Administracinė byla Nr.1-2812-423/2016

                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-00486-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74

(S)

                  KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                      2016 m. spalio 12 d.

                                                                Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. G. , jos atstovui advokato padėjėjui E. B. ,

atsakovo Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei K. R. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. G. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – Socialinės paramos skyrius) 2016-01-28 sprendimą Nr. 1896, 2016-03-31 sprendimą Nr. 4357, 2016-04-01 sprendimą Nr. 1659 ir įpareigoti Socialinės paramos skyrių nuo 2016-01-01 vykdyti išmokos mokėjimą (1 t., b. l. 5-6, 2 t. b l. 24-26).

Pareiškėja skunduose ir teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog ginčijamu 2016-01-28 sprendimu Nr. 1896 ir 2016-03-31 sprendimu Nr. 4357 Socialinės paramos skyrius nusprendė, jog pareiškėja nuo 2016-01-01 neturi teisės gauti socialinę pašalpą, kuri buvo vienintelis jos pragyvenimo šaltinis. Ginčijamu 2016-04-01 sprendimu Nr. 1659 nepatenkintas pareiškėjos prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Apie priimtą 20165-01-28 sprendimą pareiškėja buvo informuota tik 2016-03-03. Negaudama išmokos ji tikėjosi, jog įsiskolinimas bus padengtas, kad užsitęsė biudžeto tvirtinimas. Jokių pasiaiškinimų ar paaiškinimų Socialinės paramos skyrius iš jos nereikalavo. Ginčijamuose sprendimuose nurodyta, jog pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės darbuotojai, gavę jos prašymą piniginei socialinei paramai gauti, net nebuvo apsilankę jos namuose, netikrino jos gyvenimo sąlygų, turimo turto, nesurašė Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, jos neįspėjo apie būsimą patikrinimą. Iš jos papildomai nereikalavo jokių įrodymų apie turimą turtą ir užimtumą. Pasak pareiškėjos, jei socialiniai darbuotojai būtų pareikalavę įrodymų apie gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, pareiškėja neprieštarautų ir pateiktų visus įrodymus bei sudarytų galimybę apžiūrėti gyvenimo sąlygas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 51-54, 2 t., b. l. 29-32). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau –  Įstatymas) 6 straipsnyje reglamentuota asmenų teisė į socialinę pašalpą. Šio įstatymo 20 straipsnyje numatyta kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tvarka bei pateikiamų dokumentų sąrašas, kurie įrodo asmens teisę į socialinę paramą. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad vienas iš dokumentų piniginei socialinei paramai nustatyti yra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (toliau – Patikrinimo aktas). Todėl laikytina, kad pareiškėja privalo sudaryti tinkamas sąlygas leisti socialiniams darbuotojams sudaryti šį aktą, leisti tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą  ir užimtumą. Tačiau 2016-01-15, patikrinus pareiškėjos buities ir gyvenimo sąlygas, buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 0570, kuriame nurodyta, jog pareiškėja nurodytu adresu nerasta. Taip pat 2016-02-23 ir 2016-03-21 buvo surašyti Patikrinimo aktai Nr. 0611 ir Nr. 0634, kuriuose taip pat nurodyta, jog pareiškėja nurodyta adresu nerasta. Pas pareiškėją buvo lankytasi ir 2016-02-18, 2016-03-24, 2016-03-25, 2016-03-29, nurodytu adresu pareiškėja nerasta, todėl atsakovas padarė išvadą, jog nurodytu adresu - A. K. (duomenys neskelbtini), pareiškėja negyvena. Medicininiai dokumentai, pareiškėjos dukters mokymosi vieta, pareiškėjos prašymai 2015 metais leidžia teigti, jog pareiškėja faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai 2016-01-28 sprendimu Nr. 1896 pagrįstai buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, taip pat pagrįstai priimti ir ginčijami sprendimai 2016-03-31 Nr. 4357 bei 2016-04-01  Nr. 1659. Prašė skundą atmesti.

Skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-28 sprendimo Nr. 1896 ir 2016-03-31 sprendimo Nr. 4357, kuriais pareiškėjai neskirta socialinė pašalpa (1 t., b.l. 17, 2 t., b.l. 17) bei 2016-04-01 sprendimo Nr. 1659 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (2 t., b.l. 18),  teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai pagal jos 2010-12-02 pateiktą prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 204725 nuo 2010-12-02 (tos pačios dienos sprendimu Nr. 20743) buvo skirta ir mokama socialinė pašalpa (1 t., b.l. 55-65, 73). Socialinės paramos skyriaus 2016-01-28 sprendimu Nr. 1896  ir 2016-03-31 sprendimu Nr. 4357 atsisakė skirti pareiškėjai socialinę pašalpą, o 2016-04-01 sprendimu Nr. 1659 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ atsisakė skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą, užimtumą (1 t., b.l. 17, 2 t., b.l. 17-18).

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, sąlygas, tvarką, subjektų ratą nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2015-05-26 sprendimu Nr. 1TS-0158 patvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Jonavos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) (1 t., b.l. 102-112). Pareiškėjos prašymas skirti kompensacijas nebuvo tenkintas vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų. Šiuo atveju atsakovė konstatavo, kad pareiškėja nevykdė pareigos sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą (Įstatymo 25 straipsnio 5 punktas). Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 9 dalį ir Tvarkos aprašo 13 punktą vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte taip pat nustatyta, kad kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų dokumentų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

Kaip nurodo atsakovė, patikrinimai buvo inicijuoti remiantis tuo, jog 2015 metais pareiškėjos pateiktuose atsakovui dokumentuose buvo duomenų, jog jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktuose Socialinės paramos skyriaus Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktuose: 2016-01-15 Nr. 0570, 2016-02-23 Nr. 0611, 2016-03-21 Nr. 0634, (2 t., b.l. 44-46, 57-60, 78-83) nurodyta, jog pareiškėja nurodytos gyvenamosios vietos adresu, A. K. (duomenys neskelbtini), nerasta. Minėtuose aktuose nurodyta, jog pareiškėjos namuose socialiniai darbuotojai taip pat lankėsi 2016-02-18, 2016-02-23 (du kartus), 2016-03-24, 2016-03-25 (du kartus), 2016-03-29, tačiau buto durų niekas neatidarė. Tačiau  byloje nėra jokių duomenų (šių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovės atstovė bei teismo posėdyje apklaustos liudytojos  A. Š. bei R. M. (I.)), jog pareiškėjai buvo paliekami informaciniai pranešimai apie socialinio darbuotojo lankymąsi ar telefonu buvo bandoma susisiekti su pareiškėja, kadangi  telefono numeris buvo nurodytas pareiškėjos prašymuose, ar kitais aktyviais veiksmais bei veiksmingais būdais apie tai buvo bandoma informuoti pareiškėją.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad Įstatyme nustatytą pareigą patikrinti pareiškėjos gyvenimo sąlygas atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinių paramos skyrius, konstatuodamas, kad pareiškėja nesudarė savivaldybės socialiniams darbuotojams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, apsiribojo tik Socialinės paramos skyriaus darbuotojų pranešimais, kad  pareiškėjos rasti nurodytu adresu nepavyko.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakove, kad pareiškėja, norėdama gauti socialinę paramą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas socialiniams darbuotojams sudaryti Patikrinimo aktą, tačiau faktas, kad socialiniams darbuotojams nepavyko susisiekti su pareiškėja ir ji nebuvo informuota apie socialinių darbuotojų planuojamo vizito detales (datą, laiką), negali būti pripažįstamas tinkamu pareigos sudaryti sąlygas surašyti Patikrinimo aktą vykdymu. Pažymėtina, kad tokią pareigą pareiškėja būtų pažeidusi, jei būtų informuota, pavyzdžiui registruota pašto siunta siunčiamu pranešimu, apie socialinių darbuotojų vizito datą ir laiką ir, esant duomenims, kad pareiškėja gavo minėtą pranešimą, ar pastarąjį atsisakė priimti, ji neįleistų socialinių darbuotojų į savo butą, neatsakytų į telefono skambučius ar ignoruotų pranešimus telefonu ir kitu būdu. Tačiau nagrinėjamu atveju, jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad pareiškėja žinojo apie socialinių darbuotojų atvykimą 2016-01-15, 2016-02-18, 2016-02-23, 2016-03-21, 2016-03-24, 2016-03-25, 2016-03-29, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-28 sprendimas Nr. 1896, 2016-03-31 sprendimas Nr. 4357, kuriais pareiškėjai neskirta socialinė pašalpa bei 2016-04-01 sprendimas Nr. 1659 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos prašymas skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, nėra pagrįsti objektyviomis ir patikimomis aplinkybėmis (faktais), sudarančiais pagrindą taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Įstatyme nustatyta, kad piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir savitarpio pagalba (3 straipsnio 1 punktas). Be to, ginčijami sprendimai neatitinka ir gero viešojo administravimo principo, kuris užtikrina kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę ir įtvirtina pareigą administravimo subjektui pagrįsti savo sprendimus. Taip pat objektyvumo principo, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, jog pareiškėjai socialinė pašalpa neskirta dar ir kitu pagrindu, t.y. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kadangi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareiškėja faktiškai negyvena, tačiau ginčijamuose sprendimuose atsakovas nurodo, tik minėtą Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Remdamasis išdėstytais argumentais, atsižvelgdamas į aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, kolegijos nuomone, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikinti, Socialinių paramos skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą-paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti.

Panaikinti  Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-01-28 sprendimą Nr. 1896, 2016-03-31 sprendimą Nr. 4357, 2016-04-01 sprendimą Nr. 1659.

Įpareigoti Jonavos rajono  savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos A. G. prašymą - paraišką piniginei socialinei pašalpai gauti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                    Asta Urbonienė

     Gintaras Čekanauskas

         Natalja Zelionkienė