Civilinė byla Nr. e2-1879-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00256-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 3.4.3.5.6 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,                  

dalyvaujant ieškovui D. K. ir jo atstovui advokatui A. B.,

atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, S. R. atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. netiesioginį ieškinį atsakovei „MPP“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Armaglas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, S. R., Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas D. K. netiesioginiu ieškiniu prašė: 2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiomis ab initio; „Armaglas“, BUAB iš atsakovės „MPP“, UAB priteisti 181 500 Eur, o „MPP“, UAB priteisti sutartimi parduotą kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą INEO 2 vnt. komplektus; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1.                      Panevėžio apygardos teismas 2020-01-16 nutartimi skolininkei „Armaglas“, UAB iškėlė bankroto bylą. Teismas 2020-03-16 „Armaglas“, BUAB bankroto byloje patvirtino skolininkės kreditorių reikalavimus, tarp jų ir ieškovo 71 701,34 Eur reikalavimą.

1.2.                      S. R., E. M. vardu įregistravo „Armaglas“, UAB ir jai vadovo nuo 2014-08-19 iki 2015-09-18, o akcininku buvo nuo 2014-08-19 iki 2018-08-31. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB JUNGTINIS DUONOS CENTRAS (bankrotas nuo 2011-04-23, likviduota 2019-09-11), „Ar maistas“, UAB, „MPP“, UAB, UAB „TORTELA“ ir „Armaglas“, UAB yra (buvo) įmonės, kurias vienija(o) R. šeimos nariai. Nėra įrodymų, kad aktuali įranga galėjo būti įvežta į Europos Sąjungą, parduota „Armaglas“, UAB ir pradėta naudoti (žr. 2000-03-06 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymą dėl Techninio reglamento „Mašinų sauga“ patvirtinimo Nr. 28, aktualioje redakcijoje redakcija nuo 2012-04-30 iki 2016-11-07).

1.3.                      S. R., būdamas faktiniu „MPP“, UAB ir „Armaglas“, UAB vadovu, pasitelkdamas konsultantus, sukūrė ir įgyvendino planą, kaip pasinaudojant Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Žemės ūkio ministerijos skirstoma parama „Armaglas“, UAB gauti 78 500 Eur paramą ir dar susigrąžinti 31 500 Eur PVM, kurie būtų pervesti „MPP“, UAB už Europos Sąjungos nesertifikuotą ir neveikiančią įrangą, mokant 181 500 Eur, nors (naujos ir veikiančios) reali vertė – apie 25 000 Eur. 2015-07-09 pirkimo komisija, susidedanti iš E. M. ir sutuoktinių L. S. ir V. S. sudarė Konkurso sąlygas. Įranga turėjo būti pristatyta iki 2015-10-10. Atsiskaitymo sąlygos nenumatytos. 2015-09-02 pasiūlymą pagal Konkurso sąlygas pateikė tik „MPP“, UAB. 2015-09-09 Nacionalinė mokėjimų agentūra ir „Armaglas“, UAB pasirašė paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria „Armaglas“, UAB įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4.                      2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB pasirašė ginčijamą prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01, kuria „MPP“, UAB įsipareigojo iki 2015-10-10 pristatyti, sumontuoti, paleisti ir apmokyti „Armaglas“, UAB personalą gaminti kompozicinę armatūrą su technologine linija INEO. 2015-09-30 „MPP“, UAB išrašė „Armaglas“, UAB PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors „Armaglas“ UAB jau buvo sumokėjusi „MPP“, UAB 181 500 Eur, tačiau įranga dar buvo Rusijos federacijoje. 2015-10-21 „MPP“, UAB įrangą importavo į Lietuvą.

1.5.                      2015-10-23 „MPP“, UAB ir „Armaglas“, UAB pasirašė įrangos priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant įrangos perdavimo adreso. 2015-11-12, 2015-12-30 ir 2016-09-30 Valstybinė mokesčių inspekcija atliko operatyvius patikrinimus, kurių metu nustatė, kad „Armaglas“, UAB prekių viešojo pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytų staklių nenaudoja – jokia veikla nevykdoma. Nacionalinė mokėjimų agentūra, nustačiusi pareiškėjo įgyvendinto Projekto pažeidimą, 2017-09-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie pareiškėjo padarytą pažeidimą įgyvendinant projektą ir pasiūlė pritarti Agentūros sprendimui – pareiškėjui taikyti sankciją ir susigrąžinti 78 500 Eur paramą, taip pat nutraukti paramos sutartį. Agentūra, atsižvelgdama į pažeidimą, pritarus Žemės ūkio ministerijai (2017-10-05 protokolo Nr. 8D-480), 2017-10-30 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui pritaikė išmokėtos paramos 78 500 Eur susigrąžinimo sumą ir nutraukė paramos sutartį. „Armaglas“, UAB nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri 2018-01-09 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-150-502-2020 2020-04-01 priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria atmetė „Armaglas“, UAB skundą, palikdamas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-01-09 sprendimas Nr. 3R-6(AG-348/03-2017) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2017-10-30 sprendimas Nr. SKP-92 „Dėl UAB „Armaglas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“.

1.6.                      Staklės, už kurias „Armaglas“, UAB sumokėjo „MPP“, UAB 181 500 Eur realiai kainuoja apie 22 000 Eur + PVM, arba 1990 000 Rusijos rublių + PVM. Tai nurodyta pasiūlyme, esančiame 13 priede. Numanomas staklių, kurias „MPP“, UAB pardavė „Armaglas“, UAB gamintojas OOO „HEO“ (JAK-7715691849) likviduotas dar 2012-01-10. Ginčijamas sandoris skolininkę privedė prie bankroto, nes „MPP“, UAB stakles pardavė 6 kartus brangiau ir neįrodė, kad jos yra veikiančios. Ginčo sutartis sudaryta tarp susijusių įmonių, nes tiek „Armaglas“, UAB, tiek „MPP“, UAB faktiškai valdė ir vadovavo tas pats asmuo – S. R., todėl galioja nesąžiningumo prezumpcija. Nėra įrodymų, kad įranga galėjo iš viso būti įvežta į Europos Sąjungą, juolab ginčijamu sandoriu parduota „Armaglas“, UAB ir pradėta naudoti. Tiek antstolis S. R., kuris iki skolininkės bankroto bylos buvo areštavęs stakles, tiek nemokumo administratorė nerado ir neaprašė įrangą apibūdinančių ženklų, iš kurių būtų galima identifikuoti tiek įrangą, tiek jos gamintoją. Kadangi neįmanoma identifikuoti įrangos ir jos atitikties Europos Sąjungos reikalavimams, nes „MPP“, UAB nepateikė dokumentų, įrodančių atitikimą, laikytina, kad ginčo sutartimi įsigyta įranga negalėjo būti įvežta į Lietuvą, parduota „Armaglas“, UAB ir naudojama. Vien šis pagrindas yra pakankamas ginčo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, juolab, kad projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. „Armaglas“, UAB įsigytų staklių neketino naudoti savo veikloje, nesiėmė priemonių, kad pirktos staklės gamintų prekes ar būtų pradėtas staklių sertifikavimo Europos Sąjungoje procesas.

1.7.                      Ginčo sutartis pažeidė imperatyvius sąžiningumo ir teisingumo dėsnius, nes „Armaglas“, UAB iš „MPP“, UAB, kuri užsiėmė maisto produktų gamyba ir prekyba, įsigijo stakles už 181 500 Eur, už kurias dar iki 2015-09-30 sumokėjo visą sumą iš anksto, nors staklės atvyko į Lietuvą tik 2015-10-21. Tai įrodo, kad ginčijamo sandorio šalių veiksmai buvo suderinti ir visa rizika perkelta „Armaglas“, UAB, t. y. siekta visą turtą perleisti „MPP“, UAB. Reali naujų analogiškų staklių kaina yra 1 990 000 rublių + PVM (atitinka iki 30 000 Eur), todėl sumokėta 181 500 Eur suma savaime prieštarauja imperatyviems sąžiningumo ir protingumo dėsniams ir vertintina kaip „Armaglas“, UAB kreditorių teises pažeidžiantis sandoris. Net ir „MPP“, UAB įrangos įsigijimas už 64 000 Eur + PVM, kelia pagrįstų abejonių, nes trūksta duomenų apie šios sumos sumokėjimą, tačiau pakanka duomenų, kad galimas įrangos gamintojas OOO „HEO“ (JAK-7715691849) likviduotas dar 2012-01-10, todėl labiausiai tikėtina, kad ne iš šio gamintojo įsigyta įranga jau buvo naudota ir/ar arba neveikianti, arba buvo įsigyta tik butaforija su tikslu ją perparduoti už 181 500 Eur, taip apgaulės būdu uždirbant ne mažiau kaip 86 000 Eur + PVM. Kadangi „MPP“, UAB pardavė „Armaglas“, UAB Europos Sąjungoje nesertifikuotą ir neveikiančią įrangą, „MPP“, UAB nesugebėjo jų paleisti ir apmokyti „Armaglas“, UAB darbuotojų jomis naudotis, nei iki 2015-10-10, nei iki 2020-01-16, pažeisdama ginčijamos sutarties sąlygas.

1.8.                      „Armaglas“, UAB su „MPP“, UAB atsiskaitė iš UAB EKOPREKYBA pasiskolintomis lėšomis, o „MPP“, UAB iš ginčijamo sandorio neteisėtai gavo ne mažiau kaip 86 000 Eur + PVM (150 000 – 64 000). Taikytina restitucija ir iš „MPP“, UAB „Armaglas“, UAB priteistina 181 500 Eur suma, o „MPP“, UAB grąžintina parduota įranga. 

1.9.                      Kadangi su „Armaglas“, BUAB dokumentais ieškovas susipažino tik 2020 m. gegužės mėn., kai R. P. juos perdavė skolininkės administratorei, o E. M. civilinėje byloje Nr. eB2-328-425/2020 teisme liudijo tik 2020-11-03, be to, Valstybinė mokesčių inspekcija teismui pateikė atsakymą apie surinktą informaciją apie „MPP“, UAB staklių importą į Lietuvą tik 2020-10-12, atsakydama į 2020-09-15 teismo prašymą, senaties terminas sueina ne anksčiau kaip 2021-05-03, todėl ieškinio senatis nėra praleista. Jeigu ieškinį nagrinėjantis teismas manytų, kad yra suėjęs senaties terminas, prašo jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, Nacionalinės mokėjimų agentūros kreditorinis reikalavimas sudaro 86 575,16 Eur, ginčijama viešojo pirkimo sutartis. Svarbiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad bylai reikšmingi įrodymai buvo gauti 2020-11-03, ir šiuo pagrindu teismas 2020-11-23 civilinėje byloje Nr. eB2-328-425-2020 priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

1.10.                      Neegzistavo joks „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB atžvilgiu taikomas teisės aktas, teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga jiems sudaryti akivaizdžiai nenaudingą sandorį „Armaglas“, UAB. „Armaglas“, UAB sandorį atliko pasiskolintomis lėšomis, todėl privalėjo elgtis ypatingai atidžiai ir rūpestingai. S. R. buvo tiek „Armaglas“, UAB faktinis akcininkas, tiek „MPP“, UAB faktinis direktorius, todėl galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Ginčijamas sandoris prieštaravo skolininko tikslams uždirbti pelną, taip pat pažeidė skolininko kreditorių teises pagrįstai tikėtis sąžiningos veiklos. Be to, ginčijamas sandoris sudarytas, galimai, siekiant apgaule užvaldyti Nacionalinės mokėjimų agentūros administruojamas struktūrines lėšas, tuo pažeidžiant imperatyvius civilinių santykių principus veikti sąžiningai ir teisingai (e. b. 1 t. 1-19 b. l.).

2.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

2.1.                      2017-10-30 priėmė sprendimą „Dėl UAB „Armaglas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (reg. Nr. SKP-92), taikoma sankcija –78 500 Eur paramos susigrąžinimas ir Paramos sutarties nutraukimas. Sprendimo pagrįstumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-05-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-56-815/2020 priteisė Nacionalinės mokėjimų agentūros naudai 78 500 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 78 500 Eur sumos nuo 2018-01-03 iki tos kalendorinės dienos, kurią skola bus visiškai grąžinta.

2.2.                      „Armaglas“, UAB investicijoms įsigyti buvo išmokėtos 78 500 Eur paramos lėšos, tačiau projektas taip ir nebuvo pradėtas vykdyti, nors Nacionalinė mokėjimų agentūra, atlikusi patikras vietoje, įsigytas investicijas (gamybinę liniją) užfiksavo. Mokėjimo prašymo pateikimo dieną įranga dar net nebuvo įvežta į Lietuvą, todėl „Armaglas“, UAB pateikė neteisingus duomenis mokėjimo prašyme. Šios aplinkybės įrodo nesąžiningus veiksmus „Armaglas“, UAB atžvilgiu, dėl ko tiek ieškovė, tiek Nacionalinė mokėjimų agentūra patyrė finansinius nuostolius, buvo netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos. Palaiko ieškinyje nurodytą argumentaciją remiantis dar ir tuo, kad įrangos, kurią „Armaglas“, UAB įsigijo, gamintojas „Heo“ buvo likviduotas dar 2012-01-10. Šios aplinkybės taip pat suponuoja atsakovės ir per ją veikusio jos faktinio vadovo S. R. neteisėtus veiksmus.

2.3.                      Pritaria ieškinio argumentacijai, kad atsakovė netinkamai vykdė 2015-09-18 sutartį Nr. 2015/01, nes, būdama tiekėju pagal sutartį, buvo įsipareigojusi įrangą surinkti, išbandyti ir paleisti bei pašalinti visus defektus, jei tokių bus (3.1.1 punktas) (e. b. 1 t. 51-54 b. l.).

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Armaglas“, BUAB, atstovaujama bankroto administratorės, atsiliepime prašė ieškinį tenkinti (e. b. 1 t. 64-65 b. l.).

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. R. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ieškovo argumentais ir keliamais reikalavimais. Palaiko atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus bei argumentus, prašo ieškinį atmesti visa apimtimi (e. b. 1 t. 97-98 b. l.).

5.       Atsakovė „MPP“, UAB atsiliepime prašė ieškovo ieškinį dėl sandorio ginčijimo atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

5.1.                      Neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygų visetas, todėl ieškinio reikalavimas ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją natūra negali būti tenkinamas. Ieškovas skolininkės kreditoriumi tapo 2019-07-29 varžytynių aktu iš bankrutavusio pradinio kreditoriaus už 3 100 Eur įsigijęs 68 226,47 Eur reikalavimo teisę į skolininkę. Ginčijama sutartis negalėjo pažeisti skolininkės kreditorių Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos interesų, kadangi jos nebuvo skolininkės kreditorės ginčijamo sandorio sudarymo metu.

5.2.                      Atsakovė 2015-10-23 priėmimo-perdavimo aktu perdavė „Armaglas“, UAB, atstovaujamai V. P., ginčo įrangą; pagal skolininko vadovo V. P. 2015-12-03 patvirtintus turto (įrangos) įvedimo į eksploataciją aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įranga perduota naudoti 2015-12-03. Pradinis kreditorius UAB „EKO prekyba“ (iš kurios reikalavimo teisę įgijo ieškovas), veikdamas per savo atstovus (V. P.), esmingai įtakojo skolininko sprendimus veiklos vykdymo klausimais, iš esmės kontroliavo tiek skolininkės veiklą, tiek ir jos atsiskaitymus su pradiniu kreditoriumi ir kitais trečiaisiais asmenimis, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ginčijama sutartimi buvo pažeisti pradinio kreditoriaus, kuriam buvo žinomos ne tik ginčo įrangos įsigijimo ir jos panaudojimo bendrovės veikloje aplinkybės, bet ir buvo žinoma kasdieninė skolininkės veikla, kurią esmingai galėjo įtakoti ir įtakojo tik pradinis kreditorius. Nuo UAB „EKO prekyba“ (pradinis kreditorius) įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (2012-05-14) iki šios įmonės bankroto bylos iškėlimo pradinio kreditoriaus direktorė ir vienintelė akcininkė buvo E. P.. Jos sutuoktinis V. P. nuo 2015-09-18 iki 2018-08-27, t. y. trejus metus ėjo skolininkės vadovo pareigas, o vienu metu ėjo tiek skolininkės direktoriaus, tiek ir pradinio kreditoriaus komercijos direktoriaus pareigas. V. P. tapus skolininkės vadovu, jo sutuoktinė E. P. nuo 2015-12-30 įdarbinta skolininkės įmonėje operatore.

5.3.                      Ieškovui nebuvo ir nėra žinoma atsakovės iš R. F. registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 kontrakto pagrindu už 64 000 Eur sumą įsigytos įrangos tiksli specifikacija ir šios įrangos gamintoja, dėl ko ieškovas nepagrįstai teigia, jog: (i) analogiškos įrangos kaina yra 1 990 000 Rusijos rublių (vienu atveju atitinka 22 000 Eur +PVM, o kitu iki 30 000 Eur), ką neva patvirtina pateiktas R. F. registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2020-06-09 komercinis pasiūlymas; (ii) stiklo pluošto armatūros gaminimo technologinių linijų INEO gamintoja yra Rusijos federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „NEO“, kuri likviduota 2012 metais, dėl ko atsakovei parduota įranga neva buvo ne mažiau kaip 3 metų senumo.

5.4.                      UAB „Metropolio vertimai“ vertėja V. M., atlikdama ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2020-06-09 komercinio pasiūlymo vertimą iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, netiksliai išvertė šiame komerciniame pasiūlyme esantį sakinį rusų kalba „????????? ???????? ???????????? ?????????? ?? 1 990 000 ??????“, jį išversdama į lietuvių kalbą „Įrangos komplekto kaina – 1 990 000 rublių“. Ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2020-06-09 komerciniame pasiūlyme esantis sakinys rusų kalba turi būti verčiamas į lietuvių kalbą taip – „Įrangos komplekto kaina – nuo 1 990 000 rublių“. Tą  patvirtina UAB „Metropolio vertimai“ projektų vadovės G. J. 2021-04-20 konsultacija elektroniniu paštu. Iš R. F. registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 kontrakto pagrindu už 64 000 Eur sumą įsigyta įranga buvo nauja ir jos gamintoja yra ne pareiškėjo nurodyta ribotos atsakomybės bendrovė „NEO“, kuri likviduota 2012 metais, o R. F. registruota ir iki šiol veikiant ribotos atsakomybės bendrovė NPK „KM“, kurios atstovai 2015-12-01 buvo atvykę į Lietuvą tikslu atlikti įsigytos ginčo įrangos montavimo, derinimo ir paleidimo darbus bei mokymus.

5.5.                      Ribotos atsakomybės bendrovė NPK „KM“, atsakydama į atsakovės 2021-04-21 prašymą dėl informacijos pateikimo, 2021-04-22 raštu: patvirtino, kad atsakovės iš R. F. registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 kontrakto pagrindu už 64 000 Eur sumą įsigytos įrangos gamintoja yra ribotos atsakomybės bendrovė NPK „KM“, bei nurodė, jog linijos skirtos gaminti armatūrą komplekto kaina yra nuo 35 000 Eur, o linijos skirtos gaminti tinklą komplekto kaina yra nuo 75 000 Eur; įrangai suteikiama 5 metų garantija, į kurią įeina einamasis įrangos aptarnavimas 3-4 kartus per metus; įrangos kaina 2020-2021 metais nesiskiria nuo minėtos įrangos kainų 2015 metais. Iš ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2021-04-22 komercinių pasiūlymų matyti, kad analogiškos komplektacijos ir specifikacijos minėto gamintojo įrangos kaina yra nuo 75 000 Eur; garantija 5 metai; įrangos garantinis aptarnavimas atliekamas kas tris mėnesius; įranga atitinka Europos Sąjungos standartus ir skirta Europos Sąjungos rinkai. Įrangos kaina, priklausomai nuo komplektacijos ir specifikacijos, bei kitų sąlygų (garantijos termino, periodinio įrangos garantinio aptarnavimo, įrangos atitikimo Europos Sąjungos standartams ir pan.), gali būti ir didesnė, ką iš esmės patvirtina tos pačios ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2021-04-22 komerciniuose pasiūlymuose nurodyti duomenys bei kitos sąlygos. Ginčo įrangos vertė yra ne mažesnė kaip 75 000 Eur. Tą patvirtina ribotos atsakomybės bendrovės NPK „KM“ 2021-04-22 rašte ir ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2021-04-22 komerciniuose pasiūlymuose nurodyta informacija. Atsakovė patyrė ir papildomų išlaidų veždama ginčo įrangą į Lietuvą, organizuodama jos montavimą ir paleidimą, be to, prieš atsakovę prisiėmė ir įsipareigojimus savo rizika užtikrinti ginčo įrangos aptarnavimą garantiniu laikotarpiu, o galimai ir Projekto vykdymo laikotarpiu, ką iš esmės gali patvirtinti atsakovės NMA pateikti dokumentai dėl įsigytos įrangos.

5.6.                      Parama skolininkės vykdomam projektui įgyvendinti buvo paskirta, įtraukiant projektą į rizikingų projektų sąrašą. Skolininkei parama išmokėta tik 2015-12-22, t. y. tik po to, kai skolininkė pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai visus būtinus dokumentus. Skolininkei parama buvo išmokėta tik po to, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo, patikrino mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, įvertinusi visus skolininkės kartu su mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus, įskaitant ir dokumentus dėl viešojo įrangos pirkimo paskelbimo ir įrangos įsigijimo, tačiau pažeidimų vertindama skolininkės vykdytą įrangos viešąjį pirkimą ir/ar šios įrangos įsigijimą nenustatė. Paramos sutartis buvo nutraukta ir skolininkei buvo taikyta sankcija – išmokėtos 78 500 Eur paramos susigrąžinimas visai kitu pagrindu – jog atliktų daugkartinių patikrų vietoje metu (2016-01-20, 2017-03-28, 2017-03-31 ir 2017-08-03) Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatė, kad skolininkė nevykdo veiklos, nors įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikiančios. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorio sudarymo metu skolininkė buvo nemoki.

5.7.                      Yra praleistas vienerių metų sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškinio senaties terminas. Ginčijama sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio dėl sandorių nuginčijimo CK 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu; be to, ginčijama sutartis neprieštarauja juridinio asmens (skolininkės) tikslams (e. b. 1 t. 102-110 b. l.).

6.       Vilniaus apygardos teismas 2021-04-26 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 112-114 b. l.).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime ir triplike prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, įvertinus visus byloje esančius įrodymus (e. b. 1 t. 123-125, 148-149 b. l.).

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dublike prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

8.1.                      Jei nebūtų sudaryta Nacionalinės mokėjimų agentūros ir „Armaglas“, UAB 2015-09-09 Paramos sutartis, nebūtų sudaryta ir byloje ginčijama sutartis. Sankciją pritaikė dėl veiklos nevykdymo, kadangi neturėjo informacijos apie tai, kad „Armaglas“, UAB vadovas realių savo funkcijų neatliko, o tai paaiškėjo tik Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-328-425/2020, kurioje nustatyta, jog buvęs „Armaglas“, UAB vadovas – E. M. paliudijo, jog įmonei vadovavo tik de jure, kuomet de facto „Armaglas“, UAB faktinis atsakovės vadovas buvo S. R.. Vertindama 2015-09-30 mokėjimo prašymą Nr. 3VK-KP-14-1-003661-MP001, kuriame deklaruotos investicijos: sraigtinis oro kompresorius, krovininis autotransportas, elektrinis krautuvas, gamybinė-technologinė linija (2 vnt.) ir konsultacijos projekto ekonominiais, organizaciniais rengimo ir įgyvendinimo kausimais, neturėjo galimybės matyti asmenų tarpusavio ryšių sąsajų ir jų neteisėto veikimo, prieštaringo „Armaglas“, UAB interesams. Ši sąsaja svarbi tuo, jog finansavo „Armaglas“, UAB projektą, kurį vykdant buvo įsigyta technika, o ją „Armaglas“, UAB įsigijo iš atsakovės. Investicijų tinkamumas finansuoti ir rinkos kaina/reali kaina yra du skirtingi dalykai. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną.

8.2.                      Buvęs „Armaglas“, UAB vadovas R. P. tik 2020 m. gegužės mėn. pateikė dokumentus, susijusius su ieškovo reikalavimu ir ieškinio dalyku. Faktinė situacija dėl fiktyvių „Armaglas“, UAB vadovų ir jų sprendimų ėmė aiškėti tik Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-328-425/2020, kuomet 2020-11-03 E. M. pateikė liudijimus dėl „Armaglas“, UAB veiklos ir faktinio vadovo bei po Valstybės mokesčių inspekcijos teiktos informacijos apie atsakovės investicijų importą į Lietuvą. Ieškovas yra pateikęs prašymą, kad jeigu būtų laikoma, kad terminas yra praleistas – prašoma jį atnaujinti ieškinyje nurodytais pagrindais (e. b. 1 t. 127-130, 145-146 b. l.).

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Armaglas“, BUAB dublike prašė patenkinti ieškinį visa apimtimi (e. b. 1 t. 132-133 b. l.).

10.       Ieškovas dublike prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Pažymėjo, kad atsakovė įrangą galėjo įsigyti ženkliai pigiau nei 64 000 Eur, o byloje esamų įrodymų nepakanka objektyviai konstatuoti, kad atsakovė už įrangą sumokėjo 64 000 Eur, nes vien tik sąskaitos faktūros faktas neįrodo, kad joje nurodyta suma buvo sumokėta, taip pat neįrodo, kad nebuvo išrašyta kreditinė sąskaita. Atsakovė nepateikė įrodymų apie 64 000 Eur sumokėjimą už įrangą (e. b. 1 t. 137-140 b. l.).

11.       Atsakovė „MPP“, UAB triplike prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

11.1.                      Paramos sutarties pagrindu teisės aktų ir sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis skolininkei išmokėjus 78 500 Eur paramą Nacionalinė mokėjimų agentūra savaime neįgijo reikalavimo teisės į skolininkę, t. y. netapo skolininkės kreditore, kadangi skolininkė iki Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo, kuriuo pritaikyta sankcija – 78 500 Eur paramos susigrąžinimas ir paramos sutarties nutraukimas, įsiteisėjimo dienos neturėjo pareigos grąžinti išmokėtą paramą. Parama skolininkės vykdomam projektui įgyvendinti buvo išmokėta tik 2015-12-22, t. y. po ginčijamos sutarties sudarymo ir tik po to, kai skolininkė pateikė mokėjimo prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus vertinti mokėjimo prašymą. Nacionalinė mokėjimo agentūra įgijo reikalavimo teisę į skolininkę ir tapo skolininkės kreditore tik po to, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra 2017-10-30 sprendimu pritaikė sankciją – paramos susigrąžinimą ir Paramos sutarties nutraukimą. Sprendimas įsiteisėjo ir Nacionalinė mokėjimų agentūra tapo skolininkės kreditore tik 2020-04-01 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020.

11.2.                      Nacionalinės mokėjimų agentūros sprendimu Paramos sutartis buvo nutraukta ne dėl pažeidimų, susijusių su ginčijamo sandorio sudarymu, o dėl to, kad atliktų daugkartinių patikrų vietoje metu (2016-01-20, 2017-03-28, 2017-03-31 ir 2017-08-03) nustatė, kad skolininkė nevykdo veiklos, nors įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikiančios.

11.3.                      Ginčijamą sutartį skolininkės vardu pasirašė, 2015-09-30 mokėjimo prašymą ir kitus dokumentus Nacionalinei mokėjimų agentūrai teikė skolininkės vadovas V. P., kuris su E. M. ir/ar S. R. nebuvo ir nėra susiję jokiais ryšiais (e. b. 1 t. 151-156 b. l.).

12.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. R. triplike prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys turėtų būti atmestas vien tuo pagrindu (e. b. 1 t. 157-158 b. l., 188-189 b. l.).

13.       Atsakovė „MPP“, UAB triplike į ieškovo dubliką prašė ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

13.1.                      Atsakovės iš R. F. registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 kontrakto pagrindu už 64 000 Eur sumą įsigyta įranga, kuri ginčijamu sandoriu buvo perleista skolininkei, buvo nauja ir veikianti. Skolininkei parama buvo išmokėta tik po to, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra,  vadovaudamasi Administravimo taisyklėmis, patikrino mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, įvertinusi visus skolininkės pateiktus dokumentus, įskaitant ir dokumentus dėl įrangos įsigijimo, tačiau pažeidimų, vertindama skolininkės vykdytą įrangos įsigijimą, nenustatė. Atliktų daugkartinių patikrų vietoje metu (2016-01-20, 2017-03-28, 2017-03-31 ir 2017-08-03) Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatė, kad skolininkė nevykdo veiklos, nors įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikia. Paramos sutarties nuostatos numato, kad išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra padarytos perkant prekes, kurios yra naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus (Paramos sutarties 4.7. punktas).

13.2.                      Vykdydama ginčijamos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.7. punkte nustatytas pareigas, atsakovė įrangą kartu su visa būtina įrangos dokumentacija (techniniais pasais, informacija apie gamintoją, įrangos atitiktį teisės aktų reikalavimams) 2015-10-23 perdavė skolininko tuometiniam vadovui V. P.. Šiuos dokumentus ar jų kopijas, skolininkas turėjo pateikti ir galimai pateikė Nacionalinei mokėjimų agentūrai pastarosios pareikalavimu. Atsakovė dėl turimų kontaktų Rusijoje ginčo įrangą už 64 000 Eur įsigijo ypač naudingomis sąlygomis, todėl atsakovės iš ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 kontrakto pagrindu už 64 000 Eur sumą įsigytos įrangos kaina neatspindi šios įrangos tikrosios rinkos vertės. Atsakovė teikė jos sąskaitos, esančios Luminor Bank AS, išrašą nuo 2015-10-05 iki 2015-10-21, iš kurio matyti, kad už įrangą pagal išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė į ribotos atsakomybės bendrovės „Technologijos ir sistemos“ sąskaitą 2015-10-05 mokėjimo pavedimu pervedė 25 600 Eur, o 2015-10-12 mokėjimo pavedimu taip pat 25 600 Eur, viso 51 200 Eur, tokiu būdu apmokėdama 80 procentų įsigytos įrangos kainos. Pagal išankstinę sąskaitą Nr. 282 už įsigytą įrangą atsakovė liko skolinga ribotos atsakomybės bendrovei „Technologijos ir sistemos“ 12 800 Eur. Tą patvirtina teikiama 2021-05-21 buhalterinė pažyma.

13.3.                      Iš ieškovo dubliko priedo Nr. 2 matyti, kad 2020-05-28 pasiūlyme nurodyta technologinės linijos TLKA-S 2000 kaina tik prasideda nuo 2 200 000 Rusijos rublių ir priklauso nuo įrangos komplektacijos. Iš ribotos atsakomybės bendrovės „Pramoninės įrangos gamykla“ 2021-04-22 komercinio pasiūlymo matyti, jog konkrečios komplektacijos ir specifikacijos minėto gamintojo įrangos kaina yra 75 000 Eur; jai suteikiama 5 metų garantija; įrangos garantinis aptarnavimas atliekamas kas tris mėnesius; įranga atitinka Europos Sąjungos standartus ir yra skirta Europos Sąjungos rinkai. Iš ieškovo dubliko priedo Nr. 3 matyti, kad 2020-05-28 pasiūlyme nurodyta technologinės linijos TLKA-2 kaina tik prasideda nuo 650 000 Rusijos rublių, TLKA-3 – nuo 900 000 Rusijos rublių ir priklauso nuo įrangos komplektacijos. Ieškovas dublike tik deklaratyviai nurodo, kad trečiojo asmens BUAB „Armaglas“ nemokumo administratoriaus darbuotojai bandė identifikuoti ginčo sandoriu perleistą įrangą, tačiau ant jos nerado žymėjimo ir identifikacinių ženklų, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijama sutartis skolininkę privedė prie bankroto, nes už neva nepagrįstai per didelę kaina iš atsakovės įsigijo ginčo įrangą, kurios niekuomet nepradėjo ir neketino panaudoti.

13.4.                      Ieškinyje nėra įrodytas actio Pauliana taikyti būtinas sąlygų visetas, todėl ieškinio reikalavimas ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją natūra negali būti tenkinamas. Be to, yra praleistas vienerių metų sutarties ginčijimo actio Pauliana pagrindu ieškinio senaties terminas, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį. Ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio dėl sandorių nuginčijimo CK 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu (e. b. 1 t. 190-197 b. l.).

14.       Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

15.       Teismo posėdžių metu atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, S. R. atstovė prašė taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimus atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

16.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

17.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

Dėl nustatytų bylos aplinkybių

18.       „Armaglas“, UAB steigimo aktas sudarytas ir pasirašytas 2014-08-19, steigėjas E. M.. Pagal „Armaglas“, UAB išplėstinį Juridinių asmenų registro išrašą: vadovu nuo 2018-08-27 buvo R. P.; nuo 2015-09-18 iki 2018-08-27 V. P.; nuo 2014-08-19 iki 2015-09-18 E. M.. Akcininkais atitinkamu metu buvo E. M., UAB „Šiaurės prekybos kompanija“, UAB „Mandela“.

19.       2015-06-02 buvo nuspręsta skirti paramą „Armaglas“, UAB (priemonė „Parama verslo kūrimo plėtrai; didžiausia galima paramos lyginamoji dalis iki 50 procentų; siūloma maksimali paramos suma 105 554 Eur; rekomenduoti skirti paramą projektui įgyvendinti, įtraukiant projektą į rizikingų projektų sąrašą).

20.       Iš „Armaglas“, UAB konkurso sąlygų – Stiklo – bazalto pluošto gamybinė technologinė linija (2 vnt.) matyti, kad:

20.1.                      „Armaglas“, UAB įgyvendina projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, numato įsigyti stiklo – bazalto pluošto gamybinę technologinę liniją (1.2 punktas).

20.2.                      Pirkimas vykdomas vadovaujantis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais aktais bei konkurso sąlygomis (1.3 punktas).

20.3.                      Perkamos dvi stiklo – bazalto pluošto gamybinės technologinės linijos, kurių savybės nustatytos pateiktoje techninėje specifikacijoje (2.1 punktas).

20.4.                      Prekės turi būti pristatytos iki 2015-10-10.

20.5.                      Pasiūlymo atmetimo pagrindai nustatyti 7.1 punkte, tarp jų jeigu tiekėjo, kurio pasiūlymas neatmestas dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlyta per didelė perkančiajai organizacijai nepriimtina pasiūlymo kaina (7.1.8 punktas).

20.6.                      Priedai: Techninė specifikacija (12.1 punktas); pasiūlymo forma (12.2 punktas); sutarties projektas (12.3 punktas).

21.       Teiktos sutarties bendrosios sąlygos, pagal kurias: 

21.1.                      Tiekėjas įsipareigoja: 

21.1.1.                      nuosekliai vykdyti sutartį, nustatytu terminu pristatyti prekes į vietą, jas surinkti, išbandyti ir paleisti, atlikti kitus įsipareigojimus, numatytus sutartyje ir Techninėje specifikacijoje, įskaitant ir prekių defektų šalinimą. Tiekėjas pasirūpina visa būtina įranga, darbų sauga ir darbo jėga, reikalinga sutarties vykdymui (3.1.1 punktas).

21.1.2.                      laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančiu įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų ir užtikrinti, kad jo darbuotojai laikytųsi (3.1.4 punktas).

21.1.3.                      per 5 darbo dienas nuo pirkėjo raštu pateikto prašymo gavimo dienos pateikti išsamią prekių tiekimo ataskaitą, nurodydamas, kokios prekės buvo pristatytos, bei pateikdamas papildomą su prekių teikimu susijusią informaciją (3.1.6 punktas).

21.1.4.                      kartu su prekėmis pateikti pirkėjui visą būtiną dokumentaciją, įskaitant prekių naudojimo ir priežiūros instrukcijas bei konsultuoti pirkėją kitais klausimais (3.1.7 punktas).

21.1.5.                      tiekėjas turi teisę gauti prekių kainą su sąlyga, kad jis tinkamai vykdo šią sutartį.

21.2.                      Pirkėjas įsipareigojo:

21.2.1.                      Priimti šalių sutartu laiku pristatytas prekes, jeigu jos atitinka šios sutarties ir prekėms taikomus kitus kokybės reikalavimus (4.1.1 punktas);

21.2.2.                      Priėmimo metu patikrinti perduodamas prekes bei po patikrinimo pasirašyti prekių gavimo dokumentus (4.1.2 punktas);

21.3.                      Į sutarties kainą turi būti įskaičiuota prekių kaina, visos išlaidos ir mokesčiai. Tiekėjas į sutarties kainą privalo įskaičiuoti visas su prekių tiekimu susijusias išlaidas, įskaitant bet neapsiribojant (5.2 punktas).

21.4.                      Tiekėjas garantuoja prekių kokybę bei paslėptų trūkumą nebuvimą. Prekių kokybė privalo atitikti Techninėje specifikacijoje, sutarties sąlygose pateiktus reikalavimus, taip pat perkamų prekių pavyzdžius, modelius ir aprašymus, prekių dydį/svorį bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (9.1 punktas).

21.5.                      Garantinių įsipareigojimų terminas yra dveji metai, jeigu specialiosiose sąlygose nenustatyta kitaip (9.3 punktas).

21.6.                      Pristatydamas prekes, tiekėjas privalo pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad prekių kokybė atitinka šios sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte nustatytus kokybės reikalavimus, bei garantuoti, kad prekių pristatymo metu nėra jokių paslėptų trūkumų (10.2 punktas).

21.7.                      Tiekėjas, įvykdęs visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, turi kreiptis į pirkėją dėl prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo (10.6 punktas).

21.8.                      Esant svarbioms aplinkybėms, pirkėjas turi teisę reikalauti atidėti prekių pristatymą sutartu laiku ir/arba į pristatymo vietą pristatytų prekių įdiegimą (18.1 punktas).

22.       2015-09-18 Prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015/01  specialiosiose sąlygose nurodyta:

22.1.                      Sutarties dalykas yra 2 kompozitinės armatūros gamybos technologinių linijų INEO pristatymas, sumontavimas, paleidimas ir personalo apmokymas. Garantinių įsipareigojimų laikotarpis 12 mėn. (1.1 punktas).

22.2.                      Prekės turi būti pristatytos: (duomenys neskelbtini), 2015-10-10 (1.2 punktas).

22.3.                      Sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas iškilus nenumatytoms aplinkybėms, šalims raštu pareiškus sutikimą gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2015-10-30 (2.3 punktas).

22.4.                      Sutarties kaina 181 500 Eur su PVM (3.1 punktas). Pirkėjas už prekes sumoka per 3 dienas avansu. Avansinio mokėjimo dydis 100 procentų bendros sutarties kainos.

22.5.                      Priedas prie sutarties – Įrangos komplektacija (vienos linijos).

23.       „MPP“, UAB ir „Armaglas“, UAB 2015-10-23 pasirašė prekių (įrangos) priėmimo-perdavimo aktą. Jame taip pat nurodyta, kad pagal 2015-09-18 prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01 prekės (įranga) pateiktos visoje apimtyje/pilnai ir šalys pretenzijų viena kitai dėl prekių neturi.

24.       “MPP“, UAB 2015-09-18 išrašyta sąskaita išankstiniam apmokėjimui.

25.       Teikta ir 2015-09-30 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 181 500 Eur sumai. V. P. pasirašė, kad prekes gavo.

26.       Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017-10-30 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad paramos gavėjui taiko išmokėtos 78 500 Eur paramos susigrąžinimo sankciją bei nutraukia paramos sutartį. 2015-11-12 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> bendrovė operatyvaus patikrinimo metu pateikė gamybos linijos įsigijimo dokumentus iš „MPP“, UAB. „MPP“, UAB gamybos linijos į Lietuvą importuotos tik 2015-10-21; 2015-12-30 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> nuvykus keletą kartų į veiklos vykdymo vietą patikrinti, ar gamybos linija veikia, nustatyta, kad gamyba nevykdoma, vyksta tik bandymai. 2016-09-29 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad <...> 2016-09-20 apsilankyta bendrovės gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) Vizitavimo metu įrengimai neveikė, darbuotojų nebuvo. Bendrovės vadovas paaiškino, kad armatūros gamyba nevyksta.

27.       Nacionalinė mokėjimų agentūra teikė informaciją pagal teismo nutartį (e. b. 1 t. 120-122 b. l.):

27.1.                      Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2016-02-17 rašte Nr. BRK-844 nurodė, kad informuoja apie patikrinimo vietoje rezultatus <...> nustatyta, kad kompozicinė armatūros gamybos technologinė linija INEO (2 vnt.) yra projekto įgyvendinimo vietoje; patiktos vietoje metu nustatyta, kad gamybos linijos yra sumontuotos ir veikiančios.

27.2.                      „Armaglas“, UAB 2016-05-04 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad <...> gamybinė veikla vykdant projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ dar nėra pradėta dėl vienos iš svarbių technologinio proceso užtikrinimo sąlygų – tinkamo gamybinių patalpų temperatūros (ne žemesnės nei +16 laipsnių Celsijaus).

27.3.                      „Armaglas“ UAB 2016-09-08 rašte Nr. 2016/09-01 nurodė, kad <...> gamybinė veikla, vykdant projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ šiuo metu nevykdoma dėl įrangos techninio gedimo. Vadovaujantis įrangos tiekėjo suteikta garantija, buvo kreiptasi į tiekėją „MPP“ UAB dėl defekto pašalinimo, tačiau šiai dienai problema neišspręsta. „Armaglas“, UAB 2016-09-02 pretenzijoje Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotoje „MPP“, UAB, nurodyta, kad <...> 2016-08-29 įrangos nepavyko įjungti. Susisiekus tiesiogiai su įrangos gamintojais Maskvoje, jie patvirtino, kad įranga yra užblokuota. Užblokavimas įvyko dėl įrangos pirkėjo „MPP“, UAB sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, tiksliau nebuvo atsiskaityta už parduotą įrangą. Atblokavimas galimas tik įrangos gamintojo ir, gamintojo teigimu, tik įmonei „MPP“, UAB pilnai atsiskaičius. Tiekėjui nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, pirkėjas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą bus priverstas kreiptis į teismą, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina arba priklausomai nuo aplinkybių pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

27.4.                      „Armaglas“, UAB 2016-10-25 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> gamybinė įranga šiai dienai yra pataisyta, veikianti ir pradėta bandomosios produkcijos gamyba. Pagaminti produkcijos pavyzdžiai perduoti potencialiems produkcijos pirkėjams susipažinti.

27.5.                      „Armaglas“, UAB 2017-03-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> gamybinė veikla vykdant projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ šiuo metu nevykdoma dėl techninių sąlygų. Įranga paruošta darbui. Įrengus patalpų vedinimo sistemą, bus pradėta gamyba. 

27.6.                      „Armaglas“, UAB 2017-06-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad <...> patvirtina, jog gamybinė veikla vykdant projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ šiuo metu nevykdoma dėl techninių sąlygų.

27.7.                      Antstolis S. R. 2019-09-18 patvarkyme dėl informacijos pateikimo nurodė, kad <...> kompozicinės armatūros gamybos technologinė linija INEO 1 komplektas, skirta tinklo gamybai, neveikianti išardyta.

28.       Nacionalinės mokėjimų agentūros 2021-05-28 rašte nurodyta, kad:

28.1.                      Įvykdytas konkursas laikytas atliktu tinkamai, Paramos gavėja 2015-10-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“ informavo, kad pirkimai neprieštarauja Pirkimų taisyklėms. Tačiau paaiškina, kad atitikties Pirkimų taisyklėms vertinimas nėra ir negali būti prilyginamas rinkos kainos vertinimo atitikčiai ar įsigytų investicijų techninės atitikties vertinimui.

28.2.                      Vertinant komercinius pasiūlymus nėra nagrinėjama, ar ten nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ar ne, nes pareiškėjų atsakomybė yra siekti įsigyti investicijas už mažiausias galimas kainas. Neteikė pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai (e. b. 2 t. 1-4 b. l.).

29.       Nacionalinės mokėjimų agentūros 2021-06-18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad patikrų vietoje nebuvo nustatyta, kad įranga įsigyta ne nauja, 2016-02-29 CIVITTA, UAB ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad <...> konkurso sąlygose paskelbtus techninius reikalavimus atitinka tik strypų gamybinė linija, o armatūros tinklo gamybinės linijos įsigijimas nėra numatytas nei verslo plane, nei techninėje specifikacijoje, nei pirkimo dokumentuose; armatūros strypų įsigijimo kaina neviršija rinkos kainos tyrimo metu nustatytos vidutinės rinkos kainos; nėra pagrindo teigti, kad įsigyta įranga yra nenauja ir negamyklinė (e. b. 2 t. 56-61 b. l.).

Dėl aplinkybių, kurios yra nurodytos kituose teismų procesiniuose sprendimuose ir aktualios nagrinėjamai bylai

30.       Panevėžio apygardos teismas 2021-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-132-425/2021 pripažino bankrutavusios UAB „Armaglas“ bankrotą tyčiniu; įpareigojo BUAB „Armaglas“ bankroto administratorių UAB „Reniva“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus nuo 2015 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Teismo nutartyje nurodyta:

30.1.                      E. M. <...> tvirtina, kad „Armaglas“, UAB jokios veiklos nevykdė, o jis, kaip vadovas, jokių darbų neatliko, akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, nepamena, kad būtų rengęs registrų centrui buhalterinę atskaitomybę, nežino, kas tokias ataskaitas teikė (6 psl.).

30.2.                      Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad „Armaglas“, UAB  realiai veiklos nevykdė – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1874-208/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartyje nurodyta, jog bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, kad, nors ir įsigijo būtiną techniką, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, ką patvirtina ir byloje esantys Agentūros atliktų patikrų metu surinkti duomenys, dėl ko pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties nuostatas (10-11 psl.).

30.3.                      Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad V. P. vienu metu buvo ir „Armaglas“, UAB direktoriumi ir UAB „Ekoprekyba“ komercijos direktoriumi, o jo sutuoktinė E. P. UAB „Ekoprekyba“ direktorė ir akcininkė, o nuo 2015-12-30 „Armaglas“, UAB operatorė. E. M. „Armaglas“, UAB akcininku buvo nuo 2014-08-19 iki 2018-08-27, o nuo 2017-11-08 yra ir „MPP“, UAB akcininkas (11 psl.).

30.4.                      Teismas sutinka su pareiškėjo D. K. motyvais, kad UAB „Armaglas“ E. M. buvo S. R. statytinis tiek įsteigiant bendrovę, tiek organizuojant jos veiklą (13 psl.).

30.5.                      Visiškai sutiktina su pareiškėjo D. K. pareiškime nurodytais motyvais, kad 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą, nes 2 kompozicinių armatūros gamybos technologinių linijų INEO įsigijimu Rusijoje ir kelis kartus brangesniu perpardavimu „Armaglas“, UAB buvo suinteresuotas faktinis „MPP“, UAB savininkas S. R. ir V. P., todėl ir buvo 2015-09-18 sudaryta tarp „Armaglas“, UAB pirkėjo ir „MPP“, UAB pardavėjo 2 kompozicinių armatūros gamybos technologinių linijų INEO pirkimo-pardavimo sutartis už 181 500 Eur (13 psl.).

30.6.                      <...> labiau tikėtina, kad tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema, kurią suorganizavo S. R., veikdamas kartu su V. P., o tuo pačiu ir finansinių problemų turinčios UAB „Ekoprekyba“ 181 500 Eur piniginių lėšų „perkėlimas“ iš turėjusios finansinių problemų ir neišvengiamai turinčios bankrutuoti UAB „Ekoprekyba“ į su Patapų šeima susijusio asmens S. R. faktiškai valdomą UAB „MPP“ (14 psl.).

30.7.                      <...> tikrasis tikslas ir buvo „MPP“, UAB finansinės naudos gavimas, pasinaudojant Nacionalinės mokėjimo agentūros suteikta 78 500 Eur parama „Armaglas“, UAB ir „Armaglas“, UAB iš Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinti 31 500 Eur PVM sumą, kas bendrai sudaro 110 000 Eur sumą, o taip pat labai tikėtina, išsaugoti turinčios nemokumo problemų UAB „Ekoprekyba“ lėšas, jas paskolinant „Armaglas“, UAB, o pastarajam iš skolintų lėšų nuperkant įrenginius iš susijusios su V. P. ir jo šeima S. R. įmonės „MPP“, UAB (15 psl.).

30.8.                      „MPP“, UAB finansinė nauda pasireiškė, kad ji iš Rusijos bendrovės “Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 Kontrakto pagrindu 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ įsigijo už bendrą 64 0000 Eur sumą, o „Armaglas“, UAB pardavė už 181 500 Eur. Nors S. R. teismo posėdyje ir teigė, kad pardavimo kaina UAB „Armaglas“ yra labai nedidelė ir naudinga UAB „Armaglas“, tačiau tai yra niekuo nepagrįsti jo subjektyvūs teiginiai, nes iš pareiškėjo D. K. pateikto Pramoninės įrangos gamintojo komercinio pasiūlymo nustatyta, jog analogiškos įrangos kaina yra 1 990 000 Rusijos rublių, kas atitinka 25 565,26 Eur. UAB „Armaglas“ parduotos technologinės linijos gamintoja bendrovė veiklą nutraukė 2012 metais, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad iš „MPP“, UAB nusipirkta įranga nebuvo nauja. „MPP“, UAB 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ „Armaglas“, UAB parduoti už 181 500 Eur galėjo tik todėl, kad šio sandorio sudarymui ir buvo įsteigta „Armaglas“, UAB, bendrovės vadovais buvo paskirti su S. R. susiję asmenys E. M. ir V. P. (15 psl.).

30.9.                      Įsigijus 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ „Armaglas“, UAB tiktai imitavo gamybinę veiklą, o tokią išvadą patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 procesinis sprendimas (administracinė byla Nr. e1-187-208/2018), kuriame teismas konstatavo tokias nustatytas aplinkybes apie „Armaglas“, UAB (15 psl.).

30.10.                      Iš nurodyto teismo procesinio sprendimo darytina išvada, kad „Armaglas“, UAB gamybinės technologinės linijos 2016-2017 veikė, jos buvo paleistos, tačiau produkcija be jokių pateisinamų priežasčių nebuvo gaminama (16 psl.).

30.11.                      Teismas pripažįsta tyčiniu BUAB „Armaglas“ bankrotą, kurį sąlygojo tai, kad „Armaglas“, UAB buvo specialiai įsteigta, kad būtų galimybė pasinaudoti paramos lėšomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM ir labai tikėtina, nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir finansinių problemų turinčios UAB „Ekoprekyba“ 181 500 Eur piniginių lėšų išsaugojimas, lėšas „perkeliant“ iš turėjusios finansinių problemų ir neišvengiamai turinčios bankrutuoti UAB „Ekoprekyba“ į su Patapų šeima susijusio asmens S. R. faktiškai valdomą „MPP“, UAB (17 psl.).

30.12.                      Teismas daro išvadą, „Armaglas“, UAB tyčinį bankrotą sukėlė sąmoningas nurodytų asmenų sprendimas, įsigijus iš „MPP“, UAB už aiškiai per didelę kainą dvi gamybinės technologines linijos INEO bei pasinaudojus paramos lėšomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM, veiklos nevykdymas ir neketinimas vykdyti, o tik veiklos imitavimas, nors realių kliūčių gaminti produkciją ir ją sertifikuoti bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (17 psl.) (e. b. 1 t. 75-92 b. l.).

31.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-696-407/2021 Panevėžio apygardos teismo 2021-04-15 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad:

31.1.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020 konstatuota, kad „Armaglas“, UAB įsigijo įrangą, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, tai patvirtina ir byloje esantys NMA atliktų patikrų metu surinkti duomenys. Šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (31 punktas).

31.2.                      <...> esant tokiems prieštaringiems įrodymams, kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios ginčo įrangos vertės įsigijimo momentu. Juolab, kad Bendrovės nemokumo administratorius nustatė, jog „Armaglas“, UAB įsigyta įranga yra neveikianti, ant jos nėra jokių žymėjimo ir identifikacinių ženklų. Be to, iš „Armaglas“, UAB direktoriaus 2019-04-14 įsakymo „Dėl ilgalaikio turto amortizacijos skaičiavimo“ matyti, kad ilgalaikio turto (kompozitinės armatūros gamybos technologinių linijų 2 vnt.) likvidacinė vertė yra 1 euras kiekvienos linijos, nors, kaip minėta, administracinėje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, kad įranga faktiškai nebuvo naudojama (taigi, neturėtų būti nusidėvėjusi) (33 punktas).

31.3.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad „Armaglas“, UAB ir įrangos tiekėja „MPP“, UAB bei paskolos davėja UAB „Ekoprekyba“ buvo per valdymo organus ir dalyvius susijusios įmonės. „Armaglas“, UAB steigėjas, akcininkas (iki 2018-08-31) ir vadovas (iki 2015-09- 17) buvo E. M., tačiau teismo posėdyje jis pripažino, kad faktiškai Bendrovėje visus sprendimus priimdavo S. R.. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, S. R. 2019-09-20 paskirtas „MPP“, UAB vadovu (nors įregistruotas tik 2020-01-07), o E. M. nuo 2017-11-08 yra šios bendrovės akcininkas. Tačiau pareiškėjas pateikė duomenis, kad „MPP“, UAB derinant įrangos įsigijimą šiai bendrovei atstovavo būtent S. R.. Pastarasis neneigė savo sąsajų su „MPP“, UAB ginčui aktualiu laikotarpiu. Nuo 2015-09-18 „Armaglas“, UAB vadovo pareigas ėjo V. P., kuris tuo metu buvo ir UAB „Ekoprekyba“ komercijos direktorius, o jo sutuoktinė E. P. – UAB „Ekoprekyba“ vadovė ir akcininkė, o nuo 2015-12-30 ir UAB „Armaglas“ operatorė (34 punktas).

31.4.                      Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Armaglas“, UAB įsteigimo tikrasis tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas siekiant gauti pelną, o bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, prisiimant finansinius įsipareigojimus iš anksto žinant, kad jie negalės būti įvykdyti, įsigyjant ilgalaikį turtą iš susijusios įmonės, kuri tą patį turtą nupirko už kelis kartus mažesnę kainą, tokiu būdu apribojant arba panaikinant kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į skolininkės „Armaglas“, UAB turtą. Tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (35 punktas).

31.5.                      <...> tai, kad Bendrovės paskelbto įrangos viešojo pirkimo konkurso sąlygos formaliai atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar tai, kad Nacionalinės mokėjimų agentūros vykdyto dokumentų patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų vykdant šį viešąjį pirkimą, nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių šio konkurso skaidrumu, t. y. kad buvo perkama specifinė įranga, pagaminta Rusijoje, kurios gamintojo atstovų Lietuvoje nėra; kad konkurso sąlygose nurodytas įmonės registracijos adresas, kuriuo realiai veikla nebuvo vykdoma ir būtų neįmanoma pateikti pasiūlymą; kad konkurso sąlygose buvo nurodytas nepagrįstai trumpas dokumentų pristatymo laikas; kad L. S. vienu metu dirbo vyr. buhaltere „MPP“, UAB, „Armaglas“, UAB ir MB „Consularis“, o jos sutuoktinis V. S. vadovavo MB „Consularis“, kuri ir parengė visą reikalingą dokumentaciją paramai gauti. Be to, apeliantas remiasi pradiniame Projekto vykdymo etape Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatais, tačiau, pažymėtina, kad atlikusi vėlesnius patikrinimus Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatė, jog bendrovė veiklos nevykdo. Šios aplinkybės, kaip minėta, yra konstatuotos galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020, todėl nagrinėjamoje byloje nebegali būti ginčijamos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto V. P. skunde nurodytus argumentus, kad gamyba nebuvo išvystyta dėl objektyvių priežasčių, ir dėl šių argumentų vertinimo išsamiau nebepasisako (37 punktas).

31.6.                      <...> apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų argumentai nepaneigia ir minėtos teismo išvados dėl tikėtų lėšų „perkėlimo“ tarp susijusių įmonių (38 punktas).

32.       Panevėžio apygardos teismas 2020-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-328-25/2020 leido kreditoriui D. K. susipažinti su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento Panevėžio skyriaus 2015-11-12 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta surinkta, tarp jų ir priešpriešine informacija, kurios duomenimis nustatyti „MPP“, UAB pirkimo ir importo dokumentai į Lietuvą; įpareigojo „MPP“, UAB per 12 dienų pateikti Panevėžio apygardos teismui 2015-09-30 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos įrangos: kilmės dokumentus, atitikties dokumentus, įsigijimo dokumentus, sertifikatus, pagrindžiančius, kad parduota įranga nuo 2015-09-30 galėjo būti naudojama Europos Sąjungoje bei visą lydinčią techninę dokumentaciją, t. y. techninį pasą, garantijos terminą, garantines sąlygas, informaciją apie gamintoją, įrangos priežiūros ir serviso kontaktus.

33.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. eI-1874-208/2018 pareiškėjos UAB „Armaglas“ skundą, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-01-09 sprendimą Nr. 3R-6(AG-348/03-2017); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2017-10-30 sprendimą Nr. SKP-92 „Dėl UAB „Armaglas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Sprendime nurodoma, kad:

33.1.                      2016 m. ir 2017 m. Agentūra atliko patikras vietoje, kurių metu buvo nustatyta, kad veikla nėra vykdoma. Bylos duomenimis, patikros vietoje buvo atliktos 2016-01-20, 2017-03-28, 2017-03-31 ir 2017-08-03. Agentūros 2016-01-20 atliktos patikros vietoje metu nustatyta, jog veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikiančios. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti dokumentai apie gaunamas pajamas. 2017-03-28 atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios metu nustatyta, kad pareiškėja neužsiima projekte numatyta veikla – pateiktas paaiškinimas, kad įranga paruošta darbui ir įrengus patalpų vėdinimo sistemą bus pradėta gamyba. Veiklą įrodantys dokumentai nepateikti. 2017-03-31 atlikta patikra vietoje nustatyta, kad veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, jos buvo įjungtos. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. vėl nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti dokumentai apie gaunamas pajamas (PVM sąskaitos-faktūros, sutartys nepateiktos). 2017-08-03 atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios metu nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma. Nuvykus į Projekto įgyvendinimo vietą, rastos užrakintos patalpos. Atrakinus minėtas patalpas, buvo įsitikinta, jog Projekte nurodyta veikla yra nevykdoma (3 psl.).

33.2.                      Iš bylos medžiagoje esančių „Armaglas“, UAB direktoriaus V. P. paaiškinimų akivaizdu, jog įmonė nuo pat investicijų įsigijimo jokios veiklos nevykdo. Tai patvirtina ir pats pareiškėjos atstovas (direktorius) savo paaiškinimuose, teigdamas, jog gamybiniam procesui yra reikalinga atitinkama temperatūra (šiuo metu – ji per žema). Kaip matyti, Agentūra į pareiškėją ne kartą kreipėsi, siekdama išsiaiškinti, kas trukdo vykdyti Projekte numatytą veiklą ir prašė pateikti reikalingus dokumentus, įrodančius Projekte numatytos veiklos vykdymą (2016-10-10 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-06-14 el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiųstas užklausimas, 2017-08-21 pareiškėjai mokėjimo prašyme el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas užklausimas), tačiau pareiškėja jokių konkrečių įrodymų, įrodančių, jog veikla vykdoma, Agentūrai nepateikė. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui, pateikdama skundą. Be to, pareiškėja nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ir nepateikė jokių paaiškinimų apie susidariusią ginčo situaciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ji siekė vykdyti ir vykdė numatytą veiklą, kad yra pasiruošusi vykdyti veiklą ir pasiekti remiamo Projekto tikslus, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, visų pirma, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini (4 psl.).

33.3.                      Teismas pritaria Komisijos Sprendime padarytai išvadai, kad pareiškėjos pateikta Paraiška ir Paramos sutartis aiškiai patvirtina, jog pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus dėl Projekto tikslo įgyvendinimo, t. y. prisiėmė įsipareigojimus: <...> tačiau esminiai kompozicinės armatūros gamybos darbai nebuvo atlikti, nors reikalinga technika įsigyta, tačiau veikla nebuvo vykdoma, ji nevykdoma iki šiol. Taigi darytina išvada, jog pareiškėja nepasiekė užsibrėžtų Projekto tikslų. Nors savo paaiškinimuose remiasi gamtinėmis oro sąlygomis kaip priežastimis, lėmusiomis projekto nevykdymą, teismas laiko, kad šaltasis metų laikas negali būti objektyvia priežastimi, pateisinančia pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, nes jai buvo ir (ar) turėjo būti žinomos prieš pradedant įgyvendinti Projektą, sudarant techninį projektą, priimant sprendimą dėl reikalingos įrangos įsigijimo. Teismas tuo pačiu sutinka su atsakove, kad veiklos nevykdymo priežastys priklausė tik nuo pačios pareiškėjos valios, nes ji, vykdydama Projektą, privalėjo kontroliuoti (tiek patalpų pasirinkimo, tiek įrangos veikimo, tiek patalpų vėdinimo ir kt.) klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurie neatlikti darbai nėra tiesiogiai susiję su oro sąlygomis (dujų pajungimas, ventiliacijos įvedimas). Teismas, remdamasis paminėtomis nuostatomis ir įvertinęs bylos medžiagą (patikros vietoje ataskaitas, fotonuotraukas, Paraišką, Paramos sutartį, pareiškėjos paaiškinimus), daro išvadą, kad pareiškėjai nuo 2015 m. nevykdant Paramos sutartimi įsipareigotos veiklos, Agentūra pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą 2017-10-30 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) susigrąžinti visą išmokėtą paramą, taip pat pagrįstai nutraukė Paramos sutartį (5 psl.).

34.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-04-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-150-502/2020 atmetė pareiškėjos BUAB „Armaglas“ apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje nurodyta, kad teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, kad, nors ir įsigijo būtiną techniką, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, tai patvirtina ir byloje esantys Agentūros atliktų patikrų metu surinkti duomenys. Todėl atsakovas, Komisija bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 16.1 ir 16.11 papunkčių, Įgyvendinimo taisyklių 23.18.3 papunkčio bei Administravimo taisyklių 187 punkto reikalavimus. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Agentūra turėjo teisę pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktą priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo (31 punktas).

35.       CPK 182 straipsnis reglamentuoja atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindus, vienas iš jų yra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicinė reikšmė. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

36.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37.       Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

38.       Byloje, kurioje yra pripažintas tyčinis „Armaglas“, BUAB bankrotas proceso dalyviais buvo D. K., „Armaglas“, BUAB, R. P., V. P., E. M., S. R., UAB „Mandela“, BUAB „Šiaurės prekybos kompanija“. Proceso dalyviu toje byloje „MPP“, UAB nebuvo (iš „MPP“, UAB Juridinių asmenų registro išrašo su istorija matyti, kad jos vadovu nuo 2019-09-20 buvo S. R., nuo 2018-06-22 iki 2019-09-20 N. S., nuo 2014-12-30 iki 2015-06-19 M. P., nuo 2011-11-24 iki 2014-12-29 S. R.. Akcininkais atitinkamu laikotarpiu buvo E. M., D. B., R. Ž., S. R., T. M., R. R.).

39.       Teismas pažymi, kad: i) nagrinėjamoje byloje prašoma pripažinti negaliojančia 2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ab initio; taikyti restituciją – „Armaglas“, BUAB iš atsakovės „MPP“, UAB priteisti 181 500 Eur, o „MPP“, UAB priteisti sutartimi parduotą kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą INEO 2 vnt. komplektus; ii) aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatytų bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad „MPP“, UAB yra tik ginčijamo sandorio šalis – pardavėjas, todėl aplinkybės, kurios siejamos su „MPP“, UAB aktualios tik toje apimtyje, kurioje ji buvo ginčijamo sandorio šalimi; iii) aplinkybės, kurios tiesiogiai nesusijusios su „MPP“, UAB bei ginčijamu sandoriu, yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, ir laikytinos jau įrodytomis byloje. Taigi teismas sprendžia, jog nurodytais teismų procesiniais sprendimais jau yra konstatuotos aplinkybės, kad:

39.1.                      a) „Armaglas“, UAB realiai veiklos pagal Projektą nevykdė; b) E. M. buvo S. R. statytinis tiek įsteigiant bendrovę, tiek organizuojant jos veiklą; c) 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą <...> d) tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema; e) šio sandorio sudarymui ir buvo įsteigta „Armaglas“, UAB, bendrovės vadovais buvo paskirti su S. R. susiję asmenys E. M. ir V. P.; f) įsigijus 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ „Armaglas“, UAB tiktai imitavo gamybinę veiklą; g) „Armaglas“, UAB gamybinės technologinės linijos 2016-2017 veikė, jos buvo paleistos, tačiau produkcija be jokių pateisinamų priežasčių nebuvo gaminama; h) tyčinį „Armaglas“, BUAB bankrotą sąlygojo tai, kad UAB „Armaglas“ buvo specialiai įsteigta, kad būtų galimybė pasinaudoti paramos lėšomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM; i) „Armaglas“, UAB ir įrangos tiekėja „MPP“, UAB bei paskolos davėja UAB „Ekoprekyba“ buvo per valdymo organus ir dalyvius susijusios įmonės. „Armaglas“, UAB steigėjas, akcininkas (iki 2018-08-31) ir vadovas (iki 2015-09-17) buvo E. M., tačiau teismo posėdyje jis pripažino, kad faktiškai Bendrovėje visus sprendimus priimdavo S. R.; j) „Armaglas“, UAB įsteigimo tikrasis tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas siekiant gauti pelną, o Bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, prisiimant finansinius įsipareigojimus iš anksto žinant, kad jie negalės būti įvykdyti, įsigyjant ilgalaikį turtą iš susijusios įmonės.

39.2.                      Pažymėtina, kad: i) minėtos aplinkybės yra išimtinai susijusios su „Armaglas“, UAB ii) jos buvo tiesioginis įrodinėjimo dalykas kitose nurodytose bylose; iii) jos šioje byloje nėra paneigtos atsakovės „MPP“, UAB, kuri kaip minėta buvo tik ginčijamo sandorio šalis – pardavėjas.

Dėl kitų šalių įrodinėjamų aplinkybių

40.       Be jau aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitose bylose ir kurios yra svarbios sprendžiant klausimą dėl ieškinio (ne)tenkinimo, pažymėtina ir tai, kad ieškovas byloje įrodinėjimo ir kitas aplinkybes.

41.       Vertinant ieškovo ieškinio faktinį pagrindą bei į bylą teiktus įrodymus pažymėtina, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, jog aptariama įranga negalėjo būti įvežta į Europos Sąjungą.

42.       Į bylą teikti įrodymai, taip pat neleidžia daryti išvados, kad įranga buvo neveikianti. Kaip matyti iš bylos įrodymų įranga buvo pristatyta „Armaglas“, UAB, tačiau tiek kitoje, tiek šioje byloje nenustatyta aplinkybė, kad įsigijus minėtą įrangą ir ją naudojant buvo gaminta produkcija.

43.       Sutarčių panaikinimo institutas taikytinas tik nustačius sutartyje numatytas ar įstatyme nustatytas aplinkybes bei negali būti aiškinamas taip, jog net ir neesminis sutarties pažeidimas lemtų jos panaikinimą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kaip priėmimo-perdavimo aktas nenurodytas įrangos perdavimo adresas, vėlavimas pristatyti įrangą, tam tikro įrangos žymėjimo nesilaikymas ir pan., nelaikytini tokiais sutarties pažeidimais, kurie lemtų pagrindą naikinti sudarytą sutartį, tačiau tokios aplinkybės yra aktualios visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Be to, aplinkybės, ar „MPP“, UAB pati atsiskaitė su savo pirkėju už įsigytą įranga bei kokia apimtimi atsiskaitė, taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, kurios yra svarbios sprendžiant klausimą dėl „MPP“, UAB ir „Armaglas“, UAB sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl netiesioginio ieškinio instituto

44.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

45.       Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį yra pakankamai aiškiai suformuluota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219 /2015).

46.       Teismų praktikoje konstatuotina, jog abiem atvejais – tiek bankroto administratoriaus, veikiančio bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tiek ir kreditoriaus netiesioginio ieškinio bankrutuojančios įmonės naudai – ieškiniai paduodami būtent bankrutuojančios įmonės interesais ir jos naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-313/2019). Bankroto proceso tikslas ir paskirtis yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas Įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu Juridinių asmenų nemokumo įstatyme), kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

47.       Bylos medžiaga patvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2020-01-16 nutartimi „Armaglas“, UAB buvo iškelta bankroto byla, o Panevėžio apygardos teismo 2020-03-16 nutartimi buvo patvirtinti „Armaglas“, BUAB kreditoriniai reikalavimai, tarp jų D. K. reikalavimas 71 701,34 Eur sumai (bylos Nr. eB2-120-425/2021). Panevėžio apygardos teismo 2021-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-132-425/2021 „Armaglas“, BUAB bankrotas pripažintas tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2021-06-10 po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-696-407/2021 priėmimo). BUAB „Armaglas“ bankroto administratorius nėra pareiškęs tiesioginio ieškinio dėl šioje byloje ginčijamo sandorio, o procesiniais dokumentais, kurie teikti į šią bylą, ieškovo D. K. ieškinį palaikė.

48.       JANĮ 64 straipsnis numato, kad  įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (2 dalis).

49.       2021-06-10 įsiteisėjusia teismo nutartimi BUAB „Armaglas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o JANĮ 72 straipsnio nuostatos numato, kad nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti (2 dalis).

50.       Ieškovas netiesioginiu ieškiniu prašo 2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01 ir jos pagrindu 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiomis ab initio; „Armaglas“, BUAB iš atsakovės „MPP“, UAB priteisti 181 500 Eur, o „MPP“, UAB priteisti sutartimi parduotą kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą INEO 2 vnt. komplektus; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

51.       Jau minėta, kad pagal teisinį reguliavimą sandoriai gali būti ginčijami: i) pagal actio Pauliana; ii) pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas.

Dėl actio Pauliana

52.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2010-11-30 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012-11-06 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

53.       Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

54.       Ieškinio pareiškimas actio Pauliana pagrindu reiškia tokį teisių gynimo būdą, kuriuo įrodinėjama, kad skolininkas dėl nesąžiningų savo veiksmų sumažino mokumą. Dėl to nagrinėjant bylą ieškiniu ginčijamas sandoris įvertinamas pagal actio Pauliana sąlygas, kurios išsamiai aptartos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą; kt.).

55.       Kadangi byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, teismas visų pirma pasisako dėl šio instituto, nes jo taikymas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

56.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

57.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama bankroto administratoriaus teisė, įtvirtinta pačiame ĮBĮ (šiuo metu JANĮ), ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, be kita ko, reiškiant ir actio Pauliana. Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015).

58.       Atsakovė ieškovo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Pasisakant dėl šių aplinkybių pažymėtina, kad: pirma, jau minėta, kad JANĮ 64 straipsnis numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą nemokumo administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (2 dalis). Antra, kaip jau minėta reiškiamas netiesioginis ieškinys visų bankrutuojančių kreditorių naudai, o jį reiškia vienas iš kreditorių bankroto administratoriaus vardu; Trečia, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo „Armaglas“, UAB priimta 2020-01-16, įsiteisėjo 2020-01-24; Ketvirta, JANĮ numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius; Penkta, Panevėžio apygardos teismo 2021-03-15 nutartimi „Armaglas“, BUAB bankroto byloje iki 2021-04-01 nemokumo administratorei pratęstas terminas ginčyti BUAB „Armaglas“ sudarytus sandorius, o ieškovo ieškinys pareikštas 2021-03-10. Šešta, jau minėta, kad 2021-06-10 įsiteisėjusia nutartimi BUAB „Armaglas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o JANĮ 72 straipsnio nuostatos numato, kad nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais (1 dalis).

59.       Teismas pažymi, kad atsakovė neteisingai vertina ieškovą D. K. ir pareikštą ieškinį tik kaip kreditoriaus reiškiamą tiesioginį ieškinį, argumentuodama tuo, kad jis, kaip „Armaglas“, BUAB kreditorius, reikalavimą įgijo iš UAB „Ekoprekyba“, o esą šis subjektas per savo valdymo organus, žinodamas apie sudarytą sandorį, jo neginčijo. Šiuo atveju akcentuotina, kad bankroto administratorei nereiškiant reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančių, „Armaglas“, BUAB kreditorius – ieškovas, veikiantis bankroto administratoriaus vardu, ieškinį pareiškė būtent bankrutuojančios įmonės interesais ir jos naudai, todėl atsakovės nurodytas ieškinio senaties skaičiavimas yra neteisingas. Ieškovui D. K., pareiškusiam netiesioginį ieškinį, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas kaip bankroto administratoriui bei aptariamu atveju darytina išvada, kad ieškovui D. K. ieškinį pareiškus 2021-03-10 ieškinio senaties terminas ginčyti sandorius nebuvo praleistas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal Actio Pauliana 

60.       Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės, būtina nustatyti, kad sumažėja reali galimybė (ar jos nelieka) skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018, 30 punktas).

61.       Iš „Armaglas“, BUAB bankroto bylos Nr. eB2-120-425/2021 duomenų matyti, kad jos atžvilgiu yra patvirtinti šie kreditoriniai reikalavimai: Valstybinė mokesčių inspekcija 2 211,80 Eur; VSDFV Panevėžio skyrius 297,91 Eur; Panevėžio rajono savivaldybės administracija 23,99 Eur; UAB „Saulekta“ 5 Eur; UAB „MPP“ 5 992,24 Eur; D. K. 71 701,34 Eur (2020-03-16 nutartis); Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 86 575,16 Eur (2020-04-08). Taigi nurodyti kreditoriai turi galiojančią reikalavimo teisę į „Armaglas“, BUAB.

62.       Teismo vertinimu, ištyrus į bylą teiktus įrodymus, darytina išvadą, kad ginčijamas sandoris – pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė kreditorių teises, nes: pirma, kaip jau minėta įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad:  „Armaglas“, UAB realiai veiklos pagal Projektą nevykdė; E. M. buvo S. R. statytinis tiek įsteigiant „Armaglas“, UAB tiek organizuojant jos veiklą; 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą <...>; tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema; šio sandorio sudarymui ir buvo įsteigta „Armaglas“, UAB, bendrovės vadovais buvo paskirti su S. R. susiję asmenys E. M. ir V. P.; „Armaglas“, UAB ir įrangos tiekėja „MPP“, UAB bei paskolos davėja „Ekoprekyba“, UAB buvo per valdymo organus ir dalyvius susijusios įmonės. „Armaglas“, UAB steigėjas, akcininkas (iki 2018-08-31) ir vadovas (iki 2015-09-17) buvo E. M., tačiau teismo posėdyje jis pripažino, kad faktiškai bendrovėje visus sprendimus priimdavo S. R.; „Armaglas“, UAB įsteigimo tikrasis tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas siekiant gauti pelną, o bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, prisiimant finansinius įsipareigojimus iš anksto žinant, kad jie negalės būti įvykdyti, įsigyjant ilgalaikį turtą iš susijusios įmonės. Antra, šioje byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad „Armaglas“, UAB ir įrangos tiekėja „MPP“, UAB bei paskolos davėja UAB „Ekoprekyba“ buvo per valdymo organus ir dalyvius susijusios įmonės. Trečia, nors atsakovė bando paneigti aplinkybė, kad vykdytas įrangos pirkimas neva nebuvo neskaidrus, tačiau aplinkybė dėl viešojo pirkimo, kurį vykdė „Armaglas“, UAB, neskaidrumo jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, t. y. jau teismas yra nustatęs tokią aplinkybę.

63.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai). Aptariamu atveju taip pat įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad: i) 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą <...>; ii) tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nebuvo.

64.       Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Aptariamu atveju ginčijamas atlygintinis sandoris – pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip – CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 64 punktas). Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta siekiant paneigti jų nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio tenka pačioms  sandorio šalims.

65.       Aukščiau išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai,  leidžia konstatuoti „Armaglas“, BUAB nesąžiningumą.

66.       Esant nustatytai aplinkybei, kad „Armaglas“, UAB su „MPP“, UAB buvo susijusi per valdymo organus, o 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą, tuo pačiu yra pagrindas konstatuoti ir „MPP“, UAB nesąžiningumą. „MPP, UAB į bylą teiktais įrodymais nepaneigė jos nesąžiningumo prezumpcijos (įvertintina visa bylos medžiaga).

67.       Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog yra nustatytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo

68.       Ieškovo teigimu, taip pat egzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir pagal CK 1.82 straipsnio nuostatas.

69.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas).

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.); taip pat kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016 33 punktą).

71.       Sandoris gali būti pripažintas prieštaraujančiu juridinio asmens tikslams, kai: 1) jis akivaizdžiai nenaudingas ir žalingas įmonei ir 2) apie šią žalą buvo žinoma sandorio šalims, kurios sudarydamos sandorį veikė nesąžiningai. Nenaudingumas ir žala juridiniam asmeniui atsispindi vertinant ne tik konkretaus sandorio rezultatus, bet ir juridinio asmens turtinę padėtį, juridinio asmens vykdomą veiklą, kitus su ginčijamu sandoriu susijusius sandorius ir juridinio asmens veiksmus, galinčius atskleisti ginčijamo sandorio sudarymo tikslus ir aplinkybes. Sandorio šalių nesąžiningumą atspindi objektyvūs veiksniai, tokie, kaip, pavyzdžiui, sandorio šalių giminystės ryšiai, juridinio asmens valdymas ir (ar) kontrolė, bendra veikla ir vykdomi bendri projektai, ir subjektyvūs veiksniai, tokie kaip asmens žinios apie sandorio nenaudingumą juridiniam asmeniui ir siekis pasinaudoti turima informacija ir (ar) padėtimi savo asmeninei naudai gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).

72.       Aptariamu atveju ginčijamas sandoris – pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarytas dviejų privačių juridinių asmenų.

73.       Į bylą teikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sudarytas sandoris prieštaravo juridinio asmens – „Armaglas“, UAB tikslams ir interesams, nes: i) 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą; ii) tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema; iii) įsigijusį įrangą „Armaglas“, UAB realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, produkcija be jokių pateisinamų priežasčių nebuvo gaminama; iv) „Armaglas“, UAB įsteigimo tikrasis tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas siekiant gauti pelną, o bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, prisiimant finansinius įsipareigojimus iš anksto žinant, kad jie negalės būti įvykdyti, įsigyjant ilgalaikį turtą iš susijusios įmonės. Kadangi kaip jau minėta, tiek „Armaglas“, UAB, tiek „MPP“, UAB yra susijusios įmonės, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat yra pagrindas konstatuoti ir „MPP“, UAB nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).

74.       Taigi teismas bylos įrodymų pagrindu konstatuoja juridinio asmens interesų pažeidimą. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad: i) „Armaglas“, UAB ir įrangos tiekėja „MPP“, UAB bei paskolos davėja UAB „Ekoprekyba“ buvo per valdymo organus ir dalyvius susijusios įmonės; ii) 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą; iii) „Armaglas“, UAB įsteigimo tikrasis tikslas buvo ne gamybinės veiklos vystymas siekiant gauti pelną, o Bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, prisiimant finansinius įsipareigojimus iš anksto žinant, kad jie negalės būti įvykdyti, įsigyjant ilgalaikį turtą iš susijusios įmonės; iv) „Armaglas“, UAB yra iškelta bankroto byla (bankrotas pripažintas tyčiniu), sprendžia, kad yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu, o ne taikyti kitus pažeistų interesų kitais teisių gynimo būdus.

75.       Kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai neturi esminės įtakos teismo sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl restitucijos taikymo

76.       Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ginčijamą sandorį – 2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01 – pripažinus negaliojančiu, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl restitucijos taikymo.

77.       Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Nuo bankroto bylos iškėlimo kreditoriai netenka teisės reikšti tiesioginių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei, iki bankroto bylos iškėlimo nepatenkinti kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Kreditorių teises specialaus įstatymo nustatyta tvarka gina bankroto administratorius, be kita ko, reikšdamas ieškinius dėl lėšų išieškojimo į bankrutuojančios įmonės turto masę.

78.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį kitų įstatymų nuostatos taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (šiuo metu – JANĮ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

79.       Paprastai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikydamas restituciją visa nuginčytų sandorių apimtimi teismas įgyvendina jam įstatymo suteiktą teisę spręsti dėl restitucijos būdo ir apimties (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), tai nevertintina kaip ieškinio ar ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

80.       Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu panaikinus ginčijamą sandorį (2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01) taikytina restitucija – „Armaglas“, BUAB iš atsakovės „MPP“, UAB priteistina 181 500 Eur, o „MPP“, UAB priteistina kompozicinės armatūros gamybos technologinė įrangė INEO 2 vnt. komplektų.

Dėl PVM sąskaitos faktūros ginčijimo

81.       Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti negaliojančia ir ginčijamos sutarties pagrindu 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinyje pažymima, kad 2015-09-30 „MPP“, UAB išrašė „Armaglas“, UAB PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nes „Armaglas“, UAB jau buvo sumokėjusi „MPP“, UAB 181 500 Eur sumą, tačiau įranga dar buvo Rusijos federacijoje; „MPP“, UAB galimai suklastotojo 2015-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), nes įranga į Lietuvą atvyko tik 2015-10-21, o „Armaglas“, UAB vadovas V. P. tai žinodamas ir sąmoningai pasirašydamas galimai suklastotojo sąskaitą faktūrą, imituodamas įrangos gavimą.

82.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra viešosios mokesčių teisės aktas bei turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo – pardavimo ar kt. santykių aspektai. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

83.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008 konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. PVM sąskaitos-faktūros laikytinos ieškovo vienašališkai išrašytais dokumentais, sukuriančiais šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šiuo dokumentu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004). Taigi kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog PVM sąskaita-faktūra negali būti savaime prilyginama sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis.

84.       Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę, nes yra vertintinos tik kaip įrodymas civilinėje byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Reikalavimu pripažinti PVM sąskaitą faktūrą negaliojančia, ieškovas siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymą, kurio pagrįstumui patikrinti taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą (CPK 176–185 straipsniai). Ieškovas turi galimybę paneigti ginčijamą PVM sąskaitą faktūrą bei joje fiksuojamas aplinkybes civilinėje byloje kitais įrodymais, pagrįsdamas jų neatitikimą įstatymų reikalavimams, ginčydamas atliktų ūkinių operacijų turinį.

85.       Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018).

86.       Taigi vertintina, jog savarankiški reikalavimai pripažinti PVM sąskaitą-faktūrą negaliojančia pareikšti ieškinio forma, nagrinėjamu atveju negali būti bylos dalykas, nenagrinėtinas teisme, nes tokio reikalavimo tenkinimas savaime nesukelia juo siekiamų materialiųjų teisinių pasekmių (žr. ir Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-3135-565/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1456/2014).

87.       Dėl išdėstytų aplinkybių ieškovo ieškinio reikalavimo dalis pripažinti negaliojančia 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina, kaip nenagrinėta teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

88.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies: i) 2015-09-18 „Armaglas“, UAB ir „MPP“, UAB prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015/01 pripažintina negaliojančia ab initio bei taikytina restitucija – „Armaglas“, BUAB iš atsakovės „MPP“, UAB priteistina 181 500 Eur suma, o „MPP“, UAB priteistina sutartimi parduota kompozicinės armatūros gamybos technologinė įranga INEO 2 vnt. komplektai; ii) civilinės bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89.       CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

90.       Ieškovas reiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (vertimų išlaidos 78,65 Eur (e. b. 2 t. 8 b. l.), 55,06 Eur (e. b. 2 t. 54-55 b. l.), 27,83 Eur (e. b. 2 t. 85-86 b. l.), išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 128 Eur (e. b. 2 t. 119-120 b. l.),  advokato teisinės pagalbos išlaidos 600 Eur (e. b. 2 t. 15-16 b. l.).

91.       Atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, S. R. atstovė prašė priteisti iš ieškovo 5 523,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 2 t. 123-124 b. l.).

92.       Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą (a); į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas iš dalies, o dėl vieno iš reikalavimų byla yra nutraukta (b); į šalių patirtų išlaidų dydžius (c); vertinant šalių nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai į pareikštus reikalavimus (d), atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, S. R. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintas, o ieškovui priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų 500 Eur iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

93.       Ieškovas, teikdamas netiesioginį ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2 336 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

94.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021-06-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-554-464/2021 Vilniaus apygardos teismo 2021-03-16 nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino –  ieškovo D. K. ieškinio reikalavimams užtikrinti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovės „MPP“, UAB nuosavybės teise priklausantį 181 500 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti atsiskaitant su trečiuoju asmeniu likviduojama dėl bankroto „Armaglas“, UAB pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Surasti ir aprašyti atsakovės UAB „MPP“ turtą pavesta ieškovo D. K. pasirinktam antstoliui (e. b. 2 t. 88-96 b. l.). CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, kad teismui patenkinus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

                                Ieškovo D. K. ieškinį atsakovei „MPP“, uždarajai akcinei bendrovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Armaglas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė, S. R., Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tenkinti iš dalies.

                                Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2015-09-18 „Armaglas“, UAB, juridinio asmens kodas 303372927, ir „MPP“, UAB, juridinio asmens kodas 302243993, prekių viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/01.  

                                Taikyti restituciją – Armaglas“, BUAB, juridinio asmens kodas 303372927, iš atsakovės „MPP“, UAB, juridinio asmens kodas 302243993, priteisti 181 500 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) sumą, o „MPP“, UAB, , juridinio asmens kodas 302243993, priteisti sutartimi parduotą kompozicinės armatūros gamybos technologinę įrangą INEO 2 vnt. komplektus.

                                Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo D. K. ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) „MPP“, UAB, , juridinio asmens kodas 302243993, 2015-09-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso kodekso tvarka.

                                Priteisti iš atsakovės „MPP“, UAB, , juridinio asmens kodas 302243993, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bei 2 336 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

                Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas