Administracinė byla Nr. eI2-2332-809/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 49SD-5268-(14.49.136E) „Dėl NŽT prie ŽŪM sprendimų žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kopijų pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 19 d. atsakovė surašė Raštą, kuriame nurodė, kad ji neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir pateikti prašomų dokumentų kopijas. Pareiškėjas su NŽT atsakymu nesutinka, nes Raštu buvo prašoma ne trečiųjų asmenų duomenų ar kokios nors juos identifikuojančios informacijos, o valstybės įstaigos konkretaus dokumento priimto sprendimo kopijos. Pareiškėjo manymu, valstybės įstaigos sudaryti dokumentai nelaikytini slaptais. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio nuostatomis. Pažymi, kad skundžiamame rašte minimas ir ES teisės aktas, t. y. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas 2016/679 ir BDAR), nedraudžia pačiai valstybės institucijai imtis protingų priemonių siekiant neviešinti trečiųjų asmenų duomenų juos retušuojant ar kitomis priemonėmis padarant neprieinamus pašaliniams asmenims. Taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, prašymas atsakovui pateikti jo institucijos sudarytą dokumentą yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas neprašė atsakovo pateikti jokių su trečiaisiais asmenimis susijusių duomenų, kaip manė atsakovė. Jei prašomame dokumente ir būtų tokio pobūdžio informacija, atsakovė, nuasmenindama minėtą dokumentą, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, galėjo jį be didelių administracinių ir techninių sąnaudų pateikti pareiškėjui.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus miesto skyrius) atsiliepimo argumentais nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. gegužės 10 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT skundžiamu raštu nurodė, kad neturi teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti galimybę gauti prašomų dokumentų kopijas. Įvertinus prašymo turinį buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašė pateikti sprendimą (-us), kurių pagrindu su fiziniais asmenimis buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys. Su prašymu pateiktoje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas atstovauja tik pareiškėjui, o pateiktu prašymu prašoma pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau jie pareiškėjo ar pareiškėjo advokato neįgaliojo atstovauti jų interesams. Pažymi, kad, norėdami gauti dokumentus, asmenys turi pagrįsti jų naudojimo tikslą ir (ar) pateikti dokumentą, suteikianti teisę atstovauti šio subjekto interesams. Atsakovė vadovaujasi Reglamentu 2016/679. Nurodo, kad jos atsakymas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamo rašto turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakymas buvo pateiktas netinkamai.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę nagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M. I., vykdydamas kliento pavedimą, 2021 m. gegužės 10 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu atsiųsti NŽT sprendimą (sprendimus), kurių pagrindu buvo sudaryta 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-628 ir 2018 m. sausio 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 8146 įsigyti nuosavybėn 321/1145 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu. Prie prašymo buvo pridėta 2021 m. balandžio 28 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp R. P. ir advokato padėjėjo M. I. (toliau – Teisinių paslaugų sutartis).
NŽT Vilniaus miesto skyrius Raštu informavo pareiškėją (jo atstovą), kad neturi teisinio pagrindo patenkinti prašymą ir suteikti galimybę gauti prašomų dokumentų kopijas. Raštą grindžia tuo, kad su prašymu pateiktoje Teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad atstovas atstovauja R. P., o prašo pateikti informaciją apie trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie atstovo neįgaliojo atstovauti jų interesams. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 2 dalį, atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tiek, kiek ji yra taikoma: duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.
Pareiškėjas nesutiko su Raštu, todėl kreipėsi į teismą, prašydamas Raštą panaikinti.
Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. eI2-3985-860/2021, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas. Teismas panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi Nr. eA-905-442/2022 atsakovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo įvertinti ginčijamo teisinio santykio turinį ir atsižvelgiant į tai, spręsti dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.
Pareiškėjo atstovas 2023 m. vasario 12 d. paaiškinimuose nurodė, kad kreipdamasis į atsakovę dėl NŽT sprendimo (-ų), visų pirmą siekė gavęs dokumentus atlikti jų teisinį įvertinimą bei pateikti teisinę išvadą atsakant į klausimą, ar yra pažeisti kliento turtiniai interesai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kurį atsakovas turėjo informuoti apie galimybę išsipirkti prie minėto žemės sklypo valstybei priklausančias žemės sklypo dalis, kaip tai pasiūlė kitam paminėto žemės sklypo bendrasavininkui. Be to, šis žemės sklypas ilgą laiką buvo teisinių ginčų objektu, todėl galimai ne visa pareiškėjui aktuali korespondencija jį pasiekdavo laiku arba iš viso nebuvo gaunama. Pažymėjo, kad ilgus metus minėtame žemės sklype buvę pastatų dalių bendrasavininkai ilgalaikės nuomos pagrindais valdė nedidelę žemės sklypo dalį, kurie vėliau priverstinai vykdant jų atžvilgiu priimtus teismo sprendimus buvo vietos antstolio realizuoti. Teisiniai procesai neleido pareiškėjui laiku sužinoti apie galimybę įsigyti papildomas žemės sklypo dalis, esančias prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Atstovo teigimu, tam, kad teisme būtu ginama objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, turi būti sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo turimais pareiškėjo teises įtakojančiais dokumentus tam, kad vėliau būtų svarstoma galimybė kreiptis į teismą ginčijant atsakovės sprendimą (-us), kurių pagrindu vėliau buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys.
Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte (2020 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Taigi, Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata yra skirta reguliuoti teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų institucijų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-2655/2012). Nors minėtoje teisės nuostatoje ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisė gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo esminę sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu ir, kad šie valstybės ir savivaldybių institucijų tvarkomi duomenys yra surinkti, tvarkomi vykdant viešąjį administravimą. Taigi, advokato (nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovo), interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo pareigos suteikti atstovaujamajam asmeniui kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Advokatūros 44 straipsnio 1 punkto nuostatos neriboja advokato teisės gauti informaciją tik apie jo atstovaujamą asmenį. Minėta, kad šios teisės įgyvendinimo būtinoji sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą, kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Pagal Advokatūros įstatymą, teisė gauti viešojo administravimo subjekto turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas), todėl nepateikti prašomų duomenų viešojo administravimo subjektas gali tik tuo atveju, jei advokatas (advokato padėjėjas) nepagrindžia prašomų išduoti dokumentų (duomenų) reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Kitaip tariant, viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti teikti duomenis advokatui tik tuo atveju, jei advokato kreipimesi apskritai nėra duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Iš Rašto turinio matyti, kad atsakovė atsisakydama pateikti prašomus dokumentus, rėmėsi BDAR 6 straipsnio 1 dalies a punktu, bei nurodė, kad pagal prašymo ir jo priedų turinį (Teisinių paslaugų sutartis) neturi galimybės išduoti prašomus dokumentus.
Išanalizavus pareiškėjo atstovo atsakovei pateiktą prašymą, matyti, kad atstovas į NŽT kreipėsi Advokatūros įstatymo 44 straipsnio pagrindu, tiksliai nurodė kokius dokumentus prašo pateikti bei pateikė įrodymus apie dokumentų gavimo teisinį pagrindą – Teisinių paslaugų teikimo sutartį. Tačiau atstovas prašyme nėra nurodęs dokumentų gavimo ir naudojimo tikslo, kam yra reikalingi prašomi pateikti dokumentai, t. y., kaip matyti, pareiškėjo atstovas nenurodė duomenų (informacijos), įrodančių prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis.
Minėta, kad esminė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos sąlyga – advokato prašomų gauti dokumentų ryšys su jo teisinių paslaugų teikimu. Tik esant išpildytai šiai sąlygai ir nesant kitų apribojimų, prašomi gauti dokumentai galėtų būti išduoti. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas atsakovei nors ir pateikė dokumentų gavimo teisinį pagrindą, tačiau prašyme nenurodė nei duomenų naudojimo tikslo, nei duomenų, įrodančių prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu. Tuo tarpu atsakovė, atsisakydama pateikti prašomus dokumentus, tinkamai įsigilino į prašymo turinį ir turėjo teisinį pagrindą jo netenkinti. Atsakovė pagrįstai nusprendė, kad prašyme nurodyti prašomi pateikti dokumentai ir Teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato, neatskleidžia ryšio su advokato teikiamomis paslaugomis, todėl pagrįstai pripažino kaip nepakankamais Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos prasme.
Pareiškėjo atstovas papildomuose paaiškinimuose teismui nurodė prašomų pateikti dokumentų ryšį su teikiamomis teisinėmis paslaugomis (pareiškėjas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, kurį atsakovė turėjo informuoti apie galimybę išsipirkti prie minėto žemės sklypo valstybei priklausančias žemės sklypo dalis kaip tai pasiūlė kitam paminėto žemės sklypo bendrasavininkui; atstovas siekė, gavęs dokumentus, atlikti jų teisinį įvertinimą bei pateikti teisinę išvadą atsakant į klausimą ar yra pažeisti kliento turtiniai interesai). Pažymėtina, kad teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų sprendimų priėmimui įtakos turinčius papildymus, teikiamus atsiliepimų, paaiškinimų ar kitokių procesinių veiksmų forma, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji ir aiškiai turintys reikšmę keliamam ginčui iš esmės. Priešingu atveju, tiek teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui, tiek ir priešingai – atsakovui, taptų sunku apsiginti, o teismui apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą. Todėl, kai yra skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis buvo priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui, įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014). Todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad pareiškėjo atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktas 2021 m. gegužės 10 d. prašymo papildymas atsakovės turėtų būti įvertintas iš naujo, atitinkamai jį vertinant tiek Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatos, tiek kitų ginčui aktualių teisės aktų nuostatų apimtyje. Taigi, šio ginčo išnagrinėjimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į atsakovę dėl aktualių dokumentų gavimo, su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatas atitinkančiu prašymu.
Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai įvertino prašymo turinį, t. y. atliko veiksmus, kurie privalomi nagrinėjant tokio pobūdžio prašymą, o būtent – tinkamai išnagrinėti pareiškėjo atstovo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateikti motyvuotą bei aiškų sprendimą. Teismo nuomone, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, priėmė sprendimą (Raštas), atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Raštas pagrįstas teisės aktų analize, paaiškintos atsisakymo išduoti prašomus dokumentus priežastys. Atsakovės Raštas pripažintinas pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Raštą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Violeta Petkevičienė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė