DOK-1211

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14101-2022-3 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), 

susipažinusi su 2024 m. kovo 20 d. paduotu ieškovo D. Z. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovo D. Z. kasacinis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl teisės pripažinimo (leidimo) be namo bendraturčių sutikimo kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Kauno vandenys“ sudaryti vandens tiekimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas pasirinko savo teisės gynimo būdą ir atitinkamai suformulavo savo ieškinio reikalavimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, susijusias su tuo, ar atsakovai (ne)pagrįsti atsisakė išduoti leidimą sudaryti sutartį su UAB „Kauno vandenys“, nes toks buvo faktinis ieškinio pagrindas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti kitokių faktų, kuriais ieškovas nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. neturėjo jokio pagrindo išplėsti reikalavimo ribų apimties. Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo aiškintis aplinkybes, susijusias su UAB „Kauno vandenys“ atsisakymu sudaryti sutartį su ieškovu be bendraturčių sutikimo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai UAB „Kauno vandenys“ pareikalavo ieškovą pateikti atsakovų sutikimą (nutarties 37 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovas D. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas: kokiomis sąlygomis energijos tiekimo paslaugos vartotojo, esančio pastato patalpų dalies bendraturčiu ir gyvenančio pastate, teisė atsiskaityti už suvartotą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis gali (ar negali) būti teisėtai varžoma kitų to paties pastato patalpų dalies bendraturčių, negyvenančių pastate. Kadangi negyvenantis pastate bendraturtis neturi teisės nutraukti energijos tiekimo pastate teisėtai gyvenančiam bendraturčiui, tikėtina, kad negyvenantis pastate bendraturtis neturi teisės ir trukdyti (neleisti) pastate gyvenančiam bendraturčiui atsiskaityti už suvartotą energiją pagal apskaitos prietaiso rodmenis (skundo 1 punktas). Nesudaryta vandens tiekimo sutartis, todėl vandens tiekėjas UAB „Kauno vandenys“ išrašo sąskaitas ieškovui ne pagal faktinį suvartojimą, bet pagal nustatytą normą (skundo 25 punktas). 

2.        Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformuluotos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl ieškovas prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įvertinti ir pasisakyti, kokios nuostatos ir kaip galėtų būti taikomos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, suteikdami prioritetą abstrakčioms atsakovų (bendraturčių) teisėms ir neapgindami ieškovo teisės už suvartotą vandenį atsiskaityti pagal skaitiklio parodymus, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir bendraturčių interesų pusiausvyros principą. Teismai nevertino atsakovų nesutikimo pagrįstumo (skundo 27, 28 punktai). 

3.        Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutarties su UAB „Kauno vandenys“ sudarymas visam namui vieno ieškovo vardu, akivaizdžiai pažeistų atsakovų teises ir interesus. Teismas nedetalizavo, kokias būtent akivaizdžias teises ir interesus pažeistų vandens tiekimo sutarties sudarymas kito bendraturčio vardu, tačiau sprendime toliau išdėstė, kad jokie įstatymai nesuteikia ieškovui teisės sudaryti sutarčių savo vardu dėl atsakovų nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto disponavimo. Tačiau ieškovas, sudarydamas vandens tiekimo sutartį savo vardu, nedisponuoja atsakovų nuosavybe ir nesuvaržo jokių atsakovų teisių. Teismai sprendimuose neįvardijo, kokios konkrečios atsakovų teisės bus pažeistos, jeigu ieškovas sudarys vandens tiekimo sutartį, kuo pasireikš atsakovų teisių pažeidimas, kokią žalą tariamas pažeidimas padarytų atsakovams (skundo 29, 30, 36 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Grąžintinas tik tas žyminis mokestis, kuriuo apmokėtas yra būtent konkretus kasacinis skundas. Prie ieškovo kasacinio skundo pridėtas mokėjimo kvitas, kuriame nurodyta, kad Maxima prekybos centro kasoje sumokėtas 101,50 Eur žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis jau yra sudengtas ir įskaitytas kitame procese. Vienu žyminio mokesčio konkrečios sumos mokėjimu negali būti apmokami du arba daugiau procesinių dokumentų. Todėl 101,50 Eur žyminis mokestis negali būti grąžinamas, nes šio dydžio žyminis mokestis jau yra panaudotas kitame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Alė Bukavinienė 

                                                                                                            Gražina Davidonienė 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas