Administracinė byla Nr. I-1607-257/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00363-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,
sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,
nedalyvaujant pareiškėjui J. L.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas J. L. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (101 b. l.). Pareiškėjas skunde (2–14 b. l.) nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. lapkričio 16 d. perpildytose kamerose, kur vienam asmeniui tekdavo mažesnis plotas negu nustatyta teisės aktuose, o kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose šalta, drėgna. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kamerų plotai apie 17 m2, kuriose yra stalas, užimantis 1,5 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 2 m2 grindų ploto, dviejų aukštų gultai, užimantys 6 m2 grindų ploto. Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam. Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, kas kenkia regėjimui, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais asmenimis, pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų. Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad atvykstant ar išvykstant etapu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes asmenys, esant žemai oro temperatūrai, verčiami nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes. Pareiškėjo nuomone, jei patalpa 20 m2, tai turėtų būti 4 miegamieji gultai ir ne daugiau. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sąlygų. Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, juos cituoja, nurodo Lietuvos ir EŽTT teismų praktiką. Prašo jo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (99 b. l.).
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (89–96 b. l.) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-02-16 pažymos Nr. 60/09-5983 „Dėl J. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-02-23 iki 2015-11-16 kamerose: Nr. 42 su 4–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,71 iki 3,81 m2, Nr. 40 su 4–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,73 iki 4,59 m2, Nr. 38 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,9 iki 5,17 m2, Nr. 95 su 1–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 17,5 iki 3,5 m2, Nr. 106 su 2–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 11,7 iki 3,91 m2, Nr. 44 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,97 iki 4,48 m2, Nr. 18 su 4–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m2, Nr. 98 su 1–6 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 19,9 iki 3,31 m2, Nr. 18 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,19 iki 4,64 m2, Nr. 10 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,42 iki 4,07 m2, Nr. 14 su 3–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,52 iki 3,91 m2, Nr. 24 su 2–5 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 9,43 iki 3,77 m2, Nr. 44 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 5,97 iki 4,48 m2, Nr. 60 su 2–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 8,84 iki 4,42 m2, Nr. 89 su 3–4 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 4,68 m2, Nr. 75 su 1–2 asmenimis ir vienam iš jų teko nuo 8,8 iki 4,4 m2.
Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiškėju asmenų sąrašus nėra galimybės.
Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).
Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą.
Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 60 tikrino 2015-08-24 (2015-05-18 patikrinimo aktas Nr. EP-201). Nustatyta, kad oro temperatūra 23,2–25,2 C, santykinė oro drėgmė 43,8–64,5 proc, dirbtinė apšvieta 211-246 lx, nuo lubų byra tinkas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras kamerą Nr. 10 tikrino 2015-05-07 (2015-08-27 patikrinimo aktas Nr. EP-354). Nustatyta, kad kamera remontuota, vizualiai matomo pelėsio nebuvo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, šalčio ar drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.
Pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.
Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje
Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal Instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.
2015-03-13 patikrinimo akte Nr. EP-84 užfiksuota, kad “laikino laikymo (atvykimo) kratos atlikimo patalpoje esančios 4 vonelės labai nešvarios”. 2015-07-30 patikrinimo akte Nr. EP-328 nustatyta, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. 2015-10-20 patikrinimo akte Nr. 460 pažeidimų neužfiksuota. Minėtų patikrinimų metu jokių esminių paminėto teisinio reglamentavimo dėl patalpų būklės pažeidimų, tame tarpe per žemos oro temperatūros ar per didelės drėgmės, neužfiksuota. Be to, asmens krata nėra ilgai trunkantis procesas, todėl pareiškėjui negalėjo sukelti tokių stiprių neigiamų išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala.
Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis
Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnis nustato, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, o 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos Nr. HN76-2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (14 p.). Iki šios higienos normos įsigaliojimo draudimai, susiję su rūkymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, įtvirtinti nebuvo.
Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimą, nereglamentuoja, kad nerūkantys asmenys turi būti izoliuotai laikomi nuo rūkančių asmenų. Įstaigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 metų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras ? rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigūnai išsiaiškina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nėra pateikęs. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas 2015-02-24 pildydamas asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, pažymėjo, jog nepageidauja būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl vadovaujantis 2014-12-31 suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu asmuo buvo paskirtas į 42 kamerą, kuri pagal planą buvo priskirta nerūkantiems asmenims. Tačiau 2015-02-27 pildydamas asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, pažymėjo, jog pageidauja būti laikomas su rūkančiais asmenimis.
Įstaiga teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių nepažeidė, nes pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje nesant jokių pareiškėjo pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Įstaiga negali būti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, anot kurios, tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Tokia teismų pozicija minėto teisinio reglamentavimo atžvilgiu taip pat rodo, jog gintinos galimai pažeistos nerūkančiųjų teisės, o ne rūkančiųjų pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose įtvirtintas nerūkančiųjų teisių į sveiką aplinką užtikrinimas, o ne rūkančiųjų interesai, pareiškėjo abstraktūs ir neįrodyti argumentai dėl rūkančiųjų laikymo su nerūkančiaisiais nelaikytini neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjo saugomos įstatymų teisės ir teisėti lūkesčiai, susiję su rūkymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo J. L. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-02-16 pažyma Nr. 60/09-5983 „Dėl J. L.“ (40–45 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-02-23 iki 2015-11-16 (210 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 207 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos ir 3 dienas kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija iš dalies (labai nežymiai) pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, yra viešai paskelbtas teisės aktas ir būtent jis konkrečiai reglamentuoja aktualų teisinį reguliavimą.
Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose šalta, drėgna, gyvenamosiose patalpose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., 59–62 b. l.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 10, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-05-20 iki 2015-06-03 ir nuo 2015-10-14 iki 2015-10-19. Nustatyta, kad oro temperatūra 180 C, santykinė oro drėgmė 48,8 ir 53,0 proc, kas atitiko HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkto reikalavimus, reglamentuojamus mikroklimato parametrus. Dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 10 išmatuota 286 lx, HN 76:2010 reglamentuojama mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx. Skunde nurodyta kamera Nr. 10 remontuota. Vizualiai matomo pelėsio nebuvo.
Paminėtame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad gumbuotų čiužinių nerasta. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apdorojamas dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais, užvalkalai iš nepralaidžių skysčiams ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų nenaudojami.
Aprūpinimas indais, taburetėmis, medinėmis pertvaromis tarp lovų nevertintas, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja.
Paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams, patikrinimo akto Nr. EO-5 2015-01-13 duomenimis, atitiko numatytą dienos racioną. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal, riebalų kiekis – 72,7 g, baltymų kiekis – 64,2 g, angliavandenių kiekis – 350,2 g. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuojamos fiziologinės normos (kiekis vienam asmeniui per parą) energetinė vertė – 2298 kcal.
Pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes to nereglamentuoja HN 76:2010.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Darbų registracijos žurnalo duomenimis, graužikų naikinimas vykdomas periodiškai, režiminiame korpuse bendrosiose patalpose graužikai 2015 m. balandžio mėn. naikinti 2 kartus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nurodo, kad pagal nustatytą tvarką valymo inventorius į kameras išduodamas gyventojams paprašius.
Aprūpinimas asmens higienos priemonėmis nevertintas, HN 76:2010 to nereglamentuoja.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugpjūčio 24 d., 55–58 b. l.) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 60, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-08-27 iki 2015-10-07. Nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Kameroje Nr. 60 nuo lubų byra tinkas.
Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad kamerų įrengimas rūsio patalpose, langų dydis, oro šalinimo iš sanitarinių mazgų sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas nevertinti, nes tai susiję su pastato rekonstrukcijos darbais arba reikalavimai taikomi projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr.EP-328 (63–65 b. l.) konstatuota, kad kamerų vėdinimas per langus yra galimas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d., 64–70 b. l.) nurodyta, kad ventiliacinės sistemos įrengimas ir su juo susijęs oro judėjimo greitis, langų dydis ir nuo to priklausantis natūralus apšvietimas, jų įrengimo aukštis nevertinti, nes reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcijos darbais, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms netaikomi (HN 76:2010 1 skyrius 2 punktas). Aprūpinimas stalais ir kėdėmis nevertintas, nes baldų kiekio kamerose HN 76:2010 nereglamentuoja. Oro judėjimo greitis nematuotas, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengtos ventiliacinės sistemos.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką.
Šiaulių tardymo izoliatoriuje maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“. 2014-12-22 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikti paros raciono (pusryčių, pietų, vakarienės davinio) tyrimai. Nustatyta, kad bendra paros davinio energetinė vertė atitiko reglamentuojamas fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., 71–77 b. l.) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.
Laikomiems asmenims pabūti gryname ore l val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams 2 kartus po 1 val. – nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze, psoriaze (įrašoma asmens sveikatos kortelėje). Kartą per savaitę sudaroma galimybė praustis duše (vedamas registracijos žurnalas), keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus (vedamas registracijos žurnalas). Sudaroma galimybė laikomiems asmenims mokytis bendrojo lavinimo mokyklos programos.
Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dieną pagal reglamentuojančio teisės akto reikalavimus sudarytus valgiaraščius. Maistą tiekia UAB „Pontem“. Maistą į kameras išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje. Kamerose naudojami asmeniniai arba ŠTI išduoti indai ir stalo įrankiai. Asmenų, sergančių plaučių tuberkulioze, indai dezinfekuojami biocidu „Haz tabs“.
Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai. Kirpykla neveikė.
Gyvenamąsias patalpas valo ten laikomi asmenys, švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi aprūpinami. Gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarkos aprašas parengtas (ŠTI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-205, 2015-09-16). Atliekas, nešvarius skalbinius iš kamerų surenka ir švarius išdalina nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje (pagal nustatyta grafiką).
Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamų priemonių („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Kameros Nr. 33, Nr. 36 periodiškai privalomai dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2,5 proc. tirpalu (laikomi plaučių tuberkulioze sergantys asmenys). Vedami atliktų valymo, dezinfekcijos darbų registravimo žurnalai (kamerų, dušinių kiemelių). Yra fiksuojami asmenų atsisakymai, kurie pageidauja kamerose sanitarinių įrenginių dezinfekcijos „Sokrena“ l proc. tirpalu nevykdyti. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą).
Minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra. Sanitarinėje švarykloje veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110°C temperatūra išlaikoma 50 min. Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas vedamas.
Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius buvo švarus, nesuplyšęs. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, švarūs lovos skalbiniai išduodami atvykus, išduotas inventorius pažymimas Asmeninės sąskaitos kortelėje. Skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikerta, patalpos suskirstytos zonomis pagal technologinius procesus. Nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi lentynose. Patalpų grindys, sienos lygios (dengtos plytelėmis).
Dušinių patalpų sienos ir grindys dengtos plytelėmis, nuolydis į vandens nutekėjimo angas yra, prausimosi vietose patiesti guminiai kilimėliai. Dušinių patalpose paviršiai lygūs, be plyšių, lengvai valomi, dezinfekuojami, pelėsio vizualiai nesimatė, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, patikrinimo metu įjungta nebuvo. Kasdien dušinių patalpos valomos ir paviršiai dezinfekuojami „Mikrobac forte“ 2 proc. tirpalu (vykdoma registracija). Daugkartinio naudojimo reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Laikomi asmenys naudoja individualias priemones ir reikmenis (plaušines, rankšluosčius, muilą).
Kamerų paprastasis remontas atliekamas pagal finansines galimybes ir turimus žmogiškuosius išteklius. ŠTI remonto darbai vykdomi pagal sudarytą planą 2015 metams.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016 m. vasario 22 d. pažymoje Nr.62/08-121 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje” (49–52 b.l.) nurodoma, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t.y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 39 punkte nustatyta, kad tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro – svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tuo metu gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimus nustato higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Tuo metu gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 40 punkte numatyta, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad higienos normų, susijusių su tinkamu kalinimo patalpos vėdinimu ir apšvietimu, pažeidimai gali būti veiksniai, prisidedantys prie kalinimo sąlygų bloginimo. Paprastai šis aspektas vertinamas kitų kalinimo sąlygų kontekste.
Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę nustatyti aukščiau minimi esminiai HN 76:2010 pažeidimai Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu, nėra.
Dėl asmenų, daiktų apžiūros(patikros) patalpų, sąlygų
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad patikrinimų metu atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių liepiama nusirengti esant žemai temperatūrai, dėti daiktus į nešvarias dėžes.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (55–58 b. l.) nurodoma, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr.EP-328 (63–65 b. l.) konstatuota, kad kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo švarios, sąlygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpą, inventorių valo ir dezinfekuoja ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. EP-84 (64–70 b. l., patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 4 d.) nurodoma, kad laikino laikymo (atvykimo) kratos patalpoje esančios 4 vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (tiek vidus, tiek išorė) – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 54 punkto reikalavimas.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-354 (55–58 b. l.) nurodoma, kad laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (patikrinimas atliktas 2015 m. spalio 6 d., 71–77 b. l.) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtos 105 apgyvendinimo kameros, 5 drausmės izoliatoriai, 9 laikino sulaikymo kameros, 11 priėmimo paskirstymo kamerų, 2 ilgalaikių pasimatymų kambariai, trumpalaikių pasimatymų patalpa su pertvaromis, 21 pasivaikščiojimo kiemelis, išvykstančiųjų apžiūros patalpos. Veikia 2 dušo patalpos po 8 prausimosi vietas, 2 dezinfekcijos kameros, skalbykla, daiktų sandėlis, įrengta sporto salė, 2 mokymo klasės.
Nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo būryje, valo ir tvarko bendro naudojimo patalpas ir ten esantį inventorių, drausmės izoliatorius, laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kameras, sanitarinės švaryklos, skalbyklos patalpas. 2015-10-05 duomenimis, dirbančiųjų buvo 29. Jų sveikata dėl plaučių tuberkuliozės patikrinta, pateikti privalomųjų higienos įgūdžių ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo žinių pažymėjimai.
Patalpų, įrangos dezinfekcijai naudojamoms priemonėms („Sokrena“, „Mikrobac forte“, „Haz tabs“, „Chlor clean“) gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos, saugos duomenų lapai yra; dezinfekciją atliekanti darbuotoja asmens apsaugos priemones turi. Dezinfekcijos tirpalams gaminti talpos yra. Patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, naudojamas preparatas „Tornado“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra. Dezinfekcijai naudojamas preparatas „Hit killer“, gamintojo rekomendacijos, naudojimo instrukcijos yra (atliekama pagal asmenų prašymus). Profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekcija, deratizacija, dezinsekcija) atlieka darbuotoja, turinti atestacijos, kvalifikacijos pažymėjimus (UAB „Saugotyra“, 2011 m. išklausė 160 val. dezinfekuotojo programą.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 20 d. patikrinimo akte Nr. EP-460 (78–80 b. l.) nurodoma, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti nesužymėtos, rekomenduojama rūbams ir avalynei sudėti naudoti atskiras voneles, jas sužymėti. Laikino laikymo, paskirstymo kameros buvo išvalytos, išvėdintos. Kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius visada laikosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų dėl apžiūros (patikros) patalpų, tačiau nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje (ar atvežimo į Šiaulių tardymo izoliatorių) metu tokie pažeidimai būtų nustatyti. Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo.
Dėl rūkančių asmenų kamerose
Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais.
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 73:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr.EP-447 (71–77 b. l.) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūkantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerūkančiųjų (suimtieji pildo prašymus).
Pareiškėjas 2015 m. vasario 24 d. pildydamas Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, nurodė, kad nesutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (53 b. l.), todėl vadovaujantis 2014-12-31 suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planu pareiškėjas buvo paskirtas į 42 kamerą, kuri pagal planą buvo priskirta nerūkantiems asmenims (81–88 b. l.), tačiau 2015 m. vasario 27 d. pildydamas Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių, apklausos anketą, nurodė, kad sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (54 b. l.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl laikymo su nerūkančiais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją raštu.
Taigi, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją nurodydamas, jog yra nerūkantis, ir prašo užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiškėjo buvimo kamerose drauge su rūkančiais asmenimis nenustatyta.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvusios sąlygos kenkė regėjimui.
Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašo (21–38 b.l.) įrašais, darytina išvada, kad asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl regėjimo sutrikimų, akių ligų.
Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (21–38 b. l.) matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas jokių nusiskundimų sveikata neturėjo. Nurodė turėtas traumas, operacijas, žalingus įpročius: alkoholį, narkotikus, teigė sirgęs bronchitu (27 b. l.).
Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos (21–38 b. l.) matyti, kad jokių įrašų dėl dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, ką akcentavo pareiškėjas savo skunde, nėra užfiksuota. Pareiškėjas vieną kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl blogo miego antrą savaitę. Nurodė, kad laisvėje vartojęs įvairius narkotikus, priklausomybę neigia. Išvada: šiuo metu psichikos sutrikimų nestebima, rekomenduota laikytis miego higienos. Pareiškėjas keletą kartų kreipėsi su kitais nusiskundimais: dešinio kirkšnies skausmo, naktį skaudėjusio skrandžio, ryklės peršėjimo, nerimavo dėl apgamo ant nugaros. Į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam skiriami vaistai, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjui nebuvo suteikiamas gydymas, medicininė pagalba Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. vasario 11 d. pažymos Nr. 61/04-337 (46 b. l.) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su skundu dėl to, kad nebuvo atvestas medicininei apžiūrai (46-48 b. l.).
Pareiškėjo skundo teiginiai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai tyčia sudaro konfliktines situacijas tarp įkalintų asmenų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir subjektyvūs.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, intensyvumą, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo J. L. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 100 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui J. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas šimtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėja Laisvutė Kartanaitė