Administracinė byla Nr. eI2-3373-1066/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01495-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1

 (S)

dalyvaujant atsakovo atstovei J. I.- P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas S. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 10K-11642 ir įpareigoti priimti naują sprendimą.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

2.1. 2020 m. Sausio mėn. Pareiškėjas baigė Vilniaus universiteto vadybos ir ekonomikos fakulteto Magistro studijas. Tuo pačiu metu, Pareiškėjas yra verslininkas ir vadovauja „Fintech" startuoliui „tipsy.lt“ Lietuvoje, bei valdo įmonę UAB „Šeštoji planeta“ (toliau – ir Bendrovė), kuri investuoja į produktą „Tipsy“.

2.2. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir LLG) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 2 dalį. Šiame straipsnyje numatyta „Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga dėl atitikties darbo rinkos poreikiams netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyvent išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo.

2.3. 2020-12-30 Departamentas paprašė raštą Nr. (15 / 18-17) -S-21-15753: 1) Pateikt diplomo kopiją; 2) Pakeist tarpininkavimo raštą (dėl Pareiškėjo draudimo); Pakeist įmonės direktorių. 2021-01-02 pareiškėjas atsakė į Departamento raštą, pateikė diplomo kopiją ir iš naujo užpildė tarpininkavimo raštą (Neda R., kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas), buvo paskirtas įmonės vardu užpildyt tarpininkavimo raštą, paprašė Departamento nurodyti įstatymą, kuriame nurodyta, kad turi būt keičiamas bendrovės direktorius.

Departamentas neatsakė į klausimą dėl reikalavimo pakeisti direktorių, tačiau priėmė neigiamą sprendimą panašiais argumentais kaip ir prieš tai išsakyti trūkumai.

2.4. Departamentas neapgrįstai kišasi į privataus juridinio asmens veiklą, duodamas nurodymus jo valdymo ir veiklos klausimais. Departamentas nėra kompetentinga institucija vertinti pareiškėjo įgūdžius atlikt finansų vadybininko funkcijas privačiame sektoriuje. Pareiškėjas tinka minėtai rolei, net jei turės papildomai dirbt įmonės direktoriumi. Bendrovė dirba su „fintech“ technologijomis ir jai reikalingos finansų srities kompetencijos. Norint, kad pareiškėjas galėtų atlikt įmonėje finansų vadybininko vidines funkcijas, jis turi turėt leidimą gyventi. Pareiškėjas bendradarbiauja su finansinėmis institucijomis dėl vystomo „fintech“ projekto. Todėl, tuo atveju neturint leidimo gyvent Lietuvoje, finansinės institucijos negalės teikt esamų finansinių paslaugų Bendrovei. Departamento atstovo komentarai apie privataus subjekto verslo reikalus yra neetiški.

2.5. Prašyme buvo nurodytos Pareiškėjo pareigos, kurias jis turėjo eiti nuo 2021 m. balandžio 16 dienos. Nesulaukus sprendimo Pareiškėjas tą dieną išvyko iš šalies. Ko pasėkoje, negalėjo pateikti įdarbinimo SODRAi. Taip pat, tam, kad Pareiškėjas galėtų vykdyt finansų vadybininko vidines funkcijas įmonėje, bei gauti atlyginimą ir mokėt mokesčius už tai, Pareiškėjas turi turėt leidimą gyvent Lietuvoje. Migracijos Departamento sprendimas kad Pareiškėjas nėra deklaruotas SODRA sistemoje yra negaliojantis, nes sprendimas nebuvo priimtas iki Pareikėjo išvykimo iš Lietuvos.

2.6. Bendrovės finansinė ataskaita įrodo direktoriaus pastangas dėl savo verslo Lietuvoje. Nuostoliai yra akivaizdus veiklos ir jo ekonominių ryšių įrodymas, Pareiškėjas investavo savo pinigus startuolių veiklai Lietuvoje. Todėl, jei finansinėse ataskaitose matoma kokia nors žala, būtent tai parodo įmonės veiklą ir investicijas. Šie pinigai, išleist Lietuvoje, rodo įmonės ir savininko ekonominius ryšius Lietuvoje.

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas 2020-12-23 tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ketina dirbti finansų vadybininku UAB ,,Šeštoji planeta“ pateikė  prašymą išduoti LLG Nr. 2012-LLG-2177 (toliau – ir Prašymas).

3.2. Departamentas nustatė, kad Bendrovė įregistruota 2014-08-21 ir nuo Bendrovės įregistravimo dienos iki šiol jos direktoriumi yra paskirtas pareiškėjas, kuris yra vienintelis Bendrovės akcininkas. Be pareiškėjo, Bendrovėje yra įdarbinta tik viena darbuotoja, kuriai mokamas 26 – 31 eurų darbo užmokestis. Pareiškėjo 2020-12-21 užpildytame tarpininkavimo rašte Nr. 20201221-127382 (toliau ir - Tarpininkavimo raštas) nurodyta, jog jo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką – vadovauti FinTech projektams (finansinių technologijų vystymas) Lietuvos Respublikoje. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas bendrovės direktoriumi, atliktų ar ketintų atlikti papildomas funkcijas kaip finansų vadybininkas ar pakeisti darbo funkciją iš direktoriaus į finansų vadybininką, nepateikta. Pareiškėjas Departamentui patvirtino ketinantis ir toliau likti bendrovės direktoriumi. Departamentas įvertino, jog pareiškėjo Prašyme Tarpininkavimo rašte nurodytos finansų vadybininko pareigos yra susijusios tik su formaliu siekiu atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. kad norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrojo buvimo ir darbo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, t. y. yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla kaip bendrovės direktorius bei akcininkas, todėl pareiškėjui turi būti taikomos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių pareiškėjas neatitinka. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, tai, jog pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi, o taip pat leidimas laikinai gyventi jam nėra reikalingas, kad galėtų valdyti savo bendrovę, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui LLG.

3.3. įvertinus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, visiškai akivaizdu, jog įdarbinamas užsienietis bei darbdavys turi būti skirtingi subjektai ir pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, negalėjo įsipareigoti įdarbinti savęs Bendrovėje finansų vadybininku. Pareiškėjas nurodė ir toliau ketinantis likti Bendrovės vadovu ir pareiškė į šias pareigas neskirsiantis kito asmens, taigi iš tiesų ir toliau planavo bendrovėje vykdyti tas pačias funkcijas, o ne dirbti finansų vadybininku. Departamentas neįpareigojo pareiškėjo atsistatydinti iš Bendrovės vadovo pareigų ir/ar į šias pareigas skirti kitą asmenį, o ketindamas vadovauti Bendrovei pareiškėjas turėjo teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Pareiškėjas anksčiau teikė Migracijos departamentui prašymus dėl LLG išdavimo/pakeitimo būtent teisėtos veiklos pagrindu, tačiau LLG atsisakyta išduoti. Pareiškėjui yra žinoma ši situacija ir Pareiškėjas supranta, kad šių reikalavimų neatitinka, tačiau pateikė prašymą dėl LLG kitu pagrindu, t. y. siekia apeiti Įstatymo reikalavimus.

3.4. Pareiškėjas nurodo, kad direktoriui nedraudžiama vykdyti kitas funkcijas Bendrovėje. Jeigu asmuo, būdamas įmonės vadovu, nesamdo kitų darbuotojų, o pats vykdo visus darbus, tai nereiškia, jog toks asmuo su savimi sudaro papildomas darbo sutartis pagal atliekamas funkcijas, kas neatitinka nei darbo teisės normų, pagal kurias darbo sutartis sudaroma tarp dviejų skirtingų subjektų, t. y. darbdavio ir darbuotojo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 str. 1 d. nustato, kad darbo sutartis –darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį), nei elementarios logikos ar ekonomiškumo principo. Pareiškėjas nepagrindė, kad Bendrovei apskritai reikalingas finansų vadybininkas ir atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, jog pagal paskutinius pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus bendrovė veikia nuostolingai, bendrovėje yra įdarbinti tik du asmenys, kurie nedirba viso darbo laiko, pagrįstai galima vertinti, jog toks darbuotojas Bendrovei nėra reikalingas ir bendrovė net neturėtų finansinių galimybių mokėti tokiam darbuotojui tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio dydžio.

3.5. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad pareiškėjas bendradarbiauja su finansinėmis institucijomis dėl „Fintech“ projekto ir jeigu pareiškėjas neturės leidimo laikinai gyventi, finansinės institucijos negalės teikti bendrovei finansinių paslaugų, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti – pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui neteikė jokių įrodymų apie vystomą Bendrovės veiklą ir/ar bendradarbiavimą su tam tikromis institucijomis, finansinių paslaugų poreikį ir pan. be to tokie teiginiai rodo, kad Pareiškėjas realiai ketina vykdyti veiklą kaip Bendrovės vadovas.

3.6. Pareiškėjas nuo 2017-10-24 iki 2019-10-29 neturėjo galiojančio LLG, tačiau ir toliau liko Bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui nėra reikalingas tam, kad jis galėtų vykdyti bendrovės veiklą (priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė).

Teismas

konstatuoja:

4.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti LLG, teisėtumo ir pagrįstumo. 

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėjas 2020-12-23 tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Šeštoji planeta“ finansų vadybininku, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pateikė Prašymą Departamentui išduoti LLG.

5.2. 2020-12-30 raštu Nr. (15/18)-S-15753 Departamentas paprašė Pareiškėjo papildomų duomenų: 1) patikti diplomo kopiją, kuris patvirtintų turimą kvalifikaciją; 2) užpildyti patikslintą tarpininkavimo raštą su reikalingomis grafomis; 3) nurodė, kad pats Pareiškėjas, kaip Bendrovės direktorius, negali su teikti tarpininkavimo rašto, todėl reikia paskirti naują vadovą, kad jis pateiktų raštą.

5.3. Pareiškėjas 2021-01-02 raštu pateikė papildomus dokumentus: diplomo, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjas 2020 m. baigė Vilniaus Universiteto magistrantūros studijų finansų ir bankininkystės programą,  kopiją ir tarpininkavimo raštą, pasirašytą N. R. S. ir 2021-01-02 įgaliojimą pastarajam atstovauti Bendrovę. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad Pareišėkjas ketina dirbti kaip užbaigęs studijas pagal finansų vadybininko profesiją. Taip pat 2021-01-02 rašte nurodė, kad pokyčių darymas vadovaujamos įmonės struktūroje paveiktų įmonę neigiamai ir išliktų įmonės istorijoje, nėra jokio įstatymo, kuriame būtų nurodyta, kad ji negali išduoti tarpininkavimo rašto savo esamam vadovui ar kuris draustų užsieniečiui vadovui atstovauti įmonę užpildant tarpininkavimo raštą sau.

5.4. Departamentas 2021-04-19 Sprendime: konstatavo, kad direktoriumi yra paskirtas Pareiškėjas, kuris yra vienintelis Bendrovės akcininkas; be Pareiškėjo, Bendrovėje yra įdarbinta tik viena darbuotoja, kuriai mokamas 26 – 31 eurų darbo užmokestis; jokių duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi, atliktų ar ketintų atlikti papildomas funkcijas kaip finansų vadybininkas ar pakeisti darbo funkciją iš direktoriaus į finansų vadybininką, nepateikta. Pareiškėjas Migracijos departamentui patvirtino ketinantis ir toliau likti Bendrovės direktoriumi. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Departamentas įvertino, jog pareiškėjo prašyme išduoti LLG bei teiktuose tarpininkavimo raštuose nurodytos finansų vadybininko pareigos yra susijusios tik su formaliu siekiu atitikti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Departamentas rėmėsi tuo, kad praeityje Pareiškėjas kreipėsi dėl LLG veiklos pagrindu ir jo negavo, iš Bendrovės teikiamų ataskaitų (pateiktos per vėlai, veikla 2018 m. ir 2019 m. nuostolinga) ir darbuotojams (kurių tik vienas be Pareiškėjo) mokamų atlyginimų dydžio, sprendė, kad kyla pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės ir jos darbuotojų realios veiklos ir darbo, taigi ir realaus poreikio įdarbinti finansų vadybininką. Departamentas padarė išvadą, kad tai reiškia, kad norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo tikrojo buvimo ir darbo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas. Departamentas laikėsi nuostatos, kad realiai Pareiškėjas siekia įgyti LLG veiklos pagrindu (kaip akcininkas ir vadovas), tai daryti jau buvo bandęs, tačiau Departamentas 2018-06-12 priėmė neigiamą sprendimą, kuris po galutinio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties liko galioti, todėl laikytina, kad siekia apeiti Įstatymo reikalavimus. Taip pat Departamento vertinimu, Pareiškėjas nepagrindė ilgalaikių ekonominių ryšių su Lietuva, Bendrovę gali valdyti ir nebūdamas Lietuvoje. Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai), priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti Pareiškėjui LLG.

6. Ginčo teisinių santykių reguliavimas:

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai.

7. Šiame ginče šalių pozicijos iš esmės nesutampa dėl to, ar Pareiškėjo deklaruojamas siekis įsidarbinti yra realus (ne formalus). Atsakovas Sprendimą grindė iš esmės tuo, kad, būdamas Bendrovės direktoriumi, pareiškėjas galėtų atlikti tas pačias funkcijas, kurias atliktų kaip įdarbintas finansų vadybininkas, taigi tik dirbtinai siekia save „įdarbinti“ papildomose pareigose tam, kad atitiktų Įstatymo reikalavimus gauti LLG. Taip pat, Atsakovo požiūriu, tokią išvadą sustiprina abejonės dėl Bendrovės veiklos realumo.

8. Šioje byloje reikia išsiaiškinti, ar susidariusios faktinės aplinkybės leido atsakovui konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pagrindą neišduoti LLG – ar Pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas LLG, neatitinka tikrovės. Esminis Sprendimo motyvas – neatitinka tikrovės Pareiškėjo deklaracija, kad jis ketina dirbti finansų vadybininku, nes realiai siekia ir toliau būti direktoriumi ir vadovauti Bendrovei, t. y. formaliai Pareiškėjas pateikė duomenis, kurie atitinka Įstatymo 44 straipsnio 3 punkto nuostatas, tačiau piktnaudžiavo teise, t. y. teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį.  

9. Dėl neatitinkančių tikrovės duomenų teikimo (piktnaudžiavimo):

9.1. Sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas skirtingai traktuoja situacijas, kai užsienietis siekia LLG įsidarbinimo pagrindu (pvz., 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos) ir veiklos pagrindu, įskaitant ir vadovavimą įmonei (45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Veiklos pagrindu įgyti LLG keliami tam tikri kiekybiniai reikalavimai (45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas šioje administracinėje byloje nevertina, ar šie reikalavimai nustatyti ekonomiškai tikslingai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

9.2. Pareiškėjas, deklaruodamas, kad siekia įsidarbinti savo valdomoje Bendrovėje (be vadovo pareigų dar ir vadybininko pareigose), atsiduria pranašesnėje situacijoje nei būtų vien tik būdamas vadovu.

9.3. Konstatavus, kad siekiama įgyti pranašumą, reikia vertinti, ar įsidarbinimas ir finansų vadybininku yra realus. Atsakovas įvertino, kad Bendrovėje Pareiškėjui įdarbintam kitam asmeniui mokamas darbo užmokestis buvo labai mažas (24-33 Eur per mėnesį, per laikotarpį nuo 2019-10-31 iki 2021-04-30, išskyrus 2020 m. lapkričio mėnesį, kai išmoka sudarė 650 Eur). Nėra ginčo, kad Bendrovėje visus valdymo sprendimus priiminėjo pats Pareiškėjas. Pareiškėjas skunde teismui finansų vadybininko poreikį siejo su bendradarbiavimu su finansų institucijomis, tačiau tai nepaneigia, kad tokius veiksmus jis gali atlikt ir kaip Bendrovės vadovas. Taigi pareiškėjas neįrodo, kad sprendimą papildomai save įsidarbinti finansų vadybininku lėmė ekonomiškai svarbūs veiksniai. Nėra objektyvių duomenų, kad buvo būtina ar ekonomiškai tikslinga išskirti Pareiškėjo vaidmenį kaip direktoriaus ir finansų vadybininko, Bendrovė dėl tokio vaidmenų išskyrimo papildomų resursų realiai negautų (dirbtų tas pats asmuo, tik skirtingose pozicijose), t. y. sprendimas papildomai įsidarbinti ir finansų vadybininku nėra pagrįstas ekonomine logika. Papildomai pastebėtina, kad Pareiškėjas neįrodo, kad padėtis nuo ankstesnės situacijos, kai kreipėsi dėl LLG vykdomos veiklos pagrindu ir Departamentas atsisakė išduoti LLG 2018-06-12 sprendimu, pasikeitė tuo požiūriu, kad atsirado poreikis išskirti savo vaidmenį Bendrovėje kaip finansų vadybininkui. Taigi aplinkybių kontekstas rodo, kad Pareiškėjas tiesiog ieško galimybės kitu pagrindu gauti LLG. Svarbu ir tai, kad formaliai susikurti situacijai užteko paties Pareiškėjo valios, t. y. būdamas pats ir Bendrovės vadovu, galėjo priimti sprendimą įdarbinti save. Šių aplinkybių pakako, kad Atsakovas galėtų padaryti išvadą, kad nebuvo realaus ekonominio poreikio Pareiškėjui įsidarbinti papildomose vadybininko pareigose.  

9.4. Taigi apibendrinant galima teigi, kad : 1) įstatymų leidėjo nustatytas reguliavimas turėjo tikslą išskirti situacijas, kai siekiama LLG veiklos ir įsidarbinimo pagrindais; 2) Pareiškėjas formaliais veiksmais susikūrė sau palankesnę padėtį; 3) susikurta padėtis nebuvo pateisinta ekonomine logika. Todėl darytina išvada, kad Pareiškėjas tik dirbtinai sukūrė situaciją, kurioje siekė įsidarbinti vadybininku, o realiai ir toliau siekė būti Bendrovės vadovu, taigi negalėjo įgyti subjektinių teisių, kurios priklauso įdarbinamam darbuotojui.

Pareiškėjo pateikti įrodymai (partnerystės sutartis, potencialių klientų laiškai) yra labiau susiję su Bendrovės veiklos faktu, o ne įsidarbinimo finansų vadybininko pozicijoje poreikiu ar realumu. Kiti pateikti įrodymai (išrašyta sąskaita už paslaugas 4,37 Eur sumai) neįrodo intensyvios veiklos. Net jeigu ir Bendrovės veikla yra reali, tai nesudaro pagrindo teigti, kad Pareiškėjo papildomas įdarbinimas yra realus.

9.5. Taigi atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas siekė dirbtinai sukurti situaciją LLG gauti ir Prašyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ketina dirbti finansų vadybininku ir dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje

10. Sutiktina su Pareiškėju, kad Departamentas negali kištis į Bendrovės valdymo klausimus ir duoti privalomus nurodymus šiais klausimais. Visgi Departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl LLG išdavimo, turi vertinti jo pagrįstumą ir ne tik formaliai vertinti pateiktus dokumentus, bet ir įvertinti, ar jie realiai atitinka faktinę situaciją, ar asmuo nesiekia piktnaudžiauti teise gauti LLG. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Departamentas viršijo jam suteiktus įgaliojimus.

11. Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo  3 straipsnio 4 punkte (įstatymo viršenybės), 5 punkte (išsamumo), 8 (nepiktnaudžiavimo valdžia), 9 punkte (objektyvumo), 10 punkte (proporcingumo) įtvirtintus viešojo administravimo principų reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. N. (S. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                         Tomas Blinstrubis

Beata Martišienė

Gediminas Užubalis