Civilinė byla Nr. 3K-3-347/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
11.10; 21.4; 72; 109; 124.4; 124.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. liepos 27
d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus
(kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
J. Ž. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį
atsakovui akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo
neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. Ž. 2003 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti
neteisėtu jo atleidimą iš AB „Stumbras“ vykdančiojo direktoriaus pareigų,
grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinės
pravaikštos laiką, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m.
balandžio 3 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovės
valdymo struktūros pakeitimų, ekonominių ir kitų svarbių priežasčių, susijusių
su bendrovės veiklos strategijos vykdymu. Ieškovo nuomone, jis iš darbo
atleistas nesant teisėto pagrindo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtino
šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią: 1) ieškovas laikomas atleistu iš
atsakovo vykdančiojo direktoriaus pareigų nuo 2003 m. rugsėjo 30 d. šalių
susitarimu (DK 125 straipsnis); 2) atsakovas įsipareigojo atlikti visus su
ieškovo atleidimo datos ir pagrindo pasikeitimu susijusius teisės aktuose nurodytus
veiksmus (pranešti Socialinio draudimo valdybai, nustatyta tvarka užpildyti
valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir kt.) per 10 d. nuo sutarties
įsigaliojimo; 3) atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui 1400 Lt advokato
pagalbos išlaidų. Taip pat šia teismo nutartimi civilinė byla nutraukta.
Ieškovas 2006
m. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo
2458,20 Lt darbo užmokestį už 2002 m. gegužės mėnesį, 82 240,26 Lt darbo
užmokestį už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d.,
42 058,73 Lt delspinigių už pradelstą išmokėti darbo užmokestį pagal teismo
2003 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Kauno apygardos
teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti ir išaiškino
ieškovui, kad dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo jis turi teisę kreiptis
į Kauno miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o dėl delspinigių
už pradelstą išmokėti darbo užmokestį išieškojimo – kreiptis su ieškiniu į
Kauno miesto apylinkės teismą. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 15
d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikino,
o bylą dėl darbo užmokesčio priteisimo nutraukė, konstatavęs, kad teismas
neturėjo teisės aiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d.
nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo, be to, ieškovas vėl reikalauja
priteisti išmokas, susijusias su darbo užmokesčiu, t. y. kelia tuos pačius
reikalavimus, dėl kurių yra įsiteisėjusi Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m.
spalio 13 d. nutartis.
Ieškovas,
remdamasis teismo patvirtinta taikos sutartimi, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo
rašto dėl 92 521,14 Lt išieškojimo išdavimo, o Kauno miesto apylinkės teismas
2007 m. kovo 26 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl 1400 Lt advokato
pagalbos išlaidų išieškojimo, nurodydamas, kad teismo nutartimi patvirtintoje
taikos sutartyje atsakovas įsipareigoja ieškovui sumokėti tik už advokato
pagalbą. Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi šią nutartį
paliko nepakeistą, konstatavęs, kad ieškovas gali kreiptis į Kauno miesto
apylinkės teismą dėl 2003 m. spalio 13 d. nutarties išaiškinimo (CPK 278
straipsnis).
Ieškovas 2007
m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą dėl 2003 m. spalio 13 d. nutarties
išaiškinimo, prašydamas išaiškinti, kad atsakovas ieškovą atleido iš darbo nuo
2003 m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimu, o atsakovas įsipareigojo atlikti
visus su ieškovo atleidimo datos ir pagrindo pasikeitimu susijusius veiksmus,
t. y.: užpildyti darbo sutartį ir jos kopiją įteikti ieškovui, darbo laiką pažymėti
žiniaraščiuose, atsiskaityti finansiškai, sumokant visas ieškovui
priklausančias darbo užmokesčio sumas už priverstinės pravaikštos laiką (82
240,26 Lt), už nepanaudotas atostogas (6422,95 Lt), neišmokėtą dalį darbo
užmokesčio už 2002 m. gegužės mėnesį (2458,20 Lt). Kauno miesto apylinkės
teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. P2-10826-717/2007) atmetė
ieškovo prašymą dėl 2003 m. spalio 13 d. nutarties išaiškinimo, konstatavęs,
jog pastaroji nutartis yra įvykdyta (CPK 278 straipsnio 2 dalis), be to, jos išaiškinimas
ieškovo norimu būdu yra negalimas. Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 28
d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad ieškovo nurodytas
taikos sutarties išaiškinimo būdas neatitinka nei taikos sutarties sąlygų, nei
prašomos išaiškinti teismo nutarties turinio, o ieškovo pageidaujamo
atsiskaitymo būdo šalys taikos sutartyje neaptarė.
Ieškovas 2008
m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje
byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai), išspręsti neišspręstus
materialinius reikalavimus bei priteisti iš atsakovo 91 121,41 Lt išmokų: 1) 82 240,26 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą
priverstinės pravaikštos laiką nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m. rugsėjo
30 d. (DK 204, 206, 141 straipsniai); 2) 6422,95 Lt piniginę kompensaciją
už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 4 d. iki 2003 m.
rugsėjo 30 d. (DK 177, 141 straipsniai); 3) neišmokėtą dalį darbo užmokesčio už
2002 m.
gegužės mėn. – 2458,20 Lt (DK 141, 206 straipsniai). Ieškovo teigimu, atsakovas
neįvykdė 2003 m. spalio 13 d. taikos sutarties, nes neatliko visų teisės
aktuose nurodytų veiksmų, t. y. nutarčiai įsiteisėjus, atleido jį iš darbo
visiškai neatsiskaitęs ir nesumokėjo ieškovui priklausančių 91 121,41 Lt. Ieškovas prašė atnaujinti procesą dėl
naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kad jis negali iš atsakovo gauti
visiško atsiskaitymo pagal patvirtintą taikos sutartį. Be to, pareiškėjo
nuomone, 2003 m. spalio 13 d. nutartyje yra padaryta aiški teisės normos
taikymo klaida, nes išspręsti ir išnagrinėti ne visi jo reikšti reikalavimai.
Kauno
apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi procesą byloje atnaujino CPK 366
straipsnio 1 dalies 9 punkte (akivaizdi ir esminė teisės normos taikymo klaida)
ir 2 punkte (paaiškėjusios naujos bylos aplinkybės) nurodytais pagrindais. Ši
nutartis grindžiama nurodant, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalėjo
atsižvelgti į DK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aiškintis, ar pateikta
taikos sutartis atitinka DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus; be to,
teismas turėjo išsiaiškinti šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio išmokų
priteisimo, dėl pareiškėjo teisės gauti išmokas už priverstinę pravaikštą,
atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir atleidimo iš darbo datą.
Ieškovas 2009
m. kovo 13 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: grąžinti jį į
pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovo 93 462,95 Lt
išmokų, t. y. 82 240,26 Lt
vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2003 m.
balandžio 4 d. iki 2003 m. rugsėjo 30 d., 6422,95 Lt piniginę kompensaciją
už nepanaudotas atostogas, 2458,20 Lt darbo užmokestį už 2002 m.
gegužės mėn., 0,06 proc. dydžio delspinigius. Kauno miesto apylinkės teismas
2009 m. kovo 18 d. patikslintą ieškinį priėmė, o 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi
reikalavimą dėl darbo užmokesčio už 2002 metų gegužės mėnesį ir delspinigių
priteisimo išskyrė į atskirą bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009
m. birželio 22 d. sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės
teismo 2003 m.
spalio 13 d. nutartį, priėmė naują sprendimą ir ieškinį patenkino: ieškovo
atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu, tačiau į darbą ieškovo negrąžino,
laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos
ir priteisė ieškovui iš atsakovo 84 756,48 Lt
darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2003 m. balandžio 3
d. iki 2004 m.
spalio 1 d., 14 037,79 Lt
išeitinę išmoką, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalį dėl 14 037,79 Lt vieno mėnesio darbo užmokesčio priteisimo teismas
nutarė vykdyti skubiai. Teismas sprendė, kad tvirtinant taikos sutartį buvo
padaryta esminė teisės normos taikymo klaida, nes patvirtinta neaiški,
dviprasmiška ir šalių skirtingai suprantama taikos sutartis (CPK 42 straipsnio
2 dalis, 141 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 straipsnis). Dėl to teismas atsisakė
tvirtinti taikos sutartį ir nagrinėjo ieškovo reikalavimus, nepaisydamas taikos
sutartyje buvusių sąlygų. Teismas sprendė, kad ieškovo atleidimas iš darbo 2003 m. balandžio 3
d. buvo neteisėtas, nes atsakovo įmonėje nebuvo svarbių priežasčių ir ypatingo
atvejo DK 129 straipsnio 2 ir 4 dalių prasme, kurioms esant nebuvo jokios
galimybės palikti ieškovą dirbti. Be to, netrukus po civilinės bylos užbaigimo
taikos sutartimi atsakovas buvusią ieškovo pareigybę atkūrė ir į tas pačias
pareigas priėmė kitą asmenį. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokiais
kriterijais vadovaujantis buvo nuspręsta atleisti būtent ieškovą.
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 10 d.
sprendimu panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2009
m. birželio 22 d. sprendimą, priėmė naują
sprendimą ir atmetė ieškovo prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 13
d. nutarties panaikinimo, taikė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m.
birželio 22 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą. Teisėjų kolegija sprendė, kad
teismas nagrinėjo ne ieškovo pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareikštus
prašymus, o naują patikslintą ieškinį, todėl pažeidė CPK XVIII skyriaus nuostatas dėl atnaujinto proceso nagrinėjimo (CPK
369, 371 straipsniai, 370 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas privalėjo
atsižvelgti į kitų teismų kitose bylose tarp tų pačių šalių priimtus sprendimus,
kurie šioje byloje turi prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio
2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnis). Teisėjų kolegijos
teigimu, teismas, laikydamasis atnaujinto proceso ribų, šioje byloje turėjo tik
spręsti, ar teisėtai buvo patvirtinta taikos sutartis. Teisėjų kolegija
sprendė, kad patvirtinta taikos sutartis atitiko tuo metu buvusią šalių valią, o
jos sąlygos logiškos ir negali būti laikomos prieštaraujančiomis
imperatyviosioms teisės normoms. Šią išvadą teisėjų kolegija grindė tuo, kad ieškovas
neskundė teismo 2003 m. spalio 13 d. nutarties, o į teismą dėl su darbo
santykiais susijusių išmokų kreipėsi tik 2006 m. rugsėjo 6 d. Teisėjų kolegija
nustatė, kad ieškovas su atsakovo vadovais dar iki taikos sutarties pasirašymo
buvo sutaręs, jog AB ,,Stumbras“ lengvatine tvarka parduos jam namo dalį už
65 000 Lt ir taip pinigai, kurie jam priklausė už priverstinę pravaikštą, bus
įskaityti į namo galutinę kainą. Pasikeitus atsakovo vadovybei ir po 1,5 metų
parduodamo namo dalies kainą padidinus iki 195 000 Lt, ieškovas namo
nebenupirko, o kreipėsi į teismą dėl pinigų priteisimo už priverstinę
pravaikštą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina, jog taikos
sutarties 2 punktu šalys dėl jokių konkrečių papildomų su darbo santykiais
susijusių išmokų susitarusios nebuvo, o tai, kad ieškovui po taikos sutarties
pasirašymo nepavyko susitarti su atsakovu dėl dalies namo kainos, negali būti
pagrindas iš naujo vertinti šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas. Teisėjų
kolegijos teigimu, šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovas iki taikos
sutarties pasirašymo, t. y. 2003 m. rugsėjo 30 d., buvo įdarbintas su atsakovu
susijusioje įmonėje – UAB ,,MG Baltic Trade“. Kolegija, atsižvelgdama į
ieškovo amžių, išsilavinimą, į jo eitas atsakingas pareigas, į tai, jog procese
buvo atstovaujamas advokato, konstatavo, kad jis galėjo ir privalėjo suvokti
sudarytos taikos sutarties esmę ir įvertinti jos padarinius. Teisėjų kolegija
atmetė teiginius, kad taikos sutartimi buvo išspręsti ne visi ieškiniu byloje
pareikšti reikalavimai, ir sprendė, jog teismas nepagrįstai patenkino ieškovo
pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareikštą naują reikalavimą priteisti 88 663,21 Lt. Kolegija
atsižvelgė į tai, kad tarp tų pačių šalių Kauno apylinkės teisme yra
išnagrinėta prejudicinę galią turinti byla Nr. P2-10826-717/2007 dėl teismo
nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo, kurioje ieškovas kėlė
reikalavimus, tapačius nurodytiems jo pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Kauno
apylinkės teismas 2007
m. rugsėjo 3 d. nutartyje nustatė, kad teismo nutartis, kuria
patvirtinta šalių taikos sutartis, yra visiškai
įvykdyta. Kauno apygardos teismas, 2007 m. lapkričio 28 d. nutartimi
palikdamas šią nutartį galioti, sprendė, kad ieškovas tinkamai ir savo
pasirinktu būdu įgyvendino savo subjektinę teisę kelti reikalavimus ir juos
įtvirtinti taikos sutartyje, taip išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (CPK 13
straipsnis). Be to, ieškovo reikalavimą dėl papildomų mokėjimų pagal taikos
sutartį teismai jau išsprendė nagrinėdami prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo
(civilinė byla Nr. 2-7505/2003). Kolegijos nuomone, šalims taikos
sutartimi susitarus dėl bylos dėl grąžinimo į darbą baigties, t. y. dėl kitokio
(ieškovui priimtinesnio) atleidimo pagrindo ir vėlesnės atleidimo datos, dėl
ieškovo patirtų advokato išlaidų kompensavimo, be to, įvertinant aplinkybę, kad
ieškovui liko atleidimo metu atsakovo jam sumokėti 68 202,48 Lt (tarp jų 4
mėnesinių vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė pašalpa, kuri gali būti
vertinama kaip tam tikra kompensacija už 6 mėn. neviršijusią priverstinę
pravaikštą), konstatuotina, jog šalys
taikos sutartyje raidėmis „kt.“ nesusitarė dėl 88 663,21 Lt sumos, susijusios su darbo santykiais nuo 2003 m. balandžio 4
d. iki 2003 m.
rugsėjo 30 d., išmokėjimo ieškovui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. sprendimą ir
palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.
Nepagrįsta apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad atnaujinus procesą byloje ieškovas negalėjo pareikšti
prieštaravimo dėl sudarytos taikos sutarties ir pateikti patikslinto ieškinio.
Taikos sutarties sudarymas ar atsisakymas nuo jos yra CPK 13 straipsnyje
įvirtinto dispozityvumo principo įgyvendinimas civiliniame procese, todėl šalys
gali ne tik sudaryti, bet ir atsisakyti sudaryti taikos sutartį bei reikalauti
bylą nagrinėti iš esmės. Jokia teisės norma nedraudžia tikslinti ieškinio atnaujinus
procesą. Be to, ieškinio patikslinimas neperžengė proceso atnaujinimo pagrindų
ir nepažeidė CPK 141 straipsnio reikalavimų, nes, paaiškėjus naujoms
aplinkybėms, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, buvo atlikti aritmetiniai skaičiavimai
dėl priteistinų sumų ir tai išdėstyta patikslintame ieškinyje.
2.
Apeliacinės
instancijos teismas grąžino šalis į neišspręsto ginčo pozicijas, neanalizavo šalių
ginčijamų aplinkybių, o revizavo teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį dėl
proceso atnaujinimo pagrindų. Byla neišspręsta iš esmės, o palikta galioti
neatitinkanti tikrosios ieškovo valios, neaiški, neįvykdoma taikos sutartis,
nors iš esmės tokias aplinkybes konstatavus tam ir buvo atnaujintas procesas,
kad taikos sutartį tvirtinusio teismo darbo brokas būtų ištaisytas.
3.
Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnį, nes
paliko galioti taikos sutartį, kurioje išdėstytos neaiškios sąlygos. Taikos sutarties
2 punktas yra suformuluotas kaip atviras atsakovui būtinų atlikti veiksmų
sąrašas, o šalys tai, kas slypi po santrauka ,,ir kt.“, supranta ir aiškina
skirtingai.
4.
Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalį, 186 straipsnio 4
dalį, 206 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, kad DK įtvirtintos materialiosios
teisės normos, nustatančios atsiskaitymo su iš darbo atleidžiamu darbuotoju
tvarką, būdus ir atsiskaitymo priemones, yra imperatyvios ir jų nesilaikymas ar
modifikavimas negalimas nei sudarant taikos sutartį, nei teismui aiškinant
sutarties sąlygas.
5.
Apeliacinės
instancijos teismas, nurodydamas, kad šalys aptarė visas darbo sutarties
nutraukimo sąlygas, pažeidė DK 125 straipsnį, nes iš taikos sutarties teksto
akivaizdu, jog nebuvo aptarta galutinio atsiskaitymo tvarka, būdas, terminai. Apeliacinės
instancijos teismas paliko galioti teismo patvirtintą taikos sutartį, kurioje
nebuvo išspręsti visi ieškovo pareikšti reikalavimai.
6.
Apeliacinės
instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo atsiskaitymo su atleistu iš darbo
ieškovu aplinkybes susiejo su kitais tarp šalių buvusiais civiliniais
teisiniais santykiais. Jei teismo nurodytas šalių susitarimas dėl mažesnės namo
kainos būtų buvęs, tai teismas, patvirtinęs taikos sutartį, pažeidė DK 186 straipsnio
4 dalį, nes leido šalims susitarti, kad darbo užmokestis bus mokamas ne
pinigais, o nuolaidomis sudarant kitą sandorį. Aplinkybė, kad ieškovas iki
taikos sutarties sudarymo pradėjo dirbti UAB ,,MG Baltic Trade“, nereiškia ir
negali reikšti, kad su juo atsiskaitė pirmesnis darbdavys.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010
m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais
argumentais:
1.
Kasatorius nutyli ir subjektyviai vertina bei savaip
interpretuoja byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kelia fakto
klausimus ir nepateikia jokių pagrįstų argumentų dėl kokių nors netinkamai
spręstų teisės klausimų. Teismas patvirtino tokią taikos sutartį, kuri atitiko
tuo metu buvusią šalių valią. Kasatorius, teigdamas, kad jam neaiškios taikos
sutarties sąlygos, bando neigti ir ignoruoja byloje nustatytas faktines
aplinkybes bei jų įtaką bylos baigčiai, t. y. kelia fakto klausimus.
2.
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad jis, atnaujinus
procesą, turėjo teisę atsisakyti taikos sutarties ir tikslinti ieškinio
reikalavimus. Atnaujintoje byloje turi būti nagrinėjamas ne naujas patikslintas
ieškinys, o pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti reikalavimai ir
prašymai teismui (CPK 369 straipsnis, 370 straipsnio 4 dalis, 371 straipsnis).
3.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos
teismas revizavo ir paneigė Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytus proceso
atnaujinimo pagrindus. Šioje byloje teismas pagal nustatytus bylos atnaujinimo
pagrindus ir suformuotas atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas revizavo 2003 m. spalio 13
d. nutartį, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, savo išvadoms pagrįsti
detaliai nagrinėjo visas aktualias taikos sutarties sudarymo aplinkybes, šalių
buvusias pozicijas, valią, prielaidas taikos sutarčiai sudaryti ir kt.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353
straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų,
patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu,
remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis
aplinkybėmis. Dėl to, nagrinėjant šią bylą kasacine tvarka, fakto klausimai
analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė teisės
normas, reglamentuojančias nagrinėjamu atveju aktualius proceso atnaujinimo ir
taikos sutarties klausimus.
Dėl galimybės tikslinti reikalavimus
atnaujinus procesą
Nagrinėjamu
atveju civilinė byla buvo nagrinėjama pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, kasacinio
skundo nagrinėjimas vyksta po proceso atnaujinimo, o kasatorius nesutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atnaujinus procesą byloje ieškovas
negalėjo pateikti patikslinto ieškinio. Taigi teisės klausimų kaip kasacijos
pagrindų aiškinimas turi būti siejamas su proceso atnaujinimo instituto ypatybėmis.
Pagal CPK
370 straipsnio 4 dalį atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja
pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias
apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. patikrina teismo sprendimo
(nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie
yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Kasacinis teismas yra
pasisakęs, kad atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo (šiuo
atveju – nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) teisėtumo ir pagrįstumo
patikrinimas, tačiau vykdomas atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo
atnaujinta, o ne galimybė asmeniui tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo
interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro
Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006; 2007 m. spalio 30
d. nutartis civilinėje byloje UAB „Serfas“
v. AB „Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas
padarytoms teisinėms ir faktinėms klaidoms pašalinti, todėl po nutarties dėl
proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti
išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį
atnaujinti procesą byloje. Šiuo procesu nesiekiama išnagrinėti bylą visa
apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis
ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ v. AB „Senoji
Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Nors
kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas
atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. J. K. ir kt. v.
Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr.
3K-3-228/2007), tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti
naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta
pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2008
m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ v. AB „Senoji Baltija“, bylos Nr.
3K-3-484/2008; 2008
m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“,
UAB „Deklitas“ ir kt., bylos
Nr. 3K-7-57/2008). Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis
procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio dalyką ar
pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141
straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. S. K. J., bylos Nr.
3K-3-550/2009; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr.
3K-3-108/2009).
Nagrinėjamoje
byloje Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi tenkino prašymą
atnaujinti procesą, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,
9 punktais ir konstatavęs, kad yra abejonių dėl patvirtintos taikos
sutarties sąlygų atitikties DK 141 bei 35 straipsnių nuostatoms bei
sutarties turinio, šalių valios suderinimo sudarant sutartį, t. y. kilo
klausimas dėl to, ar sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja teisės
normoms bei atitinka šalių valią, yra jų vienodai suvokiamos. Tuo tarpu
kasatorius, pateikdamas patikslintą ieškinį, nurodė taikos sutartyje konkrečiai
neaptartą reikalavimą priteisti iš atsakovo 93 462,95 Lt išmokų. Atsižvelgiant į tai, kad,
minėta, procesas buvo atnaujintas siekiant nustatyti taikos sutarties turinį
bei šalių valią sudarant šią sutartį, toks reikalavimas negali būti laikomas
patenkančiu į proceso atnaujinimo pagrindų ribas. Procesas
atnaujintas atsižvelgiant į kasatoriaus nurodytas aplinkybes dėl nevienodo
taikos sutarties sąlygų suvokimo ir neatitikties DK normoms, todėl privalėjo
būti tiriamos su taikos sutarties turinio nustatymu susijusios aplinkybės, tuo
tarpu sutartyje nenumačius konkrečių priteistinų kompensacijų, negalėjo būti
tikslinamas ir jų skaičiavimas.
Atsižvelgdama
į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai laikė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas
nagrinėjo ne ieškovo pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareikštus prašymus, o
naują patikslintą ieškinį, todėl pažeidė teisės nuostatas dėl atnaujinto proceso nagrinėjimo (CPK 370
straipsnio 4 dalis, 371 straipsnis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės
instancijos teismas iš naujo revizavo ir paneigė Kauno apygardos teismo
nutartimi nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus, nes kasatorius neįvertino
teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas, ir teismo sprendimo (nutarties),
priimto CPK 371 straipsnio tvarka, reikšmės ir turinio skirtumų. Nagrinėdamas klausimą
dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje
nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės
nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas,
paskirtis yra procesinė. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą
pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant
procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų
procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti. Aukštesnės
instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje
nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą, nors ir nebegali svarstyti, buvo ar ne
pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas
įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Girtučio
kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U. IĮ, bylos Nr.
3K-3-187/2006), tačiau turi patikrinti, ar atnaujinus procesą bylą nagrinėję
teismai pagrįstai ir teisėtai priėmė vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje
nurodytų procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. vasario 5
d. nutartis civilinėje byloje UAB
„Tavilta“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-34/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje
byloje V. Š. v. M. L., bylos Nr. 3K-3-310/2009). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas teismo nutartyje, kuria
atnaujintas bylos nagrinėjimas, nurodytas aplinkybes bei jų įtaką teismo
nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, būtų peržengęs įstatymo numatytas
tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ribas.
Dėl teismo pareigos išspręsti visus ieškovo
reikalavimus, kai byloje patvirtinama šalių taikos sutartis
Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo
sprendimą, nurodo, kad sprendimas neteisėtas, nes palikta galioti taikos
sutartis, kurioje neišspręsti visi ieškovo pareikšti reikalavimai. Kasatoriaus
nuomone, taikos sutartyje nebuvo aptarta galutinio
atsiskaitymo tvarka, būdas, terminai, todėl apeliacinės instancijos teismas,
nurodydamas, kad šalys aptarė visas darbo sutarties nutraukimo sąlygas, pažeidė
DK 125 straipsnį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus
teiginiai neduoda pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo
sprendimą, o kasatorius nepakankamai atsižvelgė į taikos sutarties specifiką
bei pasekmes. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abiem priimtinas
jų ginčo sprendimo sąlygas, t. y. tokios sutarties esmė yra šalių tarpusavio
kompromisas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn.
4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T.
M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Sudarydamos taikos sutartį šalys
paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo
rezultatų neduos, todėl atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų
ir taip atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija yra natūralus
derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama
rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiame
procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios reikšmės, nes šie
susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo
patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų
nustatymui, nes įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti
teisiškai šio suderinimo įpareigotomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. S. pareiškimą,
suinteresuoti asmenys Z. J., S. V.
J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010).
Taigi, pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys tam tikru būdu
sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia
nesutarimus, o taikos sutarties sąlygos nebūtinai turi atitikti prieš tai šalių
pateiktų procesinių dokumentų ir juose išreiktų reikalavimų turinį.
Tai aktualu ir nagrinėjamu
atveju, nes, nepaisant to, kad civilinis procesas pradėtas pagal ieškovo
reikalavimus pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti
darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, ginčas buvo
sureguliuotas šalių tarpusavio susitarimu, kurį teismas patvirtino. Tokiu
atveju pagal ieškovo ieškinį pradėtas procesas šalių valia (CPK 13 straipsnis)
pakito ir buvo sureguliuotas pagal atskirą jų tarpusavio susitarimą nustatant
tam tikras teises ir pareigas. Dėl to atmestini kasatoriaus argumentai,
kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo palikti galioti teismo
patvirtintos taikos sutarties, nes ja nebuvo
išspręsti visi ieškinyje pareikšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos
teismas pagrįstai nurodė, kad kasatorius tinkamai ir savo pasirinktu būdu įgyvendino
savo subjektinę teisę kelti reikalavimus ir juos įtvirtinti taikos sutartyje,
taip išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.
Dėl taikos
sutarties turinio
Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi yra patvirtinta
taikos sutartis, tačiau, naudodamasis proceso atnaujinimo institutu, kasatorius
ją ginčija. Sprendžiant šį ginčą, būtina turėti omenyje, kad teismui
patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res
judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, o byla užbaigiama
nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio
ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, taikos sutartims galioja principas pacta sunt servanda (sutarčių reikia
laikytis), todėl vienašališkai taikos sutarties atsisakyti negalima.
Kasatorius teigia, kad
patvirtinta taikos sutartis yra neaiški ir neapibrėžta, neatitinkanti šalių
valios, prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl, ją
patvirtinus, buvo padaryta esminė teisės normos taikymo klaida (CPK 366 straipsnio
1 dalies 9 punktas). Taip pat kasatorius nurodo,
jog sudarius taikos sutartį paaiškėjo nauja aplinkybė, kad atsakovas su
kasatoriumi neatsiskaito (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų
kolegija sprendžia, kad šie kasatoriaus nurodyti argumentai neduoda pagrindo
abejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nes:
Pirma,
kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paliko galioti neaiškią
ir abiejų šalių valios bei abipusio susitarimo neatitinkančią taikos sutartį,
todėl pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį bei 140 straipsnį. Aplinkybės,
susijusios su tuo, kaip šalys suvokė taikos sutarties sąlygas ir su jų aiškumu
šalims sutarties sudarymo metu, yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas
nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau,
kilus tokio pobūdžio ginčui, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į
kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismai,
spręsdami dėl šių aplinkybių, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.
Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų
pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo
daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu. Dėl to teismas tik iš įrodymų visumos gali daryti išvadas apie
tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar
nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m.
gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių
namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m.
balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB
„Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio
6 d. nutartis civilinėje byloje D. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, byla
Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis
civilinėje byloje E. C. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr.
3K-3-23/2009; 2008 m.
vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008;
2009 m.
liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr.
3K-3-335/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatoriaus teiginiai, kad
apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių valios sudarant taikos
sutartį, nepagrįstai atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie šalių buvusius
susitarimus ir kitus civilinius teisinius santykius.
Nagrinėjamu atveju iš apeliacinės instancijos
teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išvadą, jog taikos sutarties
sąlygos atitiko tuo metu buvusią šalių valią,
buvo šalims aiškios ir priimtinos, padarė išnagrinėjęs visą bylos medžiagą ir nustatytų
aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į kasatoriaus
elgesį, t. y. į tai, kad jis neskundė teismo 2003 m. spalio 13 d. nutarties, kuria
patvirtinta taikos sutartis, o reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių
išmokų pradėjo reikšti tik 2006 m. rugsėjo mėnesį. Taip pat teismas įvertino
aplinkybes, susijusias su kitais tarp šalių buvusiais santykiais: paaiškinimus
dėl atsakovo pažado kasatoriui pigiau parduoti namo dalį, kasatoriaus
įdarbinimo su atsakovu susijusioje bendrovėje faktą. Taip pat teismas įvertino
taikos sutarties sąlygas, t. y. tai, kad sutarties sąlygos yra naudingos abiem šalims,
nes buvo sutarta dėl kasatoriui palankesnio atleidimo iš darbo pagrindo, kitos
atleidimo iš darbo datos, kasatoriaus turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės
instancijos teismas atsižvelgė ir į susijusių kitų bylų medžiagą. Be to, teismas įvertino asmenines kasatoriaus savybes,
susijusias su jo gebėjimu suvokti sudaromas sutartis, jų įforminimo svarbą ir
to padarinius: išsilavinimą, amžių, patirtį, eitas pareigas, advokato pagalbą
byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties
turinio ir šalių valios sudarant šią sutartį ir jos suvokimo, rėmėsi visa bylos
medžiaga, įvertino tiek sutarties sąlygas, tiek duomenis apie jos sudarymo
aplinkybes, t. y. teismas atsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios buvo svarbios
siekiant nustatyti šalių valią, ir jas vertino šiuo aspektu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų
kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir vertino visą
bylos medžiagą bei reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti jo
išvada, jog patvirtinta taikos sutartis atitiko tuo metu buvusią šalių valią,
susiformavusią įstatymų reikalavimų ir tarpusavio nuolaidų pagrindu.
Antra, kasatoriaus
teigimu, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti imperatyviosioms
normoms prieštaraujančią taikos sutartį ir pažeidė DK 141 straipsnio 1 ir 2
dalį, 186 straipsnio 4 dalį, 206 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai,
kad DK įtvirtintos materialiosios teisės normos dėl atsiskaitymo su iš darbo
atleidžiamu darbuotoju tvarkos, būdų ir atsiskaitymo priemonių yra imperatyvios
ir jų nesilaikymas ar modifikavimas negalimas nei sudarant taikos sutartį, nei
teismui aiškinant sutarties sąlygas.
Teisėjų kolegija atmeta
šiuos kasatoriaus argumentus. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismas
patvirtino tokią taikos sutartį, kuri atitiko tuo metu buvusią šalių valią,
susiformavusią įstatymų reikalavimų ir tarpusavio nuolaidų pagrindu, t. y. taikos sutartimi šalys tam tikru būdu, abipusėmis
nuolaidomis sureguliavo tarp jų kilusį ginčą ir nustatė teises ir pareigas
viena kitos atžvilgiu. Iš darbo teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėjami
pagal CPK taisykles, su CPK XX skyriuje numatytomis ypatybėmis, išskyrus
išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Nei CPK, nei DK normų nedraudžiama šalims
sudaryti taikos sutartis, kuriomis būtų išspręsti tarp jų kilę ginčai. Be to,
atleidimo iš darbo padariniai priklauso nuo atleidimo iš darbo pagrindo.
Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi šalys susitarė, kad kasatorius iš darbo
atleidžiamas DK 125 straipsnio nustatytu pagrindu, t. y. šalių susitarimu.
Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį, sutarusios nutraukti sutartį, šalys
sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame numatoma, nuo
kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos
(kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.). Nagrinėjamu atveju
tokios sąlygos nurodytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, kurioje, kaip
nustatė teismai, dėl kasatoriaus nurodytų išmokų mokėjimo susitarta nebuvo. Nesant
duomenų dėl blogesnės kasatoriaus padėties sudarant sutartį, jam daryto
ekonominio spaudimo ar pan., teismas konstatavo, kad šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį
įstatymui neprieštarauja, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymų
saugomų interesų (CPK 42, 230, 231 straipsniai, 140 straipsnio 3 dalis). Be
to, kasatoriaus nurodytos DK normos, kurias,
kasatoriaus nuomone, pažeidė apeliacinės instancijos teismas, reglamentuoja
atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, terminus, o ne nustato
kiekvienam atleidžiamam darbuotojui priklausančias išmokas. Dėl to atmestini
kasatoriaus argumentai, kad taikos sutartimi patvirtinta situacija, kai nėra
susitarta su darbuotoju dėl visiško atsiskaitymo su juo. Minėta, kad visas
tarpusavio atsiskaitymo sąlygas, teises ir pareigas šalys įtvirtino jų
sudarytoje taikos sutartyje, o tai, jog kasatorius dėl vienų ar kitų priežasčių
nereikalavo sutartyje įtvirtinti tam tikrų sumų sumokėjimo ar kitokių sąlygų,
susijusių su išmokomis, yra jo pasirinkimas ir rizika.
Trečia, kasatoriaus
nurodyta aplinkybė, kad atsakovas su juo neatsiskaito, negali būti laikoma
pagrindu naikinti teismo patvirtintą taikos sutartį. Kaip jau buvo minėta šioje
nutartyje, nėra pagrindo teigti, kad šalys taikos sutartimi buvo susitarusios
dėl kasatoriaus reikalaujamų išmokų mokėjimo. Be to, šaliai nevykdant savo
įsipareigojimų pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kita šalis turi teisę
imtis priverstinio vykdymo procedūrų CPK nustatyta tvarka, ką kasatorius ir
padarė kreipdamasis dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teisėjų
kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos
teismo sprendimą, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir
ieškovo reikalavimai atmesti, konstatuoja, kad naikinti ar keisti šį sprendimą kasacinio
skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis,
359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis
teismas patyrė 40,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus ieškovo J. Ž. kasacinio skundo, šios išlaidos į
valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio
1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš kasatoriaus J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,93
Lt (keturiasdešimt litų 93 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė
Ambrasienė
Virgilijus
Grabinskas
Sigitas Gurevičius