šiek tiek jų buvo, nes jautėsi nuošalį, nesuprato visų dalykų. Jai paskambindavo žmonės, kad viskas nelabai gerai, susitikdavo ji, tačiau jautėsi nelabai gerai įsigilinusi į bendrovės veiklą, todėl galvodavo, gal šmeižia. 2007-2008 m. ji su sūnumi pradėjom žiūrėti, atėjo advokatas, ir tik tada per visą tą laiką ji gavo dividendus. Kai pradėjo domėtis kiek turi pajų, vaikų skatinama norėjo juos didinti, tačiau tas klausimas buvo neliečiamas. Ji nevykdavo į susirinkimus, V. L. atvažiuodavo, sakydavo, kad tau nereikia dalyvauti, nieko ten nesuprati, kai reikdavo pasirašyti, ji pasirašydavo. Nelabai domėjosi, kokios jos teisės, neprašė leisti susipažinti su įstatais. Nesidomėjo, kokios jos teisės, jai atrodė, kad ji kaip ir dalyvauja visame tame, nes ji tik statytinė bendrovėje, nes pagal išsilavinimą yra mokytoja. Žino, kad būdavo šaukiami susirinkimai, jis paskambindavo, atveždavo pasirašyti ir ji pasirašydavo. Kai atėjo atsiskyrimo laikas, ji norėjo su G. L. atsiskirti, kadangi ji ne specialistė, atėjo žmonės į pagalbą ir paaiškėjo, kad ten visokių dalykų yra. Advokato pagalba buvo epizodinė. 4-5 metai atgal vėl pardėjo naudotis advokato pagalba. Kai pradėjo domėtis bendrovės reikalais, tada viskas pasidarė labai oficialu, su parašais, o iki tol viskas buvo draugiškai. Nurodo, kad susirinkimo sprendimo, kai ji nebebuvo patvirtinta valdybos nare, neskundė. Paskutinių įstatų tvirtinime dalyvavo jos atstovai, kurie nesutiko su tais įstatais. Dividendus gavo vieną kartą, prašė mokėti dažniau, tačiau sąlygos prastėjo, sakoma buvo, kad bendrovė sunkiai išsilaiko. Nurodo, kad daug metų bendrovėje nieko nedarė, dėl savo aplaidumo nepasidomėjo, ką ji ten veikia, ir priėjo iki tokių sąlygų. Nori išeiti, nori viską susitvarkyti. Buvo dalykų, kuriuos ji palaikė, dėl naujų fermų statybų, nes visada pažangą palaikė. Laikas nuo laiko jai parodydavo dokumentus. Domėjimasis bendrove buvo perduotas sūnui. Jos pajus sudaro 47 procentus. Nurodo, kad nei jai eina parduoti pajų, nei visą bendrovę kaip vienetą, žmogus įdėjęs tiek darbo, jaučiasi kaip šeimininkas ir nenori visko paleisti, kas sukurta per tiek metų. Vienu metu įstatus peržiūrėjo su teisininke, nepamena kuriuo laiku. Dėl pirmo ieškinio reikalavimų susilaiko, dėl antro ieškinio reikalavimo irgi negali atsakyti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. paaiškino, kad didelė dalis ieškinyje iškeltų argumentų yra pagrįsti ir teisingi. Nurodė, kad bendrovėje jis išdirbo 25 metus, viskas buvo vienose rankose, kontroliuojama. Jis yra atsakovės pajininkas nuo 1998 m., jam priklauso 25 procentai pajų, ir nuo to laiko niekas nebuvo derinama ir skelbiama, jokie susirinkimai nevyko. Nurodo, kad buvo surinktos knygutės pajų, jis klausė buhalterės dėl pajų žodžiu, tačiau jokių atsakymų negavo. Nurodo, kad informacija nebuvo prieinama. Bendrovėje nebedirba nuo 2013 m. Veikla buvo žemės ūkis, gyvulininkystė ir augalininkystė, šiuo metu gyvulininkystė yra likviduota. 1998 m. dalyvavo visuotiniame narių susirinkime, kuriame buvo iškeltas klausimas steigti kooperatinę žemės ūkio bendrovę, nuo to laiko nieko daugiau nežinojo. Visada manė, kad jis yra ir narys ir pajininkas, tik iš teismo sužinojo, kad buvo ne narys. Nuo 1998 m. negaudavo jokių pranešimų dėl susirinkimų. Nežino ar gaudavo dividendus. Nepasitiki bendrove daug metų, kai buvo pardavinėjami pastatai, manė, kad turi pirmumo teisę nusipirkti, tačiau pardavė svetimam, ne bendrovės nariui. Nurodo, kad pajai iš trečiųjų asmenų buvo supirkti L., kurie atvažiavo su pigigais į žmonių namus. Jam irgi siūlė parduoti pajų, tačiau jis nesutiko, nes norėjo sužinoti, kiek jam priklauso to pajaus, tą informaciją, kuri yra slepiama. Per visą laiką yra įsigijęs tik iš trijų žmonių pajus. Kooperatinės bendrovės 1998 m. galėjo gauti paramą. Po 2018-05-25 sprendimo V. L. pasikvietė ir davė pasirašyti ant pajaus lapų. Nežino ar sutinka ar ne su pirmu ieškinio reikalavimu, nes tai teisiniai dalykai. Sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 2018-05-25 sprendimo panaikinimo. Nurodo, kad pateikė prašymą susipažinti su dokumentais, prašymas buvo atmestas, kaip netinkamai užpildyta forma, atsiuntė jam dokumentų susipažinimo taisykles, tada užpildė formą, kad negali nieko viešinti, nes turės atsakyti, moralinis spaudimas buvo. Kopijuoti nieko negalima. Norėjo susipažinti su įstatais, su susirinkimo protokolu, su steigimo dokumentais, kuriame dalyvavo.

2020-01-22 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir atsakovės vadovas G. L. paaiškino, kad 1997 m. jis dirbo ir vadovavo Kretingalės žemės ūkio bendrovei, kaimyniniam ūkį dirbo jo draugas S. P., kai Lietuva sugalvojo remti kooperatinį judėjimą, sumanė įsteigti kooperatyvą, tas ir buvo padaryta 1998 m. Įkūrus kooperatyvą, galėjo pasinaudoti įstatymų lengvatomis, nusipirkti naujos technikos. Kadangi kooperatyvą sudarė du fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo, imant paskolas, iškilo tokia kolizija, kad dviejų antspaudų negali naudoti, dėl to 2002 m. tas vienas juridinis asmuo buvo likviduotas, 2003 m. atsirado nauji įstatai. Pagal 1998 m. įstatus, jeigu likviduojamas juridinis asmuo, jie turėjo gražinti pajus, tačiau 750 000,00 litų tais laikais grąžinti nebuvo įmanoma, tada tie pajininkai buvo įtraukti kaip ne nariai įstatus ir per laiką jiems galėjo išmokėti tuos pinigus, kurie jiems priklausė. Juristai buvo pakviesti, kurie ruošė įstatus, notarai tvirtino, stengėsi dirbti pagal tuos įstatymus, kurie buvo galiojantys. Ieškinys, kuriuo norima paversti žemės ūkio bendrove, yra neteisėtas, kooperatinę bendrovę yra daug lengviau valdyti, nes tai yra daug mažesnis ūkis. Nurodo, kad jie dirba teisėtai, žmonėms buvo grąžinti pajai. Akcentuojama yra, kad nemokami dividendai, bet buvo sutarta su P., kad reikia pirkti žemes, bendrovė galėjo pradėti pirkti tik nuo 2003 m., pusė turto bendrovės šiuo metu yra žemė. S. P. kooperatyvo steigime dalyvavo kaip draugas, nes jo žmona R. P. tuo metu buvo kaip ūkininkė. S. P. bendrovėje dalyvavo iki kažkur 2003 m., po to kai žmonės išsiskyrė, pradėjo daugiau su R. P. bendrauti. Apie visus dalykus su R. P. draugiškai pasikalbėdavo. Aptardavo klausimus su R. P., kartu žiūrėdavo dokumentus ir su S. P. kalbėdavo. Įstatai dažnai keitėsi, nes keitėsi kooperacijos įstatymas, pirma buvo reikalauja trijų narių, po to penkių, dėl to buvo ir S. P. priimtas, o 2012 m. buvo pasamdę juristą, kuris dirbo pas juos, jis paruošė naujus įstatus. Paulauskai žinojo apie įstatus. Nuo 2015 m. prasidėjo kolizija darbe, kuri pradėjo trukdyto normaliam darbui. Kiekvienas sprendimas, kurį reikėdavo priimti, nebebuvo priimamas nepasitarus su advokatu. Juos ėmė kontroliuoti R. P. advokatai. Pirma dar skambindavo dėl susirinkimų, ji pradėjo nebekelti ragelio, po to jau ėmė nebekviesti. Nurodo, kad kol kas jų bendrovė neatitinka 31 straipsnio reikalavimų. Kol kas su kooperatyvo nariais nesiekia to 50 procentų, tačiau paslaugas teikia, superka grūdus, nuomojasi žemes. Nurodo, kad 2018-05-15 norėjo pajų sukelti dar labiau, tam buvo panaudotas rezervinis kapitalas. Pajininkai neturi teisės dalyvauti valdyme, į susirinkimus jie turi teisę ateiti, būdavo skelbimai iškabinti. Pajininkų sąrašas kasmet buvo tvirtinamas, kasmet jų mažėdavo, pajininkai išeidavo, R. P. žinojo šią situaciją. Tvarka susipažinimo su dokumentais turi būti. Prieš stojant į kooperatyvą, buvo įvykęs visų pajininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl įstojimo į kooperatyvą ir pajininkų atstovavimo. Pajininkai jeigu norėjo dalyvauti susirinkimuose galėjo dalyvauti, jie buvo kviečiami pagal įstatus tą pačią dieną. Skelbimas būdavo pakabinamas. Pajininkams buvo išmokėti dividendai 2006 m. ir 2008 m. Jis ir jo žmona nuomoja žemę, A. S. parduoda grūdus bendrovei, ji dalinai turi savo technikos, neturi kur grūdų saugoti, tai bendrovė išdžiovina. Grūdus iš daugelio kooperatyvo narių superka. Taip daug metų vyksta. Būdavo metų, kai iš A. S. nesupirkdavo grūdų, nes ji neturėdavo pertekliaus. Pajininkų teisės įstatuose yra numatytos lygiai tokios pačios kaip ir nario, išskyrus tai, kad jie nedalyvauja valdyme. Likvidavus bendrovę su pajininkais reikėjo atsiskaityti, jie buvo palikti pajininkais, kad per laiką būtų galiam su jais atsiskaityti. Nariais jie galėjo tapti. Bendrovės dokumentai yra archyvuojami bendrovėje. Kretingalės žemės ūkio bendrovės dokumentų bendrovė nearchyvuoja, tai kitas juridinis asmuo.

2020-01-22 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. T. paaiškino, kad ji yra pajininkė, jos laikais buvo gerai, o kas dabar vyksta, nežino. Norėtų balsuoti dėl bendrovės reikalų, malonu dalyvauti. Dividendai buvo mokami senai. Vadovas nesiūlė nupirkti pajaus. Neturi jokių priekaištų bendrovei.

2020-01-22 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. Š. paaiškino, kad buvo žemės ūkio bendrovė, po to kūrėsi kooperatinė, buvo juridinis asmuo ir du fiziniai asmenys, 1998 m. kaip tapo kooperatinė bendrovė, taip ir yra. Nurodo, kad pajininkų teisės ir narių išsiskaidė. Informacijos nerinko, nesidomėjo, nesigilino į valdymą. Bendrovėje yra sezoninis darbuotojas. Prasidėjus bylinėjimuisi, pardavė pajų savo noru. Kokį pajų atsinešė, tokį ir turėjo, daugiau į bendrovę neinvestavo, dirbo ir gavo algą už tai. Neaktualūs jam buvo pajų pirkimai. Mano, kad tiek pajininkų, tiek narių teisės turėjo būti lygios. 1998 m. niekas neprašė rašyti pareiškimo, turėjo būti pasakyta, kad pajininkai netampa nariais, tampa tik fiziniai asmenys, tada būtų viskas aišku, kas būtų noręs, tas būtų parašęs.

2020-01-22 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad ji yra paveldėtoja po vyro mirties. Dėl bylos aplinkybių nieko pasakyti negali, kažkiek pajaus dar turi. Bendrovės veikla nesidomėjo.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. L. paaiškino, kad tvarka puikiai veikia, ja naudojasi tiek P., tiek D.. Nurodė, kad jis dalyvavo bendrovės steigime. Ūkininku tapo 2010 m. Bendrovės steigimo iniciatoriais buvo G. L. ir S. P., buvo reikalavimas kad kooperatinę bendrovę turi sudaryti trys asmenys, jį pakvietė G. L. ir S. P.. Nuo 2011 m. aktyviau įsijungė. Nurodo, kad susirinkimai vyko visaip, visi gyveno draugiškai, visada pasikalbėdavo, viską žinodavo tiek R., visada buvo kviečiami susirinkimai. Valdybos pirmininkas tuos dalykus reguliuoja dėl šaukimų į susirinkimus, nežino ar R. žino ar nežino. Kai ūkininkaut pradėjo 2010 m. sandoriai prasidėjo su bendrove. Sandoriai – agropaslaugos (arimas, kūlimas, sėjimas) ir grūdų pirkimas pardavimas. Jis nėra skolingas bendrovei. Jis valdybos narys nuo 2011 m. Apyvartos su nariais yra nurodyta kokia vyksta kooperacija, grūdų supirkimas. Reikia žiūrėti dokumentus, kaip vyksta su nariais kooperacija. 2002 m. bendrovė buvo daug įsiskolinusi ir negalėjo išmokėti pajų, todėl buvo priimtas toks sprendimas priimti juos į ne narius. 2006 m. ir 2008 m. buvo mokami dividendai, o visa kitą laiką buvo daug investuojama į bendrovę, nes buvo imamos technikos, paramos, reikėjo atsistoti ant kojų. Vadovas yra atsakingas už šituos procesus, buvo sprendimas, vadinasi buvo išmokėta. Nuo 2010 m. pradėjo dirbti bendrovėje pagal darbo sutartį. Pirma buvo buhalteris, po to administracijos vadovo pavaduotojas. Agrorodeo yra priimta dėl to, kad R. P. atsisako bendradarbiauti, todėl priimta, nes reikia apyvartos su nariais. Įmonėje buvo pasamdytas teisininkas, kuris 2012 m. parengė įstatus, o 2017 m. yra tik valiutos pakeitimas, pakartota sena redakcija. Nurodo, kas skirstymas į ne narius nėra draudžiamas. R. P. dėl tvarkos jokių pasiūlymų neteikė. R. P. dalyvavo, nes ant jos buvo užrašytas visas ūkis. Įstatams rengti buvo teisininkų pagalba naudotasi, tuo pačiu 2012 m. ir iš P. buvo teisininkai, niekas niekada nekėlė klausimų dėl jų teisėtumo. 2016 m. tarp bendrovės narių prasidėjo konfliktiniai santykiai, 2017 m. kai buvo tvirtinami šie įstatai, P. buvo informuoti, jokių pretenzijų dėl jų neteisėtumo neteikė. Bendrovė ankščiau ginčų su pajininkais neturėjo. Visos pretenzijos prasidėjo tada, kai R. pareiškė norą išstoti iš kooperatyvo. R. P. visada pasidomėdavo kaip sekasi bendrovei. R. P. niekada nekėlė klausimo dėl bendrovės teisinės formos pakeitimo. Įstatai teisme skundžiami nebuvo, bet raštus jie rašė.

2020-06-16 teismo posėdžio metu notarė V. K. paaiškino, kad 2012 m. ji tvirtino naują bendrovės įstatų redakciją. Prieš tai buvę įstatai buvo patirtinti 2004 m., jai tvirtinant įstatus nei teisinė forma bendrovės nebuvo keičiama, kaip buvo kooperatinė bendrovė, taip ir liko, nei valdymo struktūra nebuvo keičiama, liko tie patys juridinio asmens organai kaip ir 2004 m., buvo paliktos nuostatos dėl pajininkų ne narių, 2012 m. įstatų redakcija labiau apibrėžia jų teisinį statusą, todėl iš naujo tas klausimas nebebuvo revizuojamas, nes jie jau buvo toje bendrovėje. Nurodė, kad Kooperatinių bendrovių įstatyme numatyta, kad steigėjai tampa nariais, tačiau nėra nuostatos draudžiančios, kad pajininkai, kurie nėra steigėjai ir nėra pateikę prašymo tapti nariais, ir tokiais lieka, todėl ši nuostata ir nebuvo revizuota. Įstatų pakeitimų atitiktį įstatymams tikrino. 2004 m. įstatai buvo patvirtinti, įregistruoti ir nebuvo nuginčyti teisme. Susirinkimo protokolas, kurio metu vienbalsiai buvo patvirtinti įstatai, jai buvo pateiktas, ir tas protokolas buvo pateiktas registrų centrui, registruojant įstatus, nes be jo nebūtų įregistruota nauja įstatų redakcija.

2020-06-16 teismo posėdžio metu notarė V. K. paaiškino, kad 2017 m. buvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos reikėjo pakeisti tris įstatų punktus, 5.4, 5.5 ir 5.6, kurie buvo susiję su valiutos pasikeitimu dėl euro įvedimo. Nurodo, kad 2004 m. įstatai notarui turi įstatymo galią. Kooperatinių bendrovių įstatymas numato, kas turi būti įstatuose, 4 p. pasakyta, gali būti ir kitokių normų, neprieštaraujančių įstatymams. Kooperatinė bendrovė sukurta yra valios principu, asmuo turi norėti būti nariu ir įstoti, jei žmogus nenori ir netapo nariu, tai jis nėra narys. Jei yra neteisėta, tai ir reikia spęsti per valdymą ir susirinkimus. Ne narys gali tapti nariu ir niekas jo teisių tokiu atveju nepažeidžia. Šiuo atveju galimybė tapti nariu yra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Dėl Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės teisinės formos

Ieškovas S. P. vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės teisinė forma, kuri šiuo metu registruota kaip kooperatinė žemės ūkio bendrovė (kooperatyvas), pagal faktiškai vykdomą veiklą yra žemės ūkio bendrovė ir bendrovė savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymu, bei prašo įpareigoti bendrovės administracijos vadovą organizuoti ir atlikti visus įstatymuose numatytus veiksmus, kurie būtini dėl bendrovės teisinės formos pakeitimo į žemės ūkio bendrovės teisinę formą. Nurodo, kad bendrovė neveikia kaip kooperatyvas, jos tikrasis tikslas nėra skirtas narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti; joje nėra narių prekių ir paslaugų apyvartos; bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro beveik 100 procentų visų realizavimo pajamų, todėl ji yra žemės ūkio bendrovė; kooperatinėje bendrovėje visi steigėjai privalo būti nariais, įstatyme įtvirtintos tik narių teisės ir pareigos, taigi bendrovė ir šiuo atveju veikia ir atitinka Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas dėl dalyvių rūšių – narių ir pajininkų. Atsakovės teigimu, 1998-03-30 steigiant bendrovę jos steigėjai buvo aiškiai išreiškę valią steigti ne žemės ūkio bendrovę pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymą, o kooperatyvą pagal Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. 2002 m. likvidavus Žemės ūkio bendrovę „Kretingalė“, kuri turėjo labai daug pajininkų, nebuvo rasta lėšų, kaip išmokėti pajininkams jų turimus pajus, todėl ir buvo priimtas sprendimas juos perversti į atsakovės pajininkus, ne narius. Tiek steigiamo juridinio asmens teisėtumą, tiek juridinio asmens įstatus patvirtino notaras ir valstybės institucija, registruojanti juridinius asmenis, todėl bendrovės steigimo ir veiklos teisėtumas nekelia abejonių, kol steigimo sutartis nėra nuginčyta ar panaikinta.

Kooperatinė bendrovė - tai privatus juridinis asmuo, kurio teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymas ir juridinio asmens steigimo dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 straipsnio 2 dalis, 2.81 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1998-03-06 įvyko Žemės ūkio bendrovės „Kretingalė“ (toliau – ŽŪB „Kretingalė“) ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo 142 nariai iš 216 bendrovės narių, ir kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl bendrovės tolimesnės veiklos. Minėto susirinkimo protokolas patvirtina, kad į bendrovę norėjo įstoti naujas narys S. P., kuris ketino įnešti daug lėšų, technikos bei inventoriaus, todėl buvo nutarta nuo 1998-04-01 stabdyti ŽŪB „Kretingalė“ veiklą ir stoti į naujai organizuojamą Kretingalės kooperatinę žemės ūkio bendrovę kaip juridiniam asmeniui. 1998-03-30 ŽŪB „Kretingalė“, atstovaujama G. L., R. P. ir V. L. pasirašė Kretingalės žemės ūkio kooperatinės bendrovės steigimo sutartį, kurią patvirtino Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė V. S., registro Nr. K1VS-836. 1998-03-30 įvyko Kretingalės žemės ūkio kooperatinės bendrovės steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo steigėjai ir nariai: ūkininkė R. P., V. L. ir ŽŪB „Kretingalė“ įgaliotas atstovas G. L.. Susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti Kretingalės kooperatinę žemės ūkio bendrovę, patvirtinti bendrovės įstatus ir valdybą, kuri susideda iš trejų narių, t. y. ūkininkės R. P., V. L. ir ŽŪB „Kretingalė“ įgalioto atstovo G. L.. 1998-03-30 Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė V. S. patvirtino Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatus, registro Nr. K1VS-837, kurie Klaipėdos rajono valdyboje buvo įregistruoti 1998-04-08. Įstatuose buvo numatyta, kad: Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatai yra parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kooperacijos įstatymu (1.1. punktas); kooperatyvo steigėjai du fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo, savanoriškai pasirašę iki šių įstatų priėmimo kooperatyvo steigimo sutartį ir šiuos įstatus (1.2. punktas); kooperatyvas yra fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigtas ūkinis subjektas, kurio kapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatyvas skirtas narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, veikia narių iniciatyva ir rizika (1.3. punktas); kooperatyvo valdymo organai yra jo narių susirinkimas ir valdyba (5.1. punktas); aukščiausias kooperatyvo valdymo organas yra narių susirinkimas (5.2. punktas); į kooperatyvo narius pagal stojančiojo prašymą priima narių susirinkimas (3.2. punktas). 1998-03-30 įgaliojimu, patvirtintu Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notarė V. S., registro Nr. K1VS-843, R. P. įgaliojo S. P. tvarkyti ir valdyti jai priklausantį Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pajų, gauti jai priklausančius dividendus, dalyvauti pajininkų susirinkimuose, balsuoti jos vardu, paduoti jos vardu pareiškimus.

2002-03-22 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 9 patvirtina, kad į Kretingalės kooperatinę žemės ūkio bendrovę buvo priimti dar penki nariai, t. y. E. L., D. M., G. L., A. S. ir S. P.. 2002-08-02 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo protokolas Nr. 11 patvirtina, kad kooperatyvo nariai, t. y. R. P., V. L., G. L. (pagal įgaliojimą), E. L., D. M., G. L., A. S. ir S. P., nutarė atleisti ŽŪB „Kretingalė“ iš kooperatyvo narių. 2004-07-09 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės protokolas Nr. 21 patvirtina, kad susirinkimo metu, kuriame dalyvavo visi septyni bendrovės nariai, t. y. R. P., V. L., E. L., D. M., G. L., A. S. ir S. P., nutarė pritarti įstatų pakeitimui. 2004-09-20 Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė J. N., patvirtino Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės naujos redakcijos įstatus, notarinio registro Nr. 10322, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2004-10-20. Įstatuose buvo numatyta, kad: kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių ne mažiau 5 asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti (1.3. punktas); asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose numatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį (3.3. punktas); kooperatinės bendrovės nario teisės (4.2. punktas); pajininkų – ne bendrovės narių teisės (4.5. punktas); kooperatinės bendrovės organai yra jos narių susirinkimas, valdyba, valdybos pirmininkas yra kartu ir administracijos vadovas (8.1. punktas); aukščiausiasis kooperatinės bendrovės valdymo organas yra narių susirinkimas (8.2. punktas)

2012-02-24 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 40 patvirtina, kad bendrovės nariai, t.y. R. P., V. L., G. L., E. L., A. S. ir S. P., nutarė patvirtinti naują Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatų redakciją. 2012-11-06 Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. K., patvirtino Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės naujos redakcijos įstatus, notarinio registro Nr. VK-6379, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012-11-07. Įstatuose buvo numatyta, kad: kooperatinės bendrovės veiklos tikslai yra kooperatinės bendrovės narių ekonominių, socialinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas (2.1. punktas); asmenys, kurie įsigijo kooperatinės bendrovės pajų (įnešdami jį į kooperatinę bendrovę kaip turtinį ar neturtinį įnašą arba pirkimo - pardavimo, dovanojimo, mainų, kitokių sandorių pagrindu), tačiau per šešis mėnesius nuo pajaus įsigijimo dienos neišreiškė noro tapti kooperatinės bendrovės nariais (nesikreipė į kooperatinę bendrovę dėl jų priėmimo į kooperatinės bendrovės narius) ir nepareikalavo grąžinti jiems už pajų įnešto įnašo, kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimu įgyja kooperatinės bendrovės pajininkų (ne narių) statusą (3.10. punktas); asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti kooperatinei bendrovei (prašymas adresuojamas kooperatinės bendrovės valdybai) prašymą. Prašymas svarstomas ir sprendimas dėl asmens priėmimo į kooperatinės bendrovės narius gali būti priimamas, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį, gavo kooperatinės bendrovės valdybos rekomendaciją tapti nariu ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų šiuose įstatuose nustatytą pajaus dydį. Sprendimą priimti asmenį į kooperatinės bendrovės narius priima kooperatinės bendrovės visuotinis narių susirinkimas, įvertinęs kooperatinės bendrovės valdybos susirinkimui pateiktą rekomendaciją, informaciją apie kandidato į narius sumokėtą stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą bei kitas aplinkybes (4.1. punktas); kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (6.1. punktas).

2017-01-24 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio valdybos posėdžio protokolas Nr. P-17-002 patvirtina, kad buvo nuspręsta 2017-02-15 sušaukti Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės neeilinį narių susirinkimą, siekiant pakeisti bendrovės įstatus dėl euro įvedimo. Iš 2017-02-15 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės neeilinio narių susirinkimo protokolo Nr. N54 nustatyta, kad susirinkime dėl 2012 m. įstatų 5.4, 5.5, 5,6 punktų išdėstymo nauja redakcija balsavo 4 bendrovės nariai iš 6, t. y. G. L., E. L., V. L., A. S.. R. P. ir S. P. susirinkime nedalyvavo. 2017-03-20 Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė V. K., patvirtino Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės naujos redakcijos įstatus, notarinio registro Nr. VK-1198, kurie Juridinių asmenų registre įregistruoti 2017-03-23. 

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad vienas iš sąžiningo civilinio proceso principų elementų yra teismo nešališkumas procese. Įvertinus tai, kad ieškovas ieškiniu nėra pareiškęs reikalavimų pripažinti negaliojančia Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės steigimo sutartį bei šio juridinio asmens įstatus, todėl teismas, veikdamas kaip nešališkas ginčo arbitras, bylą nagrinėja teisme priimto ieškinio ribose, nes šių ribų peržengimas reikštų nukrypimą nuo teismo nešališkumo principo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės narių santykiai yra konfliktiški. Ieškovas ieškiniu prašo, kad teismas pripažintų, jog Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė pagal faktiškai vykdomą veiklą yra žemės ūkio bendrovė ir įpareigotų bendrovės administracijos vadovą organizuoti ir atlikti veiksmus, kurie būtini bendrovės teisinės formos pakeitimui, t. y. iš esmės siekia juridinio asmens veiklos tyrimo arba juridinio asmens pertvarkymo CK 2.104 straipsnio prasme.

Pagal CK 2.124 straipsnio prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Jei nustatoma netinkama veikla, taikytinos CK 2.131 straipsnyje nurodytos priemonės. Įmonės veiklos tyrimo tikslai yra dvejopi: pirma, tai konfliktuojančių šalių įmonėje santykių atkūrimas. Šia prasme įmonės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė. Tai apibrėžiama kaip įmonės veiklos tyrimo tikslo, nukreipto į įmonės perspektyvą (vadinamas „žvilgsnis į ateitį“), dalis. Antra, įmonės veiklos tyrimas turi ir „žvilgsnio į praeitį“ aspektą. Šia prasme įmonės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti, kas vyksta, ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė ir tai, kad tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti įmonės interesai – išsaugoti įmonės tęstinumą, ir būtent šis interesas įmonės tyrimo procese yra labiausiai saugotinas. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pripažinti, kad Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė pagal faktiškai vykdomą veiklą yra žemės ūkio bendrovė, sietinas su bendrovės vykdomos gamybinės ir komercinės veiklos įvertinimu, o tam būtina paskirti specialių žinių turinčius ekspertus, taip pat su bendrovės narių galimai priimtų sprendimų neteisėtumu, teisės aktų nesilaikymu. Toks veiklos tyrimas, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, yra CK reglamentuotas teisinis būdas ir apygardos teismas yra pirmoji instancija nagrinėjanti bylas, kuriose pareiškiami reikalavimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, o tik keičia teisinę formą (pvz., iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). Kadangi keičiant teisinę formą gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių, dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių įstatymo (toliau - KBĮ) 16 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad sprendimus dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo arba likvidavimo priima  kooperatinės bendrovės narių susirinkimas. Kooperatinė bendrovė pertvarkoma civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Po pertvarkymo veiksiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos kooperatinės bendrovės teisės ir pareigos (KBĮ 20 straipsnio 1 dalis). Sprendimą pertvarkyti kooperatinę bendrovę ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima narių susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų (KBĮ 20 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad 1998-03-30 ŽŪB „Kretingalė“, atstovaujama G. L., R. P. ir V. L. pasirašė Kretingalės žemės ūkio kooperatinės bendrovės steigimo sutartį. 1998-03-30 Kretingalės žemės ūkio kooperatinės bendrovės steigiamojo susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti Kretingalės kooperatinę žemės ūkio bendrovę, patvirtinti bendrovės įstatus ir valdybą. 2002-08-02 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės narių sprendimu nutarta atleisti ŽŪB „Kretingalė“ iš kooperatyvo narių, protokole nurodyta, kad ŽŪB „Kretingalė“ buvo išbraukta iš įmonių registro, atimtas antspaudas, uždarytos sąskaitos, todėl ŽŪB „Kretingalė“ neteko juridinio statuso. Trečiasis asmuo G. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad likvidavus juridinį asmenį, pagal tuo metu galiojusią 1998-04-08 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatų redakciją, pajininkams turėjo būti grąžinti pajai, tačiau tuo metu grąžinti pajų nebuvo įmanoma, nes įmonė neturėjo tiek lėšų, todėl pajininkai buvo įtraukti į 2004-10-20 redakcijos įstatus kaip pajininkai ne nariai, su galimybe, pateikus prašymą, tapti nariais. Kretingalės žemės ūkio kooperatinės bendrovėje, pagal šiuo metu galiojančią 2017-03-23 įstatų redakciją, yra išlikęs asmenų skirstymas į kooperatinės bendrovės narius ir pajininkus ne narius. Šiuo metu galiojančios Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatų redakcijos 6.2. punkto 12 dalyje numatyta, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimui suteikta teisė priimti sprendimą dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo arba likvidavimo. Iš byloje esančio Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pajininkų (narių) ir pajininkų (ne narių) registrų nustatyta, kad 2018-12-31 duomenimis, Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovėje pajininkai (nariai) yra: E. L., G. L., V. L., A. S., S. P. ir R. P., taip pat yra 30 asmenų, turinčių pajininkų (ne narių) statusą. Kaip patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dalis pajininkų ne narių bylos nagrinėjimo metu išstojo iš atsakovės ir atsiėmė savo pajus, tai yra P. P., D. P., R. V. (Ž.), R. P., G. Š., P. S., J. S. ir A. U..

Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tiek ieškovas, tiek ir trečiasisi asmuo būtų teikęs ne teismine tvarka siūlymus dėl juridinio asmens pertvarkymo, įstatų keitimo ir nariai nesutiko bendrovės pertvarkyti, pakeisti jos teisinę formą bei įstatus. Teismas pažymi, jog juridinis asmuo yra fizinių ar juridinių asmenų laisva valia įsteigtas subjektas, tai yra steigėjų ir jos narių apsisprendimas dėl veiklos teisinės formos ir būdo, todėl būtent pats narių susirinkimas ir turi teisę pertvarkyti juridinį asmens ir pakeisti juridinio asmens teisinę formą bei steigimo dokumentus. Ieškovo ir jo atstovų nurodyti argumentai, kad atsakovė neatitinka Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymų reikalavimų, nes bendrovėje iš esmės nevyksta kooperacija tarp ataskovės pačių narių, o kooperacija vyksta tik su vienu iš narių, tai yra V. L.. Teismas su toikiais ieškovo argumentais nesutinka, nes tretysis asmuo A. D. pats posėdžio  metu nurodė, kad tarp jo ir atsakovės vyko kooperacija, kai jis kreipdavosi jam buvo suteikiamos kažkokios paslaugos. Kitų byloje dalyvavusių pajininkų ne narių paaiškinimais matyti, kad jie iš esmės nelabai ir domėjosi atsakovės veikla, po to kai jie tapo pajininkai ne nariai ir nebandė kooperuotis. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių įstatymo svarbiausias tikslas - paslaugų teikimas savo nariams, tačiau teismo vertinimu, kad tarp kooperatyvo narių vyktų pastovi kooperacija yra būtina pačių visų jos narių valia ir kooperavimas. Jei kooperatyvo nariai nesiekia ir nedaro jokių veiksmų, kad vyktų kooperacija nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė nevykdo kooperacijos tarp narių. Įstatymo nuostatos nedraudžia, kad atsakovė vykdytų bendradabiavimą su kitais jurdiniais ar fiziniais asmenimis ar užsiimtu žemės ūkio produkcijos gamyba.  

Teismo vertinimu, tiek CK, tiek KBĮ, tiek Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatų aktualioje redakcijoje yra numatyta aiški sprendimų dėl kooperatinės bendrovės pertvarkymo priėmimo tvarka, todėl vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į tai, kad steigiant bendrovę, jos steigėjai buvo aiškiai išreiškę valią steigti ne žemės ūkio bendrovę pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio bendrovių įstatymą, o kooperatyvą pagal Lietuvos Respublikos Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, byloje nesant pareikšto reikalavimo dėl Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės steigimo sutarties bei šio juridinio asmens įstatų pripažinimo negaliojančiais, konstatuotina, kad teismas nesant kitų juridinio asmens dalyvių valios, neturi teisės pakeisti juridinio asmens teisinės formos, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2018-05-25 ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo.

Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.

Šios normos tikslas – apginti joje nurodytų suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus ir viešąjį interesą, išlaikant juridinio asmens, jo valdymo organų, dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, kadangi aptartoje įstatymo normoje įtvirtinti konkretūs subjektai, galintys pareikšti atitinkamą ieškinį, konkretūs juridinio asmens priimtų sprendimų ginčijimo pagrindai ir specialus ieškinio senaties terminas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti neteisėtu atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2018-05-25 įvykusį ataskaitinį visuotinį narių susirinkimą ir pripažinti negaliojančiais 2018-05-25 ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus sprendimus. Nurodo, kad bendrovė pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ registruotą statusą yra kooperatyvas, todėl privalo vadovautis KBĮ, kuriame yra įtvirtinta, kad bendrovėje visi yra tik nariai, turintys balso teisę, tačiau šiuo metu bendrovėje yra ir pajininkai (ne nariai), kurie yra neteisėtai eliminuoti iš bendrovės valdymo, jiems neteisėtai panaikintos sprendžiamojo balso teisės, todėl, vadovaujantis KBĮ 8 straipsniu, šis susirinkimas turi būti pripažintas neteisėtu ir jo metu priimti sprendimai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes susirinkime nebuvo kvorumo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčija tik 2018-05-15 susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus, nes šis surinkimas buvo artimiausias ieškinio datai, priešingu atveju būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas. Taigi, iš esmės ieškovas ginčija bendrovėje nustatytą asmenų skirstymą į narius ir pajininkus (ne narius), motyvuojant tuo, kad KBĮ nenumato tokio asmenų skirstymo, nes visi pajininkai turi būti bendrovės nariai, todėl 2018-05-15 susirinkimo metu turėjo teisę balsuoti ne tik nariai, bet ir pajininkai (ne nariai). Atsakovės teigimu, ataskaitiniame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo penki nariai, taip pat kai kurių narių atstovai advokatai, todėl kvorumas, sudaręs sąlygas susirinkimui vykti ir sprendimams priimti buvo.

KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatyta, kad kooperatinės bendrovės narys turi teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas; balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio. KBĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių. KBĮ 16 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktuose nurodytus atvejus ir dėl narių pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma. KBĮ 16 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad sprendimui dėl ilgalaikio turto dalies, didesnės kaip 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės, įgijimo, perleidimo ar nuomos reikalingas narių susirinkimo sprendimas, priimtas balsų dauguma, o sprendimui dėl kitų ūkio subjektų prievolių laidavimo ar garantavimo arba turto įkeitimo, arba ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, kai tokio sandorio suma yra didesnė kaip 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės, reikalingas narių susirinkimo sprendimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Tokių sandorių, sudaromų be narių susirinkimo sprendimo, suminė vertė finansiniais metais negali būti didesnė kaip 1/10 kooperatinės bendrovės nuosavo kapitalo vertės.

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-03-23 įstatuose numatyta, kad kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas (6.1. punktas). Įstatuose numatyta, kad kooperatinės bendrovės narys turi teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas (3.4. punkto 1 dalis), balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio (3.4. punkto 2 dalis). Taip pat numatyta, kad kooperatinės bendrovės pajininkai (ne nariai) turi teisę dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime be balso teisės (3.10 punkto 1 dalis). Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 kooperatinės bendrovės narių (6.11.         punktas). Kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimai priimami kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 6.2. punkto 2, 11 ir 12 papunkčiuose nurodytus sprendimus, ir sprendimus dėl narių pašalinimo. Šiais atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma (6.12. punktas).        

Iš 2018-05-25 ataskaitinio visuotinį narių susirinkimo protokolo Nr. N58 nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 5 bendrovės nariai iš 6, t. y. E. L., G. L., V. L., A. S., S. P.. R. P. šiame susirinkime nedalyvavo, tačiau Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2015-06-19 patvirtintu įgaliojimu, notarinio registro Nr. K1ES-5030, įgaliojo S. P. atstovauti Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovėje, dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkimuose, jos vardu balsuoti visais susirinkimo darbotvarkės klausimais. Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pajininkų (narių) ir pajininkų (ne narių) registrų nustatyta, kad 2018-12-31 duomenimis, Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pajininkai (nariai) yra E. L., G. L., V. L., A. S., S. P. ir R. P., taip pat yra 30 asmenų, turinčių pajininkų (ne narių) statusą. Už 2018-05-25 ataskaitinio visuotinį narių susirinkimo metu priimtus sprendimus visais darbotvarkės klausimais balsavo 4 nariai ir 1 susilaikė, todėl teismas, atsižvelgdamas tiek į KBĮ, tiek į Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės įstatuose numatytą teisę balsuoti kooperatinės bendrovės narių susirinkimuose, konstatuoja, kad 2018-05-25 įvykęs ataskaitinis visuotinis narių susirinkimas buvo teisėtas, nutarimams priimti reikiamas kvorumas buvo, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtintos tvarkos

Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pripažinti neteisėta ir negaliojančia atsakovės Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtintą “Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarką” ir šią tvarką atitinkamai panaikinti. Nurodo, kad ši tvarka iš esmės varžo narių įstatyme įtvirtintas teises, t. y. pažeidžia KBĮ 11 straipsnio nuostatas - nariui gauti bet kokią informaciją apie bendrovės veiklą, tame tarpe, sandorius ir turtą. Pagal nustatytą tvarką be teismo įsikišimo narys negali gauti jokios dokumento kopijos iš bendrovės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad tvarka prieštarauja protingumo principui, teisei realizuoti savo teises, nes norint ginčyti valdybos sprendimą, yra ribojama teisė susipažinti su valdybos sprendimu. Atsakovės teigimu, tvarka yra skirta ne informacijos teikimo apribojimui, bet informacijos teikimo reglamentavimui, kurios projektą bendrovė gavo iš kito kooperatyvo – žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“. Nurodo, kad ieškovas nėra teikęs bendrovei pasiūlymų, alternatyvių informacijos teikimo tvarkų projektų. Tai patvirtina, kad ieškovas nėra linkęs konstruktyviai bendradarbiauti su bendrove, ir sąmoningai inicijuoja ginčus, siekiant daryti bendrovei spaudimą.

Minėta, kad vienas iš CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų yra jo prieštaravimas sąžiningumo ir protingumo principams.

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įstatyme nėra atskleistas šių principų turinys, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, aptartus principus aiškina atsižvelgdamas į faktines konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Sąžiningumo principas šiuo atveju vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas.

KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta kooperatinės bendrovės nario teisė gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą. Šis įstatymas nereglamentuoja dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo tvarkos pagrindų, nenustato kriterijų, kuriais vadovaudamasi bendrovė spręstų esant pagrindą susipažinti su bendrovės dokumentais ir kita informacija, tačiau teismas pabrėžia, kad tai nereiškia jog Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtinta “Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarka” negali būti pripažinta prieštaraujanti sąžiningumo ar protingumo principams, nes visais atvejais priimami sprendimai turi atitikti bendruosius protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauti bendrovės ir jos narių interesams bei atitikti bendrovės paskirtį.

2017-07-24 Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės valdybos posėdžio protokolas Nr. P17-006 patvirtina, kad valdybos posėdžio metu buvo patvirtinta „Dokumentų ir kitos informacijos apie bendrovės veiklą pateikimo nariams ir pajininkams (ne nariams) tvarka (toliau - tvarka). Tvarkoje numatyta, kad pajininkai, t. y. nariai ir pajininkai (ne nariai) (tvarkos 1.1. punktas) gali būti supažindinami su informacija bei dokumentais bendrovės iniciatyva pagal pateiktą pajininko prašymą (1.2. punktas). Kiekvienas pajininkas, norėdamas susipažinti su informacija ir/ar dokumentais, privalo raštu pateikti šios tvarkos priede Nr. 1 numatytą nustatytos formos prašymą bendrovės administracijos vadovui (2.1. punktas). Pagal pajininko pateiktą prašymą bendrovė pateikia pajininkui susipažinti: informaciją apie pajininko pajaus dydį, apyvartą su bendrove ir kitą informaciją tiesiogiai susijusią su pajininku asmeniškai; susirinkimų, valdybos nutarimus (išrašus); bendrovės narių ir pajininkų (ne narių) sąrašą; auditorių finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą; bendrovės struktūrą; atsiskaitymų, skirtų bendrovės administravimo sąnaudoms padengti, dydžius; kitą informaciją ir/ar dokumentus (2.2. punktas). Tvarkoje taip pat numatyti tiek pateiktų prašymų svarstymo eilės, tiek prašymų patenkinimo/atsisakymo patenkinti, tiek pajininko atvykimo patvirtinimo terminai (2.3., 2.4., 2.6. punktai). Taip pat numatyta, kad pajininkas neturi teisės pateiktos informacijos ir/ar dokumentų, ar jų kopijų dauginti, skanuoti, fotografuoti ar kokiais nors kitais būdais kopijuoti, taip pat juos išsinešti iš bendrovės patalpų (2.8. punktas). Bendrovė gali atsisakyti teikti informaciją ir/ar dokumentus, jeigu: prašymas pateiktas nesilaikant tvarkos priede Nr. 1 numatytos formos; pajininkui yra su daryta galimybė susipažinti su ta informacija ir /ar dokumentais tvarkos 1.3. punkte nurodytais būdais; pajininkas nesutinka laikytis konfidencialumo sąlygų; prašymo patenkinimas gali pažeisti kitų pajininkų interesus; prašymo patenkinimas gali sudaryti sąlygas gautą informaciją panaudoti asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai, tuo pačiu pakenkiant bendrovės interesams; suteikus informaciją, bendrovė pažeistų prisiimtus įsipareigojimus dėl trečiųjų asmenų, su kuriais bendrovė turi sutartinių santykių, informacijos konfidencialumo; suteikus informaciją bendrovė pažeistų teisės aktų reikalavimus (2.9. punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad esant šiai Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtintai tvarkai, tiek bendrovės nariams, tiek pajininkams (ne nariams) būtų ribojama teisė į  informacijos apie bendrovės veiklą gavimą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. D. paaiškino, kad jam buvo leista susipažinti su jo prašoma informacija, į bylą kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi teikti informaciją ir/ar dokumentus, nėra pateikta. Teismo vertinimu, bendrovėje privalo būti patvirtinta susipažinimo su informacija ir dokumentais tvarka, kuria vadovaujantis interesantams būtų aišku, kokio turinio informaciją, kokiais terminais ir tvarka jie turi teisę gauti iš bendrovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši tvarka nustato vienodą informacijos ir/ar dokumentų pateikimo tvarką visiems bendrovės pajininkams, taip pat numatyta teisė apskųsti administracijos vadovo sprendimą, netenkinus pajininko prašymo leisti susipažinti su informacija ir/ar dokumentais (2.10. punktas). Į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovas būtų teikęs bendrovei pasiūlymų, alternatyvių informacijos teikimo tvarkų projektų, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad ieškovas nėra linkęs konstruktyviai bendradarbiauti su bendrove. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės 2017-07-24 valdybos posėdyje patvirtinta tvarka prieštarauja KBĮ 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, sąžiningumo ir protingumo principams, bendrovės ar jos narių interesams bei bendrovės paskirčiai, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl baudų skyrimo

2019-09-17 atsakovė pateikė teismui prašymą skirti ieškovui S. P. baudą už priesaikos sulaužymą. Prašyme nurodė, kad ieškovas, teikdamas parodymus, teigė, jog po jo iniciatyva bendrovėje advokato atlikto dokumentų patikrinimo bendrovė neva „stebuklingai“ sumokėjo jo mamai R. P. 100 000 litų kaip dividendus. Tuo norėta pasakyti, kad kiti bendrovės nariai neva buvo nesąžiningi, neskaidriai vykdė veiklą, vengė mokėti dividendus, o įsijungus advokatams, situacija neva pasikeitė R. P. naudai. Nurodo, kad šie ieškovo S. P. teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, todėl prašo skirti ieškovui baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 6 dalies pagrindu.

2020-06-11 ieškovas pateikė teismui prašymą skirti atsakovei 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad  atsakovė piktnaudžiauja teise reikšdama prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už tariamai akivaizdų priesaikos sulaužymą. Piktnaudžiavimą rodo tai, kad pats atsakovės atstovas, t. y. bendrovės administracijos vadovas G. L., duodamas paaiškinimus byloje žodžiu, paneigia atsakovės 2019-09-17 prašyme pateiktus faktus dėl tariamo dividendų neišmokėjimo. Piktnaudžiavimą rodo ir tai, jog 2019-09-17 prašymu yra siekiama sumenkinti ieškovą šioje byloje, siekiama sukelti dar daugiau sumaišties procese ir suklaidinti teismą.

2020-06-26 atsakovė pateikė atsiliepimą į 2020-06-11 ieškovo prašymą dėl baudos skyrimo, kuriuo prašo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuojant tuo, kad pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir nesąžiningas, kuriuo siekiama ne tų tikslų, kurie deklaruojami. Ieškiniu siekiama įgyti persvarą balsuojant dėl sprendimų arba finansiškai palankiai parduoti pajų.

Pagrindas skirti šaliai baudą CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu yra teismo nustatytas priesaikos garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą sulaužymas. Pažymėtina, kad, vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, jog šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti ir suprasti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai, nebūtinai net sąmoningai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-677-516/2018). Teismo vertinimu, ieškovas teismo posėdžio metu parodymus teikė apie dešimties metų senumo įvykius, todėl vien, gal būt, netikslus dividendų išmokėjimo datos ar sumos įvardijimas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti duotos priesaikos sulaužymą ir skirti už tai baudą, todėl atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu atmestinas.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes ieškovas ieškinį pateikė siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus ir tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad ieškinio reikalavimai netenkinami, savaime nereiškia, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovės prašymas ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad bendrovės administracijos vadovo G. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie dešimties metų senumo įvykius, negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip akivaizdus jo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, liudijančius jos sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kad tokiais veiksmais sąmoningai sukėlė kitai proceso šaliai esminę žalą, todėl ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 11 203,73 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovo atsakovei (CPK 92 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Įvertinus tai, kad trečiasis asmuo R. P. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo palaikantis ieškovo pusę ir ieškinį palaikė, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Byloje yra susidariusių 126,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios, ieškinį atmetus priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Kretingalės kooperatinei žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11 203,73 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtai trys eurai ir septyniasdešimt trys centai) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,87 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Šalių prašymus dėl baudos skyrimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja                                                                                Inga Sakalauskaitė