Civilinė byla Nr. e2FB-28509-1154/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23105-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.7.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant pareiškėjams M. V. ir R. V.,

pareiškėjų atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. M. (J. M.),

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. L. atstovui advokatui Leonidui Pčelincevui (Leonid Pčelincev),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. V. ir R. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – J. L., J. M., suinteresuoti asmenys – B. L. (B. L.), akcinė bendrovė SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus implantologijos centro klinika“, V. V..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       M. V. ir R. V. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, nustatyti M. V. 345 Eur, o R. V. – 365 Eur per mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą sumą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“.

2.       Pareiškėjai nurodė, kad yra nemokūs Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjų teigimu, pagrindinės jų nemokumo priežastys yra susijusios su nesėkmingai susiklosčiusiu verslu, kurį pareiškėja M. V. kūrė ir plėtojo kartu su trečiaisiais asmenimis J. L. ir J. M.. Pareiškėjų teigimu, šiuo metu jie yra finansiškai nepajėgūs iki galo atsiskaityti su kreditoriais, be to, dėl amžiaus ir pablogėjusios sveikatos jų galimybės uždirbti pajamų yra sumažėjusios, todėl jie priversti kreiptis į teismą, siekdami atkurti savo mokumą.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad kiekvienu atveju konkrečiai ir visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas. Suinteresuotas asmuo prašo teismo nuožiūra įvertinti pareiškėjų pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes, bei, esant reikalui, pareikalauti papildomų įrodymų tam, kad būtų įsitikinta, ar asmuo, siekiantis bankrutuoti, tikrai yra sąžiningas ir ar nėra pagrindų teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė neprieštarausianti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, jei pareiškėjai pateiks pakankamai tokios bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. Prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

4.       Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad pareiškėjų būsena formaliai atitinka FABĮ įtvirtintą nemokumo būseną, tačiau priimant galutinį sprendimą būtina tiksliai įvertinti visus aspektus, patvirtinančius galimybę iškelti bankroto bylą. Suinteresuoto asmens teigimu, sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pagal pareiškėjų prašomą patvirtinti sumą būtiniesiems poreikiams, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, kreditorių reikalavimų tenkinimui bei administravimo išlaidoms dengti turėtų būti skiriama ne mažiau nei 69,45 Eur per mėnesį. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna / neketina gauti jokių pajamų, o tai reiškia, kad neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, pareiškėjai nepaaiškina, kaip vykdys savo įsipareigojimus bankui ir ar bus realizuojama bankui įkeista jiems priklausanti nekilnojamojo turto dalis. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai privalo siekti maksimalaus galimo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o kartu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jiems nustatytas pareigas. Pareiškėjai turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus, kaip bus įgyvendinama pagrindinė FABĮ paskirtis, dengiamos administravimo išlaidos, tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai bei vykdomos kitos FABĮ nuostatos.

5.       Atsiliepimu į pareiškimą trečiasis asmuo J. L. prašė atmesti pareiškėjų prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kad FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo, o teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna pakankamai pajamų bei neketina gauti papildomų pajamų, nes tai reiškia, kad jis neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjai nepateikė visapusiškos informacijos dėl savo nemokumo būsenos susidarymo priežasčių: pareiškėjai iš anksto, nuo 2018 metų, nesąžiningai ruošėsi bankrotui ir siekdami neteisėtai išvengti skolų grąžinimo sudarė savo nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, perleidimo sandorius: 2018 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido negyvenamąsias patalpas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo pareiškėjų sūnus, o iš neva gautų pinigų su kreditoriais neatsiskaitė, 2018 m. kovo 14 d. pareiškėja padovanojo sau priklausančią 1/2 pareiškėjų buto dalį savo sūnui. Šie sandoriai prieštarauja gerai moralei, todėl teismas turėtų pripažinti juos negaliojančiais ex officio. Be to, šie sandoriai atitinka CK 6.67 straipsnio sąlygas. Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjai tapo nemokūs perleidę savo turtą artimiesiems giminaičiams, toks jų elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir rodo vengimą vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Trečiasis asmuo taip pat pareiškė prieštaravimą dėl pareiškėjų siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros.

6.       Trečiojo asmens J. M. atsiliepimą, pateiktą teismo posėdžio metu, teismas atsisakė priimti kaip paduotą praleidus terminą ir nenurodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, taip pat motyvuodamas tuo, kad trečiasis asmuo, dalyvaudamas teismo posėdyje, turės galimybę savo poziciją išdėstyti žodžiu. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

7.       Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jų atstovas advokatas Mindaugas Balevičius pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą; rėmėsi pareiškime nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai akcentavo, kad pareiškėjų nemokumui didelės įtakos turėjo pareiškėjos M. V. bendras verslas su trečiaisiais asmenimis J. L. ir J. M. (jame kaip pareiškėjos sutuoktinis ir bendraturtis dalyvavo ir pareiškėjas R. V.), nuo kurio ji vėliau buvo nušalinta, o už ilgus darbo metus negavo jokio atlygio. Nemokumą taip pat nulėmė trečiųjų asmenų J. L. ir J. M. bei B. L. teisme pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo, kurių pareiškėjai nesitikėjo, nes buvo įsitikinę, jog nėra skolingi, tačiau teismai ieškinius patenkino ir priteisė iš pareiškėjų ženklias sumas, o su J. M. pareiškėjai sudarė taikos sutartį. Pareiškėjų atstovas taip pat akcentavo FABĮ nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad siekiančio bankrutuoti asmens nesąžiningumas turi būti vertinamas griežtai laikantis trejų metų termino iki pareiškimo priėmimo teisme dienos, todėl trečiųjų asmenų teiginius dėl nesąžiningų sandorių prašė atmesti, nes per paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą pareiškėjai nėra sudarę apskritai jokių sandorių, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Pareiškėjų teigimu, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę, gaunamas nedideles pensijas bei ribotas galimybes gauti daugiau pajamų, fizinio asmens bankroto procedūra yra vienintelė galimybė išspręsti susidariusią situaciją ir atkurti mokumą, atgauti ramybę ir orumą. Pareiškėjų atstovas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu bankroto byla būtų iškelta, pareiškėjai siektų susitarimo su AB SEB banku (jau pradėjo derybas), kad vienintelis jų gyvenamasis būstas, kurio tik 1/2 dalis priklauso pareiškėjui R. V. (kita dalis – pareiškėjų sūnui) ir kuris yra įkeistas bankui 2008 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutarties Nr. 1760818012779-35 su vėlesniais pakeitimais vykdymo užtikrinimui pagal 2009 m. vasario 6 d. sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01120090002558, būtų išsaugotas. Pareiškėjai palaikė pareiškime išdėstytą prašymą dėl sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžio. Pareiškėjų atstovas išreiškė prieštaravimą trečiojo asmens J. M. pateiktai bankroto administratoriaus kandidatūrai ir prašė bankroto administratore skirti pareiškėjų siūlomą UAB „Karaliaučiaus grupė“, akcentuodamas, kad pastarosios siūlomos bankroto administravimo išlaidos (100 Eur) yra gerokai mažesnės nei trečiojo asmens teikiamo bankroto administratoriaus  ir tai yra svarbus kriterijus, atsižvelgiant į tai, jog tokiu būdu pareiškėjai didesne dalimi gali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjų atstovo teigimu, tretieji asmenys, prieštaraudami pareiškėjų pateiktai bankroto administratoriaus kandidatūrai, nepateikė jokių objektyviais kriterijais pagrįstų argumentų.

8.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. M. prašė pareiškimą atmesti ir atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra pareiškėjų kreditorius pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria pareiškėja M. V. įsipareigojo sumokėti 27 000 Eur, o pareiškėjas R. V. laidavo už šios prievolės įvykdymą. Taikos sutartis su pareiškėjais sudaryta byloje, kurioje J. M. actio Pauliana ginčijo 2018 m. kovo 14 d. 1/2 dalies buto dovanojimo sandorį ir 2018 m. vasario 15 d. negyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau pareiškėjai sudarydami taikos sutartį pasielgė nesąžiningai, nes neketino su juo atsiskaityti. J. M. palaikė trečiojo asmens J. L. atsiliepime išdėstytą teiginį, kad minėti buto dalies dovanojimo ir negyvenamųjų patalpų pardavimo sandoriai prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, todėl teismas ex officio turėtų pripažinti juos negaliojančiais. Pareiškėjai, pardavę negyvenamąsias patalpas, gavo didelius pinigus, tačiau neaišku, kur juos išleido, o su kreditoriais neatsiskaitė. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjai neketina ieškoti savo ir savo kreditorių interesų balanso ir siekti maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Taip pat nurodė, kad nepasitiki pareiškėjų siūlomu bankroto administratoriumi, todėl pateikė prašymą teismui dėl kito administratoriaus kandidatūros patvirtinimo, siūlydamas bankroto administratoriumi paskirti UAB „Osa“. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius pateikė itin mažą bankroto administravimui reikalingų lėšų sumą – 100 Eur, tai kelia nepasitikėjimą administratoriaus nešališkumu.

9.       Trečiojo asmens J. L. atstovas advokatas Leonidas Pčelincevas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime pateiktus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjų prašymą iškelti bankroto bylą atmesti. Atstovas nurodė, kad pareiškėjai neketina atsiskaityti su kreditoriais, todėl nėra interesų balanso ir pagrindo bankroto bylai kelti. Taip pat teigė, kad nėra įrodymų, jog praėjo treji metai nuo to momento, kai pareiškėjai išleido už parduotas negyvenamąsias patalpas gautus pinigus, todėl jų veiksmai vertintini kaip nesąžiningi FABĮ prasme. Atstovas taip pat nesutiko su pareiškėjų siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, nes, įvertinus visą pareiškėjų elgesį iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, matyti, kad jis nesąžiningas, taigi nėra pagrindo pasitikėti pareiškėjų siūlomu bankroto administratoriumi, be kita ko, ir dėl siūlomos itin mažos bankroto administravimo išlaidų sumos.

10.       Kiti suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka: jiems išsiųsti pranešimai, be to, apie teismo posėdžio laiką ir vietą paskelbta specialiame interneto puslapyje, o tai pagal FABĮ 5 straipsnio 5 dalį laikoma tinkamu informavimu. Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

11.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

12.       Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjų nemokumo.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

14.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad iš viso yra skolingi kreditoriams (skaičiuojant tik pradelstas skolas): pareiškėja M. V. – 94 716,81 Eur, pareiškėjas R. V. – 72 507,44 Eur. Teismas pažymi, kad šios sumos turėtų / galėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo pareiškimo pateikimo teismui iki šios nutarties priėmimo, tačiau skolų apimties iš esmės tai nekeičia. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-1320-864/2020) paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas, kuriuo J. L. priteista solidariai iš atsakovų 19 567 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir lygiomis dalimis po 525 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o B. L. solidariai iš pareiškėjų priteista 19 567 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentai metinių procesinių palūkanų. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2A-1372-866/2020), panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, J. L. ir B. L. solidariai priteista iš pareiškėjos M. V. 16 425,22 Eur skolos, 5 procentai metinių procesinių palūkanų bei 1121 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1095-565/2019) patvirtinta J. M. ir pareiškėjų taikos sutartis, kuria pareiškėja M. V. įsipareigojo sumokėti J. M. 27 000 Eur per 18 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o pareiškėjas R. V. laidavo už šio įsipareigojimo įvykdymą, tačiau pareiškėjai skolos nesumokėjo. Be to, pareiškėja M. V. skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai 244,71 Eur (Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime patikslinta suma), o abu pareiškėjai skolingi AB SEB bankui 775,04 Eur (AB SEB banko atsiliepime patikslinta pradelstos skolos suma). Taip pat pareiškėja M. V. turi 2906,02 Eur nepadengtą įsiskolinimą UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12441-566/2021.

15.       Pažymėtina, kad pareiškėjai yra solidarieji skolininkai kreditoriams B. L. dėl 20 509,22 Eur reikalavimo, J. L. dėl 21 983,55 Eur reikalavimo (šie skolų dydžiai nustatyti pagal 2021 m. rugpjūčio 24 d. antstolio R. Vižainiškio pateiktus duomenis) bei J. M. dėl 27 000 Eur reikalavimo, kilusio iš teismo patvirtintos taikos sutarties. Taigi, sudėjus pareiškėjų skolas bendra jų skolų suma gautųsi mažesnė nei aritmetinė abiejų pareiškėjų skolų suma, nes dalis skolų persidengia. Kita vertus, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju pusė bendros sumos viršytų 25 MMA dydį. FABĮ nėra detalizuota, kaip turėtų būti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidarioji. Tačiau prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kol solidarioji prievolė nėra įvykdyta, tiek pareiškėja M. V., tiek pareiškėjas R. V. yra skolininkai dėl visos solidariosios skolos apimties, taigi teismas, nustatydamas pareiškėjų skolų dydį, vadovaujasi pirmiau nurodytais duomenimis ir turi pagrindą konstatuoti, kad kiekvieno iš pareiškėjų pradelstos skolos gerokai viršija 25 MMA. Skolų, kurios būtų nenurašomos FABĮ 29 straipsnio 7 dalies prasme, nėra.

16.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad solidariosios prievolės turėjimas nėra pagrindas atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1739-826/2016). Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje prašymas pareikštas dėl vienos bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams pagal FABĮ 41 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendro turto ir (ar) bendrų prievolių kreditoriams siejami fiziniai asmenys gali bankrutuoti pagal vieną bylą. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad nagrinėjamoje byloje ši sąlyga tenkinama, todėl teismas konstatuoja, jog yra visos prielaidos pareiškėjams, kaip solidariesiems skolininkams, siekti bankrutuoti pagal vieną bylą, ir toliau šioje nutartyje plačiau dėl to nepasisako.

17.       Sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, kad pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjų turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjų galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

18.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad pareiškėja M. V. neturi jokio kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, ir pateikė tai patvirtinančias pažymas iš registrų, o pareiškėjui R. V. nuosavybės teise priklauso tik 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas yra vienintelė pareiškėjų gyvenamoji vieta, be to, jis įkeistas hipotekos kreditoriui AB SEB bankui prievolių pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. kredito sutartį Nr. 1760818012779-35 su vėlesniais pakeitimais įvykdymui užtikrinti.

19.        Pareiškėjų gaunamos pajamos yra tokios: pareiškėja M. V. gauna 395,18 Eur senatvės pensiją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) 2021 m. gegužės 11 d. pažyma) ir 124,51 Eur darbo užmokesčio atskaičius mokesčius iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 24 d. pažyma), o R. V. gauna 535,14 Eur senatvės pensiją (Sodros 2021 m. gegužės 11 d. pažyma). Pareiškėjų pateikti išrašai iš jų turimų sąskaitų AB ,,Swedbank“ patvirtina, jog sąskaitose esančių lėšų likutis neviršija 500 Eur. Pareiškėjai nurodo, kad kitų sąskaitų bankuose neturi. Taigi pareiškėjai nurodo, kad iš esmės vienintelės jų pajamos (neskaitant nedidelio pareiškėjos darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini)) yra senatvės pensija.

20.       Atsižvelgdamas į pareiškėjų pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto / gaunamų pajamų santykį bei kitas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad esamais duomenimis pareiškėjai yra nemokūs (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjų (ne)sąžiningumo.

21.       Fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą. Šių aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu laikytis šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio. Būtent šis terminas nustato ribas, kurių negalima peržengti vertinant asmens sąžiningumą. Jokie veiksmai, atlikti už šio laikotarpio ribų, negali būti vertinami sąžiningumo aspektu nepaisant to, ar jie yra nemokumo priežastis. Net ir nustačius priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ir jo nemokumo, tai neturi būti kliūtis asmeniui pasinaudoti galimybe atkurti savo mokumą, jei pastaruosius trejus metus pareiškėjas elgėsi sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

22.       Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs situaciją pareiškėjų (ne)sąžiningumo aspektu, konstatuoja nesant pagrindo pripažinti pareiškėjus nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad pagrindinė pareiškėjų nemokumo priežastis – vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1372-866/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1233-1101/2020 (paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1320-864/2020) kreditoriams J. L. ir B. L. ir iš teismo patvirtintos taikos sutarties kylantys piniginiai įsipareigojimai J. M.. Reikalavimai, kurių pagrindu vykdomi nurodyti išieškojimai, kildinami iš pareiškėjų sandorių bei veiksmų, atliktų ne per paskutiniuosius trejus metus, o ankstesniais laikotarpiais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai per paskutiniuosius trejus metus būtų sudarę sandorių, kurie galėtų pažeisti jų kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nesant nustatyta, jog pareiškėjai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo būtų sudarę sandorių, turinčių įtakos jų mokumui, nėra atsisakymo kelti bankroto bylą sąlygos, nustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

23.       Priešingos išvados neduoda pagrindo daryti trečiųjų asmenų J. M. ir J. L. nurodytos ir įrodymais pagrįstos aplinkybės, susijusios su 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimu pareiškėjų sūnui pagal 2018 m. kovo 14 d. sudarytą dovanojimo sutartį, ir pareiškėjų 2018 m. vasario 15 d. sudaryta negyvenamosios patalpos – knygyno, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šis nekilnojamasis turtas už 166 000 Eur buvo perleistas (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra pareiškėjų sūnus. Šie sandoriai sudaryti anksčiau nei prieš trejus metus iki pareiškėjų pareiškimo iškelti jiems bankroto bylą priėmimo, dėl to jie nelaikytini savaiminiu pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. 

24.       Teismas taip pat pažymi, kad tretieji asmenys J. L. ir J. M. atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu teigė, kad pirmiau nurodyti sandoriai turėtų būti teismo ex officio pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Teismas šioje byloje nenustatė akivaizdaus pagrindo pripažinti pareiškėjų 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. vasario 15 d. sandorius niekiniais, todėl plačiau dėl nurodytų trečiųjų asmenų argumentų nepasisako.

25.       Pareiškėjai pateikė duomenis, kad jų nemokumo nelėmė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3, 4 punktuose nurodytos priežastys: 2020 m. liepos 10 d. Respublikinio priklausomybės ligų centro pažymas, 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 7 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymas. Nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų nubausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose.

26.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes jie yra nemokūs ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama. 

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo.

27.       Vadovaudamasis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 4 straipsnio 5 dalį, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo pridedamas siūlomo administratoriaus sutikimas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras ir bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas. Pagal FABĮ 11 straipsnio 2 dalį bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (kreditoriai).

28.       Nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlė ir pareiškėjai, ir trečiasis asmuo J. M.. Pareiškėjai pasiūlė bankroto administratoriumi skirti UAB ,,Karaliaučiaus grupė“. Byloje pateiktas UAB ,,Karaliaučiaus grupė“ sutikimas dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo pareiškėjams, deklaracija dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas. UAB „Karaliaučiaus grupė“ nurodė, kad šioje byloje fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti reikalinga lėšų suma yra 100 Eur, įskaitant ir atlyginimą bankroto administratoriui, taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjai teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo jiems įsiteisėjimo dieną neturės pakankamai ar apskritai neturės lėšų apmokėti už atitinkamą pagal Įstatymą privalomų bankroto procedūrų atlikimą, UAB „Karaliaučiaus grupė“ sutinka, kad administravimo išlaidos būtų apmokėtos vėliau iš už parduotą pareiškėjų turtą gautų lėšų.

29.       Tretieji asmenys J. L. ir J. M. pareiškė prieštaravimą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, grindžiamą tuo, kad, atsižvelgiant į, jų nuomone, pareiškėjų nesąžiningą elgesį iki bankroto bylos iškėlimo ir itin mažą bankroto administratoriaus pasiūlytą bankroto administravimo lėšų sumą, bankroto administratoriaus kandidatūra jiems kelia nepasitikėjimą. Trečiasis asmuo J. M. pasiūlė kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą – UAB „Osa“, ir pateikė jos sutikimą teikti bankroto administravimo paslaugas, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimą ir sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą, pagal kurį suma, už kurią UAB „Osa“ sutinka teikti bankroto administravimo paslaugas, yra 360 Eur. Pareiškėjų atstovas prieštaravo šio bankroto administratoriaus skyrimui, kaip vieną svariausių kriterijų parenkant bankroto administratorių pabrėždamas bankroto administravimo išlaidų sumą. Jo teigimu, pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius paslaugas suteiktų už gerokai mažesnę sumą, kas yra ypač aktualu bankroto bylose, todėl turėtų būti paskirtas pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai yra pateiktos kelios bankroto administratorių kandidatūros, atsiranda administratorių konkurencija ir teismas turi paskirti vieną jų, tačiau FABĮ nenustatyta konkrečių pasirinkimo kriterijų. Kasacinis teismas išaiškino, kad tokiu atveju teismas, be objektyvių kriterijų, tokių kaip bankroto administratoriaus dydis, patirtis ir pan., turėtų atsižvelgti į kriterijus, atskleidžiančius bankroto administratoriaus santykį su siūlomu administruoti fiziniu asmeniu, įskaitant ir tokius kriterijus kaip bankroto administratoriaus kandidatūrą pasiūlęs asmuo, daugumos kreditorių (didžiausių kreditorių) pritarimas siūlomai kandidatūrai, siūlomo administratoriaus sutikimas vykdyti bankroto procedūras ir pan., be to, teismas gali suteikti teisinės reikšmės ir kitiems kriterijams, tačiau šie negali būti diskriminaciniai, t. y. gali pasirinkti bet kuriuos nurodytus ar kitus teisinės reikšmės turinčius kriterijus, tačiau kandidatūras turi vertinti pagal tuos pačius aiškius ir objektyvius kriterijus ir argumentuoti tokį savo pasirinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Toje byloje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratoriaus institutu pirmenybė teikiama ne tik skolininko, bet ir kreditorių interesams užtikrinti, t. y. teisingai skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrai išlaikyti. FABĮ 12 straipsnio nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tuo atveju, kai bankroto administratoriaus kandidatūrą siūlo ir siekiantis bankrutuoti asmuo, ir jo kreditorius, pirmenybė gali būti suteikiama bet kuriai pasiūlytų kandidatūrų, o aplinkybė, kas pasiūlė konkrečią kandidatūrą, savaime nelemia pranašumo, todėl kandidatui parinkti reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus, tačiau atsižvelgtina į didžiausius finansinius reikalavimus turinčio kreditoriaus nuomonę, nes tai lemia siekis maksimaliai užtikrinti sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, išvengti galimų administratoriaus ir kreditorių ginčų, tačiau tai yra tik vienas kriterijų ir nelaikytinas pirmenybiniu.

31.       Nagrinėjamoje byloje teismas, parinkdamas bankroto administratoriaus kandidatūrą, pirmiausia konstatuoja, kad daugeliu aspektų tiek vieno, tiek kito bankroto administratoriaus kandidatūra yra vienodai tinkamos, tačiau atsižvelgdamas į šios konkrečios bylos situaciją, teismas vadovaujasi tokiais kriterijais: pirma, pagal FABĮ 11 straipsnio 5 dalį bankroto administratorius negali būti suinteresuotas bankroto proceso baigtimi. Tai reiškia ne ką kita kaip bankroto administratoriaus nepriklausomumą ir nešališkumą. Vienas iš nešališkumą užtikrinančių kriterijų yra adekvatus atlygio už teikiamas paslaugas dydis. Akivaizdu, kad, nustatant bankroto administravimo išlaidų dydį, visuomet tenka derinti tiek skolininko, tiek jo kreditorių, tiek bankroto administratoriaus interesus, tačiau vis dėlto bankroto administravimo paslaugos neturi būti teikiamos už itin mažą atlygį, nes tuomet gali kilti abejonių, ar tos paslaugos nėra apmokamos iš kitų šaltinių, ar jomis nesiekiama kitų tikslų. Be to, bankroto administravimo išlaidų suma apima ne tik atlyginimą bankroto administratoriui, bet ir jo darbo sąnaudas, kurios iš dalies yra objektyvaus pobūdžio, taigi suma objektyviai negali būti pernelyg maža. 100 Eur bankroto administravimo išlaidų suma nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo apima labai reikšmingus bankroto bylos proceso etapus, įskaitant ir mokumo atkūrimo plano parengimą ir jo tvirtinimą kreditorių susirinkime bei teikimą teismui, todėl vertintina kaip itin maža ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių dėl bankroto administratoriaus, sutikusio teikti bankroto administravimo paslaugas, tikrųjų motyvų. Antra, pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius UAB „Karaliaučiaus grupė“ nurodė, kad, pareiškėjams negalint sumokėti bankroto administravimo lėšų, sutinka gauti jų apmokėjimą iš parduoto pareiškėjų turto. Tačiau šioje byloje pareiškėjai nurodė neturintys jokio turto, išskyrus 1/2 pareiškėjui R. V. priklausančią dalį buto, kuris įkeistas bankui ir dėl kurio išsaugojimo bankroto proceso metu pareiškėjai teigia besiderantys su banku. Dėl to abejotina, ar bankroto administratorius įvertino visas bankroto proceso, kurį apsiėmė administruoti, aplinkybes, ar jo sutikimas pateiktas įvertinus visą turimą informaciją, ar nėra skubotas ir nepasvertas. Trečia, tai, kad pareiškėjų siūlomas bankroto administratorius sutinka su mažesne bankroto administravimo išlaidų suma, iš esmės vertintina jo naudai, nes paprastai kreditoriai siekia kuo labiau sumažinti bankroto administravimo išlaidas. Tačiau šiuo atveju, viena vertus, trečiojo asmens siūlomo bankroto administratoriaus pateikta 360 Eur bankroto administravimo išlaidų suma nevertintina kaip nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokių pareigų turi atlikti bankroto administratorius iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, kita vertus, bankroto administravimo lėšos apmokamos iš tų pačių skolininkų lėšų ir turto, iš kurių atsiskaitoma su kreditoriais, taigi jeigu kreditoriai ne tik sutinka, bet ir siūlo skirti daugiau lėšų už bankroto administravimą, tai negali būti laikoma jų interesų neatitinkančiu pasirinkimu. Ketvirta, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, kreditorių ir bankroto administratoriaus pasitikėjimas yra svarbi sąlyga sklandžiam bankroto procesui vykti, todėl teismas privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių kreditoriai prieštarauja pareiškėjų siūlomai bankroto administratoriaus kandidatūrai. Šiuo atveju du iš trijų didžiausių kreditorių aiškiai išreiškė nepasitikėjimą pareiškėjų siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, akcentuodami itin mažas bankroto administravimo išlaidas ir pareiškėjų elgesį iki bankroto bylos iškėlimo, kuris, jų nuomone, nerodo siekio suderinti pareiškėjų ir jų kreditorių interesus ir maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, įvertinęs visus pirmiau nurodytus kriterijus, papildomai atsižvelgia į šios nutarties 23 punkte nurodytų sandorių sudarymo aplinkybes ir sprendžia, kad šiomis aplinkybėmis itin svarbu, jog bankroto bylos procesas vyktų kuo didesnio skaidrumo ir pasitikėjimo sąlygomis, t. y. sudarant galimybę pareiškėjams sąžiningai pradėti bankroto procesą, užtikrinti sklandžią jo eigą ir orią pabaigą.

32.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas skiria bankroto administratoriumi UAB ,,Osa“, kurios pasiūlytas bankroto išlaidų dydis nekelia abejonių dėl savo pagrįstumo, su juo sutinka kreditoriai. Teismo vertinimu, būtinųjų administravimo išlaidų sąmatoje nurodyta suma, įvertinus išlaidų detalizavimą ir teikiamų paslaugų aprašymą, yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina 360 Eur lėšų suma, kurią paskirtas bankroto administratorius turi teisę naudoti fizinio asmens bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

33.        FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, joje turi nurodyti reikalingas lėšas fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjai prašė patvirtinti pareiškėjos M. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti 345 Eur per mėnesį sumą, o pareiškėjo R. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti – 365 Eur per mėnesį sumą. FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-561/2014). FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tvirtinant mokumo atkūrimo planą fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas CPK nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų Sodros pažymų matyti, kad iš pareiškėjų pensijų buvo išieškoma 30 procentų pagal vykdomuosius dokumentus (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pareiškėjo R. V. bei pareiškėjos M. V. gaunamos pajamos po išskaitų buvo artimos sumoms, kurias jie prašo nustatyti savo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs pareiškėjų pateiktą būtinųjų išlaidų detalizaciją bei teismo posėdyje išdėstytus papildomus paaiškinimus, teismas nustato 345 Eur sumą per mėnesį būtinoms kasdienėms pareiškėjos M. V. ir 365 Eur sumą per mėnesį būtinoms kasdienėms pareiškėjo R. V. reikmėms tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

34.       Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

35.       Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

iškelti bankroto bylą M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti M. V. ir R. V. bankroto administratoriumi UAB ,,Osa“ (juridinio asmens kodas 120661597, buveinės adresas Musninkų g. 2-2, Vilnius).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti M. V. ir R. V. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 345 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį M. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 365 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį R. V. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kredito įstaigai, kurioje yra pareiškėjų sąskaitos (AB ,,Swedbank“), ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš pareiškėjų ar dėl jų turto arešto (antstoliams Rimantui Vižainiškiui, Arminui Naujokaičiui).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja        Lina Navickytė