Civilinė byla Nr. e2-2953-1059/2018

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00154-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.4.1.11.4.3.2.

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms, Larisai Vizbarienei, Eglei Driskiuvienei,  

ieškovui D. M., jo atstovui pagal įstatymą R. M., įgaliotam atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

atsakovei D. G., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

išnagrinėjęs civilinę bylą dėl nuostolių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovei D. G.,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės jam priteisti 1704 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis Eur) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2015-11-17 iki 2018-02-19, iš viso 189,52 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 52 ct), 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, kad jam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius paskyrė jam šalpos neįgalumo pensiją ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri buvo išmokėta jo mamai atsakovei D. G.. Atsakovei 2015 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 156,40 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 52,14 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, 2015 m. vasario – liepos mėnesiais kas mėnesį buvo mokama 157,50 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 52,50 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, o 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais 162 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 54 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32-233/2015 jo gyvenamąją vietą nustačius su tėvu R. M. bei pastarajam pavedus jo turto tvarkymą uzufrukto teise iki pilnametystės 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu paskirta D. M. šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija mokama jo tėvui R. M.. Iki Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo priėmimo kol vyko teisminiai ginčai, faktinė jo gyvenamoji vieta nuo 2015 m. balandžio mėnesio buvo su tėvu R. M.. Atsakovė nuo 2015 m. balandžio mėnesio disponavo jo kas mėnesį gaunamomis išmokomis ir naudojo jas išskirtinai tik savo reikmėms, o ne jo interesams. Atsakovė, puikiai suprasdama, kad išmokomis naudojasi neteisėtai, tačiau geruoju jų jam negrąžino. Atsakovė 8 mėnesius nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. lapkričio mėn. gavo ir naudojosi 1278 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 426 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tiksline kompensacija, iš viso 1704 Eur suma. Atsakovė privalo sugrąžinti visą jam nuosavybės teise priklausančią 1278 Eur šalpos neįgalumo pensiją ir 426 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, iš viso 1704 Eur. Jo tėvas R. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės vaiko teisių tarnybos specialistės ne kartą ragino atsakovę grąžinti jai išmokėtas jam nuosavybės teise priklausančias susikaupusias išmokų sumas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteisėtai naudoja jam nuosavybės teise priklausančias 1704 Eur lėšas, remiantis CK 6.210 str. 1 d., prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas nuo visos skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (nuo Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos) iki ieškinio pateikimo dienos, kurių suma šio ieškinio pateikimo metu sudaro 189,52 Eur. Apskaičiuota: 1704 Eur (skolos suma) x 5 proc. = 85,20 Eur (per metus) / 365 dienos = 0,23 Eur (per dieną) x 824 dienų = 189,52 Eur. 

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis pas atsakovę negyveno nuo 2015 m. balandžio mėn. Datą, kai išsikraustė iš atsakovės gerai prisimena, nes iš jos namų išsikraustė po ekspertizės atlikimo. Buvo pas ją nuvykęs tik kelioms dienoms per savo gimtadienį. Per visą šį laiką jį išlaikė tėvas R. M.. Atsakovė tuo metu pasiimdavo jam skirtus pinigus, kuriuos naudojo savo reikmėms jam šių pinigų neskirdama, jo neaprūpindama.  Pinigus žadėjo grąžinti, tačiau negrąžino. Atsakovė nešiojamą kompiuterį „HP“ pirko prieš 2015 m. balandžio mėn. iš prekybos centro „Avitela“ jam dovanų, tačiau vėliau jis suprato, kad kompiuteris buvo pirktas naudotis visai šeimai. Jis kompiuterį pasiėmė 2015 m. balandžio mėn. išsikraustydamas gyventi pas tėtį, kompiuteris buvo sudaužytu ekranu, todėl jį išmetė. Jis prašė atsakovės duoti jam kompiuterio draudimo dokumentus, kad galėtų kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje kompiuteris buvo draustas, tačiau atsakovė jam šių dokumentų nedavė. Kai pasiėmė iš atsakovės namų kompiuterį ši pranešė policijos pareigūnams, kad iš jos kompiuteris buvo pavogtas. Policijos pareigūnai buvo atvykę pas juos į namus apklausė dėl dingusio kompiuterio, tačiau sužinoję, kad kompiuteris atsakovės buvo pirktas jam dovanų išvažiavo. Jam nėra žinoma, kad atsakovė būtų pirkusi daugiau kompiuterių 2015 m. rugpjūčio mėn.

Ieškovo įstatyminis atstovas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus su juo gyveno nuo 2014 m. su pertraukomis, o nuolat persikėlė gyventi 2015 m. balandžio mėn. pabaigoje prieš ekspertizės atlikimą. Sūnus pas atsakovę iki savaitės laiko buvo nuvykęs pagyventi tik per savo gimtadienį 2015 m. birželio mėn. Nuo atsikraustymo atsakovė sūnui jokio išlaikymo nebeteikė, su juo nepalaiko jokių santykių. Sūnaus dokumentų negrąžino, o jo asmeninius daiktus išmetė. Po sūnaus atsikraustymo tą pačią dieną buvo atvykusi pas juos atsakovė su policijos pareigūnais dėl neva pavogto kompiuterio, tačiau sūnui pasakius, kad kompiuterį jam mama dovanojo policijos pareigūnai išvažiavo. Su atsakove buvo kalbėta dėl vaiko pinigų grąžinimo, ji juos grąžinti žadėjo po teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, tačiau taip ir negrąžino. Dėl to kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kurios atstovė su atsakove bendravo, tačiau pinigų atsakovė vis tiek negrąžino.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad  ieškovas D. M. su tėvu R. M. gyvena nuo 2015 m. rugsėjo 10 d., ką konstatavo Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio l7 d. sprendiniu. Iki tol D. M. gyvendavo pas ją, tačiau kartais nuvykdavo pabūti pas tėvą R. M., todėl nepagrįstas yra ieškovo teiginys, kas jis faktiškai pas tėvą R. M. gyvena nuo 2015 m. balandžio mėn. Ji visus ieškovui skirtus pinigus panaudojo jo kasdienėms reikmėms. Ieškovas, teigdamas, kad šios lėšos buvo panaudotos netinkamai, privalo tai įrodyti, tačiau jokių įrodymų neteikia. Pagal CK 3.185 str., turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Jeigu tėvai ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo. Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi. Kai ji tvarkė ieškovo turtą uzufrukto teise, nei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nei prokuroras nėra kreipęsi į teismą, prašydami nušalinti ją nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo, dėl ko nėra jokios priežasties, teigti, jog ji netinkamai tvarkė savo nepilnamečiam vaikui skirtus pinigus ar darė žalą nepilnamečio turtiniams interesams. Ji visus ieškovui skirtus pinigus panaudojo jo kasdienėms reikmėms – maistui, drabužiams, apavui, higienos reikmėms, sveikatos apsaugai, mokymuisi ir t.t., nupirko sūnui personalinį kompiuterį, o prieš 2015 m. rugsėjį supirko visus sūnui reikalingus mokymosi reikmenis, drabužius, apavą ir kt., todėl teiginiai, kad šiuos pinigus atsakovė panaudojo savo reikmėms yra neįrodyti bei nepagrįsti. Nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. ieškovas gyvena su tėvu R. M., tačiau ji ne tik sūnui mokėjo teismo nustatytą išlaikymą, tačiau taip pat naudodama ieškovui skirtas lėšas mokėjo už jo naudojamą išsimokėtinai pasiimtą kompiuterį.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad pripažįsta jog ieškovas su ja negyveno nuo 2015 m. rugsėjo 10 d., kaip ir konstatuota 2015 m. lapkričio 17 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2-32-233/2015, tačiau ne nuo 2015 m. balandžio mėn. kaip nurodo ieškovas. Sūnui pirko kompiuterį, tačiau ne 2015 m. balandžio mėn. kaip nurodo ieškovas, o 2015 m. rugpjūtį. Kito kompiuterio nėra pirkusi. Sūnui išsikrausčius gyventi pas tėvą, ji pasigedo kompiuterio. Dėl jo vagystės įtarė R. M., todėl apie vagystę pranešė policijos pareigūnams. Sūnus vėliau, po dviejų, trijų mėnesių, prašė jos duoti draudimo dokumentus, nes sudužo ekranas, tačiau draudimą ji jau buvo nutraukusi. Kompiuterį buvo pirkusi sūnui, kai galvojo, kad jis gyvens kartu su ja, tačiau juo naudojosi ir kiti šeimos nariai. Tai nebuvo dovana sūnui, tai buvo šeimos kompiuteris, todėl mano, kad kompiuteris buvo pavogtas. Vykstant teisminiam ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo jai skambino vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas bei klausė dėl vaiko pinigų. Ji pasakė, kad ginčą išspręs teismas.

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl ieškovo gyvenimo skyrium nuo atsakovės momento

Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad iš atsakovės jis išsikraustė ir su tėvu pradėjo gyventi nuo 2015 m. balandžio mėn. Ieškovas savo teiginiams pagrįsti pasikvietė liudytoją D. D., kuri gyvena kartu su ieškovu ir jo įstatyminiu atstovu bei kuri teismo posėdžio metu patvirtino jo ir jo įstatyminio atstovo teigiamą aplinkybę, kad ieškovas pas tėvą R. M. gyventi atsikraustė 2015 m. balandžio mėn. prieš ekspertizės atlikimą.

Atsakovė ginčija ieškovo nurodomas aplinkybes ir nurodo, kad ieškovas su tėvu nuolat pradėjo gyventi nuo 2015 m. rugsėjo 10 d., kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32-233/2015.

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą sprendžia, kad ieškovas iš atsakovės išsikraustė ir su tėvu R. M. pradėjo gyventi 2015 m. rugsėjo 10 d.  Aukščiau minimą aplinkybę pagrindžia atsakovės parodymai, taip pat ši aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32-233/2015, kuriame teismas nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. pasikeitus gyvenamajai vietai nutrauktinas išlaikymo išieškojimas iš R. M. jo sūnui D. M.. Išlaikymas iš D. G. sūnui D. M. taipogi priteistas nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (popierinės b. l. 11).

Pažymėtina, kad aplinkybę dėl vaiko persikraustymo iš mamos pas tėvą, momento, teismas aukščiau minimame teismo sprendime konstatavo remdamasis šalių parodymais – D. G. ir R. M. patvirtino, kad jų sūnus su tėvu R. M. nuolat pradėjo gyventi nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (popierinės b. l. 8-9).

Kadangi aplinkybė jog ieškovas su atsakove nebegyvena nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo konstatuota įsiteisėjusiu Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32-233/2015, todėl jos įrodinėti nereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 str. 2 p.).

Teismas pažymi, kad ieškovas išsikraustymo iš atsakovės datą šio proceso metu siejo su ekspertizės atlikimu, t. y. nurodė, kad pas tėvą atsikraustė 2015 m. balandžio mėn. prieš ekspertizės atlikimą, taip pat su kompiuterio įsigijimu, kuris pasak ieškovo buvo pirktas 2015 m. balandžio mėn. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad teismo psichologijos ekspertizė buvo atliekama 2015 m. balandžio 30 – rugpjūčio 31 d. (popierinės b. l. 10), tačiau kompiuteris buvo pirktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. (popierinės b. l. 29-30, 62-63).

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovo, jo įstatyminio atstovo ir liudytojos D. D. nurodytos aplinkybės dėl ieškovo persikraustymo iš atsakovės pas tėvą R. M. 2015 m. balandžio mėn., nepasitvirtino bei laikytinos melagingomis. Laikytina nustatyta, kad ieškovas pas tėvą nuolat gyvena nuo 2015 m. rugsėjo 10 d.

Dėl atsakovės praturtėjimo ieškovo sąskaita

Ieškovas teigia, kad jam nuo 2015 m. balandžio mėn. gyvenant pas tėvą R. M. atsakovei buvo mokama jam skirta šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija, kurios už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio iki 2015 m. lapkričio sudaro 1704 Eur sumą. Gavusi šiuos pinigus atsakovė juos naudojo ne ieškovo reikmėms, tuo pažeisdama CK 3.186 str. 1 d. numatytą pareigą, kad tėvai vaikų turtą privalo tvarkyti išimtinai vaikų interesais. Ieškovas nurodė, kad jis ne kartą ragino atsakovę gražinti jam priklausančius pinigus, netgi kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kurios atstovė J. M. tai patvirtino teismo posėdžio metu.

Atsakovė savo ruožtu nesutinka, kad privalo atlyginti ieškovui gautus pinigus, nes jis neįrodė, kad jo pinigus ji panaudojo ne jo interesais bei nepagrįstai perkelia įrodinėjimo naštą jai. Pažymėjo, kad nėra nustatyta, kad ji būtų netinkamai vykdžiusi uzufruktorės pareigas bei sūnaus turtą naudojusi ne jo interesais, nes nei prokuroras nei valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nesikreipė į teismą dėl jos nušalinimo nuo nepilnamečio sūnaus turto tvarkymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-338/2008; Nr. 3K-3-151/2011). Nors ieškovas atsakovės gautų jam pinigų negrąžinimą įvardija kaip žalą jam padarytą atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovės pinigų negrąžinimas ieškovui, kuriam šie buvo skirti, kvalifikuotinas, ne pagal CK normas reglamentuojančias civilinę atsakomybę, tačiau pagal CK normas reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. 

Visų pirma iš ieškinio turinio, ieškovo, jo atstovų paaiškinimų, matyti jog yra prašoma grąžinti ieškovo pinigus, kurių atsakovė neturėjo teisės įgyti. Ieškovas nurodo, kad atsakovė buvo ne kartą raginama grąžinti ieškovui priklausančius pinigus, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju pažymėtina, kad uzufrukto teise tėvai tik tvarko nepilnamečių vaikų turtą, tačiau jokiu būdu jo neįgyja. Kadangi byloje keliamas būtent ieškovo turto kurį atsakovė įgijo be pagrindo ir negrąžina, klausimas, todėl teisinis santykis kvalifikuotinas kaip be pagrindo įgyto turto negrąžinimas.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Išnagrinėjus civilinę bylą, nustatyta, kad ieškovas su atsakove gyveno iki 2018 m. rugsėjo 10 d. Teismas neturi duomenų spręsti, kad ieškovui gyvenant su atsakove šiam skirti pinigai buvo tvarkomi ne jo interesais – atsakovė suteikė ieškovui būstą, jį išlaikė, įrodymų, kad jo turtas buvo tvarkomas ne jo interesais, kol jis gyveno su atsakove ieškovas nepateikė.

Ieškovas savo ieškinį grindžia ta aplinkybe, kad jam negyvenant su atsakove ši neteikė jam skiriamų lėšų ir jokiais būdais jo poreikių netenkino.

Atsakovė teismui jokių įrodymų, kad ji nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. lapkričio 17 d. gautą vaiko šalpos neįgalumo pensiją ir priežiūros (pagalbos) tikslinę kompensaciją grąžino ieškovui ar panaudojo jo poreikių tenkinimui nepateikė motyvuodama tuo, kad ieškovas turi pareigą įrodyti, kad ji gautus pinigus panaudojo ne jo interesais.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. 

Taigi ieškovas turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti, kad atsakovė vaiko pinigus, šiam gyvenant atskirai jam grąžino ar panaudojo jo poreikių tenkinimui tenka atsakovei.

 Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad atsakovė negrąžino vaikui skirtų pinigų ar nepanaudojo jų jo poreikiams tenkinti reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nebuvo, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovė nurodo, kad ji grąžino vaikui pinigus ar panaudojo atskirai gyvenančio vaiko pinigus jo poreikiams tenkinti, ji turi būti pajėgi tai įrodyti.

Teismas atsakydamas į atsakovės argumentus jog ji tinkamai tvarkė nepilnamečiui vaikui priklausantį turtą, nes prokuroras ir vaiko teisių apsaugos institucija nesikreipė dėl jos kaip uzufruktorės netinkamo pareigų atlikimo į teismą bei dėl jos nušalinimo nuo vaiko turto tvarkymo, pažymi, kad ieškovas teisę gauti jam priklausančias, tačiau atsakovės jam negrąžintas pinigų sumas įgyvendina kreipdamasis į teismą su ieškiniu šiame procese.

Atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. gavo ieškovui priklausančias išmokas po 216 Eur kas mėnesį – iš viso 648 Eur (popierinės b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iki 2015 m. rugsėjo mėn. 10 d. gyveno su atsakove bei nesant duomenų, kad šiuo laiku ji ieškovui skiriamas lėšas būtų panaudojusi ne jo poreikių tenkinimui, laikytina, kad ji įgijo 583, 20 Eur (648 – (216/30 * 9)) vaikui skirtų lėšų.

Atsakovė nurodė, kad ji iš gautų vaiko pinigų pirko šiam kompiuterį. Atsiliepime nurodė, kad kompiuteris kainavo 1000 Eur, tačiau vėliau pateikė įrodymą, kad kompiuteris kainavo 269, 99 Eur, antivirusinė programa 14, 48 Eur, dėklas 23, 17 Eur, kompiuterio draudimas 48, 60 Eur. Kompiuterį pirko išsimokėtinai 2015 m. rugpjūčio 10 d., įmokas pradėjo mokėti 2015 m. rugsėjo 20 d. (popierinės b. l. 28).

Ieškovas savo ruožtu nurodė, kad kompiuterį atsakovė pirko prieš 2015 m. balandžio mėn., jis jį pasiėmė išeidamas gyventi pas tėvą 2015 m. balandžio mėn. dėl ko atsakovė apie kompiuterio vagystę pranešė policijai. Kompiuteris, jį pasiėmus iš atsakovės buvo sudužęs, prašė jos draudimo, tačiau ji atsisakė jam jį duoti dėl ko kompiuterį teko išmesti. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino jo įstatyminis atstovas bei liudytoja D. D..

Išnagrinėjus bylą ieškovo nurodytos aplinkybės dėl kompiuterio įsigijimo ir jo pasiėmimo momento nepasitvirtino.

 Išreikalavus ieškovo prašomus duomenis iš UAB „Avitelos prekyba“, ADB „Gjensidige“, UAB „SB lizingas“ nebuvo gauta duomenų patvirtinančių ieškovo teigiamą aplinkybę, kad atsakovė kompiuterį pirko 2015 m. balandžio mėn., tačiau duomenys gauti iš ADB „Gjensidige“ patvirtino atsakovės teigiamą aplinkybę, kad ji kompiuterį iš UAB „Avitelos prekyba“ pirko 2015 m. rugpjūčio 10 d. (popierinės b. l. 62-63). Tai, kad nešiojamasis kompiuteris „HP“ buvo pirktas 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvirtina ir atsakovės teismui pateiktas įrodymas – vartojimo kredito sutartis (popierinės b. l. 29). Atsakovė nurodė, kad ji pirko tik vieną kompiuterį. Ieškovas teismo posėdžio metu taipogi patvirtino, kad jam nėra žinoma, kad atsakovė būtų įsigijusi daugiau kompiuterių, tokios aplinkybės taipogi nepatvirtino nei vienas iš byloje apklaustų asmenų.

Pažymos gautos iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato taipogi patvirtina, kad nėra registruoto pranešimo ar kitokios informacijos, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. būtų gautas atsakovės pranešimas dėl kompiuterio vagystės, tačiau minimos pažymos patvirtina, kad toks atsakovės pranešimas buvo registruotas 2015 m. spalio 25 d. Policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta. Nustatyta, kad kompiuterį pasiėmė pranešėjos 13 m. sūnus, kuris gyvena kartu su jos buvusiu vyru. Pranešėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto padalinimo (popierinės b. l. 31, 55). Ieškovas, jo įstatyminis atstovas ir liudytoja D. D. nenurodė, kad policijos pareigūnai pas juos dėl pavogto kompiuterio būtų vykę daugiau nei vieną kartą, kas pagrindžia, kad policijos pareigūnai pagal atsakovės pranešimą dėl pavogto kompiuterio vyko vieną kartą – 2015 m. spalio 25 d.

Taigi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie kompiuterio įsigijimą 2015 m. balandžio mėn., bei laikytina nustatyta, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 10 d. išsimokėtinai nešiojamą kompiuterį  „HP“, kurį apdraudė draudimo bendrovėje PZU Lietuva bei dėl kurio vagystės 2015 m. spalio 25 d. kreipėsi į policijos pareigūnus. 

Nors atsakovė ir teigė, kad kompiuteris buvo iš jos pavogtas, tačiau atsižvelgiant į jos elgesį sužinojus, kad iš jos minimą kompiuterį paėmė ieškovas – ji jokių veiksmų dėl kompiuterio susigrąžinimo nesiėmė, darytina išvada, kad ji sutiko, kad kompiuteris liktų ieškovo nuosavybe. Taipogi iš byloje apklaustų ieškovo ir atsakovės parodymų matyti, kad iš pradžių kompiuteris buvo perkamas ieškovui, tačiau vėliau juo naudojosi ir šeimos nariai. Ieškovas policijos pareigūnams taipogi nurodė, kad kompiuteris buvo jam mamos padovanotas. Iš liudytojos valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės J. M. parodymų taip pat matyti, kad pagal ieškovo įstatyminio atstovo R. M. prašymą paskambinus atsakovei ir paprašius jos grąžinti ieškovui priklausančius pinigus, ši atsakė, kad už jo pinigus ji pirko vaiko kompiuterį, kas suteikia pagrindo išvadai, kad su ieškovo sutikimu pirkdama ieškovui kompiuterį atsakovė jam priklausančius pinigus panaudojo jo poreikių tenkinimui.

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovui gyvenant atskirai nuo atsakovės jis galėjo naudotis minimu kompiuteriu kaip savo nuosavybe, į tai, kad įmokos už kompiuterį buvo mokamos ieškovui jau negyvenant su atsakove, visgi sprendžia, kad kompiuterio įsigijimo verte turėtų būti sumažinama atsakovės ieškovui mokėtina suma.

Teismas atmeta ieškovo, jo įstatyminio atstovo ir liudytojos D. D. parodymus apie tai, kad ieškovui pasiimant kompiuterį 2015 m. balandžio mėn., jis buvęs nepataisomai sugadintas, kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams.

Visų pirma, nustatyta, kad 2015 m. balandžio mėn. minimas kompiuteris dar nebuvo įsigytas. Antra, visiškai nesuprantama ir sunkiai paaiškinama, kodėl ieškovas pasiėmė iš atsakovės kompiuterį, kurio ekranas buvo sudaužytas, taipogi, kodėl jis sugadinto kompiuterio negrąžino atsakovei 2015 m. spalio 25 d. kai pas jį pagal atsakovės pranešimą dėl vagystės atvyko policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad atvykus policijos pareigūnams nuo kompiuterio paėmimo buvo praėjęs ganėtinai ilgas laiko tarpas – 1 mėn. ir 15 d., per kurį teismo vertinimu ieškovas turėjo pastebėti, kad kompiuteris yra neveikiantis. Šiuo atveju atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad sūnus jai skambino po 2 ar 3 mėn. bei sakė, kad kompiuteris sudužo, prašė duoti draudimo dokumentus, tačiau ji atsakė, kad draudimo sutartį jau nutraukė. Jos parodymus patvirtina teismui draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ pateikti įrodymai (popierinės b. l. 62-63), iš kurių matyti, kad atsakovė kompiuterio draudimo sutartį nutraukė 2015 m. gruodžio 9 d., kas suteikia pagrindo išvadai, jog ieškovas atsakovei skambino po aukščiau nurodytos datos, kai draudimo sutartis jau buvo nutraukta, iš ko taipogi seka, kad ieškovas iš atsakovės kompiuterį pasiėmė veikiantį ir nesugadintą, o sugadintas jis buvo vėliau, jam pačiam juo naudojantis.

Atsakovė pirkdama ieškovui kompiuterį už jį sumokėjo 269, 99 Eur, už kompiuterio dėklą 23, 17 Eur, už antivirusinę programą 14, 48 Eur, o už draudimą 48, 60 Eur, kas iš viso sudaro 356, 24 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 20, 09 Eur draudimo likutis atsakovei 2015 m. gruodžio 9 d. nutraukus draudimo sutartį jai buvo grąžintas, laikytina, kad iš atsakovės ieškovui mokėtina suma mažintina 336, 15 Eur. Šiuo atveju atsakovės ieškovui gražintina suma sudaro 247, 05 Eur (583, 20-336, 15).

Teismas pažymi, kad ieškovas neatsako už atsakovės perkant kompiuterį išsimokėtinai kredito įstaigai sumokėtas palūkanas, nes ieškovo su kredito įstaiga finansuojančia kompiuterio įsigijimą nesiejo sutartiniai santykiai. Šie santykiai šiuo atveju siejo tik atsakovę. Taipogi pažymėtina, kad atsakovė pati pasirinko kokiu būdu atsiskaitys už ieškovui perkamą daiktą, šiuo atveju ji pasirinko daiktą įsigyti išsimokėtinai be to ji visas ieškovui priklausančias sumas (583, 20 Eur) gavo iki 2015 m. lapkričio mėn., tačiau už kompiuterį ji įmokas turėjo baigti mokėti tik 2017 m. rugsėjo 20 d., kas suponuoją išvadą, kad ji nuo ieškovo pinigų gavimo iki atsiskaitymo už ieškovui pirktą daiktą naudojosi jo pinigais.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis prašo priteisti 5 procentų dydžio metines kompensacines palūkanas nuo visos skolos sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (nuo Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos) iki ieškinio pateikimo dienos.

Šiuo atveju ieškovas prašė jam priteisti kompensacines palūkanas.

Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita.

Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (kreditoriaus prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.).

Kadangi šioje byloje ieškovas prašo priteisti palūkanas susidariusias iki civilinės bylos iškėlimo jos laikytinos kompensacinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 str., nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, ir CK 6.261 str., įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Šias palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Šiuo atveju ieškovas prašo iš atsakovės priteisti palūkanas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. (nuo Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos) iki ieškinio pateikimo dienos.

Teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas, nes atsakovė teismo sprendimu nustačius ieškovo gyvenamąją vietą su tėvu toliau naudojosi ieškovo pinigais ir jų ieškovui negrąžino, todėl iš atsakovės nuo negrąžintos pinigų sumos – 247, 05 Eur priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 1 d.), nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki ieškovo ieškinio teismui pateikimo dienos, iš viso už 824 d., kurios sudaro 27, 87 Eur.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario  28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, neišieškomos iš šalies, kuri nuo jų mokėjimo atleista

Byloje susidarė šios proceso išlaidos: pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos patvirtina, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui D. M. valstybė turėjo 221 Eur išlaidų (popierinės b. l. 18), o teikiant antrinę teisinę pagalbą D. G. valstybė turėjo 208 Eur išlaidų (popierinės b. l. 33); 43 Eur mokėtinas už ieškinį žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas bei 11, 40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Ieškovui 2018 m. vasario 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-17-T-248-2273 teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba visiškai apmokant ir atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (popierinės b. l. 12), o atsakovei 2018 m. kovo 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-609-4791 teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant ir atleidžiant ją 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškovo ieškinys yra tenkintinas iš dalies (14, 52 %), todėl iš atsakovės priteistina 3, 12 Eur (43*0,1452/2) žyminio mokesčio dalis, 16, 04 Eur (221*0.1452/2) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei ir 0,83 Eur (11,40*0.1452/2) procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 93 str. 1, 4 d., 96 str., 99 str.).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

D. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 247, 05 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus 05 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 27, 87 Eur (dvidešimt septynis eurus 87 ct) palūkanų,   5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, D. M. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16, 04 Eur (šešiolika eurų 04 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3, 95 Eur (tris eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; įmokų kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.   

Teisėjas                                                                   Ignas Totilas