Civilinė byla Nr. e2A-1560-854/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21740-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2; 2.6.8.12

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko  ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LITGRID“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Anykščiai Renew“ dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervaciją; išvadą teikiančios valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vašuokėnų vėjas” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „LITGRID“ (toliau – LITGRID) ir UAB „Anykščiai Renew“ (toliau – Anykščiai Renew) dėl įpareigojimo panaikinti elektros perdavimo tinklo linijos rezervaciją, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovių 2022 m. birželio 7 d. sudarytą Elektros gamybos įrenginių (elektrinės) prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolą Nr. 22KP-46 (toliau – Ketinimų protokolas).

2.       Ieškovė nurodė, kad yra atsinaujinančios energijos gamintojas ir planuoja vystyti 250 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios vėjo elektrinę, šią elektrinę (toliau – Elektrinė) prijungiant prie linijos (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tam, jog ieškovė galėtų vystyti atsinaujinančios energijos (saulės ar vėjo) elektrinių parkus, ieškovė turi pasirašyti su vienu iš operatorių – LITGRID arba AB „Energijos skirstymo operatorius“, ketinimų protokolą, kuriuo ieškovė įsipareigotų atlikti transformatorių pastotės projektavimo darbus, o operatorius įsipareigotų prijungti elektrinių parką prie elektros tinklo. Ieškovė nurodė, kad tuo tikslu ieškovė kreipėsi į LITGRID, prašydama išduoti išankstines prijungimo sąlygas 250 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės prijungimui prie 330 kV elektros linijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Linija), kurią valdo LITGRID. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė gavo išankstines prijungimo sąlygas. Tačiau iš viešai skelbiamų duomenų ieškovei tapo žinoma, kad dar 2022 m. birželio 7 d. LITGRID sudarė Ketinimų protokolą dėl 200 MW leistinos galios saulės elektrinių parko (prijungimo taško įtampa 330 kV) prijungimo prie tos pačios Linijos su kita įmone – UAB „Anykščiai Renew“. Taip pat ieškovei tapo žinoma, kad LITGRID atsisako sudaryti ketinimų protokolus su kitais tiekėjais dėl prijungimo prie tos pačios Linijos, motyvuojant tuo, kad Linija yra pilnai užimta, t. y. Linijos pralaidumas yra 0 MW, ir naujų elektrinių prijungimas būtų galimas tik pastatant naują 330 kV oro liniją (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovių 2022 m. birželio 7 d. sudarytas Ketinimų protokolas buvo sudarytas neteisėtai ir jo pagrindu atsakovės Anykščiai Renew gauta Linijos rezervacija yra neteisėta; atsakovei Anykščiai Renew neteisėtai rezervavus Liniją, ieškovė negali prašyti atsakovės LITGRID pasirašyti ketinimų protokolą ir, atitinkamai, negali pradėti vystyti atsinaujinančios energijos elektrinių statybos, t. y. neteisėtais atsakovių veiksmais buvo paneigta ieškovės teisė vystyti elektrinę.

4.       Teigdama, kad atsakovių 2022 m. birželio 7 d. sudarytas Ketinimų protokolas buvo sudarytas neteisėtai ir, atitinkamai, jo pagrindu atsakovės Anykščiai Renew gauta Linijos rezervacija yra neteisėta, ieškovė nurodė, jog elektros linijų operatorius nėra subjektas, kuris tik formaliai prijungia gamintojų elektrines prie elektros tinklų; elektros linijų išnaudojimas yra viešas interesas – valstybė yra suinteresuota, kad perdavimo ir paskirstymo linijos būtų išnaudojamos efektyviai, ir kad sąžiningi būsimi gamintojai galėtų prisijungti prie linijos; operatorius, kaip subjektas, administruojantis gamintojų elektrinių prijungimą prie elektros tinklų, turi pareigą užtikrinti, kad prie elektros tinklų būtų prijungtos tik tos gamintojų elektrinės, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus ir techninių norminių dokumentų reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad pagal bendrai pripažįstamus techninius reikalavimus, 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, todėl Anykščiai Renew numatomo vystyti elektrinės parko projekto įgyvendinimui reikėjo bent 200–300 ha žemės ploto. Tačiau atsakovė LITGRID, sudarydama Ketinimų protokolą, atsakovės Anykščiai Renew galimybės realiai įgyvendinti numatyto dydžio elektrinės vystymo projektą neįvertino, o atsakovė Anykščiai Renew rezervavo Liniją žinodama, kad neturi galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis, nes neturėjo tam pagal techninius reikalavimus reikalingo žemės ploto, tačiau taip siekdama ir nepagrįstai įgydama teisę į elektros perdavimo Linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinant galimybę kitiems rinkos dalyviams, kartu – ir ieškovei, teisėtai rezervuoti elektros perdavimo Liniją. Ieškovė nurodė, kad tokie atsakovės Anykščiai Renew veiksmai yra neteisėti ir prieštaraujantys viešajai tvarkai; atsižvelgiant į tai, kad atsakovė LITGRID neužtikrino, jog atsakovė Anykščiai Renew nepagrįstai neįgytų teisės į Linijos rezervaciją, atsakovių sudarytas Ketinimų protokolas yra pripažintinas niekiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio pagrindu.

5.       Atsiliepime atsakovė LITGRID prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad jos vertinimu Ketinimų protokolas buvo sudarytas teisėtai.

6.       Atsakovė paaiškino, kad 2022 m. kovo 29 d. Anykščiai Renew pateikė prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas. 2022 m. balandžio 26 d. prašymas buvo patenkintas ir Anykščiai Renew buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos dėl 200 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios saulės elektrinių prijungimo prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini). Gautų išankstinių prijungimo sąlygų pagrindu, 2022 m. balandžio 26 d. Anykščiai Renew pateikė prašymą pasirašyti ketinimų protokolą. 2022 m. birželio 7 d. atsakovės sudarė ginčo Ketinimų protokolą. LITGRID pažymėjo, kad ieškovė prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas pateikė tik 2022 m. birželio 17 d., išduotos ieškovei jos buvo 2022 m. rugpjūčio 4 d., o gavusi išankstines prijungimo sąlygas, dėl ketinimų protokolo pasirašymo ieškovė į LITGRID apskritai nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, jog LITGRID nėra priėmusi jokių ieškovei nepalankių sprendimų ar kitaip apribojusi jos galimybes pasinaudoti elektros perdavimo tinklais, ieškovės teisės niekaip nebuvo pažeistos. Ieškovės pateikti duomenys, kad LITGRID atsisakė sudaryti ketinimų protokolą su UAB „ASP invest“, be kita ko, motyvuojant nepakankamu tinklo pralaidumu, pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nesudaro.

7.       Atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog prieš sudarydama ketinimų protokolą su Anykščiai Renew ir rezervuodama tinklo pralaidumus šios bendrovės naudai, tariamai privalėjo įsitikinti jos galimybe realiai įgyvendinti projektą, įskaitant ir pasirinkto žemės ploto pakankamumą atitinkamos galios elektrinės vystymui. Ketinimų protokolo sudarymo tvarka, taip pat LITGRID, kaip perdavimo sistemos operatoriaus, pareigos tuo metu buvo detaliai reglamentuotos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) redakcijoje, galiojusioje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. bei LITGRID elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše (toliau – Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, Tvarkos aprašas). Nei EEĮ ar Tvarkos aprašas, nei bet kokie kiti teisės aktai neįtvirtino LITGRID pareigos vertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypu plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiu. Tačiau tiek EEĮ, tiek ir Tvarkos aprašas įpareigojo gamintojus kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą pateikti savivaldybių administracijų, kurių teritorijose atitinkami gamintojai planuoja vystyti elektros energijos gamybos įrenginius, raštus, kuriais savivaldybių administracijos patvirtintų, jog planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Taigi, elektros gamybos įrenginiu prijungimo prie perdavimo tinklo procedūrų etapai buvo diferencijuoti tarp skirtingų viešojo administravimo subjektų, o žemės sklypų pakankamumo vertinimo atlikimas pateko į savivaldybės, kurios teritorijoje gamintojas planuoja vystyti savo elektros energijos gamybos įrenginius, kompetenciją. Būtent tokiu tikslu buvo įtvirtinta pareiga gamintojams kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą pateikti ir atitinkamos savivaldybės patvirtinimą. Tuo tarpu operatorius, gavęs savivaldybės patvirtinimą, turėjo tik patikrinti, ar jame yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. LITGRID pažymėjo, kad 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojo nauja EEĮ redakcija ir reikalavimai gamintojo kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą teikiamiems dokumentams buvo pakeisti. Nauja įstatymo redakcija kaip vienas iš privalomų ketinimų protokolo rekvizitų buvo įtvirtinta teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę (EEĮ 22 straipsnio 9 dalis), ir numatyta, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios valios ir (ar) kitu techniniu parametru ir technologijos elektrinei plėtoti; teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklu operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas). Taigi, gamintojo pareiga teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas ir, atitinkamai, perdavimo tinklu operatoriaus pareiga tikrinti šiuos duomenis, atsirado tik įsigaliojus naujos redakcijos EEĮ – ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai pareigos operatoriui tikrinti teritorijos pakankamumo ir reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų nenumatė. Atsakovė pažymėjo, kad pagal EEĮ bei Tvarkos aprašą gamintojas, sudaręs ketinimų protokolą, taip pat turėjo pateikti EEĮ nustatyta tvarka apskaičiuotą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo operatoriaus galėtų būti pasinaudota gamintojui nevykdant arba netinkamai vykdant ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus.

8.       Atsiliepime atsakovė UAB „Anykščiai renew“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9.       Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodo jos teisių ir/ar interesų pažeidimo ir ieškinio patenkinimas negalėtų sukurti ieškovei jokių materialinių teisinių padarinių. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia LITGRID atsisakymu sudaryti ketinimų protokolą su kitu gamintoju – UAB „ASP INVEST5“; LITGRID atsisakymas sudaryti ketinimų protokolą su trečiuoju asmeniu nepagrindžia ieškovės teisių pažeidimo, o ieškovė dėl ketinimų protokolo sudarymo į atsakovę LITGRID net nebuvo kreipusis. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovei taip pat buvo išduotos įrenginių prijungimo prie 330 kV elektros linijos (duomenys neskelbtini) išankstinės sąlygos (toliau – ieškovės IPS), tačiau pagal LITGRID Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatas išankstinių prijungimo sąlygų gavimas gamintojui nesukuria jokios garantijos, kad su ja bus sudarytas ketinimų protokolas. Ieškovės IPS taip pat buvo nurodyta „įsivertinti, kad išduosime išankstines prijungimo sąlygas elektrinių prijungimui prie nurodytos 330 kV OL ir kitiems Gamintojams, o ketinimų protokolas/ -ai (toliau – KP) bus pasirašyti su vienu/keliais Gamintoju/-ais, atsižvelgiant į esamą tuo metu likusį laisvą elektros perdavimo tinklo galios pralaidumą ir regiono galimybes“, bei pažymėta, jog yra sudarytas Ketinimų protokolas ir UAB „Anykščiai renew“ jau yra pradėjusi projektuoti ir statyti saulės elektrinių transformatorių pastotę. Ieškovas buvo informuotas ir apie tai, jog yra sudarytas ketinimų protokolas su dar kitu gamintoju. Taigi, išankstinių prijungimo sąlygų gavimas ieškovei jokios garantijos, kad su ja bus sudarytas ketinimų protokolas, nesukūrė ir nuo pat IPS išdavimo ieškovei momento nebuvo jokio teisėto pagrindo ieškovei turėti lūkestį, kad ieškovės ketinami vystyti elektros energijos gamybos įrenginiai prie elektros perdavimo tinklo bus prijungti. Atsakovė pažymėjo, kad net ir vertinant, kad panaikinus Ketinimų protokolą Linijoje atsirastų laisvos galios, tai nereikštų, kad su ieškove būtų sudarytas ketinimų protokolas ir Tinkle rezervuota visa ieškovės ketinama vystyti elektros energijos gamybos galia. Ieškovo galimybė sudaryti Ketinimų protokolą su LITGRID priklauso ne tik nuo to, ar su prašymu anksčiau nesikreiptų ir ketinimų protokolo anksčiau nesudarytų kiti gamintojai, bet ir nuo to, ar ieškovė išpildo kitas įstatymuose įtvirtintas imperatyvias sąlygas tam, kad su ja būtų sudarytas ketinimų protokolas. Tačiau atitikimo šioms sąlygoms ieškovė neįrodinėja. Todėl panaikinus atsakovės UAB „Anykščiai renew“ turimą elektros linijos rezervaciją ieškovei galimybė rezervuoti elektros perdavimo liniją negalėtų atsirasti. Be to, atsakovė UAB „Anykščiai renew“ Ketinimų protokolą yra sudaręs dėl 200 MW galios elektrinės, o ieškovės IPS numatytos elektrinės galia – 250 MW, todėl net ir pripažinus Ketinimų protokolą negaliojančiu, ieškovo elektrinei reikiamos galios linijoje (duomenys neskelbtini) nebūtų pakankamai.

10.       Atsakovė nurodė, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas teisėtai. Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra veikla, išsamiai reglamentuota teisės aktais, o viešasis interesas yra užtikrinamas tada, kai veikla vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Atsakovės sudarė Ketinimų protokolą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, ieškovė Ketinimo protokolo sudarymu pažeistų teisės aktų nuostatų nenurodė. Atsakovės UAB „Anykščiai renew“ atžvilgiu nėra priimta jokių sprendimų, kurie patvirtintų jos negalėjimą vystyti aptariamo projekto. Šiuo metu atsakovė atlieka veiksmus ir inicijuoja reikiamus procesus tam, kad įgyvendintų Ketinimų protokole numatytus įsipareigojimus. Be to, pagal ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusius teisės aktus, sudarydama ginčo Ketinimų protokolą atsakovė, užtikrindama prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, pateikė įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją 3 750 000 Eur sumai. EEĮ nuostatos, nustačiusios gamintojui pareigą pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios valios ir (ar) kitu techniniu parametru ir technologijos elektrinei plėtoti, įsigaliojo tik 2022 m. liepos 8 d., t. y. Ketinimų protokolo sudarymo metu (2022 m. birželio 7 d.) neegzistavo.

11.       Ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė ir/ar pažymėjo, kad atsakovė UAB „Anykščiai renew“ deklaravo, jog saulės elektrinių parką statys žemės sklypuose, kurių bendras plotas 72,23 ha, nors pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) vertinimą įprastiniu atveju 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, taigi, atsakovės UAB „Anykščiai renew“ numatyto vystyti elektrinės parko projekto įgyvendinimui reikėjo bent 200 ha žemės ploto. Techninės normos – 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, yra Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nurodoma norma, nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo. Tai taip pat nurodyta ir VERT 2022 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tai patvirtina, kad atsakovė LITGRID, sudarydama su atsakove UAB „Anykščiai renew“ ginčo Ketinimų protokolą, realiai nevertino atsakovės UAB „Anykščiai renew“ galimybės įgyvendinti numatyto dydžio elektrinės vystymo projektą pagal atsakovo UAB „Anykščiai renew“ deklaruotus duomenis ir pats Ketinimo protokolo inicijavimas buvo atliekamas tikslu apeiti galiojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pažymėjo, kad nesutinka su atsakovėmis, jog žemės sklypų pakankamumo vertinimo atlikimas buvo savivaldybės kompetencija, o operatorius, nagrinėjamu atveju – atsakovė LITGRID, tokiu atveju tik patikrino, ar savivaldybės patvirtinime yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Ieškovė nurodė, kad savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjektai, nei faktiškai atlieka vertinimą nurodytu aspektu, nei turi kompetenciją atlikti tokius vertinimus.

12.       Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) pateikė byloje išvadas klausimu, ar, atsakovei UAB „Anykščiai renew“ rezervuojant elektros energijos perdavimo linijos pajėgumus, pajėgumai galėjo būti rezervuojami tokiai apimčiai, kuri neatitinka realių galimybių išvystyti projektą (yra neatitinkantis žemės plotas). Institucijos nurodė, kad EEĮ nuostata, jog gamintojui privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus EEĮ Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui. Tik šios redakcijos EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Ketinimų protokolas buvo sudarytas 2022 m. birželio 7 d., nagrinėjamo ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusi EEĮ redakcija, pagal kurią LITGRID pareigos vertinti, ar UAB „Anykščiai renew“ žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, neturėjo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Anykščiai Renew“ iš ieškovės 5 495,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš ieškovės – 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, atlyginimą. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

13.1.                      Teismas nustatė, kad atsakovė Anykščiai Renew 2022 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovę LITGRID su prašymu „Išduoti išankstines prijungimo sąlygas gamintojo elektros energijos gamybos pajėgumų prijungimui prie elektros perdavimo tinklo“ dėl 200 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios saulės elektrinių prijungimo prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 26 d. atsakovė LITGRID išdavė atsakovei Anykščiai Renew išankstinės prijungimo sąlygos dėl 200 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios saulės elektrinių prijungimo prie 330 kV oro linijos (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 26 d. atsakovė Anykščiai Renew pateikė atsakovei LITGRID prašymą pasirašyti Ketinimų protokolą. 2022 m. birželio 7 d. atsakovės sudarė ginčo Ketinimų protokolą prie Linijos prijungti 200 MW leistinos galios saulės elektrinių parką. Ieškovė kreipėsi į atsakovę LITGRID prašydama išduoti išankstines prijungimo sąlygas 250 MW leistinos generuoti galios/250 MW įrengtosios galios vėjo elektrinės prijungimui prie 330 kV elektros linijos (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė LITGRID išdavė ieškovei išankstines prisijungimo sąlygas (galiojimo terminas 2023 m. vasario 4 d.; prijungimo taškas – 330 kV OL (duomenys neskelbtini); elektrinės galia – 250 MW; elektrinės tipas – vėjas; prijungimo taško įtampa, Kv – 330).

13.2.                      Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo Ketinimų protokolas pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę; ieškovės teiginiai šiuo aspektu yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nes ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos operatoriui tikrinti teritorijos pakankamumo ir reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų; Ketinimų protokolas buvo sudarytas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad ginčo Ketinimų protokolo sudarymo tvarka bei atsakovės LITGRID pareigos jį sudarant buvo detaliai reglamentuotos ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusioje EEĮ redakcijoje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 7 d.) ir atsakovės LITGRID Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše. Teismas sutiko su atsakovėmis, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos operatoriui, nagrinėjamu atveju – atsakovei LITGRID, įvertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypų plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiui; ši pareiga pagal EĮ 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą buvo numatyta savivaldybėms: nurodytos EEĮ nuostatos įpareigojo gamintojus kartu su prašymu sudaryti ketinimų protokolą pateikti savivaldybių administracijų, kurių teritorijose atitinkami gamintojai planuoja vystyti elektros energijos gamybos įrenginius, raštus, kuriais savivaldybių administracijos patvirtina, jog planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ketinimų protokole turi būti nurodytas savivaldybės, kurioje numatoma statyti ar įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimas, kad planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galimi, sutiko su atsakove LITGRID, jog atsakovė privalėjo tik patikrinti, ar yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Teismas pažymėjo, kad įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d., įsigaliojus EEĮ Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui; iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas ketinimų protokolas buvo sudarytas 2022 m. birželio 7 d., ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusi EEĮ redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta LITGRID pareiga vertinti, ar, nagrinėjamu atveju, UAB „Anykščiai renew“ žemės sklypo plotas buvo pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.

13.3.                      Teismas pažymėjo, kad pagal EEI 211 straipsnio 1 dalį bei Tvarkos aprašo 29 punktą gamintojai, pasirašę ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad atsakovė Anykščiai Renew pateikė draudimo bendrovės Euler Hermes Danmark garantinių įsipareigojimų užtikrinimo banko garantiją, kuria užtikrino savo prievolių, prisiimtų pagal Ketinimų protokolą, įvykdymą 3 750 000 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad tai taip pat patvirtina tikruosius atsakovės Anykščiai Renew ketinimus bei tai, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktų reikalavimai buvo įgyvendinti.

13.4.                      Teismas sutiko su atsakove LITGRID, kad ieškovė iš esmės taip ir neįrodė savo konkrečios subjektyvios teisės pažeidimo, o rėmėsi kito subjekto atžvilgiu priimtu sprendimu, darydama prielaidą, kad toks sprendimas būtų priimtas ir jos atžvilgiu. Teismas nurodė, kad negalima kategoriškai teigti, jog toks pats sprendimas būtų priimtas ir ieškovės atžvilgiu (atsižvelgiant į technines galimybes, techninius reikalavimus ir kt.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Vašuokėnų vėjas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo išreikalauti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) įrodymus apie tai, kokius žemės sklypus atsakovė UAB „Anykščiai renew“ pateikė leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir neatskleidė bylos esmės; netinkamai nustatęs bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė teismui prašymą išreikalauti papildomus įrodymus – prašė išreikalauti iš VERT duomenis apie tai, kokius žemės sklypus atsakovė UAB „Anykščiai renew“ pateikė leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti. Grįsdamas prašymą, ieškovės atstovas paaiškino, kad kreipdamasi į VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atsakovė UAB „Anykščiai renew“ tikėtinai nurodė kitus žemės sklypus, nei nurodė sudarydama Ketinimų protokolą; tuo būtų patvirtinta, kad atsakovė UAB „Anykščiai renew“ nuo pat pradžių pateikė aiškiai prašomos rezervuoti galios neatitinkančių žemės sklypų (jų ploto) kiekį ir nurodė juos tik siekdama apeiti įstatymo nustatytą tvarką rezervuoti elektros perdavimo liniją. Tačiau pirmosios instancijos teismas tik nepagrįstai nurodė, kad ketinimų protokolas buvo pasirašytas iki 2022 m. liepos 8 d., todėl prašomi išreikalauti duomenys būtų perteklinė informacija, faktiškai neturėtų įtakos priimam sprendimui, ir prašymą tenkinti atsisakė. Nurodyti duomenys būtų patvirtinę, kad atsakovė UAB „Anykščiai renew“ turėjo viešajai tvarkai prieštaraujantį tikslą, kuris, atitinkamai, sudarė bylos įrodinėjimo dalyką, todėl teismas prašymą tenkinti atsisakė nepagrįstai. Teismo atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą ir išreikalauti įrodymus, teismas iš esmės išreiškė išankstinę nuomonę dėl prašytų išreikalauti įrodymų, jų neištyręs. Nepagrįstai atsisakęs išreikalauti įrodymus, teismas nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę į tinkamą procesą, įskaitant teisę rinkti įrodymus, kurių ieškovė pati negali gauti. Atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą teismas iš esmės taip pat išreiškė išankstinę nuomonę dėl ginčo baigties. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad palaiko savo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš VERT apie atsakovės UAB „Anykščiai renew“ siekiant gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytus žemės sklypus.

14.2.                      Teismas nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę po įrodymų ištyrimo užduoti išvadas davusioms institucijoms klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti. Byloje Ministerija ir VERT pateikė išvadas iki įrodymų ištyrimo. Dėl to 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad nori pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadoms išaiškinti ir prašė teismo pripažinti nurodytų institucijų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė netenkinti ieškovės atstovo prašymo, taip paneigdamas šalies teisę pateikti institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 252 straipsnio 1 dalis) ir suvaržydamas ieškovės teisę į tinkamą procesą.

14.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškovės teisės pažeistos. Teismas sprendė, kad kitai įmonei atsakovės LITGRID pateiktas atsisakymas sudaryti ketinimų protokolą dėl prijungimo prie Linijos nepatvirtina ieškovės teisių pažeidimo, tačiau atsakovė LITGRID bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad Linijoje laisvo pralaidumo nėra. Be to, kaip 2023 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, po ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo ieškovė kreipėsi į atsakovę LITGRID dėl ketinimų protokolo sudarymo, o atsakovė LITGRID dėl tų pačių priežasčių – Linijos užimtumo, atsisakė sudaryti su ieškove ketinimų protokolą. 

14.4.                      Teismas iš esmės neįvertino Ketinimų protokolo teisėtumo CK 1.81 straipsnio aspektu. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys, todėl nepriklausomai nuo to, kada įstatyme buvo įtvirtinta atsakovės LITGRID pareiga tikrinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypų plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginiui, byloje svarbu nustatyti, ar atsakovė UAB „Anykščiai renew“, rezervuodama elektros perdavimo liniją su aiškiai prašomos rezervuoti galios apimties neatitinkančiu žemės sklypų plotu, siekė įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinat galimybę kitiems rinkos dalyviams, tame tarpe – ir ieškovei, teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė sąžiningą gamintojų konkurenciją. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, pripažintini prieštaraujančiais viešajai tvarkai, o sudarytas Ketinimų protokolas – panaikintinas.

14.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė LITGRID rezervuodama Liniją ir sudarydama su atsakove UAB „Anykščiai renew“ Ketinimų protokolą neturėjo įsitikinti, jog Linija atsakovei UAB „Anykščiai renew“ rezervuojama teisėtai ir kad atsakovė UAB „Anykščiai renew“ turi realias galimybes vystyti numatomą elektrinės projektą pagal šios bendrovės deklaruotus duomenis ir kad tokia pareiga pagal EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 9 punktą buvo numatyta savivaldybėms. Tai, kad VERT 2022 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pagal kurio 5.2.1. punktą „asmenys į Sąrašą įtraukiami, jeigu asmuo, pateikęs prašymą, atitinka visus šiuos reikalavimus: 5.2. asmuo, pateikęs prašymą Tarybai, nuosavybės teisės pagrindu ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją, kurioje ketinama plėtoti asmens prašyme nurodyto galingumo saulės šviesos energijos elektrines. Laikoma, kad asmuo valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją nurodytiems pajėgumams išplėtoti, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 5.2.1. asmuo valdo ne mažesnio nei 1 ha ploto žemės sklypą kiekvienam prašyme nurodytam ir ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui“, buvo priimtas vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas Ketinimų protokolas, neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju svarbi ne teisės akto priėmimo data, o nurodyta techninė norma, nereikalaujanti papildomo pagrindimo, nes technologijos per kelis mėnesius nepasikeitė taip, kad reikalingas žemės ploto 1 MW galios saulės elektrinei santykis būtų pasikeitęs. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypai, kuriuose Ketinimų protokolo sudarymo metu atsakovė UAB „Anykščiai renew“ rezervavo galią, buvo net kelis kartus mažesni, nei realiai reikėtų tokio dydžio elektrinės parko įrengimui ir statymui. Priešingai nei nurodė atsakovės, savivaldybės nurodyto vertinimo neatliko. Savivaldybės tik vertino, ar planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo (EEĮ 22 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 8 d.), tačiau nevertino, ar planuojamos nurodytos galios ir tipo elektrinės įrengimas ar statyba yra faktiškai galima gamintojų deklaruojamuose žemės sklypuose; nevertino, kiek žemės sklypo ploto užima, keliai, kiti servitutai, gamtinio karkaso zonos, Natūra 2000 zonos ir visos kitos teritorijos, kurios mažina galima užstatyti žemės sklypo plotą. Būtent atsakovė LITGRID, rezervuodama Liniją ir sudarydama su atsakove UAB „Anykščiai renew“ Ketinimų protokolą, turėjo įvertinti ir įsitikinti, kad Linija atsakovei UAB „Anykščiai renew“ rezervuojama teisėtai ir kad atsakovė UAB „Anykščiai renew“ turi realias galimybės vystyti numatomą elektrinės projektą pagal šios bendrovės deklaruotus duomenis. Tai, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu EEĮ nebuvo tiesiogiai įrašyta operatoriaus pareiga tikrinti žemės sklypų pakankamumo, nereiškia, jog tokios pareigos operatorius, kaip tinklo valdytojas, neturėjo pagal bendruosius EEĮ ir Tvarkos aprašo principus. Ieškovė siekė, kad teismo posėdyje turėjusios dalyvauti išvadas teikiančios valstybės institucijos atsakytų į klausimus dėl kompetencijų pasiskirstymo tarp įvairių institucijų ketinimų protokolo sudarymo procese, tačiau galimybė pasinaudoti tokia procesine teise ieškovei nebuvo sudaryta. Institucijų išvados, pagal kurias pareiga tikrinti žemės sklypų pakankamumą siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti atsirado tik nuo 2022 m. liepos 8 d., yra pateiktos dar nesusipažinus su visais byloje surinktais įrodymais, o pagal CPK 252 straipsnį išvados yra teikiamos po įrodymų tyrimo pabaigos, ir nukrypsta į subjektyvų operatoriaus žinojimo vertinimą, bet neatsako dėl objektyvių reikalavimų ketinimų protokolui, kaip sandoriui.

14.6.                      Kadangi teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovės prašytus išreikalauti įrodymus, nepagrįstai neleido ieškovei pasinaudoti procesine teise užduoti išvadas duodančioms institucijoms klausimų, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme; dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15.       Atsiliepime atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovė neįrodė prašyto išreikalauti įrodymo sąsajumo su ieškinio reikalavimais – ieškovė nereiškė reikalavimo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti panaikinimo, o ginčija Ketinimų protokolą. Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti yra paskesnis veiksmas, t. y. išduodamas po Ketinimų protokolo sudarymo. Todėl, ieškovei byloje ginčijant Ketinimų protokolo sudarymą, ieškovės prašyti išreikalauti duomenys vertintini kaip nesusiję su byla ir išeinantys už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai būtų perteklinė informacija ir prašymą atmetė.

15.2.                      Sandorio (ne)teisėtumo vertinimo klausimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Ministerija ir VERT byloje pateikė savo išvadas ir jomis pasisakė dėl esminio byloje kylančio klausimo – teisės normų, taikytinų vertinant Ketinimų protokolo (ne)teisėtumą. Ieškovės pozicija, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos užduoti išvadas teikusioms institucijos klausimų dėl sandorio galiojimo ir teisėtumo pagrindų, vertintina kritiškai – kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, „institucijos negali vertinti ir neduos išvados dėl sandorių teisėtumo, jie savo kompetencijos ribose pateikė išvadą“. Be to, išvadą teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir ją teismas vertina visų bylos duomenų kontekste (CPK 185, 252 straipsniai).

15.3.                      Net ir nustačius ieškovės teisės įrodinėjimo procese apribojimus, tai neturėtų esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Netinkamas proceso teisės normų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

15.4.                      Ieškovė neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo. Nuo IPS išdavimo ieškovei momento ieškovė neturėjo jokios garantijos, jog ieškovės ketinami vystyti elektros energijos gamybos įrenginiai bus prijungti prie elektros perdavimo tinklo. Išankstinių prijungimo sąlygų gavimas ieškovei nesukūrė jokios garantijos, kad su ja bus sudarytas ketinimų protokolas. Pagal LITGRID Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatas (8 punktas) išankstinių prijungimo sąlygų gavimas gamintojui nesukuria jokios garantijos, kad su ja bus sudarytas ketinimų protokolas. Ieškovės IPS taip pat buvo nurodyta „įsivertinti, kad išduosime išankstines prijungimo sąlygas elektrinių prijungimui prie nurodytos 330 kV OL ir kitiems Gamintojams, o ketinimų protokolas/-ai bus pasirašyti su vienu/keliais Gamintoju/-ais, atsižvelgiant į esamą tuo metu likusį laisvą elektros perdavimo tinklo galios pralaidumą ir regiono galimybes“, bei pažymėta, jog yra sudarytas Ketinimų protokolas ir UAB „Anykščiai Renew“ jau yra pradėjusi projektuoti ir statyti saulės elektrinių transformatorių pastotę. Ieškovas buvo informuotas ir apie tai, jog yra sudarytas ketinimų protokolas su dar kitu gamintoju. Vertinant, kad panaikinus Ketinimų protokolą Linijoje atsirastų laisvos galios, tai nereikštų, kad su ieškove būtų sudarytas ketinimų protokolas ir Tinkle rezervuota visa ieškovės ketinama vystyti elektros energijos gamybos galia. Ieškovės galimybė sudaryti Ketinimų protokolą su LITGRID priklauso ne tik nuo to, ar su prašymu anksčiau nesikreiptų ir ketinimų protokolo anksčiau nesudarytų kiti gamintojai, bet ir nuo to, ar ieškovė išpildo kitas įstatymuose įtvirtintas imperatyvias sąlygas tam, kad su ja būtų sudarytas ketinimų protokolas. Tačiau atitikimo šioms sąlygoms ieškovė neįrodinėjo. Tai taip pat patvirtina, kad ieškovė neturi pagrįsto intereso, kuris galėtų būti ginamas byloje pareikštu ieškiniu. Ieškinio pateikimo metu ieškovė net nebuvo įgyvendinusi savo teisės kreiptis į LITGRID dėl ketinimų protokolo sudarymo.

15.5.                      Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų yra veikla, išsamiai reglamentuota teisės aktais. Viešieji interesai yra užtikrinami tada, kai veikla vykdoma vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Ketinimų protokolas buvo sudarytas laikantis teisės aktų reikalavimų, o vėlesni projekto vystymo etapai patvirtina, kad projektas vystomas pagal įstatymų reikalavimus, jam išduoti visi reikalingi leidimai, gauti atitinkami sutikimai ir t. t. Ieškovės teiginiai apie tariamą galimybės kitiems rinkos dalyviams rezervuoti elektros perdavimo liniją pašalinimą yra deklaratyvūs bei remiasi išimtinai ieškovės ekonominiu suinteresuotumu vystyti analogišką veiklą. Teisės aktai, pagal kuriuos, ieškovės teigimu, atsakovė LITGRID turėjo vertinti žemės sklypų, kuriuose planuojama vystyti veiklą, ploto pakankamumą, įsigaliojo tik po ginčo Ketinimų protokolo sudarymo, todėl Ketinimų protokolo teisėtumo vertinimas pagal juos prieštarautų bendrajam teisės principui, jog teisės aktai negalioja atgal. Nepaisant to, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu žemės sklypų „pakankamumo“ kriterijus nebuvo taikomas, vėlesniuose projekto vystymo etapuose atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ sudarė reikiamo ploto žemės sklypų nuomos sutartis. Tai patvirtino VERT, 2023 m. vasario 10 d. konstatuodama, kad atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ yra įtraukiama į sąrašą asmenų, pateikusių tinkamus dokumentus dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo.  

16.       Atsakovė LITGRID atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, nustatė visas objektyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nėra jokio objektyvaus teisinio ar faktinio pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Grįsdama atsiliepimą, atsakovė nurodo ir/ar pažymi, kad:

16.1.                      Ieškinys buvo pareikštas dėl Ketinimų protokolo panaikinimo, t. y. pati ieškovė nurodė, jog turėtų būti nagrinėjamas šalių veiksmų, sudarant Ketinimų protokolą, teisėtumo klausimas. Tuo tarpu ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo buvo susijęs su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimu atsakovei UAB „Anykščiai Renew“. Leidimų elektros energetikos sektoriuje išdavimas patenka ne į LITGRID, o į VERT kompetenciją, todėl, atsižvelgiant į ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, šio leidimo išdavimo teisėtumo nagrinėjimo klausimas šioje byloje nėra galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo pagrįstai atmetė. Be to, ieškovę yra atstovauja pakankamai didelę patirtį turinti advokatas, kuris pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą turi plačias teises rinkti įrodymus. Tačiau ieškovės atstovas net nebandė jomis pasinaudoti ir į VERT su prašymu dėl atitinkamų įrodymų pateikimo nesikreipė.

16.2.                      Byloje išvadas teikusios institucijos išreiškė savo poziciją dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir pateikė savo išvadas raštu. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde ieškovė nedetalizuoja, į kuriuos klausimus, patenkančius į ginčo nagrinėjimo ribas, jos vertinimu, liko neatsakyta, kokius klausimus ji užduotų ir kokias bylos nagrinėjimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes atsakymai į ieškovės klausimus padėtų nustatyti.

16.3.                      Ketinimų protokolas su atsakove UAB „Anykščiai Renew“ buvo sudarytas dar iki išankstinių prijungimo sąlygų ieškovei išdavimo, todėl tiesioginės konkurencijos, kuri galėtų susidaryti dėl prašymų teikimo tuo pačiu laikotarpiu, tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ nebuvo. Ieškovė, gavusi išankstines prijungimo sąlygas, apskritai nesikreipė į LITGRID su prašymu dėl ketinimų protokolo pasirašymo ir jos atžvilgiu nėra priimta jokių jai nepalankių sprendimų, jos galimybės pasinaudoti elektros perdavimo tinklais nėra apribotos, taigi, ieškovės teisės nebuvo ir nėra pažeistos.

16.4.                      Pagal LITGRID Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo nuostatas išankstinių prijungimo sąlygų gavimas gamintojui nesukuria jokių teisių ir pareigų, jomis nėra rezervuojami perdavimo tinklo pralaidumai bei jos negarantuoja, jog su gamintoju bus sudarytas ketinimų protokolas; išankstinės prijungimo sąlygos galioja 6 mėnesius nuo jų išdavimo dienos. Ieškovei išduotų išankstinių prijungimo sąlygų galiojimas yra pasibaigęs, o į atsakovę LITGRID dėl ketinimų protokolo sudarymo iki ieškinio pateikimo dienos ieškovė nesikreipė. Todėl net ir tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, ieškovei tektų dalyvauti pralaidumų paskirstymo procedūrose Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka, kas reikštų, jog ieškovė neturėtų jokių garantijų, kad jai pavyktų rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus norimame prijungimo taške.

16.5.                      Ieškiniu ieškovė siekia ne apginti savo pažeistas teises, o žlugdyti atsakovės UAB „Anykščiai Renew“, kaip konkuruojančio ūkio subjekto, vystomus energetikos projektus. Tai patvirtina ieškovės ir su ja susijusių juridinių asmenų elgesys reiškiant ieškinius dėl ketinimų protokolo panaikinimo – šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi analogiškos civilinės bylos su identiškomis ratio decidendi: 1) civilinė byla Nr. e2-847-862/2023 pagal su ieškove susijusio asmens UAB „Windlita“ ieškinį, kurio tas pats galutinis naudos gavėjas D. J., pareikštą LITGRID ir trečiajam asmeniui UAB „GG LTU S21“; 2) civilinė byla Nr. e2-1642-905/2023 pagal su ieškove susijusio asmens UAB „Žemaičių vėjas“, kuriuo tas pats galutinis naudos gavėjas D. J., ieškinį, pareikštą LITGRID ir trečiajam asmeniui UAB „Skuodas renew“ (patenkančia į tą pačią juridinių asmenų grupę, kaip ir atsakovė UAB „Anykščiai Renew“). Nurodytose bylose ieškovams atstovauja tas pats atstovas, kaip ir šioje civilinėje byloje. Nurodytos aplinkybės įrodo įmonių grupės elgesio modelį, kuriuo jai priklausančioms įmonėms dėl subjektyvių priežasčių nespėjus sudaryti ketinimų protokolo ir rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus anksčiau už kitus rinkos dalyvius, teismo keliu bandoma nuginčyti kitų rinkos dalyvių sudarytus ketinimų protokolus, siekiant tiesiogine prasme sužlugdyti jų vystomus projektus.

16.6.                      Ieškovė, remdamasi CK 1.81 straipsniu, tariamą atsakovių nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad, ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ teikdama prašymus dėl ketinimų protokolų sudarymo siekė apeiti galiojančią tvarką ir teikė LITGRID melagingus duomenis dėl sklypų, kurių teritorijoje planuojama vystyti elektrines. Tačiau Ketinimo protokolo sudarymo metu galiojusi tvarka apskritai nenumatė teritorijos tikrinimo procedūros. Atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ pateikė visus reikiamus dokumentus ir duomenis, jų turinys atitiko reikalavimus, todėl LITGRID neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su atsakove UAB „Anykščiai Renew“. Gamintojo pareiga teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas ir, atitinkamai, perdavimo tinklų operatoriaus pareiga tikrinti šiuos duomenis, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus naujos redakcijos EEĮ. LITGRID, būdama perdavimo sistemos operatoriumi, neturi teisės savo iniciatyva plėsti įstatymo taikymo sritį ir reikalauti iš rinkos dalyvių daugiau, negu numato teisės aktai, priešingas atsakovės elgesys būtų nesuderinamas su teisinės valstybės principu. Tai, kad atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ vėliau pakeitė teritoriją, kurioje planuojamas elektros gamybos įrenginių vystymas, pagrindo tenkinti ieškinį nesudaro. Teritorijos, kurioje planuojamas elektros gamybos įrenginių vystymas, pakeitimo galimybė numatyta ir gavus VERT išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (EEĮ 17 straipsnio 51 dalis),  t. y. pats įstatymų leidėjas buvo įtvirtinęs tokį teisinį mechanizmą, kuomet gamintojui suteikiama galimybė sudaryti sandorį ir rezervuoti perdavimo tinklo pralaidumus, nepateikiant tikslių duomenų apie teritoriją bei vėlesniame prijungimo procedūrų etape savo pasirinktą ir nurodytą pirminę teritoriją pakeisti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ perdavimo tinklo pralaidumus rezervavo neturėdama tikslo vystyti projekto. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ketinimų protokolas yra vykdomas, o atsakovei UAB „Anykščiai Renew“ teisės aktų nustatyta tvarka yra išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Todėl ieškovės argumentai dėl Ketinimų protokolo prieštaravimo viešajai tvarkai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „Vašuokėnų vėjas“ ieškinys atsakovėms AB „LITGRID“ ir UAB „Anykščiai Renew“, dėl pripažinimo negaliojančiu atsakovių 2022 m. birželio 7 d. sudaryto Elektros gamybos įrenginių (elektrinės) prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolo Nr. 22KP-46 kaip prieštaraujančio viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis).

Dėl ginčo esmės (ne)atskleidimo

20.       Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi, pirma, iš esmės nepagrįstai vertino, jog aplinkybės, kad atsakovė, ieškovės teigimu, sudarydama ginčo Ketinimų protokolą deklaravo mažiau žemės, nei reikėjo ieškovės teigimu (1 MW – 1ha), nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, ir dėl to taip pat atsisakė išreikalauti iš VERT duomenis apie tai, kokius žemės sklypus atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ pateikė leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti; antra, suvaržė ieškovės teisę po įrodymų ištyrimo užduoti išvadas davusioms institucijoms klausimus išvadoms išaiškinti ir papildyti. Todėl, ieškovės teigimu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas ieškinio dalykas bei pagrindas, taip pat atsakovo atsikirtimuose nurodomos aplinkybės. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018).

22.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms LITGRID ir UAB „Anykščiai Renew“, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovių 2022 m. birželio 7 d. sudarytą Elektros gamybos įrenginių (elektrinės) prijungimo prie elektros perdavimo tinklų ketinimų protokolą Nr. 22KP-46 kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

23.       CK 1.81 straipsnyje įtvirtinta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnis). Pasisakydamas dėl šios normos turinio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006); nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015); sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019). Nagrinėjamu atveju, grįsdama ieškinį, ieškovė nurodė, kad atsakovių sudarytas sandoris – ginčo Ketinimų protokolas, pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis), nes buvo sudarytas atsakovei LITGRID neįvertinus, ar atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ turi galimybę vystyti numatomą saulės elektrinės parką: ieškovė nurodė, kad pagal bendrai pripažįstamus techninius reikalavimus, 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, todėl UAB „Anykščiai Renew“ numatomo vystyti elektrinės parko projekto įgyvendinimui reikėjo bent 200–300 ha žemės ploto, tačiau pagal atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ deklaruotus duomenis ši deklaravo tik 72,23 ha ploto. Ieškovės teigimu, atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ rezervavo Liniją žinodama, kad neturi galimybės vystyti numatomą saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis, nes neturėjo tam pagal techninius reikalavimus reikalingo žemės ploto, tačiau taip siekdama ir faktiškai nepagrįstai įgydama teisę į elektros perdavimo Linijos rezervaciją, apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinant galimybę kitiems rinkos dalyviams, kartu – ir ieškovei, teisėtai rezervuoti elektros perdavimo Liniją.

24.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, be kita ko, konstatuodamas, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos operatoriui tikrinti teritorijos pakankamumo ir reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų; Ketinimų protokolas buvo sudarytas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nurodė, kad įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, jog žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d įsigaliojus EEĮ Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui; iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas ketinimų protokolas buvo sudarytas 2022 m. birželio 7 d., ginčui taikytina nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusi EEĮ redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta LITGRID pareiga vertinti, ar, nagrinėjamu atveju, UAB „Anykščiai Renew“ žemės sklypo plotas buvo pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįsta skundžiamą sprendimą, nesudaro.

25.       Pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu teisės aktai nenumatė atsakovei LITGRID pareigos vertinti, ar UAB „Anykščiai Renew“ žemės sklypo plotas buvo pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, t. y., ar, kaip teigia ieškovė, atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ 1 MW parko įrengimui deklaravo apie 1 ha žemės ploto.

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje dėl to nėra ginčo, kad EEĮ įstatymo nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d įsigaliojus EEĮ Nr. VIII-1881 2, 6, 9, 16, 17, 20, 211, 22, 222, 23, 31, 39, 41, 411, 482, 483, 484, 49, 58, 59, 67, 711, 72, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 201, 732 straipsniais įstatymui. Nauja įstatymo redakcija kaip vienas iš privalomų ketinimų protokolo rekvizitų buvo įtvirtinta teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrine (EEĮ 22 straipsnio 9 dalis), ir numatyta, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios valios ir (ar) kitu techniniu parametru ir technologijos elektrinei plėtoti; teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas). Iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo. Tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad „asmenys į Sąrašą įtraukiami, jeigu asmuo, pateikęs prašymą, atitinka visus šiuos reikalavimus: 5.2. asmuo, pateikęs prašymą Tarybai, nuosavybės teisės pagrindu ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją, kurioje ketinama plėtoti asmens prašyme nurodyto galingumo saulės šviesos energijos elektrines. Laikoma, kad asmuo valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją nurodytiems pajėgumams išplėtoti, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 5.2.1. asmuo valdo ne mažesnio nei 1 ha ploto žemės sklypą kiekvienam prašyme nurodytam ir ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui) (5.2.1 punktas)”. Iki tol galiojo Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, patvirtintas LITGRID direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 21IS-13, ir derinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo”, kuriame jokių tokių normų nebuvo nustatyta (be kita ko, aprašo 16 punktas). Tokia nuostata LITGRID pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše buvo įtvirtinta tik 2023 m. kovo 6 d. (Valstybinės reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimas Dėl LITGRID AB pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo Nr. O3E-254, 47.1.2 punktas). Taigi, ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės teigiama norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo.

27.       CK 1.7 straipsnyje įtvirtinta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (straipsnio 1 dalis); civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008).

28.       Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad aplinkybė, įvertino ar ne atsakovė LITGRID, ar atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ 1 MW parko įrengimui deklaravo apie 1 ha žemės ploto, vertinant ginčijamo Ketinimų protokolo teisėtumą, negali turėti ir neturi teisinės reikšmės, nes atsakovė LITGRID ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu neturėjo pareigos vertinti, ar UAB „Anykščiai Renew“ deklaruotas žemės sklypo plotas atitiko ieškovės teigiamą nurodytą santykį; be to, šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, ar atsakovės žinojo apie tai, kad atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ deklaruojamas žemės sklypų plotas atitinka normą – 1 MW parko įrengimui apie 1 ha žemės ploto, kadangi ji ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra svarbu, kad ir iki atsirandant aptariamai LITGRID pareigai technologiškai 1 MW parkui išvystyti reikėjo apie 1 ha, tačiau šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kad galiojęs teisinis reguliavimas faktiškai nereikalavo vystytojui valdyti pakankamo dydžio žemės sklypo Ketinimų protokolo sudarymo metu. Atitinkamai, nereikšmingi ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju svarbi ne teisės akto priėmimo data, o nurodyta techninė norma, nereikalaujanti papildomo pagrindimo, nes technologijos per kelis mėnesius nepasikeitė taip, kad reikalingas žemės ploto 1 MW galios saulės elektrinei santykis būtų pasikeitęs.

29.       Ieškovė taip pat argumentuoja, kad Ketinimų protokolo sudarymo metu EEĮ nebuvo tiesiogiai įrašyta operatoriaus pareiga tikrinti žemės sklypų pakankamumo, nereiškia, jog tokios pareigos operatorius, kaip tinklo valdytojas, neturėjo pagal bendruosius EEĮ ir Tvarkos aprašo principus, tačiau kokie tai principai, koks jų turinys, ieškovė neapibrėžia. Ginčo sritis yra valstybės reguliuojamoji sritis, todėl ieškovei neatskleidus teigiamų tariamų principų turinio, tokie ieškovės argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir neatitinkantys teisinio reguliavimo.

30.       Antra, atsižvelgdama į nurodytą prieš tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2023 m. sausio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės prašyti išreikalauti papildomi įrodymai – VERT duomenys apie tai, kokius žemės sklypus atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ pateikė leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, būtų perteklinė informacija, vertintina kaip negalinti patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingų aplinkybių (Ketinimų protokolo prieštaravimo viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei). Grįsdama prašymą dėl įrodymo išreikalavimo – VERT duomenų apie tai, kokius žemės sklypus atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ pateikė leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gauti, ieškovė nurodė, kad kreipdamasi į VERT dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ tikėtinai nurodė kitus žemės sklypus, nei nurodė sudarydama Ketinimų protokolą; tuo būtų patvirtinta, kad atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ nuo pat pradžių pateikė aiškiai prašomos rezervuoti galios neatitinkančių žemės sklypų (jų ploto) kiekį ir nurodė juos tik siekdama apeiti įstatymo nustatytą tvarką rezervuoti elektros perdavimo liniją. Taigi, ieškovė iš esmės prašė teismo išreikalauti įrodymus, kurie, kaip nustatyta, būtų susiję su aplinkybėmis, kurios šioje byloje neturi teisinės reikšmės.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas ex officio (liet. pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Įrodymų sąsajumo taisyklė yra adresuojama ne tik teismui, kuris galutinai įvertina, konkretus įrodymas yra susijęs su reikšmingomis bylai aplinkybėmis ar ne, bet ir dalyvaujantiems byloje asmenims. Dalyvaujantys byloje asmenys, pirmiausia ieškovas ir atsakovas, turi rinkti ir pateikti tik tokius įrodymus, kurie turi vienokį ar kitokį ryšį su svarbiomis bylai aplinkybėmis (patvirtina ar paneigia jas). Kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas išreikalauja įrodymus (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu išnagrinėjęs minėtą prašymą konstatuoja, kad prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku. Teismas vertina įrodymų sąsajumą kiekviename įrodinėjimo proceso etape – nuo civilinės bylos iškėlimo iki sprendimo ar nutarties priėmimo. CPK nurodyta ne tik teismo pareiga priimti nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), bet taip pat teismo posėdžio pirmininko bei kitų nagrinėjančių bylą teisėjų pareiga šalinti iš nagrinėjimo teisme visa tai, kas nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 158 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas įrodymų priėmimo klausimą (paprastai civilinės bylos iškėlimo ir pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijose), teismas turi vertinti, pateikti įrodymai yra susiję su byla ar ne. Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas, nustatęs įrodinėjimo dalyką ir konstatavęs, kad byloje esančių įrodymų nepakanka, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių būtinas nustatyti byloje aplinkybes. Nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, tirdamas įrodymus, teismas dar kartą vertina kiekvieno įrodymo ryšį su įrodinėjimo dalyku. Jeigu baigiamųjų kalbų metu arba išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį teismas pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, jis priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir gali pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių nustatytinas aplinkybes, arba CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais rinkti įrodymus pats savo iniciatyva (CPK 157 straipsnio 1 dalis, 159 straipsnis, 179 straipsnis, 184 straipsnio 1 dalis, 227 straipsnio 3 dalis, 256 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. apžvalga taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, p. 9-11). Taigi, bylos įrodinėjimo dalyką preliminariai teismas nustato jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje. Bylos nagrinėjimo metu – nuo civilinės bylos iškėlimo iki sprendimo ar nutarties priėmimo, nustatęs, kad byloje dalyvaujantys asmenys prašo išreikalauti įrodymus, kurie negali patvirtinti arba paneigti bylai turinčių reikšmės aplinkybių (ne)buvimą, teismas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą motyvuodamas tuo, kad prašomi išreikalauti įrodymai neatitinka sąsajumo kriterijaus (CPK 180 straipsnis).

32.       Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad, kaip nustatyta, ieškovės prašyti išreikalauti duomenys nebuvo susiję su bylai teisingai išspręsti reikšmingomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti nurodytus įrodymus pagrįstai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui atsisakius išreikalauti nurodytus įrodymus pagrįstai, nėra pagrindo daryti išvadą, jog dėl to galėjo likti neatskleista bylos esmė.

33.       Trečia, ieškovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė ieškovės teisę po įrodymų ištyrimo užduoti išvadas davusioms institucijoms klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti, pagrindo daryti išvadą, jog dėl to pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesudaro.

34.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytą valstybės institucijų išvadų vertinimo tvarką: CPK 252 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, teismo įtrauktų dalyvauti procese ar įstojusių į procesą savo iniciatyva, atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Po to teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti (straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos – Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, pateikė išvadas iki įrodymo ištyrimo, o pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu atmetė ieškovės prašymą pripažinti nurodytų institucijų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kurį ieškovė argumentavo tuo, jog nori pateikti šių institucijų atstovams klausimus išvadoms išaiškinti.

35.       Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai iš esmės lėmė skundžiamo sprendimo rezultatą, t. y. tai, kad ieškinys buvo atmestas. Viena, ieškovė nenurodo, kokias teisiškai reikšmingas papildomas aplinkybes šios institucijos būtų galėjusios papildomai nurodyti ir / ar patvirtinti. Antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė UAB „Anykščiai Renew“, išvadą teikiančios institucijos pozicija atitinkamu klausimu teismui neturi privalomosios galios ir ją teismas vertina visų bylos duomenų kontekste (CPK 185, 252 straipsniai). Teisės nustatymo, aiškinimo ir taikymo klausimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Todėl vertinant, ar LITGRID turėjo pareigą tikrinti ir vertinti, ar atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ deklaruotas žemės sklypo plotas atitinka ieškovės teigiamą normą (1MW – 1ha), ar tokia norma apskirtai buvo nustatyta ir ar šiuo atveju UAB „Anykščiai Renew“ tokių duomenų nepateikus ir/ar ginčijamo Ketinimų protokolo sudarymo metu nevaldant pakankamo žemės sklypo būtų pagrindas spręsti dėl jo negaliojimo, nurodytų institucijų išvados esminės reikšmės teismui priimant sprendimą nebūtų galėjusios turėti.

36.       CPK 328 straipsnyje įtvirtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėju atveju nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai lėmė, kad dėl jų buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to priimtas neteisingas ir nepagrįstas skundžiamas sprendimas. Priešingai, teismas padarė iš esmės teisingas išvadas dėl ginčo dalyko (ne)pagrįstumo. 

Dėl kitų argumentų ir procesinės bylos baigties

37.       Grįsdama apeliacinį skundą, ieškovė taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino Ketinimų protokolo teisėtumo CK 1.81 straipsnio aspektu.

38.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39.       Teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo ieškovė ginčo Ketinimų protokolo (ne)teisėtumą byloje grindė tik aplinkybe, jog, ieškovės teigimu, ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ turėjo ir deklaravo mažiau žemės ploto, nei reikėjo tam, kad realiai galėtų vystyti numatomą saulės elektrinės parką, t. y. 1 MW parkui apie 1 ha ploto. Byloje nustatyta, kad ieškovės nurodoma norma – 1 MW parko įrengimui apie 1 ha žemės ploto, ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu nebuvo nustatyta (negaliojo) ir, atitinkamai, nėra pagrindo vertinti, ar atsakovės žinojo apie tai, kad atsakovės UAB „Anykščiai Renew“ deklaruojamas žemės sklypų plotas atitinka ieškovės teigimą reikiamą santykį, ir ar atsakovė LITGRID tai įvertino. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad bylos duomenimis vėlesniuose projekto vystymo etapuose UAB „Anykščiai Renew“ sudarė reikiamo ploto žemės sklypų nuomos sutartis, ko planuoti tuometis reguliavimas faktiškai nedraudė. Taigi, šiuo atveju sandorio šalių tikslas veikti priešingai viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei, nėra akivaizdus. Tuo tarpu ieškovė, be abstraktaus pobūdžio samprotavimų, kad nevaldydama pakankamo ploto žemės sklypų UAB „Anykščiai Renew“ sudaromu sandoriu (Ketinimų protokolu) siekė, apeidama teisės aktų reikalavimus (nenurodant kokius konkrečiai), rezervuoti didesnę galią, konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti ginčo Ketinimų protokolą kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ar gerai moralei, byloje nenurodė.

40.       Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neįrodyta, kad ginčo Ketinimų protokolas pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, juo labiau neįrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (CK 1.81 straipsnis). Priešingai, bylos duomenimis, atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ bylos duomenimis toliau vysto saulės energijos parko projektą.

41.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai vertino ieškovės UAB „Vašuokėnų vėjas“ subjektinės teisės turėjimo aspektą. Nėra ginčo dėl to, kad po ginčo ketinimų protokolo pasirašymo, linijoje neliko laisvo pralaidumo, nepriklausomai nuo to, kam ši aplinkybė nurodyta. Be to, kaip žodžiu paaiškino ieškovės atstovas, po ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo ieškovė UAB „Vašuokėnų vėjas“ kreipėsi į atsakovę LITGRID AB dėl ketinimų protokolo sudarymo, sudaryti ketinimų protokolą buvo atsisakyta dėl tos pačios priežasties. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, spręsdama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė savo teisių pažeidimo neįrodė.

42.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne bet kurio, o tik suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-706/2013).

43.       Dar 2022 m. rugpjūčio 4 d. LITGRID ieškovei išduotose gamintojo įrenginių prijungimo prie 330 kV elektros linijos (duomenys neskelbtini) išankstinėse sąlygos buvo nurodyta, kad yra sudarytas Ketinimų protokolas ir UAB „Anykščiai Renew“ yra pradėjusi projektuoti ir statyti saulės elektrinių transformatorių pastotę. Bylos duomenimis ieškovei buvo žinoma ir apie tai, jog yra sudarytas ketinimų protokolas su kitu gamintoju – UAB „Troškūnų vėjas“. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovėmis, kad nuo pat išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo ieškovė negalėjo turėti teisėto pagrindo ir lūkesčio, kad jos ketinami vystyti elektros energijos gamybos įrenginiai bus prijungti prie elektros perdavimo tinklo be apribojimų ir be UAB „Anykščiai Renew“ prijungimo. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad Ketinimų protokolą LITGRID AB atsisakė sudaryti su kita įmone. Ieškovė dėl Ketinimų protokolo pasirašymo nurodo kreipusis jau šios bylos nagrinėjimo metu, tačiau įrodymų apie nepateikia, tuo tarpu LITGRID AB nurodo, jog ieškovė nėra į ją kreipusis su prašymu dėl ketinimų protokolo pasirašymo ir jos atžvilgiu nėra priimta jokių jai nepalankių sprendimų, jos galimybės pasinaudoti elektros perdavimo tinklais nėra apribotos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad net ir tuo atveju, jei ginčo Ketinimų protokolas tarp šios bylos atsakovių nebūtų pasirašytas, tai savaime nepatvirtintų būtent ieškovės teisės ketinimų protokolą su LITGRID pasirašyti.

44.       Apibendrindama tai, kas nurodyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir ieškinį atmetė nepagrįstai, nesudaro. Todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 157/1996/776/977), 59–60 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008); teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų atskirai nekartoja, o ieškovės apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

47.       Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Anykščiai Renew“ pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atlyginti 4092,95 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš pridėtų prašymo priedų matyti, kad sąskaita Nr. 19230 išrašyta už paslaugas, suteiktas dar nepasibaigus bylos procesui pirmosios instancijos teisme (2023 m. kovo mėn.), dėl to apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo. Advokatų biuro išlaidos  taip pat nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, jos nelaikytinos teisinio atstovavimo byloje išlaidomis ir spręsti dėl jų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies pagrindo nėra. Nurodomos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 489,58 Eur laikytinos protingomis ir pagrįstomis, dėl to atsakovei UAB „Anykščiai Renew“ iš apeliantės priteistinos.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vašuokėnų vėjas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.  

Priteisti iš ieškovės UAB „Vašuokėnų vėjas“, juridinio asmens kodas 304960164, atsakovei UAB „Anykščiai Renew“, juridinio asmens kodas 305894817, 2 489,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                          Giedrė Čėsnienė

 

 

                                                                         Andrius Verikas

 

 

                                                                         Renata Volodko