Civilinė byla Nr. e2A-717-589/2025

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02989-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-96-1150/2025 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. M. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eSP2-5151-213/2019 iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. M. bei iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisti 300 Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę R. G. (toliau – ir atsakovė), taip pat prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad

3.       Pažymėjo, kad šiuo metu vykdydamas 2019 m. balandžio 26 d. nutartį, turi panaudoti daugiau nei 1/3 visų savo gaunamų pajamų, kas neatitinka kitų ieškovo išlaikytinių geriausių interesų ir netgi juos pažeidžia. Nuo 2023 m. vasario dėl išlaikymo indeksavimo ieškovas turi pareigą mokėti 538 Eur per mėnesį išlaikymą, t. y. mokėtinas išlaikymo dydis, lyginat su nustatytuoju Taikos sutartimi (400 Eur), padidėjo 34,5 procentais, kas yra itin ženklu. Vertinant šiuo metu esantį šalių sūnaus išlaikymo dydį, atsižvelgtina į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, kuria valstybės mokamos vaikui išmokos (85,75 Eur per mėnesį) yra skirtos jo (šalių vaiko) poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, o taip pat tėvų valdžios lygybės principą, todėl gaunasi, jog ginčo šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį skirtina suma sudaro ne mažiau kaip 1 161,75 Eur ((538 Eur x 2) + 85,75 Eur) ir kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. labai tikėtina bus dar didesnė. Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d., valstybės mokami „vaiko pinigai“ bus padidinti iki 96,25 Eur per mėnesį, kas atitinkamai lemia, jog šalių sūnaus interesams panaudotina suma dar labiau išaugs ir sudarys ne mažiau kaip 1 172,25 Eur (neįvertinus nuo 2024 m. vasario 1 d. tikėtinai taikytino indeksavimo). Ieškovo prašomas nustatyti 300 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymo dydis niekaip nepažeis jo geriausių interesų, kadangi net ir nustačius ieškovo prašomą (mažesnį) išlaikymą, kartu įvertinus valstybės teikiamą paramą (85,75 Eur per mėnesį), bendras išlaikymo dydis būtų ne mažiau kaip 685,75 Eur per mėnesį, kas yra daugiau už teismų praktikoje taikomą orientacinį – vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir kurio pakaktų tinkamam šalių sūnaus poreikių, ne tik būtinųjų, patenkinimui bei nebūtų pažeistas proporcingumo principas, taikytinas visų ieškovo vaikų atžvilgiu. Ieškovas nesiekia nusišalinti nuo šalių sūnaus išlaikymo pareigos ar perkelti ją atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo M. M. ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei R. G. iš ieškovo 5 468,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 251 nustatė, kad nepilnamečio vaiko M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mama – R. G. (buvusi M.), tėvas – M. M.. Iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 653255 duomenų nustatė, kad ieškovas nuo 2015 m. balandžio 10 d. vykdė individualią veiklą: Motociklų ir jų atsarginių dalių bei pagalbinių reikmenų pardavimą, techninę priežiūrą ir remontą; Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekybą; transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas. Pažymos galiojimo pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 3 d.

6.       Iš Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo nustatė, kad 2016 m. sausio mėnesį gauta pajamų 560 Eur (antra suma 392 Eur); 2016 m. vasario mėnesį – 1 215 Eur (antra suma 850,50 Eur); 2016 m. kovo mėnesį – 1 550 Eur (antra suma 1 085 Eur); 2016 m. balandžio mėnesį – 1 650 Eur (antra suma 1 155 Eur); 2016 m. gegužės mėnesį – 1 600 Eur (antra suma 1 120 Eur); 2016 m. birželio – 1 290 Eur (antra suma 903 Eur); 2016 m. liepos – 1 390 Eur; 2016 m. rugpjūčio – 910 Eur; 2019 m. rugsėjo – 430 Eur; 2016 m. spalio – 550 Eur; 2016 m. lapkričio – 995 Eur; 2016 m. gruodžio – 440 Eur.

7.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. pardavė žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus išrašo nustatė, kad ieškovas 2019 m. lapkričio 13 – 14 dienomis į savo sąskaitą, esančią akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Swedbank“, pervedė 5 301 Eur sumą.

8.       Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 202 nustatė, kad nepilnamečio vaiko B. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mama – J. M., tėvas – M. M..

9.       Iš nekilnojamojo turto registro nustatė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2020 m. birželio 10 d. priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei J. M..

10.       AB „Swedbank“ 2020 m. sausio 1 d. – 2021 m. gegužės 1 d. išrašo duomenimis nustatė, kad ieškovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) gavo šias išmokas: 2020 m. lapkričio 25 d. – 49,74 Eur; 2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 21 d. – 257 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 2021 m. balandžio 29 d. – 260 Eur.

11.       Iš atsakovės atsiliepime pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad ieškovas 2021 m. sausio 11 d. „Facebook“ programėlėje įkėlė nuotrauką, kurioje matyti keturračiai bei parašė įrašą: „Gal kas turi mb w124 ar ackarika su 2,5 110 kw motoriuku? Kad pakaktų šiai žiemai atspardyti?“. 2021 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) įkėlė nuotrauką, kurioje matyti automobilio „BMW“ ratai su ratlankiais; 2023 m. rugsėjo 2 d. įkėlė nuotrauką, kurioje matyti automobilio variklis, prie esantis įrašas: „Parduodu N4D20A variklį visą ar dalimis, su kalančia apačia, kaina 200 Eur“; 2022 m. birželio 16 d. įkelta nuotrauka su sportiniu automobiliu bei padarytas įrašas „Ieškomi r18 e6x ratai“; 2022 m. rugpjūčio 21 d. įkelta motociklo nuotrauka bei padarytas įrašas: „Ieškomas s1000rr gen2. Jei kas turit ką pasiūlyti rašykit į komentarus ar až.“; 2022 m. vasario 17 d. paskelbtas įrašas „ieškomas e61 tik fl, start/stop, comfort salonas. Domina galimybė pasiimti su visais kilimais, bagažinės skyriumi ir plastikais“; 2022 m. rugpjūčio 3 d. įrašas: „Parduodamas gsxr k6 1000 prieš daugiau nei mėnesį praeita technikinę, naujas agm akumuliatorius, praeita sezoną uždėtos naujos padangos, prieš sezoną pakeisti tepalai ir filtrai, ne aleko akrapovic bakelis, važiuoja tvarkingai. Kaina 4 800 Eur“. Nuotraukoje, esančioje 8 lape, matyti įvairūs ratlankiai, automobiliai. 2022 m. birželio 28 d. įkelti ratlankiai, bei įrašas: „ BBS by Asa gt1 r20 9j 10,5j 5x120. Parduodami geri ratai, su geromis padangomis. Priedo viena galinė atsargai. Kaina 750 Eur“. 2022 m. vasario 26 d. įkeltas įrašas: „ Parduodamas e61 recaro, šildomos, pusiau elektrinės sėdynės, fl e6x apsyfkės. Yra šiaip visos e61 salono bagažinės dalys, kilimai. Imant viską 80 Eur“. 2021 m. kovo 21 d. įrašas: „Parduodami pilni e61 fl bamperiai ir slenksčiai 668 kodu. Taip pat priekiniai posparniai. Dar yra komplektas chrominiu grotelių. Taip pat sveikas m bamperio dešinės pusės priešrūkinis. E60 gloss shadow line.“. 2021 m. vasario 9 d. Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ M. G. įkėlė įrašą: „ <...> gal galite parekomenduoti patikimą meistrą ratų restauravimui? Ieškau kas galėtų patiesinti ratus, sutvarkyti kantus, perdažyti. Svarbiausia – kokybiškai“. Komentaruose žmonės rekomenduoją ieškovą ir „(duomenys neskelbtini)“.

12.       Iš 2021 m. balandžio 6 d. darbo sutarties nustatė, kad ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ į mechaniko pareigas. Gaunamas darbo užmokestis – 6,49 Eur / val.

13.       AB „Swedbank“ 2021 m. gegužės 1 d. – 2023 m. balandžio 10 d. išrašo duomenimis nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis su priedais: 2021 m. balandžio mėnesį – 430 Eur; gegužės – 2 078 Eur; birželio – 859 Eur; liepos – 1 613 Eur; rugpjūčio – 34 Eur; rugsėjo – 877 Eur; spalio – 1 563 Eur; lapkričio – 1 901 Eur; gruodžio – 900 Eur; 2022 m. sausio mėnesį – 2 134 Eur; vasario – 2 414 Eur; kovo – 852 Eur; balandžio – 2 118 Eur; gegužės – 2 167 Eur; birželio – 1 359 Eur; liepos – 2 057 Eur; rugpjūčio – 2 091 Eur; rugsėjo – 822 Eur; spalio – 2 333 Eur; lapkričio – 786 Eur; gruodžio ir 2023 m. sausio – 3 475 Eur; vasario – 2 350 Eur; kovo – 1 647 Eur.

14.       Iš „Rekvizitai.lt“ puslapio nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių moterų 2023 m. rugsėjo mėnesį vidurkis – 2 031,30 Eur; spalio mėnesį –2 408,50 Eur; lapkričio mėnesį – 2 144,85 Eur.

15.       Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 146 nustatė, kad nepilnamečio vaiko V. M., gimusios (duomenys neskelbtini), mama – J. M., tėvas – M. M..

16.       Iš 2021 m. lapkričio 1 d. buto nuomos sutarties, sudarytos tarp V. M., V. M. bei ieškovo ir jo šeimos nustatė, kad ieškovas su šeima išsinuomojo būstą 1 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. Būsto nuoma – 330 Eur. Iš pateiktos fotonuotraukos nustatė, kad V. M. 2023 m. spalio 13 d. informuoja ieškovą apie būsto nuomos sutarties pasibaigimą bei tai, kad nuomos kainą didina iki 370 Eur. Ieškovas sutinka.

17.       Iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo rinkimų komisijos išrašo nustatė, kad ieškovas 2022 m. gruodžio 9 d. kandidatavo į savivaldybės tarybos rinkimus.

18.       Iš 2023 m. balandžio 11 d. darbo sutarties nustatė, kad ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ į sunkvežimio serviso vadovo pareigas. Bazinis mėnesio atlyginimas –pareiginė alga 2 455 Eur (bruto). Gali būti mokamas priedas iki 851 Eur (bruto). 2023 m. balandžio mėnesio atlyginimo lapelio duomenimis, ieškovui išmokėta 743 Eur darbo užmokesčio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokestis – 3 306 Eur (bruto). Nuo 2024 m. birželio 1 d. – 4 133 Eur (bruto).

19.       2023 m. gegužės 8 d. antstolės M. G. Patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo patikslinimo duomenimis nustatė, kad periodinių išmokų dydis 538 Eur, išlaikymo įsiskolinimas – 1 502,92 Eur.

20.       2023 m. rugpjūčio 24 d. Pažymos dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo duomenimis nustatė, kad B. M. nustatyti mokymosi sunkumai dėl (duomenys neskelbtini), didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Atsižvelgiant į tai pritaikyta ikimokyklinio ugdymo programa. Teiktina logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo ir mokytojo padėjėjo pagalba.

21.       Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 28 d. sudarė vartojimo kreditą sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.

22.       Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. kovo 29 d. išrašo nustatė, kad J. M. 2023 m. spalio mėnesį gavo 833 Eur darbo užmokesčio; lapkričio – 2 220 Eur; gruodžio – 201 Eur; sausio – 1 066 Eur; vasario – 1 066 Eur; kovo – 1 066 Eur.

23.       Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad ieškovas 2023 m. gruodžio 11 d. pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

24.       Iš standartinės informacijos apie siūlomą susieto vartojimo kredito sutartį nustatė, kad ieškovas sudarė sutartį, pagal kurią išsimokėtinai įsigijo kepsninę „Kamado bono minimo“ 329 Eur. Kredito sumokėjimo terminas iki 2026 m. balandžio 9 d.

25.       Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis nustatė, kad ieškovo vardu transporto priemonių neregistruota, tuo tarpu J. M. vardu registruotos dvi transporto priemonės – „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Suzuki“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini).

26.       Iš pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad J. M. Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, E61 2008 m. 173kw, domintu keitimas į BMW e60. Naujas techas, naujos padangos, L7, el kablys, mpack, panorama, juodos lubos, head up, ilgu šviesų asistentas ir kitka..“. Bei įkeltos „BMW“ automobilio nuotraukos. Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ ieškovas paskelbė įrašą: „Parduodu arba keičiu BMW 335i n54 e93 cabario su 3,5i motoru. Graži originali mėlyna spalva, šviesus elektrinis, šildomas, odinis salonas <...>. Kaina 9 900 Eur“. Ieškovas į Facebook įkėlė įrašą: „Parduodamas BMW E70 2013-09 225 kw pack, kaina 13 400 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) skelbimo nustatė, kad parduodamas automobilis „BMW 328“ 2.0 l. sedanas už 9 299 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) skelbimo nustatė, kad parduodamas automobilis „BMW 335“ 3.0 l. kabrioletas už 9 499 Eur.

27.       Iš VSDFV pateiktos informacijos nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d. jokių išmokų negavo. Tuo tarpu ieškovo sutuoktinei J. M. 2024 m. gegužės 9 d. buvo išmokėta 133 Eur ligos išmoka. Ieškovas užklausos laikotarpiu, t. y. 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. spalio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos 2023 m. gruodžio – 3 644,45 Eur; 2024 m. sausio – gegužės –3 306 Eur; 2024 m. birželio – 4 480,83 Eur; 2024 m. liepos – 4 821,66 Eur; 2024 m. rugpjūčio – 4 445,06 Eur; 2024 m. rugsėjo – 4 133 Eur; 2024 m. spalio – 5 240,50 Eur. J. M. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo motinystės atostogose. 2024 m. spalio mėnesį gaunamos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 1 391,97 Eur, nuo 2024 m. gruodžio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos iki 2024 m. vasario – 1 736 Eur; 2024 m. kovo – 2 095,44 Eur; balandžio – 1 806,85 Eur; gegužės – 2 097,63 Eur; birželio – 2 074 Eur; liepos – 2 188 Eur; rugpjūčio – 2 098 Eur; rugsėjo – 2 097 Eur; spalio – 728 Eur.

28.       Iš ieškovo atlyginimo lapelio duomenų nustatė, kad darbo užmokestis „į rankas“ atskaičius išlaikymą: 2024 m. sausio mėnesį – 1 362 Eur; vasario – 1 356 Eur; kovo – 1 356 Eur; balandžio – 1 356 Eur; gegužės – 1 356 Eur; birželio – 2 218 Eur; liepos – 2 434 Eur; rugpjūčio – 1 806 Eur; rugsėjo – 1 888 Eur; spalio – 2 469 Eur; lapkričio – 1 832 Eur; gruodžio – 2 016 Eur; 2025 m. sausio – 1 832 Eur; balandžio – 1 821 Eur.

29.       Iš ieškovo sutuoktinės J. M. algalapio duomenų nustatė, kad 2024 m. liepos mėnesį gavo –1 282 Eur; rugpjūčio – 1 238 Eur; rugsėjo – 1 237 Eur; spalio – 564 Eur ir 684 Eur; lapkričio – 1 233 Eur; gruodžio – 1 239 Eur; 2025 m. sausio – 1 254 Eur.

30.       Taip pat nustatė, kad 2025 m. kovo 26 d. ieškovas su sutuoktine J. M. sudarė kredito sutartį Nr. 25-014093-FA, pagal kurią pasiėmė 135 150 Eur kreditą būstui su priklausiniais ir žemės sklypo daliai pirkti. Mėnesinė įmoka – 643,74 Eur.

31.       Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio atsakovės darbo užmokestis buvo vidutiniškai 419 – 530 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad D. M. pervedė atsakovei 7 200 Eur, paskirtis – buto dalies išpirkimas. Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovė pervedė ieškovui 7 200 Eur už buto dalies išpirkimą.

32.       Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. 51 nustatė, kad nepilnamečio vaiko G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mama – R. G., tėvas – M. G..

33.       Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad atsakovės sutuoktinis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d. gavo 2 300 Eur atlyginimą, 2024 m. balandžio 15 d. – 2 400 Eur; 2024 m. gegužės 15 d. – 2024 m. birželio 15 d. – 2 300 Eur; 2024 m. liepos 15 d. – 2 650 Eur; 2024 m. rugpjūčio 14 d. – 2 400 Eur; 2024 m. rugsėjo 13 d. – 2 500 Eur.

34.       VĮ „Regitra“ duomenimis nustatė, kad atsakovės ir jos sutuoktinio M. G. vardu transporto priemonių neregistruota.

35.       Iš vaiko poreikių lentelės nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko interesams per mėnesį reikia 1 173,72 Eur.

36.       Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad atsakovė 2020 m. liepos 31 d. sumokėjo 90 Eur mažajai bendrijai „Vameka“ už stovyklą M. Iš „Skytech“ sąskaitų faktūrų nustatė, kad atsakovės sutuoktinis 2022 m. lapkričio 28 d. pirko kompiuterio klaviatūrą, žaidimų optinę pelę, pelės kilimėlį, bendra suma – 141,27 Eur. 2023 m. vasario 7 d. – kompiuteriui mikrofoną, kamerą, bendra suma – 71,88 Eur. 2022 m. lapkričio 28 d. – kompiuterį, monitorių – 1 334,19 Eur. 2023 m. spalio 2 d. sudaryta neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią M. M. lanko „Krepšinio galia 1-4 kl. Mokiniams“ programą, kurios mėnesinis mokestis – 35 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatyta, kad atsakovės sutuoktinis atsakovei laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 9 d. pervedė įvairias sumas, iš jų „M.“ 2024 m. rugpjūčio 4 ir 2024 m. rugsėjo 3 d. po 200 Eur; 2024 m. rugsėjo 3 d. – 500 Eur; 2024 m. rugsėjo 9 d. – 1 000 Eur. Iš AB „Swedbank“ 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 15 d. išrašo nustatė, kad atsakovė iš „Decathlon“ 2023 m. gegužės 23 d. pirko už 83,20 Eur; 2023 m. rugpjūčio 15 d. – 84,30 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 240 Eur; 2023 m. gruodžio 11 d. – 50 Eur. Iš AB „Swedbank“ 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 15 d. išrašo nustatė, kad LIDL parduotuvėje atsakovės sutuoktinis vidutiniškai išleido nuo 9 Eur iki 107 Eur. „Maxima“ parduotuvėje – nuo 7 Eur iki 60 Eur. „Norfa“ parduotuvėje – nuo 7 Eur iki 34 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 14 d. išrašo nustatė, kad už komunalines paslaugas atsakovė moka vidutiniškai 30 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 14 d. išrašo nustatė, kad atsakovė moka per UAB „Perlas finance“ kas mėnesį po 120 – 240 Eur. Iš 2023 m. sausio 10 d. PVM sąskaitos faktūros nustatė, kad atsakovė iš UAB „LPP Lithuania“ pirko trumpikes, golfą, kelnes, kepuraitę, sportbačius, kojines, apatinius, bendra suma – 44,57 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 14 d. išrašo nustatė, kad atsakovė viešajai įstaigai Code Academy Kids moka nuo 24 – 64 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 15 d. išrašo nustatė, kad atsakovė už krepšinio būrelį moka 35 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. išrašo nustatė, kad atsakovės sutuoktinis Eurovaistinė kas mėnesį išleidžia nuo 8 iki 31 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 14 d. išrašo nustatė, kad atsakovė už robotikos būrelį moka 25 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. išrašo nustatė, kad atsakovė perka Xbox prenumeratą, mėnesio kaina 15,36 Eur. Iš 2023 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros nustatė, kad atsakovė iš UAB „LPP Lithuania“ pirko marškinėlius, striukę, kelnes. Batus, kojines, rankinė „Jurassic World“, bendra suma – 45,57 Eur. Iš 2023 m. liepos 25 d. PVM sąskaitos faktūros nustatė, kad atsakovė iš UAB „LPP Lithuania“ pirko vežimą, marškinėlius, polo marškinėlius, kelnes, džinsus, striukę, džemperį, sportines kelnes, maudymosi šortus, bendra suma – 80,09 Eur. 2023 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią M. M. lanko programavimo būrelį. Kaina 64 Eur / mėn. Iš AB „Swedbank“ banko išrašo nustatė, kad atsakovės sutuoktinis Elektrėnų kreipšinio centrui laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. birželio 18 d. už M. M. (stovykla, apranga, treniruotės) pervedė viso 575 Eur. 2023 m. lapkričio 9 d. šalių vaikas vyko į Vilniaus kamerinį teatrą, kaina 12 Eur. 2023 m. gruodžio 10 d. šalių vaikas ėjo į spektaklį, kaina 15 Eur. Iš AB „Swedbank“ banko 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 9 d. išrašo nustatė, kad UAB „Bitė Lietuva“ atsakovė už paslaugas moka 6 – 20 Eur. Iš atsakovės pateiktų sąskaitų nustatė, kad: 2024 m. kovo 26 d. pirko vaikui vandens butelį, 2 poras kedus, bendra suma 109,25 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. gimnastikos batelius už 16 Eur; 2023 m. gruodžio 21 d. trikotažinį megztuką už 17,99 Eur; 2023 m. lapkričio 20 d. batus, kuprinę marškinėlius, bendra suma –129,74 Eur. Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. elektroninio laiško nustatė, kad atsakovė 2024 m. rugsėjo 9 d. pirko paspirtuką batutams, kaina 83 Eur. Iš „Pegasas knygynas“ pateikto čekio nustatė, kad kanceliarinėms prekėms išleista 98,30 Eur.

37.       Iš medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatė, kad šalių vaikui 2024 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta kumptelėjusi laikysena. Per liemenį sukasi į dešinę. Iš 2024 m. rugpjūčio 6 d. „igudo.lt“ elektroninio laiško nustatė, kad atsakovė užregistravo sūnų į plaukimo būrelį, kaina 114,83 Eur. 2024 m. rugpjūčio 6 d. su MB „Moku plaukti“ sudaryta neformaliojo ugdymo plaukimo baseine sutartis, pagal kurią M. M. nuo 2024 m. rugsėjo 8 d. lanko plaukimo pamokas. Sutarties pasibaigimo data – 2025 m. gegužės 31 d.

38.       Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatė, kad 2024 m. rugpjūčio 9 d. šalių vaikui rekomenduotas ortodonto konsultacija ir ortodontinis gydymas dėl (duomenys neskelbtini).

39.       Iš asmens draudimo liudijimo nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d. apdraudė šalių vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, ligos atveju. Kaina 295,47 Eur.

40.       Iš elektroninio laiško nuo noriu@kelionės.lt., Airbnb kvitų nustatė, kad atsakovės šeima kartu su šalių vaiku vyko atostogauti į Egiptą, Rygą, Tenerifę.

41.       Iš e.sveikatos duomenų nustatė, kad atsakovės dukrai išrašyti siuntimai pas kardiologą dėl (duomenys neskelbtini), taip pat dukrai nustatyta (duomenys neskelbtini).

42.       Iš atsakovės pateiktų duomenų taip pat nustatė, kad šalių vaikas ne kartą buvo skatinamas bei apdovanotas padėkomis ir diplomais už atliktus darbus bei gerus pasiekiamus.

43.       Spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties (ne)pasikeitimo, teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis po 2019 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patvirtintina šalių Taikos sutartis dėl šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio, priėmimo kito. Tačiau, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendė, jog nors šiuo metu ieškovo turtinė padėtis nėra tokia pati, kokia buvo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo metu, tačiau byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kas sudarytų pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

44.       Teismas pažymėjo, kad pasak ieškovo, 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo metu (2019 m.) vykdant individualią veiklą jo gaunamos pajamos buvo apie 2 500 – 3 500 Eur per mėnesį (neto), tačiau byloje tai patvirtinančių dokumentų nėra. Iš atsakovės pateikto Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo teismas nustatė, kad ieškovo deklaruotų pajamų didžiausia suma, vykdant individualią veiklą, 2016 m. buvo 1 650 Eur. Ieškovas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis buvo nuo 1 200 Eur iki 1 800 Eur (neto). 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nustatyta 2 455 Eur (bruto) pareiginė mėnesio alga, su galimybe gauti iki 851 Eur (bruto) priedą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokestis buvo padidintas iki 3 306 Eur (bruto); nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 4 133 Eur (bruto). Į bylą pateiktais atlyginimo lapelių duomenimis, ieškovo atlyginimas atskaičius mokesčius, įskaitant išieškomą išlaikymą (555 Eur) buvo (neto): 2024 m. sausio mėnesį – 1 362 Eur; vasario – 1 356 Eur; kovo – 1 356 Eur; balandžio – 1 356 Eur; gegužės – 1 356 Eur; birželio – 2 218 Eur; liepos – 2 434 Eur; rugpjūčio – 1 806 Eur; rugsėjo – 1 888 Eur; spalio – 2 469 Eur; lapkričio – 1 832 Eur; gruodžio – 2 016 Eur; 2025 m. sausio – 1 832 Eur; balandžio – 1 821 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovui įsidarbinus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis palaipsniui, per 6 mėnesių laikotarpį padidėjo. Darbo užmokestis yra nurodomas atėmus šalių vaikui teiktino išlaikymo dydį, tad visa likusi suma lieka jo asmeniams ir jo naujosios šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo sutuoktinės J. M. pajamos per mėnesį yra 1 200 Eur (neto). Įvertinęs pastarųjų 6 mėnesių laikotarpį, teismas darė išvadą, kad ieškovo šeimos pajamos per mėnesį sudarė apie 3 021 – 3 216 Eur.

45.       Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodinėjo, jog ieškovas iki šiol neoficialiai vykdo ankstesnę veiklą (remontuoja ratlankius), tačiau teismas vertino, kad į bylą pateikti duomenys (internetinėje svetainėje „Facebook“ paskelbti įrašai, automobilių skelbimai ir kt.) nepatvirtina tokių atsakovės teiginių. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo vykdomą veiklą, pavyzdžiui, patvirtinančių gaunamų nuolatinių pajamų iš skirtingų asmenų faktą ar pan. Atsižvelgęs į tai bei į ieškovo duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad, labiau tikėtina, jog minėti skelbimai buvo asmeninio pobūdžio (siekiant padėti draugams, savo asmeninio automobilio remontui), tad teismas išsamiau apie tai nepasisakė.

46.       Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovas parodė, jog per mėnesį šeimos išlaidos yra šios: 600 Eur kuras; 150 Eur komunaliniai mokesčiai; 370 Eur būsto nuoma; vaiko darželis; 200 Eur kas 3 mėnesius automobilio aptarnavimas (tepalai, filtrai); 100 Eur variklio išsimokėjimas; 30 Eur telefono paslaugos, t. y. 1 316 Eur. Teismas sprendė, kad nors ieškovas nenurodė išsamiau išlaidų maistui, drabužiams ir kt., tačiau atskaičius nurodytas išlaidas iš ieškovo šeimos gaunamų pajamų, lieka apie 1 700 Eur.

47.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į byloje pateiktus duomenis apie ieškovo įgyto ir (ar) perleisto nekilnojamojo turto pasikeitimą: ieškovas 2023 m. gruodžio 8 d. pardavė ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); 2020 m. birželio 9 d. įsigijo, o 2025 m. balandžio 10 d. pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. kovo 4 d. įsigijo 815/1664 dalį žemės sklypo bei gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Būsto ir žemės sklypo įsigijimui ieškovas kartu su sutuoktine sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jiems buvo suteiktas 135 150 Eur kreditas. Mėnesinė įmoka – 643,74 Eur.

48.       Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovui buvo suteiktas 1 000 Eur kreditas, kuris, bylos duomenimis, jau yra grąžintas. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas nors ir teigė, kad jo finansinė padėtis buvo sunki, tačiau lėšų dengti kreditinius įsipareigojimus turi (-ėjo).

49.       Teismas nurodė, kad nors ieškovo vardu transporto priemonių neregistruota, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis, J. M. (ieškovo dabartinės sutuoktinės) vardu registruotos dvi transporto priemonės – „BMW“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Suzuki“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šeimoje yra du automobiliai, kuriais naudojasi tiek jis, tiek jo sutuoktinė.

50.       Teismas sutiko su ieškovu, jog vaikų gimimas neabejotinai sąlygojo papildomas finansines išlaidas, kurios turi būti skiriamos vaikų išlaikymui. Tačiau akcentavo kasacinio teismo praktiką, anot kurios, vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis ir svarbiausia tokiose situacijose įvertinti, kad vienam vaikui teikiamas didesnis išlaikymas nepažeistų vaiko iš kitų santykių interesų. Tad vien ta aplinkybė, jog ieškovas turi dar išlaikytinių per se (liet. savaime) nereiškia, kad visiems vaikams turi būti teikiamas identiškas išlaikymas. Tačiau teismas nesutiko su atsakove ir vertino, kad ieškovas nėra prisiėmęs pernelyg didelės socialinės rizikos nagrinėjamu atveju. Ieškovas turi darbą, duomenų apie tai, jog turėtų kokių nors priklausomybių nėra (tokios aplinkybės byloje neįrodinėtos), yra sudaręs naują santuoką ir sukūręs kitą šeimą, duomenų apie kokius nors kitus socialiai smerktinus veiksmus (pvz., apribotą tėvo valdžią, amoralų elgesį) taip pat nėra.

51.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įvertino ieškovo išlaikytinių amžių (ieškovo sūnui (Benui) šio sprendimo priėmimo momentu tėra 5 metai, o dukrai – 3 metai, tuo tarpu šalių sūnui Matui – 10 metų). Šalių sūnui žengianti į paauglystės etapą, vaikui turint papildomos veiklos (kas byloje yra įrodyta), sprendė, jog šalių sūnus turi didesnius poreikius, o tai reiškia, kad dviejų gerokai jaunesnių išlaikytinių atsiradimas kol kas nepadarė esminės įtakos ieškovo finansinei padėčiai. Nors ieškovas teigia, jog sūnui Benui nustatyti specialieji poreikiai, dėl ko šeimoje yra patiriamos didesnės išlaidos, teismas su tuo nesutiko. Iš į bylą pateiktos pažymos teismas nustatė, kad vaikui yra skiriama papildoma pagalba mokymuisi, paskirtas logopedas, tačiau duomenų, kad būtų nustatytas dalyvumo lygis ir (ar) patiriamos papildomos išlaidos vaistams ir (ar) gydymui ar kt., byloje nėra. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas laikėsi pozicijos, jog ieškovo vaikų atžvilgiu diskriminacijos nėra, o vien tas faktas, kad atsirado dar išlaikytinių, nors ir sąlygoja papildomą finansinę naštą, tačiau nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu CK 3.201 straipsnio 1 dalies prasme.

52.       Teismas pažymėjo ir tai, kad nors ieškovas nurodo, jog jis gali mokėti 300 – 350 Eur vaiko išlaikymui, vietoj sutarto 400 Eur, kuris dėl indeksavimo pakilo iki 555 Eur per mėnesį, tačiau indeksavimas neprilyginamas priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui nustatant šalių susitartas periodines išmokas. Taigi, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. Dėl infliacijos 2019 m. nustatyta išlaikymo mokėjimo suma nuvertėjo, todėl indeksacija suteikia realią galimybę tenkinti būtiniausius šalių vaiko poreikius.

53.       Esant aukščiau išdėstytiems motyvams teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį.

54.       Spręsdamas dėl vaiko poreikių (ne)pasikeitimo, teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo motyvavo tuo, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, tačiau bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir tam skirtinų išlaidų dydžio (o konkrečiai – ieškovas ginčijo išlaidas, jo manymu, skiriamas pramogoms). Ieškovas, bylos nagrinėjimo teisme metu kilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir tam skirtinų piniginių lėšų, ieškinio netikslino, palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais pagrindais, atitinkamai, pasirinko savo teisių įgyvendinimo (gynimo) būdą. Tad teismas, neišeidamas už ieškinio ribų, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išsamesnė nepilnamečio vaiko poreikių apžvalga neaktuali, todėl šioje dalyje pasisako lakoniškai.

55.       Teismas nustatė, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo dienos nėra sumažėję. Atsakovė parodė, kad vaikui teiktinas išlaikymas per mėnesį yra 1 173,72 Eur, iš kurių: išlaidos maistui – 171,88 Eur; būsto išlaikymo – 94 Eur; lavinimui – 133 Eur; higienai, sveikatai ir aprangai – 345,33 Eur; laisvalaikiui – 234,50 Eur; kitos išlaidos – 149,50 Eur; vienkartiniai vaiko poreikiai – 45,51 Eur. Siekdama pagrįsti šias išlaidas, atsakovė į bylą pateikė PVM sąskaitas faktūras, sudarytas sutartis su būreliais, fotonuotraukas ir kt. Teismas vertino, kad atsakovės nurodyta suma atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas keliauja į užsienio šalis, lankosi įvairiose renginiuose, teatruose, lanko būrelius, mokinasi slidinėti ir kt.

56.       Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas ir jo atstovas kvestionavo atsakovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams tenkinti būtinas išlaidas (teigė, kad iš sąskaitų neįmanoma suprasti, kas pirkta konkrečiam vaikui, abejotina išleistų lėšų vaikui dalis, ir kt.), tačiau savo teiginių apie pakitusius (sumažėjusius) vaiko poreikius negrindė ir savo nurodomų aplinkybių neįrodinėjo. Tad teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo momento sumažėję nėra.

57.       Spręsdamas dėl valstybės teikiamos išmokos vaiko išlaikymui, teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir įvertinęs tai, kad ieškovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiam vaikui Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą, darė išvada, kad šiuo atveju iš valstybės gaunamos išmokos skirtinos patenkinti papildomus vaiko poreikius, bet ne ieškovo pareigos (ne)vykdymui kompensuoti.

58.       Atsižvelgęs į šiame sprendime nustatytas ir aptartas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo, kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį, todėl jo ieškinys atmetamas.

59.       Teismas taip pat nurodė, jog kadangi teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, o atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pilna apimtimi, t. y. 5 468,58 Eur

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

60.       Ieškovas M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimą ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61.       Ieškovas nurodo, kad įrodinėjant esminį turtinės padėties pablogėjimą, vienas pagrindinių argumentų buvo tai, kad ženkliai sumažėjo jo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos – Taikos sutarties sudarymo metu buvo 2 500 Eur – 3 500 Eur per mėnesį (neto), ieškinio padavimo metu vidutiniškai sudarė 1 745,42 Eur per mėnesį (neto). Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo gautų pajamų Taikos sutarties sudarymo metu, šį klausimą aptarė itin lakoniškai, nepateikdamas aiškaus bylos įrodymų vertinimu šiuo aspektu ir iš esmės sprendė, jog ieškovas neįrodė šių savo teiginių.

62.       Pažymi, kad atsakovė, teikdama teismui paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog gyvenant kaip šeima su ieškovu, jo (ieškovo) vykdyta individuali veikla sekėsi gerai, buvo „pakilime“, veikos vykdymo apimtis nuolatos augo (plėtėsi), ji (atsakovė) tuo metu niekur nedirbo, augino sūnų, ieškovas išlaikė šeimą iš pajamų vykdant individualią veiklą; ieškovas nedeklaruodavo visų gaunamų pajamų tam, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad dalis ieškovo gaunamų pajamų iš individualios veiklos būdavo pervedama į jos naudojamą banko sąskaitą. Savo ruožtu ieškovas, duodamas teismui paaiškinimus, viso bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu, taip pat laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jo pajamos vykdant individualią veiklą buvo tokios, kokios kad nurodytos ieškinyje, tačiau ne visada jos būdavo pilnai deklaruojamos. Taigi, bylos nagrinėjimo metu teisme ištirti bylos įrodymai, įskaitant ginčo šalių paaiškinimus, leidžia pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju, yra, labiau tikėtina, nei netikėtina, kad ieškovo pajamos Taikos sutarties sudarymo metu buvo 2 500 Eur – 3 500 Eur per mėnesį (neto), o teismas, padaręs priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 ir 185 straipsnius), atitinkamai, teismo padaryta išvada, jog byloje nenustatytas esminis apelianto turtinės padėties pablogėjimas, kaip tai suprantama pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, nepripažintina teisėta bei pagrįsta.

63.       Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas 1 000 Eur vartojimo kreditą pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Fjord Bank“ paėmė dėl to, kad tuo metu buvo reikalinga (su)remontuoti sugedusį sutuoktinės naudotą automobilį, t. y. pakeisti sugedusį variklį kitu, todėl neturint santaupų, neišvengiamai buvo būtina lėšas, reikalingas automobilio remontui, skolintis. Ieškovo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis buvo ir yra sunki.

64.       Nurodo, kad būsto įsigijimas kreditu, pradinio įnašo surinkimas parduodant šeimos turtą ir skolintos lėšos esą patvirtina sunkią jo finansinę situaciją, šios išlaidos buvo neišvengiamos, o pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl būsto įsigijimo skolintomis lėšomis nepagrįstai vertino kaip įrodančią gerą ieškovo turinę padėtį. Ieškovas 2025 m. gegužės 20 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad pradinio įnašo surinkimui buvo reikalinga parduoti abu šeimoje buvusius automobilius bei papildomai skolintis iš artimųjų. Dėl žemės sklypo pardavimo sandorio, sudaryto 2025 m. balandžio 10 d., ieškovas paaiškino, jog iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos pasiskolintų lėšų grąžinimui, o taip pat įsigyto būsto pritaikymui gyventi, kadangi pirkimo metu jis nebuvo pilnai įrengtas. Dėl 2023 m. gruodžio 8 d. sandorio nurodo, kad į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog už šį sandorį ieškovas gavo 2 100 Eur sumą, kurią panaudojo teisinių paslaugų apmokėjimui kreipiantis į teismą.

65.       pažymi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teismas normas, reglamentuojančias išlaikymo teikimą dviem ar daugiau nepilnamečių vaikų (CK 3.198 straipsnį), todėl padarė klaidingą išvadą, jog naujų išlaikytinių atsiradimas nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Tvirtina, kad savo nepilnamečiams vaikams iš dabartinių santykių, net ir įskaičiuojant valstybės skiriamą paramą (122,50 Eur per mėnesį), neturi galimybės skirti net minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio (kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777 Eur per mėnesį), kas neginčijamai patvirtina, jog ieškovo nepilnamečiai vaikai iš dabartinių santykių, kurių vienam yra nustatytas didelis specialių poreikių lygis, skiriamo išlaikymo prasme yra diskriminuojami, lyginant su šalių sūnumi iš ankstesnių santykių.

66.       Mano, kad teismas tinkamai neįvertinti atsakovės teiginių apie šalių sūnui reikalingą beveik 1 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, kurie ieškovo manymu, neatitinka tikrovės, nes nei atsakovės pajamos atskirai, nei atsakovės šeimos pajamos kartu su dabartiniu sutuoktiniu nėra tokios, kurios objektyviai leistų šalių sūnaus išlaikymui skirti tokią pat sumą arba artimą jai, kaip kad skiria ieškovas, t. y. apie 500 Eur per mėnesį.

67.       Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai viso šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nesumažino valstybės skiriama parama, kadangi ieškovo turtinė padėtis neleidžia tenkinti šalių vaiko poreikius.

68.       Atsakovė R. G. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas

69.       Atsakovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, vertino ne tik deklaruojamą pajamų pokytį, bet ir jo priežastis, tvarumą, taip pat atsižvelgė į tai, ar ieškovo turtinės padėties pasikeitimą lėmė objektyvios, nuo ieškovo nepriklausančios aplinkybės. Įvertinęs įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi tiek, kad būtų pagrindas mažinti išlaikymą. Teismo išvados pagrįstos byloje surinktų duomenų visuma, neprieštarauja nei procesinėms įrodinėjimo taisyklėms, nei kasacinio teismo praktikai, todėl skundo reikalavimas naikinti sprendimą ir priimti naują – neturi teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

70.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo M. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

71.       Apeliacijos dalyką pagal ieškovo apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

72.       Byloje pateiktu ieškiniu ieškovas M. M., be kita ko, siekė, kad būtų sumažintas šalių nepilnamečiam sūnui M. M. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eSP2-5151-213/2019, patvirtinus šalių sudarytą 2019 m. balandžio 18 d. Taikos sutartį, iš ieškovo priteistas išlaikymo dydis nuo 400 Eur iki 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tvirtindamas, kad iš esmės pasikeitė jo finansinė padėtis, nes po Taikos sutarties sudarymo ir nutarties priėmimo su dabartine sutuoktine susilaukė dviejų vaikų, vienam iš jų nustatyti specialieji poreikiai, taip pat šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei pasirašant Taikos sutartį, tad nustatytas 400 Eur išlaikymo dydis per mėnesį neatitinka likusių ieškovo turimų išlaikytinių geriausių interesų ir netgi juos pažeidžia. Ieškovas taip pat laikėsi pozicijos, kad iš priteistino išlaikymo dydžio turėtų būti išskaičiuojamos išmokos gaunamos iš valstybės.

73.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tvirtindama, kad nuo Taikos sutarties sudarymo praėjo 5 metai ir per šį laikotarpį ekonominė padėtis šalyje pasikeitė. Ieškovo finansinė padėtis nėra pasikeitusi, o tai, kad ieškovas turi dar du išlaikytinius, nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Atsakovė teigė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 1 173,72 Eur, į šią sumą įeina maistas mokykloje, ekskursijos, sveikatos priežiūros paslaugos / vitaminai ir pan., stovyklos, atostogos, mobiliojo ryšio paslaugos, būreliai, ir kt. Šalių sūnus lankė futbolo būrelį, atsakovė ir kiti artimieji sūnų vežiodavo į užsiėmimus, vėliau vaikui išreiškus norą, jis lankė krepšinį, dabar vaikas į savaitę 3 kartus treniruojasi, lanko robotikos užsiėmimus bei žaidimų kūrimo būrelį. Dėl žaidimų kūrimo būrelio teko pirkti kitą kompiuterį bei papildomą įrangą. Atsakovei išlaikyti šalių vaiką padeda ne tik jos tėvai, bet ir dabartinis sutuoktinis – veža į kirpyklą, ima neapmokamus laisvadienius rugsėjo 1-osios šventei, derina vizitus pas odontologą, prisideda prie išlaikymo ir kt. Tuo tarpu ieškovas Taikos sutartimi numatytų sąlygų tinkamai nesilaiko – nesilaiko bendravimo tvarkos, nepasiima nakvynei, nedalyvauja ugdyme, nesidomi pasiekimais, mokėjimai buvo nereguliarūs, nesilaikė numatytų terminų, nemokėjo įsiskolinimo.

74.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sprendė, jog ieškovas neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo, kaip pagrindo keisti išlaikymo dydį, todėl jo ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog nors šiuo metu ieškovo turtinė padėtis nėra tokia pati, kokia buvo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo metu, tačiau byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kas sudarytų pagrindą spręsti išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Dviejų gerokai jaunesnių išlaikytinių atsiradimas kol kas nepadarė esminės įtakos ieškovo finansinei padėčiai, o vien tas faktas, kad atsirado dar išlaikytinių, nors ir sąlygoja papildomą finansinę naštą, tačiau nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu CK 3.201 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovo vaikų atžvilgiu diskriminacijos nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovės nurodyta 1 173,72 Eur vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma atitinka vaiko poreikius, yra pagrįsta atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymai, nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo dienos nėra sumažėję, ieškovas turi galimybę teikti savo nepilnamečiam vaikui Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą, todėl šiuo atveju iš valstybės gaunamos išmokos skirtinos patenkinti papildomus vaiko poreikius, bet ne ieškovo pareigos (ne)vykdymui kompensuoti.

75.       Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 straipsnį), taip pat netinkamai taikė procesinės teisės normas – savo sprendimo tinkamai nemotyvavo (CPK 270 straipsnį), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnį) ir nukrypo nuo jas aiškinančios teismų praktikos, kadangi netinkamai ištyrė bei įvertino ieškovo bylos metu (žodžiu ir procesiniuose dokumentuose) išdėstytus argumentus dėl ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo, nepagrįstai sprendė, jog papildomų išlaikytinių atsiradimas nepadarė esminės įtakos ieškovo turtiniai padėčiai ir kad nepakeitus (nesumažinus) ieškovo šiuo metu skyrium gyvenančiam sūnui teikiamo išlaikymo dydžio, nėra diskriminacijos kitų ieškovo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat netinkamai ištyrė ginčo šalių sūnaus poreikius ir jų patenkinimui skirtinų lėšų poreikį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

76.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178 ir 185 straipsnius), atitinkamai, padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatytas esminis ieškovo turtinės padėties pablogėjimas, nes tinkamai neįvertino tiek ieškovo, tiek ir atsakovės byloje šiuo aspektu teiktus paaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.

77.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais šalių parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

78.       Nagrinėjamu atveju iš tiesų ieškovas, duodamas paaiškinimus, viso bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jo pajamos vykdant individualią veiklą Taikos sutarties sudarymo metu buvo 2 500 Eur – 3 500 Eur per mėnesį (neto), tačiau ne visada jos būdavo pilnai deklaruojamos. Atsakovė, 2024 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog gyvenant kaip šeima su ieškovu, jo (ieškovo) vykdyta individuali veikla sekėsi gerai, buvo „pakilime“, veiklos vykdymo apimtis nuolatos augo (plėtėsi), ji (atsakovė) tuo metu niekur nedirbo, augino sūnų, ieškovas išlaikė šeimą iš pajamų vykdant individualią veiklą. Atsakovė taip pat teigė, jog ieškovas nedeklaruodavo visų gaunamų pajamų tam, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių. Tačiau, kaip matyti iš atsakovės teiktų paaiškinimų turinio, atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo jokio konkretaus ieškovo ankstesnių pajamų dydžio, juo labiau, nepatvirtino, kad ieškovo pajamos vykdant individualią veiklą Taikos sutarties sudarymo metu buvo ieškinyje nurodyto dydžio. Iš atsakovės pateikto Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo deklaruotų pajamų didžiausia suma, vykdant individualią veiklą, 2016 m. buvo 1 650 Eur. Be paties ieškovo paaiškinimų, kurie šiuo atveju nėra pakankami, jokių kitų objektyvių duomenų (klientų sutarčių, apskaitos dokumentų, bankinių išrašų, finansinių ataskaitų, oficialių deklaracijų) ieškovas į bylą nepateikė, nors savo pradiniame ieškinyje nurodė, kad esant būtinybei pateiks, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos įrodyti jo ieškinyje nurodomą 2 500 Eur – 3 500 Eur (neto) per mėnesį pajamų lygį vykdant individualią veiklą Taikos sutarties sudarymo metu.

79.       Kartu pažymėtina, jog pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (liet. iš neteisės teisė nekyla) subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

80.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovo galimybės įrodyti savo tikrąjį pajamų lygį Taikos sutarties sudarymo metu yra ribotos dėl paties ieškovo nesąžiningų veiksmų, kai dalis ieškovo gautų pajamų būdavo nedeklaruojamos taip išvengiant didesnių mokestinių prievolių. Todėl būtent ieškovas turi priimti iš to kilusius padarinius ir riziką. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovui taikyti žemesnį įrodinėjimo standartą ir ginti ieškovo teises.

81.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas 1 000 Eur vartojimo kreditą pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. vartojimo kredito sutartį su AB „Fjord Bank“ paėmė dėl to, kad tuo metu buvo reikalinga (su)remontuoti sugedusį sutuoktinės naudotą automobilį, t. y. pakeisti sugedusį variklį kitu, todėl neturit santaupų, neišvengiamai buvo būtina lėšas, reikalingas automobilio remontui, skolintis. Ieškovo įsitikinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis buvo ir yra sunki.

82.       Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo faktu, pagrįstai sprendė, jog ieškovas turėjo finansinį pajėgumą ne tik pasiskolinti, bet ir padengti kreditinį įsipareigojimą. Tai yra reikšminga vertinant bendrą ieškovo turtinę padėtį, nes rodo, kad jis turėjo galimybę iš šeimos pajamų skirti 1 000 Eur kredito grąžinimui. Nors ieškovas ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, tačiau fakto, kad kreditą grąžino, neneigia ir jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tai jam būtų sukėlę realų finansinį sunkumą, neteikia.

83.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad būsto įsigijimas kreditu, pradinio įnašo surinkimas parduodant šeimos turtą ir skolintos lėšos esą patvirtina sunkią jo finansinę situaciją, šios išlaidos buvo neišvengiamos, o pirmosios instancijos teismas aplinkybę dėl būsto įsigijimo skolintomis lėšomis nepagrįstai vertino kaip įrodančią gerą ieškovo turinę padėtį.

84.       Nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip įrodančių esminį ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kreditą būsto įsigijimui ieškovui ir jo sutuoktinei suteikė komercinis bankas, o tai savaime rodo, kad jie atitiko mokumo kriterijus. Akivaizdu, kad 135 150 Eur dydžio kreditas būsto įsigijimui suteiktas tik įvertinus ieškovo finansinį pajėgumą, tame tarpe ir turimus įsipareigojimus, tokius kaip išlaikymo dydžio šalių vaikui teikimas, todėl šis faktas negali būti interpretuojamas kaip įrodymas apie ieškovo blogą turtinę padėtį. Be to, ieškovo patiriamos išlaidos dėl kredito įmokų mokėjimo, lyginant su išlaidomis, kurias ieškovas patirdavo mokėdamas nuomos mokestį (nuo 370 Eur nuomai iki 643,74 Eur kredito įmokai) nelaikytinos esmingai padidėjusiomis, kurios neleistų ieškovui prisidėti tokia pat apimtimi prie šalių vaiko išlaikymo.

85.       Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2023 m. gruodžio 8 d. pardavė ½ dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), o gautas lėšas panaudotojo teisinių paslaugų apmokėjimui, pardavė abu šeimoje buvusius automobilius, o gautas lėšas panaudojo pradinei įmokai, 2025 m. balandžio 10 d. pardavė žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), o gautas lėšas panaudojo pasiskolintų lėšų grąžinimui, taip pat ir įsigyto būsto pritaikymui gyventi, kadangi pirkimo metu jis nebuvo pilnai įrengtas. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas turėjo realaus turto, kurį galėjo panaudoti savo nuožiūra, o sprendimas jį parduoti ir panaudoti pirmiau išvardintais tikslais (didžiąja dalimi – ieškovo turtui gausinti) yra paties ieškovo pasirinkimas ir neįrodo ilgalaikio turtinės padėties pablogėjimo.

86.       Šios išvados nekeičia ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad šios išlaidos buvo neišvengiamos, kadangi tai buvo laisvas ieškovo ir jo sutuoktinės apsisprendimas pagerinti gyvenimo sąlygas, kuris negali būti vertinamas kaip aplinkybė, mažinanti ieškovo pareigą išlaikyti šalių vaiką. Pastebėtina, kad pats sprendimas įsigyti būstą buvo priimtas ir kreditas būsto įsigijimui ieškovui buvo suteiktas tik 2025 m. kovo 4 d., t. y. jau esant galiojančiai 2019 m. balandžio 26 d. nutarčiai dėl vaiko išlaikymo ir ieškovui žinant apie išlaikymo pareigą šalių vaikui, todėl šią aplinkybę jis turėjo įvertinti prieš paimdamas kreditą būsto įsigijimui.

87.       Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teismas normas, reglamentuojančias išlaikymo teikimą dviem ar daugiau nepilnamečių vaikų (CK 3.198 straipsnį), todėl padarė klaidingą išvadą, jog naujų išlaikytinių atsiradimas nelaikytinas esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Ieškovas taip pat tvirtina, kad savo nepilnamečiams vaikams iš dabartinių santykių, net ir įskaičiuojant valstybės skiriamą paramą (122,50 Eur per mėnesį), neturi galimybės skirti net minimalaus orientacinio išlaikymo dydžio (kuris nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777 Eur per mėnesį), kas neginčijamai patvirtina, jog ieškovo nepilnamečiai vaikai iš dabartinių santykių, kurių vienam yra nustatytas didelis specialių poreikių lygis, skiriamo išlaikymo prasme yra diskriminuojami, lyginant su šalių sūnumi iš ankstesnių santykių. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

88.       CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.

89.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

90.       Komentuoja teisės norma numato, jog esant dviem ir daugiau vaikų, taip pat vadovaujamasi principu „pagal poreikius ir galimybes“. Kadangi skolininko turtinė padėtis gali neleisti priteisti visiems vaikams išlaikymo pagal poreikius, tokiu atveju kiekvienas vaikas turėtų gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius, orientaciniu kriterijumi laikant minimalų gyvenimo lygį (MGL). Komentuojama norma taip pat numato galimybę nukrypti nuo lygybės principo ir vienam ar keliems vaikams priteisti didesnį išlaikymą nei kitiems. Tokį nukrypimą turi pateisinti labai svarbios aplinkybės – vaiko liga, amžius ir pan. Įstatyme nepateikiamas baigtinis svarbių aplinkybių sąrašas, todėl kiekvienu atveju šį klausimą privalo spręsti teismas atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė, Justitia, 2002, p. 381).

91.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad vien papildomų išlaikytinių atsiradimas savaime nėra pakankamas pagrindas mažinti šalių vaiko išlaikymą. Ieškovo vaikų poreikiai nėra identiški. Ieškovo sūnui B. skundžiamo sprendimo priėmimo momentu buvo 5 metai, o dukrai – 3 metai, tuo tarpu šalių sūnui M. – 10 metų, akivaizdu, kad 3 ir 5 metų vaikams paprastai reikalingos mažesnės išlaidos nei vyresniam vaikui (pvz., dėl mokslo, transporto, papildomų būrelių ir pan.), tai patvirtina ir atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie šalių vaiko išlaikymui faktiškai patiriamas išlaidas. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad dėl ieškovo sūnui B. nustatytų specialiųjų poreikių vaikui yra skiriama papildoma pagalba mokymuisi, paskirtas logopedas, tačiau duomenų, kad būtų nustatytas dalyvumo lygis ir (ar) patiriamos papildomos išlaidos vaistams ir (ar) gydymui ar kt., byloje nėra pateikta. Galiausiai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė gauna pastovias pajamas, paėmė kreditą būsto įsigijimui, sėkmingai mokėjo ir moka paskolų įmokas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybe, kad šalių sūnus turi didesnius poreikius ir dviejų mažamečių vaikų atsiradimas ieškovo dabartinėje šeimoje nepadarė esminės įtakos ieškovo finansinei padėčiai.

92.       Pažymėtina ir tai, jog, tikėtina, pasirašant Taikos sutartį (2019 m. balandžio 18 d.) ieškovui jau buvo žinoma apie tai, kad jo dabartinė sutuoktinė laukiasi jų bendro sūnaus B. M. (kuris gimė (duomenys neskelbtini)), taigi, tikėtina, kad Taikos sutarties pasirašymo metu vienas papildomas išlaikytinis jau buvo įvertintas ieškovo. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškovo šeimos pajamų ir išlaidų struktūrą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi objektyvių sunkumų vykdyti teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi patvirtintą išlaikymo prievolę. Skaičiavimai, kuriuos pateikia ieškovas apeliaciniame skunde (pvz., kad šeimai „lieka“ 1 400 Eur po visų išlaidų, vaikų iš dabartinių santykių išlaikymui turi skirti ne mažiau kaip 650 Eur per mėnesį), nepaneigia šių išvadų teisingumo. Jokie duomenys byloje nepatvirtina, kad kažkokie tai ieškovo vaikų iš dabartinių santykių poreikiai šiuo metu nėra patenkinami. Ieškovo sutuoktinės mėnesinės pajamos yra triskart didesnės (apie 1 200 Eur) nei atsakovės (apie 400 Eur). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo iš dabartinių santykių vaikų atžvilgiu diskriminacijos nėra, netinkamai vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą.

93.       Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo liko tinkamai neįvertinti atsakovės teiginiai apie šalių sūnui reikalingą apie 1 200 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, kurie ieškovo manymu, neatitinka tikrovės, nes nei atsakovės pajamos atskirai, nei atsakovės šeimos pajamos kartu su dabartiniu sutuoktiniu nėra tokios, kurios objektyviai leistų šalių sūnaus išlaikymui skirti tokią pat sumą arba artimą jai, kaip kad skiria ieškovas, t. y. apie 500 Eur per mėnesį.

94.       Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, tvirtino, jog išlaikyti šalių vaiką padeda jos tėvai ir dabartinis sutuoktinis – veža į kirpyklą, ima neapmokamus laisvadienius rugsėjo 1-osios šventei, derina vizitus pas odontologą, prisideda prie išlaikymo ir kt. Šiuo atveju atsakovė rašytiniais įrodymais (realiai patirtomis išlaidomis) pagrindė šalių sūnaus poreikių dydį, kurių ieškovas nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis. Apeliaciniame skunde akcentuojami atsakovės sutuoktinio paaiškinimai apie šeimos išlaidas taip pat nelaikyti prieštaraujančiais atsakovės pozicijai dėl šalių vaiko poreikių ir jų patenkinimui skiriamų lėšų dydžio. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl atsakovės pareigos išlaikyti šalių sūnų lygiomis dalimis tinkamo vykdymo.

95.       Galiausiai, ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai viso šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nesumažino valstybės skiriama parama, kadangi ieškovo turtinė padėtis neleidžia tenkinti šalių vaiko poreikius.

96.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl būtinybės įskaityti valstybės mokamas išmokas į bendrą vaiko išlaikymo sumą šiuo atveju nėra pagrįsta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybių visumą – tiek ieškovo faktines pajamas, galimybes, tiek šeimos išlaidas – ir pagrįstai nusprendė, kad ieškovas turi galimybę teikti šalių vaikui Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą ir nėra pagrindo valstybės mokama parama mažinti tėvų pareigą išlaikyti šalių vaiką.

97.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors šiuo metu ieškovo turtinė padėtis nėra tokia pati, kokia buvo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo metu, tačiau byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, kas sudarytų pagrindą spręsti išlaikymo šalių vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) klausimą CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šiuo atveju ieškovas neįrodė jo turtinės padėties esminio pasikeitimo.

98.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną ieškovo išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jo nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek EŽTT jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

99.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jame nurodyta, kaip teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika vadovavosi, kaip įvertino šalių pateiktus konkrečius įrodymus ir argumentus, kokias nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog procesinis dokumentas yra nemotyvuotas ar neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

100.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, tiek procesines įrodymų vertinimą bei procesinio sprendimo surašymą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

101.       Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

102.       Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 548,80 Eur išlaidas. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 337,70 Eur (2025 m. I ketv. (7 punktas)) = 3 039,01 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 1 548,80 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisi atsakovei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 548,80 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Laimantas Misiūnas