Civilinė byla Nr. 2-1377-786/2020

                                Proceso Nr. 2-14-3-00123-2020-0

                                Procesinio sprendimo kategorijos : 

                                                                                                         2.4.2.12.2;3.2.3.1;3.2.6.1;

(S)

                                        UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

                          S P R E N D I M A S

                      Lietuvos Respublikos vardu

                          2020 m. lapkričio 12 d.

                                 Anykščiai

        Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei ,

dalyvaujant ieškovei A. R., atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

atsakovui R. P., atstovui advokatui Mariui Navikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. P. dėl savininko teisių g ynimo ir iškeldinimo iš garažo bei atsakovo R. P. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir galiojančiu.

                    Teismas

n u s t a t ė:

        1.Ieškovė ieškiniu atsakovui kreipėsi į teismą ir prašė iškeldinti atsakovą su jam priklausančiu turtu iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos – garažo G/B „(duomenys neskelbtini)“ 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

                     2. Ieškovė ir jos atstovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad po motinos mirties, pagal 2018 m. birželio 6d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, įgijo garažą. Įregistravo nuosavybės teises. Ieškovė negali naudotis jai priklausančiu turtu, kadangi garažu neteisėtai naudojasi atsakovas ir gera valia neketina išsikelti iš garažo. Išsiuntė atsakovui rašytinį reikalavimą atlaisvinti garažą ir perduoti garažo raktus, tačiau atsakovas iš garažo neišsikėlė tik grasino ieškovei. Atsakovas jai nurodė, kad neva jau yra sumokėjęs pinigus ir reikalavo, kad ji pasirašytų notarinę sutartį. Ieškovė ketino taikiai tartis su atsakovu, tačiau atsakovas nurodė, kad tai jo garažas ir neketina išsikelti. Todėl ieškovė kreipiasi į teismą ir prašo ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

        3. Ieškovė A. R. pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senatį.

                      4. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad garažą įsigijo pagal paveldėjimo teisės liudijimą, po motinos 2018 m. vasario 18d. mirties. Garažas asmeninės nuosavybės teise jos mirusiai motinai E. Š. priklausė nuo 2003 metų ir buvo registruotas jos vardu. Ieškovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, garažą įregistravo savo vardu. Jai buvo žinoma, kad motina garažu nesinaudojo. Motina garažą norėjusi padovanoti anūkei, tačiau jei nereikėjo. Mano, kad motina galimai norėjo ir parduoti garažą, tačiau pirkėjas nesumokėjo pinigų, todėl pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad motinai galimai leidusi atsakovui naudotis garažu, tačiau nebuvo sumokėti pinigai ir sandoris neįvyko. Atsakovas yra teigęs, jog turi dokumentus, kad yra sumokėjęs motinai pinigus, tačiau  nepateikė įrodymų. Mano, kad atsakovas neįvykdė sandorio, nes sutartis nebuvo sudaryta pas notarą, nėra pateikęs įrodymų apie pinigų perdavimo- priėmimo faktą. Atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2009 metų gegužės mėnesį, tačiau jau praėjo vienuolika metų ir atsakovas, žinodamas, kad garažas yra registruotas kito asmens vardu , nesiėmė jokių veiksmų savo teisei apginti. Todėl taikytina ieškinio senatis ir priešieškinys atmestinas.

                     5. Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, nes jis yra garažo savininkas, ir prašė ieškinį atmesti.

                     6. Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir parodė, jog mano, kad jis yra garažo savininkas. Paaiškino, kad pagal žodinę sutartį 2009 metų gegužės mėnesį garažą už 5000 litų nusipirko iš E. Š.. E. Š. jam perdavė garažo registracijos dokumentus, raktus. E. Š. parašė prašymą, ją išbraukti iš garažų kooperatyvo narių, o nariu įrašyti atsakovą. Pinigus sumokėjo jo buvusi sutuoktinė, jo kartu nebuvo. Dokumento, apie tai, kad sumokėjo pinigus, nesurašė. Sutarties notarine tvarka neįregistravo, manė, kad užtenka tokių dokumentų. Žino, kad garažas yra registruotas ne jo, o kito asmens vardu.

                      7. Atsakovas R. P. pateikė priešieškinį ir prašo pripažinti 2009 m.  gegužės mėnesį tarp atsakovo ir E. Š. sudarytą žodinį garažo pirkimo-pardavimo sandorį sudarytu ir galiojančiu bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.               

                      8. Atsakovas R. P. ir jo atstovas posėdžio metu priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2009 m. gegužės mėnesį žodžiu sutarė su E. Š., kad ji parduoda garažą, o atsakovas už garažą sumoka 5000 litų. Sandoris buvo sudarytas žodžiu. Už garažą pinigus sumokėjo jo buvusi sutuoktinė. E. Š. jam atidavė garažo dokumentus ir raktus bei parašė prašymą, kad ją išbrauktų iš garažo kooperatyvo narių. Sandoris iki šio laiko nėra patvirtintas notarine tvarka. Manė, kad tokių dokumentų užtenka ir nurodė, kad pati E. Š. nepatvirtino sandorio notarine tvarka. Mano, kad yra visos sąlygos sandorį pripažinti sudarytu ir galiojančiu, nes garažą jis priėmė ir sumokėjo sutartą kainą, o E. Š. jam perdavė garažo dokumentus ir raktus.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

1.        ieškinys tenkintinas. 

              9. Šalių paaiškinimais, bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad ginčo pastatas – garažas, esantis G/B (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2003-05-19 buvo registruotas E. Š. vardu (b.l.18). Iš 2020-01-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo pastatą – garažą, esantį G/B (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo pagal 2018-06-06 paveldėjimo teisė liudijimą (b.l.6). Taigi, ieškovė A. R. nuosavybės teisę į ginčo statinį įgijo paveldėjimo teisės pagrindu, mirus motinai E. Š. (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Ieškovė nuosavybės teises yra įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 6 ). Taigi, jos nuosavybės teisė grindžiama oficialiu rašytiniu įrodymu, kuriame nurodytos aplinkybės nėra nuginčytinos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė turi pagrindą ginti savo kaip savininkės daiktines teises. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė, kad naudotis jai priklausančiu garažu trukdo atsakovas, nesutikdamas atlaisvinti jos reikalavimu.

                10. Savininko teisė naudotis daiktu, gauti naudos ir tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį (LAT nutartis c.b.Nr. e3K-3-143-695/2019). Nagrinėjamu atveju, ieškovė negali naudotis garažu, nes ginčo statiniu naudojasi atsakovas. Aplinkybę, kad ieškovė gali valdyti ginčo statinius, patvirtina paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (b.l. 35-38). Ji gali priimti sprendimus susijusius su ginčo statinio valdymu, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą CK 4.98 straipsnio pagrindu. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, savo daiktines teises grindė ne ginčo statinio valdymu kaip savarankiška daiktine teise, bet siekė įrodyti, kad ginčo statinį įgijo nuosavybės teise žodinio pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu.

                11. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šios teisės normos aiškinimą, ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (LAT nutartis c.b. Nr. e3K-3-143-695/2019, Nr. e3K-3-101-248/2020). 

               12. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė nuosavybės teisės įgijimą paveldėjimo teisės pagrindu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), o atsakovas siekė įrodyti, kad ginčo statinius valdo nuosavybės teise, įgyta žodiniu pirkimo – pardavimo sandoriu.

               13. Šio ginčo išsprendimui yra svarbus fakto nustatymas, buvo ar nebuvo atsakovas pirkimo pardavimo būdu įsigiję ginčo statinį – garažą iš E. Š. ir ar buvo perduotas įsigytas nekilnojamasis daiktas įgijėjui. Atsakovas nurodo, kad garažą iš E. Š. įsigijo 2009 m gegužės mėnesį žodiniu susitarimu, sumokėjo pinigu, tačiau sutarties pas notarą nesudarė. Aiškino, jog manė, kad užtenka sutarimo, vėliau nurodė, kad E. Š. nėjo pas notarą sutarties sudarymui.

              14. Pagal CK 6.393 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovo nurodytam ginčo statinio - garažo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti buvo privaloma notarinė forma. CK 6.393 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį daro negaliojančia. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo ir šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. CK 6.398 straipsnis (Daikto perdavimas) numato reikalavimus daikto perdavimui, kur nurodoma, kad 1)nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu; 2)jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo; 3) jeigu viena sutarties šalis vengia pasirašyti sutartyje nurodytą perdavimo dokumentą, laikoma, kad pirkėjas atsisako priimti, o pardavėjas atsisako perduoti daiktą.

                15. Priešingai, nei nurodė atsakovas, kad užteko žodinio sutarimo, ir garažas perėjo jo nuosavybėn, nes taip nurodė buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas, tačiau posėdžio metu apklaustas liudytoju K. J., kuris 2009 metais buvo garažų kooperatyvo pirmininku, patvirtino, kad garažo, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos registre, pirkimo pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notaro.

16.       Iš šalių pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas nepateikė jokių ginčo pastato

įsigijimo dokumentų:  nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarties ir šio daikto perdavimo priėmimo akto, pinigų sumokėjimą patvirtinančio dokumento, nei teismo procesinio sprendimo dėl atsakovo nurodomo su ieškovės motina E. Š. sudaryto ginčo statinio pirkimo – pardavimo sandorio įregistravimo, t.y atsakovas nepatvirtino, kad ginčo statinį – garažą būtų įgijęs laikydamasis CK 6.393 ir 6.398 straipsnių reikalavimų. Todėl šiuo atveju teismas atmeta atsakovo atsikirtimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bei liudytojos V. P. parodymus dėl galimai sudaryto pirkimo – pardavimo sandorio tarp atsakovo R. P. ir E. Š., kuri posėdžio metu nurodė, kad į namus atvažiavo A. M. ir ji atidavė už garažą pinigus, nors apklaustas liudytoju A. M. tai neigė, nes neturi teisinės reikšmės, kadangi nebuvo laikytasi tokiam sandoriui sudaryti reikalaujamos notarinės formos.

17.       Ginčo statinys – garažas, esantis G/B (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 13d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas E. Š. vardu. Atsakovas iki ieškinio pareiškimo tai neginčijo bei neginčijo ir nuosavybės teisių įregistravimo ieškovės A. R. vardu ( įrašas Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisų perėjimą ieškovei  į garažą buvo padarytas 2018 m. birželio 13d.). Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas - ...visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka..

18.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovė nėra ginčo statinio

– garažo  savininkė. Kadangi ieškovės nuosavybės teisės į garažą nėra nuginčytos ir ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu atsakovas naudojasi be ieškovės sutikimo, tai ieškovės, kaip nekilnojamojo turto savininkės ,teisės turi būti gintinos teismine tvarka.

19. Aplinkybių, kad ginčo statinys buvo valdomas nuomos ar panaudos teise,

atsakovas neįrodinėjo.

20.       CK 4.37 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra,

nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.98 straipsnis numato, kad turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 str. 1 d.). Atsakovas neįrodė, kad turi teisę naudotis ginčo statiniu – garažu (CPK 178 straipsnis) ir, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog nustačius ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus, yra pagrindas tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu.

21.        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė

išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovo reikalavimo teisėtumą pagrindžia įrodymai : 1) Ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į statinį; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu - garažu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš užimtų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas - ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti atsakovą iš jai priklausančių patalpų, kuris jai priklausančiu turtu naudojasi neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

                  22.Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas ir atsakovas iškeldintinas iš ieškovei priklausančių patalpų - garažo. Atsakovas įpareigotinas išsikelti su jam priklausančiu turtu per septynias dienas.

2.       Priešieškinys atmestinas.

23. Atsakovas pateikdamas priešieškinį prašė 2009 m. gegužės mėnesį tarp atsakovo

ir E. Š. sudarytą žodinį garažo pirkimo-pardavimo sandorį pripažinti sudarytu ir galiojančiu. Teismas plačiau nepasisako dėl šio reikalavimo, nes dėl sandorio sudarymo ir galiojimo aplinkybių teismas pasisakė spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

                 24. Ieškovė prašo taikyti ieškinio senatį.  

25.       Kaip byloje nustatyta, atsakovas nurodo, kad 2009 m. gegužės mėnesį atsakovas

ir E. Š. sudarė žodinį garažo, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį. Sutarties notarine forma nesudarė. Atsakovui nuo 2009 m. gegužės mėnesio buvo žino, kad nuosavybės teisės į garažą Nekilnojamojo turto registre yra registruotas E. Š. vardu, nėra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis notarine forma.

26.       Priešieškinys teisme dėl pripažinimo 2009 m. gegužės mėnesį tarp atsakovo ir

E. Š. sudaryto žodinio garažo pirkimo-pardavimo sandorio sudarytu ir galiojančiu, gautas 2020 m . liepos 10 d., t.y. praėjus daugiau nei vienuolikai metų.  

     27. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą.

      28. LR CK 1.127 straipsnio nuostatos numato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio nuostatos numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

29. Teismas, išklausęs šalis, liudytojus bei ištyręs pateiktą rašytinę medžiagą,

konstatuoja, jog atsakovas praleido terminą teikti priešieškinį į teismą dėl 2009 m. gegužės mėnesį tarp atsakovo ir E. Š. sudaryto žodinio garažo pirkimo-pardavimo sandorio,  t.y. praleido nustatytą bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą pažeistai teisei apginti. Ieškovė pagrįstai prašė taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti.

                30. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas tenkintinas, atsakovo  atžvilgiu taikytina ieškinio senatis ir priešieškinys atmestinas.

    31. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1010 eurų advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti ir 100 eurų žyminio mokesčio (b.l. 4,61-62,99)

        32.  Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei – 18,80 eurų. (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

        Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

                  ieškinį patenkinti.

         Iškeldinti atsakovą R. P., a.k (duomenys neskelbtini) iš ieškovei A. R. priklausančių patalpų- garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu per 7 dienas.

                   Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovei A. R. 1010 (vieną tūkstantį dešimt) eurų  teisinės pagalbos išlaidų ir 100 (vieną šimtą ) eurų sumokėto žyminio mokesčio.  

                   Priešieškinį atmesti.

                   Išieškoti iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą 18,80 eurų( aštuoniolika eurų 80 ct) teismo turėtų pašto išlaidų (įmokos kodas 5660, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300).

                    Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja                                Vitalija Ragauskienė