ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4732-767/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“ dėl skolos grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Egritmeda“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Didysis tyrulis“ 3 002,82 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo bendros 3 002,82 Eur sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

3.       Atsakovė UAB „Didysis tyrulis“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės atsakovei pateikta ąžuolo mediena buvo blogos kokybės. Rąstai buvo pažeisti stambių kinvarpų, kas paaiškėjo rąstus nužievinus. Tinkamus gamybai rąstus atsakovė pirko iš kitos įmonės. Dvigubo pjovimo ąžuolo lentos buvo pažeistos smulkių kinvarpų, kas paaiškėjo lentas nušlifavus, nudažius ir sumontavus. Dėl to užsakovas gaminius atsisako priimti ir reikalauja išmontuoti. Darbai, susiję su pateiktos nekokybiškos medienos apdirbimu, montavimu ir organizacinėmis išlaidomis, atsakovei kainavo kur kas daugiau, nei ieškovė reikalauja priteisti ieškiniu.

4.       Ieškovė UAB „Egritmeda“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad gavusi prekes ir paslaugas 2020 m. balandžio ir birželio mėnesiais, atsakovė ieškovei jokių pretenzijų dėl jų kokybės, kiekio ar komplektiškumo nepateikė. Deklaratyvios pretenzijos dėl prekių kokybės atsirado tik ieškovei kreipusis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. sausio 18 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškovei UAB „Egritmeda“ 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nurodė, kad nors atsakovė, įrodinėdama aplinkybę dėl medienos nekokybiškumo, pateikė tam tikrus duomenis apie tai, jog jos pagamintų stalų ir suolų Tytuvėnų regioniniame parke mediena neatitiko projekte aprašytai medžiagų specifikacijai, tačiau byloje nėra duomenų, kad šių gaminių gamybai buvo panaudota būtent ieškovės pateikta mediena. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bendrauja ne su vienu tiekėju, iš kurių perka medieną. Be to, nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, priimdama medieną ar vėliau, paaiškėjus jos trūkumams, per protingą terminą būtų apie tai informavusi ieškovę ir pasinaudojusi kažkuria iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių. Nėra duomenų, kad iki sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl įsigytos medienos kokybės. Kad mediena yra nekokybiška, su kinvarpomis atsakovė ieškovei nurodė tik 2020 m. lapkričio 24 d., ieškovei atsiuntus atsakovei skolų suderinimo aktą. Joks medienos defektinis aktas nebuvo surašytas ir neįteiktas ieškovei, o atsakovės atstovo paaiškinimai, kad su ieškovės atstovu buvo bendraujama telefonu, yra neįrodyti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pateikta eglės mediena buvo kokybiška, o ąžuolo medienos 40 procentų panaudojo kitur, todėl akivaizdu, kad atsakovė negali nesutikti apmokėti visos ieškovės reikalaujamos sumos už visą medieną bei transportavimo paslaugas.       

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Didysis tyrulis“ prašo: Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2021 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą, ieškovės UAB „Egritmeda“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (toliau – ir CPK 185 straipsnis), tai yra netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius. Ginčo atveju, ieškovės atsakovei parduoti ąžuolo rąstai buvo pažeisti kinivarpų, o tai paaiškėjo tik juos nužievinus. Ąžuolo dvigubo pjovimo lentos taip pat buvo pažeistos smulkių kinivarpų ir tai pasimatė tik jas nušlifavus, sumontavus ir nulakavus objekte – Tytuvėnų regioniniame parke. Atsakovės sumontuotų gaminių defektai užfiksuoti 2020 m. liepos 3 d. defektiniame akte Nr. 1. Šiuo aktu nustatyta, kad gaminių mediena kinvarpuota ir jos drėgnumas didesnis nei 20 procentų.

7.2.       Teismas netinkamai įvertino 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovės siųstą skolų suderinimo aktą, kurio atsakovė nepasirašė. Šį dokumentą teismas turėjo prilyginti atsakovės pretenzijai, kadangi atsakovė atsisakė aktą derinti ir mokėti už nekokybišką medieną. Teismas nevertino, kad atsakovės pagamintų gaminių nepriėmė užsakovas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tytuvėnų regioninio parko elementai (lauko suolai, pavėsinių suolai ir kt.) buvo pagaminti iš ieškovės ąžuolo medienos.

7.3.       Teismas nepagrįstai netaikė ir neaiškino CK 6.333 straipsnio 4 dalies normos. Medienos kokybė buvo aptarta – ieškovė buvo supažindinta su techniniu projektu, jai buvo pateikti brėžiniai. Ieškovė privalėjo perduoti tokią medieną, kuri tiktų konkrečiam tikslui – lauko baldų gamybai. Parduota mediena su kinvarpomis yra nekokybiška ir jos gaminiai negali būti tinkamai naudojami. Tai patvirtina bylos rašytiniai įrodymai - 2020 m. liepos 3 d. defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio mėn. raštas dėl gaminių išmontavimo ir išvežimo iš objekto. Netinkamos medienos pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Egritmeda“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais  argumentais:

8.1.       Defektiniame akte pateiktas defektų įvertinimas neįrodo medienos, įgytos pagal 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nekokybiškumo, nes mediena ieškovės buvo pristatyta 2020 m. balandžio 20 d., tuo tarpu akte nurodyta apžiūra atlikta 2020 m. liepos 3 d. Akto įrodomoji reikšmė nepakankama konstatuoti dvigubo pjovimo ąžuolo medienos blogos kokybės faktui, nes šiuo atveju buvo apžiūrėta ir įvertinta specialisto ne ieškovės atsakovei pateikta produkcija (natūralioji mediena), o konkretūs atsakovės pagaminti ir statybos objekte sumontuoti konservantais apdoroti natūraliosios medienos gaminiai. Nuo medienos pateikimo momento iki momento, kai buvo apžiūrėti medienos gaminiai, praėjo tam tikras laiko tarpas ir byloje nėra duomenų, kaip mediena visą tą laikotarpį buvo atsakovės laikoma, apdirbama, apdorojoma ir pan. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės įsigyta dvigubo pjovimo ąžuolo mediena neturi individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog pateiktame 2020 m. liepos 3 d. akte bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 29 d. rašte užfiksuoti medienos gaminiai yra būtent iš ieškovės parduotos dvigubo pjovimo ąžuolo medienos.

8.2.       Defektiniame akte nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad buvo apžiūrėti ir įvertinti būtent iš ieškovės 2020 m. balandžio 20 d. atsakovei pristatytos dvigubo pjovimo ąžuolo medienos sumontuoti gaminiai, o pasak pačios atsakovės atstovo, įmonė perka medieną ir iš kitų tiekėjų, ne vien tik iš ieškovės. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, jog 2020 m. liepos 3 d. apžiūros metu buvo įvertinta mediena, gauta iš ieškovės, o ne iš kitų įmonių. Atsižvelgdamas į tai teismas teisingai konstatavo, kad negalima pripažinti, jog tai yra ieškovės atsakovei parduota mediena, nes atsakovė neįrodė, kad mediena akte yra būtent ieškovės 2020 m. balandžio 20 d. perduota mediena.

8.3.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, teisingai sprendė, jog atsakovės pretenzijos ieškovei dėl netinkamos kokybės medienos nėra savalaikės. Byloje teismas nenustatė esant duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi CK 6.334 straipsnyje numatyta teise reikalauti pakeisti ąžuolo medieną kitomis prekėmis, sumažinti jos kainą ir pan. Priėmimo metu atsakovė jokių medienos trūkumų nefiksavo. Atsakovei neįrodžius, jog ieškovės jai pateikta produkcija buvo nekokybiška, teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

10.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki tol, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-9901-496/2021, nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose. Prašyme nurodė, kad UAB „Didysis tyrulis“ 2021-08-11 pateikė ieškinį atsakovei UAB „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo. Byla yra užregistruota numeriu 2-9901-496/2021 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose. Teismui patenkinus UAB „Didysis tyrulis“ ieškinį, UAB „Egritmeda“ reikalavimai būtų atmesti. Šuo metu negalima nagrinėti šios bylos tol, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-9901-496/021, nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose.

11.       CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nurodė, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos kol nebus išnagrinėta kita byla reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).

13.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Didysis tyrulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Egritmeda“, prašydama nustatyti, kad ieškovė UAB „Didysis tyrulis“ atsisako ąžuolo medienos pirkimo sutarties su UAB „Egritmeda“, ieškovei UAB „Didysis tyrulis“ priteisti iš atsakovės UAB „Egritmeda“ 5 500 Eur žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. pirko iš atsakovės medieną už 3 002,82 Eur. Atsakovės parduoti ąžuolo rąstai buvo akivaizdžiai nekokybiški, pažeisti stambių kirvarpų, ir atsakovas rąstus pats išsivežė. Kokybiškus ąžuolo rąstus pirko iš kitos įmonės. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovo ieškovui parduotos ąžuolo dvigubo pjovimo lentos yra pažeistos smulkių kirvarpų.

14.               Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9901-496/2021 nustatė ieškovei UAB „Didysis tyrulis“ terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškinį atsakovei UAB „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-684-357/2021 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikino ir perdavė ieškovės UAB „Didysis tyrulis“ ieškinio atsakovei UAB „Egritmeda“ dėl sutarties atsisakymo ir žalos priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-9901-496/2021 nustatyti faktai neturės įrodomosios galios nagrinėjamai bylai, dėl ko nėra pagrindo šią bylą stabdyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog bylos sustabdymas turi būti siejamas su realiomis kliūtimis, trukdančiomis teismui išnagrinėti bylą, o šioje byloje visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats civilinę bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

Dėl ginčo esmės

16.       Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Didysis tyrulis“ iš ieškovės UAB „Egritmeda“ įsigijo dvigubo pjovimo eglės bei ąžuolo medieną, ąžuolo rąstus bei transportavimo paslaugas. Pagal 2020 m. balandžio 30 d. ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 700 Eur (be PVM) buvo parduota 6,3 m3 dvigubo pjovimo eglės medienos ir 5,1 m3 dvigubo pjovimo ąžuolo medienos, o pagal 2020 m. birželio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 252 Eur (be PVM) – 2,1 m3 ąžuolo rąstų, pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 42 Eur (be PVM) – transportavimo paslaugos. Už įsigytą medieną ir suteiktas transporto paslaugas atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 3002,82 Eur.

17.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) parduotos 5,1 m3 dvigubo pjovimo ąžuolo medienos kokybės.

18.       Pirmosios instancijos teismas teisingai atliko šalių santykių teisinį vertinimą bei nustatė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Pardavėjas yra atsakingas už daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo pirkėjui.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto ir CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

20.       Atsižvelgiant į tai būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad jai parduota dvigubo pjovimo ąžuolo mediena neatitiko kokybės reikalavimų.

21.       Apeliantė nurodo, kad pagal CK 6.337 straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius, ginčo atveju ieškovės atsakovei parduoti ąžuolo rąstai buvo pažeisti kinivarpų, o tai paaiškėjo tik juos nužievinus. Ąžuolo dvigubo pjovimo lentos taip pat buvo pažeistos smulkių kinivarpų ir tai pasimatė tik jas nušlifavus, sumontavus ir nulakavus objekte – Tytuvėnų regioniniame parke. Atsakovės sumontuotų gaminių defektai užfiksuoti 2020 m. liepos 3 d. defektiniame akte Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad gaminių mediena kinvarpuota ir jos drėgnumas didesnis nei 20 procentų.

22.       Vadovaujantis CK straipsnio 6.337 straipsnio 2 dalies nuostatomis, net jei atsakovė medienos priėmimo metu būtų dėl objektyvių priežasčių negalėjusi patikrinti jos kokybės, jai išliko teisė ją patikrinti ir vėliau, tačiau CK 6.348 straipsnio 1 dalies pagrindu jai bet kuriuo atveju kyla pareiga pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, pažeidimą per įstatymų ar sutarties nustatytą terminą, o jeigu šis terminas nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį turėjo būti nustatytas atitinkamos sąlygos pažeidimas.

23.       CK 6.334 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra duomenų, kad iki sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl įsigytos medienos kokybės. Joks medienos defektinis aktas nebuvo surašytas ir neįteiktas ieškovei. Kad mediena yra nekokybiška, atsakovė ieškovei nurodė tik 2020 m. lapkričio 24 d. (ieškovei atsiuntus atsakovei skolų suderinimo aktą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, priimdama medieną ar vėliau, paaiškėjus jos trūkumams, per protingą terminą būtų apie tai informavusi ieškovę ir pasinaudojusi kažkuria iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių.

25.       2020 m. liepos 3 d. UAB „Damstata“ statybos techninės priežiūros vadovo R. V. parengtame defektiniame akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad suolų SU1, SU2 ir stalų ST1, ST2 mediena kirvarpuota arba drėgnumas didesnis kaip 20 procentų. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pareikšti ieškovei pretenzijų dėl medienos kokybės per protingą terminą po minėto 2020 m. liepos 3 d. defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei sužinojus, kad jos pagaminti medienos gaminiai užsakovei – Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai – turi defektų. Nors apeliantės atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad defektinio akto apeliantė nesurašė, kadangi telefonu pranešė ieškovei, kuri (ieškovės atstovas) žadėjo atvykti pasiimti rąstus, tačiau šie teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Taigi, atsakovė neįrodė, kad paaiškėjus medienos kokybės trūkumams, ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant informuoti ieškovę dėl galimai netinkamos kokybės prekės.

26.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2021 m. lapkričio 24 d. ieškovės siųstą skolų suderinimo aktą (klaidingai nurodyta data, kadangi skolų suderinimo aktas surašytas 2020 m. lapkričio 24 d.), kurio atsakovė nepasirašė. Šį dokumentą teismas turėjo prilyginti atsakovės pretenzijai, kadangi atsakovė atsisakė aktą derinti ir mokėti už nekokybišką medieną. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantė praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po 2020 m. liepos 3 d. defektinio akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo, nepasirašė ieškovės 2020 m. lapkričio 24 d. siųsto skolų suderinimo akto, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, negali būti laikoma kaip per protingą terminą atsakovės ieškovei pareikšta pretenzija, juolab, kad atsakovei, kaip verslo subjektui, taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

28.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytiems argumentams, jog minėto defektinio akto įrodomoji reikšmė yra nepakankama konstatuoti dvigubo pjovimo ąžuolo medienos blogos kokybės faktui, nes šiuo atveju buvo apžiūrėta ir įvertinta ne ieškovės atsakovei pateikta natūralioji mediena, o konkretūs atsakovės pagaminti ir statybos objekte sumontuoti konservantais apdoroti natūraliosios medienos gaminiai. Taipogi pažymėtina, jog medieną ieškovė pristatė 2020 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu defektiniame akte nurodyta apžiūra atlikta 2020 m. liepos mėnesį, t. y. nuo medienos pateikimo momento iki momento, kai buvo apžiūrėti medienos gaminiai, praėjo tam tikras laiko tarpas ir byloje nėra duomenų, kaip mediena visą tą laikotarpį buvo atsakovės laikoma ir apdorojama. Atsižvelgiant į šias aplinkybės apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė, kad jos medienos gaminių, kuriems nustatyti defektai, gamybai buvo panaudota būtent ieškovės pateikta ginčo ąžuolo mediena. Šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog atsakovė (jos atstovas) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad medieną perka ne iš vieno tiekėjo. Nors apeliantės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kitų tiekėjų pirko ne ąžuolo medieną, tačiau šiam teiginiui pagrindžiančių įrodymų (pvz. iš kitų tiekėjų įsigytos medienos apskaitos dokumentų ir pan.) nepateikė.

29.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 12, 178 straipsnius, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kaip minėta, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

30.       Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės aiškinant CPK 176, 185 straipsnius kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.). Apeliaciniame skunde iš esmės tik kvestionuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei jų pagrindu padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

32.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir pagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 459,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“, juridinio asmens kodas 171651224, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“, juridinio asmens kodas 162946243, 459,80 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                     Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                                          Lina Muchtarovienė

            Vilija Valantienė