Civilinė byla Nr. e2A-10-302/2023
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00729-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.5.2.17; 2.6.11.5; 2.8.1.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“ ir atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VILNIAUS ENERGIJA“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei LESTO (teisių ir pareigų perėmėja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sutarčių nuostatų pripažinimo niekinėmis ir nuostolių atlyginimo, išvadą duodanti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „VILNIAUS ENERGIJA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kurį patikslinusi, prašė:
1.1. Pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu;
1.2. Pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu;
1.3. Tuo atveju, jei teismas tenkins 1.1 punkte pateiktą reikalavimą, priteisti UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus;
1.4. Tuo atveju, jei teismas tenkins 1.2 punkte pateiktą reikalavimą, priteisti UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6 339 800 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 4 371 900 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus;
1.5. Tuo atveju, jei teismas tenkins 1.1 ir 1.2 punktuose pateiktus reikalavimus, priteisti UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 6 339 800 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 4 371 900 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus;
1.6. Priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ dėl šios nutarties 1.3 punkte pareikšto reikalavimo nurodė šias aplinkybės:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1051 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) teikimo apimties 2014 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas 1051) ir 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas 1091) 5 punktuose nustatyta, „kad šio nutarimo 1.1 punkte nurodyti asmenys remtinos elektros energijos kiekį, neviršydami šio nutarimo 3 punkte nurodytų apimčių, šildymo sezono metu gamina pagal visuomeninio tiekėjo pareikštą ir su konkrečiu gamintoju suderintą poreikį, siekiant užtikrinti, kad vartotojų, kuriems taikomos valstybės reguliuojamos elektros energijos kainos, elektros energijos poreikis būtų tenkinamas įsigyjant elektros energiją ekonomiškai naudingiausiu būdu, nediskriminuojant šio nutarimo 1.1 punkte nurodytų gamintojų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.“
2.2. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ diskriminavo ieškovę kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Mažiausias iš visų kogeneracinių elektrinių 2014 ir 2015 metais supirkimo mastas buvo iš ieškovės, t. y. 57 procentai ir 67 procentai. 2014 metais iš Kauno termofikacinės elektrinės atsakovė įsigijo 80 procentų priskirtos maksimalios remtinos elektros energijos kvotos, iš mažesniųjų termofikacinių elektrinių – visą 100 procentų priskirtos maksimalios kvotos, iš ieškovės – 57 procentus. 2015 metais iš ieškovės buvo įsigyta 67 procentų priskirtos maksimalios kvotos, kai iš kitų termofikacinių elektrinių taip pat įsigyta didesnė procentinė dalis, t. y. 69, 89, 93 ir 100 procentų.
2.3. Ieškovė buvo diskriminuojama atsakovės kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, todėl ieškovė negavo pajamų, kurias būtų pagrįstai gavusi, jei iš visų termofikacinių elektrinių būtų pirktas vienodas procentinis mastas elektros energijos. Todėl ieškovei buvo padaryti 2 259 600 Eur nuostoliai, t. y. 1 724 600 Eur už 2014 metus ir 535 000 Eur už 2015 metus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu; priteisė ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014 metais patirtų 1 724 600 Eur nuostolių ir 2015 metais patirtų 535 000 Eur nuostolių atlyginimą (iš viso 2 259 600 Eur nuostolių atlyginimą), priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 17 233,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas dėl 2014 metais patirtų 1 724 600 Eur nuostolių ir 2015 metais patirtų 535 000 Eur nuostolių sprendė, kad ieškovei priteistinas 1 724 600 Eur žalos atlyginimas už 2014 metus ir 535 000 Eur žalos atlyginimas už 2015 metus, kuris pagrįstas ieškovės pateiktais duomenimis ir apskaičiuotas kaip skirtumas tarp faktiškai pagamintos ir supirktos energijos.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2014 metais patirtus nuostolius patvirtino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, koreguodama šilumos kainas 2016 metais. Ieškovė į bylą pateikė 2016 m. spalio 7 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK) pažymą Nr. O5-248 (toliau – Pažyma) ir VKEKK 2016 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. O3-318 (toliau – Nutarimas).
6. Teismas nustatė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) savo išvadoje nurodė, kad pagal maksimalias Vyriausybės nustatytas remtinos elektros energijos kvotas buvo įvertintos ir atitinkamai 2012 bei 2013 metų korekcijos dėl prognozuotų ir faktinių kuro (gamtinių dujų) kainų neatitiko. Tai reiškia, kad šias kompensacijas dėl kainų neatitikimo, numatytas kainodaroje, visoje apimtyje ieškovė galėjo gauti tik tuo atveju, jei būtų pardavusi visą numatytą remtinos elektros energijos gamybos maksimalią kvotą. Aptariama korekcija yra kainodaroje numatyta kompensacija dėl faktiškai kitokių sąnaudų nei prognozuota (kuro kainų pokyčio). Tai reiškia, kad ESO vienašališkai nusprendus taupyti valstybės iš anksto numatytas ir paskaičiuotas VIAP lėšas, ESO savo veiksmais kartu nulėmė ir tai, kad ieškovei nebuvo visoje apimtyje kompensuotos faktinės sąnaudos gaminant remiamą elektros energiją.
7. Teismas sprendė, kad supirkus didesnį kiekį elektros energijos nei kad faktiškai 2014 ir 2015 metais supirko atsakovė, ieškovė nebūtų patyrusi pagrįstų nuostolių ir šių nuostolių dalies nebūtų turėję atlyginti šilumos vartotojai.
8. Teismas nustatė, kad VERT patvirtino, jog iš šios sumos buvo padengta tik dalis 2014 ir 2015 metų sąnaudų, t. y. 564 422 Eur.
9. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pagrįstai teigė, jog maksimalios remtinos elektros energijos kvotos nesupirkimas ne tik kad negarantavo ieškovės būtinųjų sąnaudų padengimo, bet ir neleido gauti kompensacijos už faktiškai didesnes gamtinių dujų kainas nei prognozuota.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog 2014 – 2015 metais prekiavo biržoje pertekline elektros energija. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pati ieškovė dėl savo neveikimo prisidėjo prie žalos padidėjimo ir mažinti žalos dydį.
11. Teismas konstatavo, kad įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryšys. Jei ieškovė nebūtų diskriminuota kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ieškovei būtų padengta likusi dalis jos patirtų sąnaudų. Teismas sprendė, kad ieškovei priteistinas 1 724 600 Eur žalos atlyginimas už 2014 metus ir 535 000 Eur žalos atlyginimas už 2015 metus, kuris pagrįstas ieškovės pateiktais duomenimis (lentelė bylos 16 tomo 197 puslapyje).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškovės reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti: 1) pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės AB Energijos skirstymo operatorius 4 615 200 Eur nuostolių, patirtų 2014 metais ir 3 836 900 Eur nuostolių, patirtų 2015 metais, atlyginimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
12.1. Teisinis reguliavimas įtvirtina draudimą diskriminuoti VIAP teikiančius subjektus (ir ieškovę), bet kokiais pagrindais tiek tarpusavyje, tiek ir su kitais subjektais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės tariamą teisę vadovautis tik ekonominio naudingumo kriterijumi ir ignoravo, kad ekonominio naudingumo kriterijus jau buvo vertintas Vyriausybės nustatant VIAP ir maksimalias kvotas.
12.2. Atsakovė turi teisę nesupirkti VIAP aprašo 7.2 papunktyje numatytos elektros energijos tik: i) dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių ir ii) atveju, kai vartojimo poreikis mažesnis už gamintojų pareikštą ketinimą gaminti. Atsakovės supirkimo grafikuose, kurie pateikti į bylą, nurodyta, kad elektros energija nebuvo perkama iš ieškovės, o itin dideliais kiekiais buvo perkama iš kitų gamybos šaltinių, nors vartojimo poreikis niekada nebuvo mažesnis nei ieškovei nustatymas maksimalus ir norimas parduoti kiekis, taip pat atsakovei nėra nurodytos ir jokios kitos objektyvios, nuo atsakovės nepriklausančios, aplinkybės, dėl kurios atsakovė negalėjo supirkti Vyriausybės ieškovei nustatyto elektros energijos kiekio ir kodėl elektros energiją buvo pasirinkta įsigyti kitu būdu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad, atsakovė privalėjo supirkti ieškovės gaminimą elektros energiją, išskyrus objektyvius, nuo atsakovės valios / vertinimų nepriklausančių priežasčių, kurių nagrinėjamu atveju nebuvo.
12.3. Pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas atsakovės, teigusios, neva per balansavimo energijos tiekėją kaip tarpininką pirko elektros energiją iš biržos. Šiuo atveju nėra skirtumo, ar elektros energija buvo pirkta kaip balansavimo, ar biržoje, nes savo prasme tai ta pati elektros energija. Ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-452-381/2018. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nors apeliantės diskriminavimo balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu aspektas yra vienas iš ieškinio pagrindų.
12.4. Atsakovė pirko iš ieškovės ne maksimalią Vyriausybės nustatytą remtinos elektros energijos kvotą, o mažesnį kiekį (2015 metais techninį minimumą), o visą trūkstamą energiją pirko iš balansavimo energijos tiekėjo. Jei ieškovė nebūtų diskriminuota balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, iš jos būtų supirkta visa maksimali priskirta remtinos elektros energijos kvota. Teismui pripažinus, kad ieškovė buvo diskriminuota balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, priteistinas 6 339 800 Eur nuostolių, turėtų 2014 metais ir 4 371 900 Eur nuostolių, turėtų 2015 metais, atlyginimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino dalį reikalavimų, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti ir likusią nuostolių dalį – 4 615 200 Eur nuostolių, turėtų 2014 metais ir 3 836 900 Eur nuostolių, turėtų 2015 metais dėl diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių pagrindu, nes patenkinus antrąjį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo dėl diskriminavimo balansavimo elektros energijos tiekėjo atžvilgiu visoje apimtyje, reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo nėra sumuojami.
13. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl patenkintos patikslinto ieškinio reikalavimų dalies ir ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ patikslintą ieškinį atmesti bei netenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti iš ieškovės atsakovei žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad žalos dydis apskaičiuotas kaip skirtumas tarp faktiškai pagamintos ir supirktos elektros energijos yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems, jog 2014 ir 2015 metais ieškovė nepagamino daugiau elektros energijos, nei iš jos supirko atsakovė, t. y. buvo priešinga faktinė situacija.
13.2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino kuo remiantis apskaičiuotos kintamosios sąnaudos, kurios pateiktos 2014 ir 2015 metų skaičiavimo lentelėse. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateiktais faktinių sąnaudų skaičiavimais, turėjo išnagrinėti ir įvertinti pirminius finansinius dokumentus, patvirtinančius suvestinėse nuostolių lentelėse pateiktus skaičius. Jeigu tokie pirminiai finansiniai dokumentai nepateikti – pripažinti ieškovės reikalavimus neįrodytais ir atmesti.
13.3. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų negalima identifikuoti kuro, kuris naudojamas elektros gamybos procese, kainos. Nėra aišku, kaip suskaičiuotos ir kuo remiantis įvertintos pastoviosios sąnaudos 2014 ir 2015 metų skaičiavimo lentelėse.
13.4. Apskaičiuodama patirtus nuostolius 2014 metais, ieškovė prašė, kad ir kitas ūkio subjektas (atsakovė) kompensuotų nuostolius, kuriuos jai jau padengė valstybė. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolių, turėtų 2014 metais, visą ieškovės prašomą sumą, šios aplinkybės neįvertino ir nesumažino ginčijamos kompensacijos dydžio. Be to, ieškovė prekiavo elektros biržoje, todėl biržoje gautų pajamų suma taip pat mažintini galimi ieškovės turėti nuostoliai.
13.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad VERT pripažino, jog supirkus didesnį kiekį elektros energijos nei faktiškai 2014 ir 2015 metais supirko atsakovė, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių ir šių nuostolių dalies nebūtų turėję atlyginti šilumos vartotojai. Pirma, VERT pažymose nėra nustatyta, kad ieškovės neigiamas veiklos rezultatas atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Antra, VERT perskaičiuojant 2016 metų šilumos kainas, buvo vertinama ieškovės veikla tik 2014 metais ir nėra nagrinėta 2015 metų ieškovės veikla, finansinis rezultatas. VERT paaiškino, kad nustatant šilumos kainą vėlesniais metais ieškovė nepateikė prašymo įvertinti 2015 metų elektros energijos gamybos veiklos rezultato (nuostolio) ir neteikė prašymo kompensuoti dalį elektros energijos gamybos veikloje patirtų nuostolių, juos įtraukiant į šilumos kainą. Dėl to ieškovė 2015 metais jokių realių nuostolių nepatyrė arba pati nepasinaudojo įstatymų jai suteikta teise kreiptis į VERT dėl nuostolių kompensavimo. Savo aplaidumo ir nerūpestingumo padarinius ieškovė siekia perkelti atsakovei ir šį neteisėtą elgesį pirmosios instancijos teismas sankcionavo.
14. Atsiliepime į ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Atsakovė palaiko ieškovės argumentus dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės, kurią lemia energetikos ir konkurencijos teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, sudėtingumas, byloje sprendžiamų klausimų išskirtinumas ir didelė bylos medžiagos apimtis.
14.2. Ieškovė neįrodė visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Vien tik deklaratyvūs ieškovės pareiškimai, nepateikiant kiekvieną jų atskirai pagrindžiančių įrodymų, nesukuria atsakovės prievolės mokėti už tariamą pakenkimą ieškovės interesams. Ieškovės deklaruojami nuostoliai vienareikšmiškai nėra atsakovės neteisėto elgesio rezultatas.
14.3. Bylos nagrinėjimo metu (tiek pirminio, tiek pakartotinio) ieškovė nepateikė patikimų ir pakankamų duomenų, patvirtinančių realių nuostolių buvimą ir šių nuostolių atsiradimo priežastingumą su atsakovės neteisėtais veiksmais.
15. Atsiliepime į atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ prašo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį dėl tenkintų ieškovės reikalavimų palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Ieškovė įrodė nuostolių dydį, t. y. pateikė duomenis, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų iš visų termofikacinių elektrinių pirkusi po vienodą procentinę dalį viso priskirto maksimalaus remtinos elektros energijos kiekio, ieškovės patirti nuostoliai (nepadengtos sąnaudos) būtų mažesni, atitinkamai tokia pačia procentine išraiška. Ši procentinė dalis buvo apskaičiuota pagal tai, kokią dalį maksimalaus remtinos elektros energijos kiekio, paskirstyto visoms termofikacinėms elektrinėms, supirko atsakovė ir atitinkamai laikant, kad iš visų termofikacinių elektrinių atsakovė turėjo supirkti po tokią pačią konkrečiam gamintojui priskirtos maksimalios remtinos elektros energijos apimties dalį. Jeigu ieškovė nebūtų diskriminuota kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, būtų padengta dalis jos patirtų sąnaudų. Teismui pripažinus, kad ieškovė buvo diskriminuota kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, priteistinas 1 724 600 Eur nuostolių, turėtų 2014 metais, ir 535 000 Eur nuostolių, turėtų 2015 metais, atlyginimas.
15.2. Ieškovės patirtus nuostolius ir atsakovės neteisėtus veiksmus sieja priežastinis ryšys. Jeigu atsakovė nebūtų diskriminavusi ieškovės kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ieškovė būtų realizavusi daugiau elektros energijos, todėl nebūtų patyrusi nuostolių. Atsakovė kaip rinkos profesionalė kiekvieną mėnesį matė, kad iš termofikacinių elektrinių superkami skirtingi procentiniai kiekiai (skaičiuojant nuo priskirto maksimalios remtinos elektros energijos kvotos), taip pat matė, jog šie kiekiai viršija techninio minimumo kriterijus ir turėjo suprasti, kad nesivadovauja jokiu objektyviu kriterijumi, taip pažeisdama Vyriausybės nutarimų Nr. 1051 ir Nr. 1091 5 punktus, Konkurencijos įstatymo 7 straipsnį. Šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės veiksmuose yra kaltė, o taip pat kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
16. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą:
16.1. Paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ reikalavimai pripažinti, kad ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos teikėjo atžvilgiu ir priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2014 ir 2015 metais patirtų nuostolių dėl diskriminavimo balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu atlyginimą;
16.2. Panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu ir priteistas ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių, patirtų 2014 metais, bei 535 000 Eur nuostolių, patirtų 2015 metais, atlyginimas (iš viso 2 259 600 Eur), ir šią ieškinio dalį atmetė;
16.3. Priteisė iš ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 11 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį:
17.1. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, ir dėl šio ieškinio reikalavimo paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kurią nuspręsta pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu;
17.2. Panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus, o civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimų perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
17.3. Paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį dėl kitų ieškinio reikalavimų.
18. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartimi atidėjo posėdį, pasiūlė šalims pateikti savo paaiškinimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų iš naujo nagrinėtinų aplinkybių ir įrodymus jiems pagrįsti, taip pat pateikti atsiliepimus į pateiktus paaiškinimus.
19. Ieškovė AB „VILNIAUS ENERGIJA“ pateiktuose paaiškinimuose prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 259 513 Eur nuostolių dėl ieškovės diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Nurodė šiuos argumentus:
19.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad ieškovės nuostoliai dėl diskriminacijos turi būti skaičiuojami kaip jos negautos pajamos, kurių skaičiavimui naudojama elektros energijos supirkimo kaina, už iš ieškovės nesupirktos remtinos elektros energijos gamybos apimtį, kurį atsakovė privalėjo supirkti, jei nebūtų diskriminavusi ieškovės kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, įvertinant (atimant): i) ieškovės kintamąsias sąnaudas, kurios ieškovės faktiškai nebuvo patirtos; ii) VIAP lėšas bei pajamas iš rinkos, ieškovės gautas taisyklėse numatytais būdais ir tvarka pardavus pagamintą elektros energijos kiekį, siekiant, kad jį supirktų atsakovė.
19.2. Ieškovės pateiktas žalos skaičiavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus žalos šioje byloje skaičiavimo principus. Tai yra, nuostoliai buvo apskaičiuoti tokiu būdu: pirmiausia ieškovė įvertino faktines pajamas iš remtinos elektros energijos pardavimo (įskaitant ir rinkoje parduotą elektros energiją, už kurią buvo gautos VIAP lėšos ir kurios atsakovė nesupirko) ir atėmė faktines kintamąsias sąnaudas bei pastoviąsias sąnaudas.
19.3. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje nustatė, jog ieškovė buvo diskriminuojama ir turi teisę į žalos atlyginimą, ieškovės reikalavimai nagrinėjamoje byloje negali būti netenkinami vien tuo pagrindu, neva nuostolių dydis buvo įrodytas netinkamai.
20. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktuose paaiškinimuose prašo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti 1 724 600 Eur nuostolių už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių už 2015 metus atlyginimą. Nurodė šiuos argumentus:
20.1. Nutarimu Nr. 1051 ir Nutarimu Nr. 1091 patvirtintos maksimalios remtinos elektros energijos gamybos termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse apimtys 2014 – 2015 metais nebuvo padalintos gamintojams po lygiai.
20.2. Nors buvo pritaikytas termofikacinių elektrinių tarpusavio padėties palyginimo metodas, tačiau jis tik dar kartą patvirtino, kad iš 7 grupės dalyvių ieškovė 2014 metais buvo antroje vietoje kiekių virš techninio minimumo proporcijos užtikrinimo požiūriu. Iš ieškovės buvo supirktas santykinai didesnis kiekis virš techninio minimumo nei ieškovei tenkanti nustatytos RGA dalis, todėl nesant ieškovės negatyvaus traktavimo kitų tos pačios grupės subjektų požiūriu apraiškų, atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamus 1 724 600 Eur nuostolius už 2014 metus.
20.3. Priešingai nei 2014 metais, 2015 metais kiekių virš techninio minimumo atsakovė tikslingai neužsakinėjo, jie susidarė dėl gamyboje neišvengiamų nuokrypių nuo plano (buvo gamintojų disbalanso pasekmė). Šį faktą atspindi ir labai nedidelės pirkimų virš techninio minimumo apimtys (iš viso 162 MWh, kai 2014 metais užsakyta 56 376 MWh).
20.4. Jeigu 2015 metais iš visų termofikacinių elektrinių nupirktas 162 MWh papildomas kiekis virš įsipareigoto techninio minimumo būtų paskirstytas proporcingai kiekvienai elektrinei pagal Nutarimu Nr. 1091 jai tenkančios kvotos dalį, tai gautųsi, kad virš techninio minimumo iš ieškovės turėjo būti supirktos 89 MWh. Iš ieškovės virš techninio minimumo buvo nupirkta 28 MWh mažiau paskirsčius proporcingai pagal maksimalias kvotos proporcijas (60 MWh minus 89 MWh). Nors iš ieškovės buvo supirktas santykinai mažesnis kiekis virš techninio minimumo, nei jai nustatyta RGA dalis, tačiau šis neatitikimas sudaro tik 0,01 procento nuo viso iš ieškovės supirkto kiekio 2015 metais, o pats neatitikimas atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, bet buvo nulemtas elektrinių neplanuotų gamybos nuokrypių.
20.5. Laikytini nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl 2015 metais patirtos diskriminacijos, kurios padarinius ji vertina 535 000 Eur suma. 2014 metais atsakovė įsigijo iš ieškovės 1 648 MWh daugiau, nei kad privalėjo.
21. Ieškovė AB „VILNIAUS ENERGIJA“ atsiliepime į atsakovės paaiškinimus prašo patenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2 259 513 Eur nuostolių atlyginimą dėl ieškovės diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė šiuos argumentus:
21.1. Atsakovės paaiškinimuose teikiami argumentai yra nepagrįsti ir nedaro įtakos ieškovės pateiktam žalos skaičiavimui. Atsakovė turėjo galimybes ir įrankius išlaikyti vienodą elektros energijos supirkimo iš visų termofikacinių elektrinių proporciją. Dėl šios priežasties kasacinis teismas pagrįstai nustatė, kad būtent proporcijos skaičiavimas nuo maksimalios priskirtos kvotos, o ne nuo technologinio minimumo, yra reikšmingas diskriminacijai įvertinti. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė būtent tokios skaičiavimus, kurie visiškai atitinka kasacinio teismo nurodytus žalos skaičiavimo kriterijus.
21.2. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė dėjo visas pastangas, kad tuo metu, kai šilumos poreikis užtikrina efektyvią šilumos ir elektros gamybą, papildomas elektros energijos būtų parduotas ir tokiu būdų būtų kompensuota bent jau dalis nepagaminamos elektros energijos šildymo sezono pradžioje. Tačiau būtent atsakovė kategoriškai atsisakydavo supirkti daugiau nei atsakovės nustatytas techninis minimumas. Todėl pačios atsakovės veiksmai trukdė ieškovei kompensuoti nepagamintos elektros šildymo sezono pradžioje vėlesniais laikotarpiais, kai šilumos poreikis leistų užtikrinti didesnę elektros energijos apimtį kartu užtikrinant šilumos ir elektros gamybą efektyviu režimu. Nors tokius įrankius atsakovė turėjo.
22. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškovės paaiškinimus prašo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 724 600 Eur nuostolių už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių už 2015 metus atlyginimą. Nurodo šiuos argumentus:
22.1. Ieškovės pateiktas nuostolių apskaičiavimas yra nekorektiškas, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl negali būti laikomas patikimu ir turi būti koreguojamas.
22.2. Ieškovės atlikti skaičiavimai nėra pagrįsti objektyviais tiesioginiais įrodymais, yra neaiškūs, keliantys daug abejonių, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Tuo tarpu, byloje esantys netiesioginiai įrodymai nėra pakankami reikalaujamam žalos dydžiui pagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus, o civilinę bylą dėl šio ieškinio reikalavimo perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
25. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius, atsiradusius diskriminuojant ieškovę kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014 – 2015 metais, iš ieškovės negautų pajamų, kurių skaičiavimui naudojama elektros energijos supirkimo kaina, turėtų būti atimtos supirkimo kainos dalį sudarančios kintamosios sąnaudos, kurių ieškovė realiai nepatyrė, taip pat į skaičiavimo formulę turėtų būti įtraukta ir įvertinta, kiek ieškovės elektros energijos buvo faktiškai pagaminta, siekiant, kad ją supirktų atsakovė, kiek iš ieškovės pagamintos, bet atsakovės nesupirktos elektros energijos buvo parduota rinkoje.
26. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
27. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, be kita ko, 2023 m. sausio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, argumentuodama tuo, kad tik tiesiogiai išklausius ekspertizę atlikusių ekspertų paaiškinimus gali būti pašalinti byloje kilę prieštaravimai dėl ekspertinio tyrimo išvadų.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašymo argumentai šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atlikta ekspertizė, nesuponuoja pareigos ją nagrinėti žodinio proceso tvarka. Gavus ekspertizės aktą bei atnaujinus bylos nagrinėjimą, tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai išdėstė savo pozicijas dėl ekspertizės išvadų bei pareikšto reikalavimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pasiūlė šalims, turint ekspertams klausimų ekspertizės išaiškinimui, raštu suformuoti ekspertams užduotinus klausimus, 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovė pateikė klausimus, o 2022 m. spalio 18 d. nutartimi ekspertams pavedė atsakyti į atsakovės pateiktus klausimus. 2022 m. lapkričio 29 d. ekspertai pateikė atsakymus į atsakovės klausimus, paaiškino aplinkybes, susijusias su atliktu ekspertiniu tyrimu.
30. Įvertinusi tai, kad šalys pirmosios instancijos teisme buvo išklausytos žodinio teismo posėdžio metu, be to, tai, jog šalims buvo sudaryta galimybė raštu užduoti ekspertizę atlikusiems ekspertams klausimus dėl išvadų išaiškinimo, atsakovė šia teise pasinaudojo, o ekspertai į klausimus atsakė, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog atsakovė, kaip leidžia įsitikinti jos rašytinių paaiškinimų turinys, nesutinka su atliktos ekspertizės išvadomis, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas atmetamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
31. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kartu su 2023 m. sausio 17 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė 2013 – 2016 metų ieškovės UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ finansinių ataskaitų kopijas bei 2016 m. rugsėjo 30 d. publikacijos žiniasklaidoje kopiją. Atsakovė nurodo, kad minėtais įrodymais siekia paneigti ieškovės patirtų nuostolių dydį.
32. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti ginčą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, visi atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai buvo sukurti iki bylos išnagrinėjimo pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, aplinkybės dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio buvo aktualios nuo ieškinio pareiškimo momento, t. y. nuo 2014 metų, atsakovė nepagrindė, kodėl, manydama, jog šie įrodymai reikšmingi nuostolių dydžiui apskaičiuoti, jų nepateikė prieš skiriant teismo ekspertizę ar teikiant duomenis ekspertizei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės naujų įrodymų pateikimas nėra savalaikis, pažeidžiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nesuderinamas su šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl atlygintinų nuostolių dydžio
34. Kaip minėta, kasacinis teismas pripažino, kad ieškovė UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad apskaičiuojant ieškovės patirtus nuostolius, atsiradusius diskriminuojant ieškovę kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014 – 2015 metais, iš ieškovės negautų pajamų, kurių skaičiavimui naudojama elektros energijos supirkimo kaina, turėtų būti atimtos supirkimo kainos dalį sudarančios kintamosios sąnaudos, kurių ieškovė realiai nepatyrė. Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė teismo ekspertizę, pavedant tyrimo metu nustatyti ieškovės patirtų nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. liepos 18 d. gautas teismo ekspertizės aktas.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo ekspertizės išvada nesivadovauti, nurodydama, kad ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų, t. y. jis neatitinka formos reikalavimų, be to, jame nėra nurodytas ekspertinio tyrimo metodas.
36. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, kt.).
38. Taigi, nesivadovauti byloje esančios teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į ekspertų išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su joje padarytomis išvadomis.
39. Priešingai nei nurodė atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, teismo ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, jame yra visos privalomos akto turinio dalys, yra motyvuotas ir jame padarytos išvados susietos su ekspertų atliktu tyrimu, skaičiavimais bei vertinimais, pateikti argumentuoti atsakymai į teismo pavestus atsakyti klausimus, nurodyti informacijos šaltiniai. Ekspertizės akte paaiškinta, kaip buvo skaičiuojami ieškovės patirti nuostoliai, kuo buvo remiamasi, o visi skaičiavimai pagrįsti tiek šalių pateiktais duomenimis, tiek viešai prieinama ekspertizės atlikimui reikalinga informacija (Ekspertizės akto 7.4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ekspertizės išvadomis bei ekspertų atsakymais į papildomus klausimus, nustatė, kad ekspertai nurodė tyrimui atlikti taikytą metodą – ribinių sąnaudų metodą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokių pagrįstų abejonių, sudarančių pakankamą pagrindą nepasitikėti įstatyme nustatyta tvarka paskirta ir atlikta teismo ekspertize bei nesivadovauti ekspertizės akte išdėstytomis išvadomis.
40. Be to, atsakovė kvestionuodama pateiktą ekspertizės aktą, nurodė, kad paskirta ekspertė J. B. negalėjo atlikti ekspertinio vertinimo, kadangi jos kompetencija nėra pakankama vertinti ir nustatyti nuostolius, negautas pajamas, jų dydį bei teikti dėl to išvadas.
41. CPK 212 straipsnio 2 dalis numato, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
42. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, be kita ko, pavedė ekspertizę atlikti ekspertams J. B. ir K. A. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nušalino ekspertą K. A. nuo ekspertizės atlikimo ir pavedė ekspertizę atlikti ekspertų grupei, sudarytai iš ekspertų J. B., J. A. ir R. P.. Kaip matyti iš minėtų procesinių sprendimų, apeliacinės instancijos teismas įvertino ekspertų kvalifikaciją ir nustatė, kad atsakovės siūlyti ekspertai R. P. bei J. A. turi kvalifikaciją atlikti ir teikti ekspertizes, analizes, galimybių studijas, ekspertinius vertinimus šilumos ir / arba elektros energijos gamybos, sąnaudų, savikainos apskaičiavimo bei kitais susijusiais klausimais, šilumos energijos tiekimo / perdavimo klausimais bei kitais energetikos klausimais. Taigi, minėti ekspertai turi reikiamą kvalifikaciją ir kompetenciją teikti ekspertines išvadas energetikos srityje. Kaip matyti iš byloje pateikto kvalifikacijos pažymėjimo, ieškovės siūlytai ekspertei J. B. suteikta verslo vertintojo kvalifikacija, be to, ekspertė turi patirties vertinant energetikos srities verslą.
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ekspertizę atlikti buvo pavesta trims ekspertams, iš kurių du yra energetikos srities specialistai, taip pat tai, jog ekspertė J. B. turi reikiamą kvalifikaciją atlikti verslo, tame tarpe ir energetikos srities verslo, tyrimą, sprendžia, kad neįrodytos aplinkybės, kurios keltų pagrįstas abejones ekspertizę atlikusių ekspertų kompetencija bei atliktos ekspertizės išvadų patikimumu, todėl atsakovės argumentas dėl ekspertės netinkamumo atmetamas kaip nepagrįstas.
44. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ teigia, kad byloje nėra įrodytas ieškovės negautų pajamų dėl jos diskriminavimo kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014 – 2015 metais dydis, t. y. nurodoma, jog nei ekspertizės aktas, nei ieškovės pateikti skaičiavimai nepagrindžia žalos dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
45. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga, jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas).
46. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).
47. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė negautų 1 724 600 Eur už 2014 metus ir 535 000 Eur už 2015 metus pajamų dydį grindė iš ieškovės nesupirktu remtina elektros energijos gamybos apimtimi laikomu elektros energijos kiekiu, kurį atsakovė privalėjo supirkti, jei nebūtų diskriminavusi ieškovės kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, t. y. skaičiavimas buvo atliktas remiantis už elektros energiją mokėtina supirkimo kaina. Kasacinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodė, kad ieškovės taikytas skaičiavimo būdas galėjo lemti tai, jog nebuvo įvertintos negautas pajamas mažinančios lėšos bei galėjo būti įtrauktos sąnaudos, kurių ji realiai nepatyrė. Kasacinis teismas pažymėjo, kad apskaičiuojant nuostolių dydį iš ieškovės negautų pajamų, kurių skaičiavimui naudojama elektros energijos supirkimo kaina, turėtų būti atimtos supirkimo kainos dalį sudarančios kintamosios sąnaudos, kurių ieškovė realiai nepatyrė.
48. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimus, suformuotus pagal kasacinio teismo išaiškinimą, t. y. pavesta nustatyti nuostolių dydį įvertinus negautas pajamas mažinančias lėšas bei sąnaudas, kurių ieškovė realiai nepatyrė. Kaip matyti iš ekspertizės akto, nuostoliai apskaičiuoti, įvertinus sąnaudas, kurių ieškovė nepatyrė, ir tokiu būdu atliktas skaičiavimas rodo, kad bendra ieškovės negautų pajamų suma sudaro 2 555 051,08 Eur. Detalizuojant pagal laikotarpį, ekspertizės išvadose nustatyta, kad ieškovės patirtų nuostolių suma už 2014 metus sudaro 1 866 616,74 Eur, o už 2015 metus – 688 434,33 Eur.
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl eksperto išvados, yra nurodęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus, CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tas pats pasakytina ir apie eksperto išvados įvertinimą (CPK 218 straipsnis), tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).
50. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė nuostolių faktą bei dydį, t. y. byloje dviem skirtingais būdais – pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus ir atlikus pagal kasacinio teismo išaiškinimą teismo ekspertizės tyrimą – nustatyta, jog ieškovė diskriminuojant ją kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014 – 2015 metais yra negavusi pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus teismo ekspertizę pagal kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovės negautų pajamų už 2014 – 2015 metus nustatytas net didesnis nei ieškovės savarankiškai apskaičiuotas ir prašomas priteisti dydis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė ieškiniu prašomų priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus.
51. Pasisakydamas dėl atsakovės argumento, kad ekspertizės akte nuostolių dydžiui apskaičiuoti nepagrįstai naudoti UAB „Baltpool“ duomenys, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atliktos ekspertizės akte nuosekliai paaiškinta, kodėl tyrimui naudoti minėti duomenys. Kaip matyti iš ekspertizės akte pateikto atsakymo į pirmą klausimą, ekspertai nurodė, kad tarp šalių pateiktų duomenų apie pagamintą ir parduotą elektros energiją yra reikšmingi skirtumai, šalys neteikė pagamintos ir parduotos elektros energijos suderinimo dokumentų, todėl ekspertai rėmėsi kontrolę vykdančio administratoriaus UAB „Baltpool“ duomenimis. Pažymėtina, kad ekspertizės akto 7 lentelėje yra pateikti susisteminti duomenys apie pagamintą ir parduotą elektros energijos kiekį, gauti tiek iš šalių, tiek iš UAB „Baltpool“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal minėtos lentelės duomenis, elektros energijos gamybos ir pardavimo kiekiai pagal šalių ir UAB „Baltpool“ pateiktą informaciją reikšmingai nesiskiria (skirtumas apie 4 000 MWh per metus). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertinio tyrimo metu UAB „Baltpool“ duomenys naudoti nepagrįstai ar šių duomenų naudojimas paneigia ekspertizės išvadų patikimumą.
52. Atsakovė kelia abejones dėl ieškovės ekspertiniam tyrimui pateiktų duomenų tikrumo ir patikimumo, nurodydama, kad ekspertai nepatikrino jiems pateiktų duomenų teisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertams nebuvo pavesta atlikti ieškovės įmonės veiklos tyrimo ar tikrinti šalių pateiktų duomenų tikrumą bei patikimumą kitomis nei ekspertizei atlikti reikalingomis priemonėmis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalims ne kartą buvo siūlyta pateikti visus duomenis, reikalingus teismo ekspertizei atlikti, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo teisę teikti duomenis, kuriais jos disponuoja ir kurie gali turėti reikšmę ekspertinio tyrimo atlikimui bei jo rezultatui. Be to, kaip minėta šios nutarties 51 punkte, ekspertizę atlikę ekspertai vertino jiems pateiktų duomenų pagrįstumą ir patikimumą, o nustatę, kad tam tikri duomenys yra prieštaringi bei nepagrįsti, rėmėsi nepriklausomais kontrolę vykdančio administratoriaus UAB „Baltpool“ duomenimis. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ekspertai vertino duomenų pagrįstumą bei ekspertizės išvadas grindė patikimais duomenimis.
53. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė nuostolių, patirtų diskriminuojant ją kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu, faktą bei dydį (CPK 178 straipsnis). Byloje atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad realiai ieškovės patirtų nuostolių dydis už 2014 metus sudaro 1 866 616,74 Eur, o už 2015 metus – 688 434,33 Eur. Kita vertus, atsižvelgiant į ieškinyje pareikšto reikalavimo dydį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei atlygintini 1 724 600 Eur nuostoliai už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostoliai už 2015 metus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
54. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės patirtų nuostolių, atsiradusių diskriminuojant ieškovę kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu 2014 – 2015 metais, faktu bei dydžiu, pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė nuostolių dydį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
56. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai dėl sutarčių nuostatų pripažinimo negaliojančiomis yra atmesti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalimi civilinėje byloje Nr. e2-536-661/2017. Taip pat įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties dalimi civilinėje byloje Nr. e2A-853-798/2020 ieškovės reikalavimas pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama balansavimo energijos tiekėjo atžvilgiu, atmestas. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalimi tenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškinys tenkinamas 21 procento dalimi (tenkintas vienas reikalavimas pripažinti ieškovės diskriminavimą kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu bei priteisiama 2 259 600 Eur nuostolių dalis iš prašomų 12 971 300 Eur).
57. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant du kartus pirmosios instancijos teisme, tris kartus apeliacinės instancijos teisme ir du kartus kasaciniame teisme sudaro 43 202,32 Eur sumokėtas žyminis mokestis už skundus, 27 225 Eur bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizę bei 126 041,08 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovė pateikė į bylą minėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
58. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant du kartus pirmosios instancijos teisme, tris kartus apeliacinės instancijos teisme ir du kartus kasaciniame teisme sudaro 11 250 Eur sumokėtas žyminis mokestis už skundus bei 27 225 Eur bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizę. Atsakovė pateikė į bylą minėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
59. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 21 procentu, todėl ieškovė įgyja teisę į 35 541,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (43 202,32 Eur + 126 041,08 Eur) x 21 procentas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtį ir turinį, taip pat tai, kad byla nagrinėta du kartus pirmosios instancijos teisme, tris kartus apeliacinės instancijos teisme ir du kartus kasaciniame teisme, sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl 35 541,11 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Be, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atlikto ekspertinio tyrimo vertinimas pagrindė ieškovės prašomų atlyginti nuostolių dydį, sprendžia, jog neatsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovei jos patirtos 27 225 Eur bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizę priteistinos iš atsakovės, o atsakovei 27 225 Eur bylinėjimosi išlaidos už teismo ekspertizę neatlygintinos. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 62 766,11 Eur (35 541,11 Eur + 27 225 Eur) patirtos bylinėjimosi išlaidos.
60. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai atmetami 79 procentais, todėl atsakovė įgyja teisę į 8 887,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (11 250 Eur x 79 procentai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovės priteistina 8 887,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
61. Atlikus įskaitymą, ieškovei UAB „VILNIAUS ENERGIJA“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteistina 53 878,61 Eur (62 766,11 Eur – 8 887,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
62. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2021 m. spalio 20 d. pateikė prašymą ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nurodo, kad ieškovė byloje pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl eksperto nušalinimo ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai.
63. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
64. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
65. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, įgyvendino savo savarankišką procesinę teisę į teisminę gynybą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi, įvertinęs ieškovės pateiktame pareiškime nurodytas aplinkybes, sprendė, kad siekiant išvengti bet kokių abejonių teikiamų išvadų patikimumu, yra pagrindas nušalinti ekspertą nuo ekspertizės atlikimo. Taigi, ši aplinkybė paneigia atsakovės argumentą, kad ieškovė jai suteiktomis procesinėmis teisėmis akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 1 724 600 Eur nuostolių atlyginimą už 2014 metus ir 535 000 Eur nuostolių atlyginimą už 2015 metus, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2 259 600 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 53 878,61 Eur (penkiasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 61 centą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,VILNIAUS ENERGIJA“, juridinio asmens kodas 111760831.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė