Civilinė byla Nr. e2-654-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.6.2.2; 2.6.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 17 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovui S. R. ir jo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,

atsakovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei UAB „Lemora“ dėl laidavimo pripažinimo negaliojančiu, vekselio pripažinimo įvykdytu ir nuostolių priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ieškovo reikalavimų esmė

1. Ieškovas 2019 m. birželio 26 d. pateiktu teismui ieškiniu prašė pripažinti ieškovo laidavimą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1.1.        UAB „Algraižė“ (vekselio davėjas), atstovaujama bendrovės direktoriaus (ieškovo) S. R., 2015 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2015 m. lapkričio 30 d. sumokėti atsakovei UAB „Lemora“ (vekselio gavėjui) 100 000 Eur sumą. Ieškovas S. R. vekselį pasirašė kaip laiduotojas. Anot ieškovo, vekselio laidavimą jis pasirašė iš esmės suklydęs, kadangi buvo įsitikinęs, jog pasirašo jį kaip UAB „Algraižė“ direktorius, o ne laiduoja asmeniškai. Vekselio sudarymą lėmė UAB „Algraižė“ skola UAB „Lemora“. Ieškovas, kaip įmonės vadovas, siekdamas tolimesnio bendradarbiavimo su atsakove bei siekdamas taikiai išspręsti ginčą dėl įsiskolinimo, sutiko su UAB „Lemora“ sąlyga dėl vekselio išdavimo. Pasirašant vekselį ieškovui buvo nurodyta, jog reikia pasirašyti ir žemiau, laidavimo grafoje, jog tai tik formalumas, kad tokia yra standartinė vekselio forma. Neturėdamas pagrindo abejoti ar nepasitikėti savo partneriais, ieškovas pasirašė vekselį ir kaip laiduotojas.

1.2.        Ieškovo vadovaujamai bendrovei 2015 metai buvo finansiškai nepalankūs. Siekdamas pagerinti įmonės finansinę padėtį ieškovas patyrė didelį stresą, pablogėjo sveikata, dėl ko laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. sausio 22 d., nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 4 d. ir nuo 2016 m. kovo 11 d. iki 2016 m. kovo 14 d. jis buvo nedarbingas. Būdamas streso būsenoje bei prastos sveikatos, neturėdamas jokios patirties vekselių sudaryme jis (ieškovas) nesuvokė pasirašomo laidavimo teisinės reikšmės, t. y. neturėjo ketinimo laiduoti savo asmeniniu turtu už UAB „Algraižė“ skolas, buvo suklaidintas, teigiant, kad vekselį pasirašo kaip įmonės vadovas.

1.3.        Remiantis Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, BUAB „Algraižė“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2018 m. spalio 17 d. Tik po BUAB „Algraižė“ išregistravimo ieškovas suprato, kad jo teisės yra pažeistos, kad jis buvo apgautas. Iš pradžių ieškovas kreipėsi į antstolę, kurios žinioje yra vykdomoji byla, dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Tačiau jo prašymai ir skundai buvo atmesti. Todėl dėl pažeistų teisių buvo priverstas kreiptis į teismą.

2. Ieškovas 2019 m. spalio 7 d. pateikė dar vieną ieškinį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2168-221/2019), prašydamas pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį įvykdytu, o laidavimą pagal vekselį pasibaigusiu; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 2 279,85 Eur. Ieškovas nurodė tokius argumentus:

2.1.        Prasidėjus UAB „Algraižė“ bankroto procesui atsakovė pateikė tvirtinti kreditorinį reikalavimą visai vekselio sumai, be to, perdavė vekselį priverstinai vykdyti antstolių kontorai. Taigi, tokiu būdu atsakovė savo teises gynė dviem būdais. Ieškovo nuomone, tokie atsakovės veiksmai patvirtina jos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo teisėmis, kadangi atsakovė skolą siekė išsiieškoti tiek pateikiant kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, tiek ir naudojantis priverstine skolos išieškojimo tvarka vykdymo procese. Šie atsakovės nesąžiningi veiksmai užkirto kelią ieškovui pateikti išieškomos sumos dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Algraižė“ bankroto byloje, iškreipė bendrą kreditorinių reikalavimų dydį.

2.2. Atsakovė pateikė į bylą mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog draudimo bendrovė „Atradius“ 2016 m. balandžio 14 d. išmokėjo atsakovei 90 000 Eur draudimo išmoką už BUAB „Algraižė“ skolą. Anot ieškovo, ši aplinkybė pavirtina, kad BUAB „Algraižė“ skola atsakovei buvo ir yra kur kas mažesnė nei deklaruoja atsakovė, Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovės 94 538,14 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Be to, iš BUAB „Algraižė“ administratoriaus 2016 m. liepos 22 d. ataskaitos matyti, jog bendrovės kreditoriai turėjo pateikti bankroto administratoriui savo finansinius reikalavimus iki 2016 m. balandžio 25 d. (ataskaitos 12 psl.). Tačiau, iš atsakovės pateiktų dokumentų akivaizdu, kad iki šio termino atsakovė jau buvo gavusi 90000 Eur draudimo išmoką, tačiau, piktnaudžiaudama savo teisėmis, šį faktą nuslėpė. Tokiu būdu atsakovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje turėjo sudaryti 4 538,14 Eur (94 538,14 – 90 000 Eur), kas leidžia teigti, kad atsakovės deklaruojamas skolos dydis yra melagingas.

2.3. Atsakovė pateikė teismui antstolės J. J. 2019 m. rugsėjo 3 d. pažymą, iš kurios matyti, kad iki 2019 m. rugsėjo 3 d. iš ieškovo yra išieškota 7 080,50 Eur, iš kurių 6817,99 Eur pervesta atsakovei. Taigi atsakovė yra gavusi daugiau lėšų, nei BUAB „Algraižė“ buvo skolinga atsakovei, tokiu būdu įgydama turtinę naudą ieškovo sąskaita. Kadangi atsakovė gavo 90 000 Eur draudimo išmoką, vadinasi jos nepatenkintas kreditorinis reikalavimas sudarė tik 4 538,14 Eur. Tačiau, nepaisant to, atsakovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl 100 305,76 Eur išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo šiai dienai yra išieškota ir pervesta atsakovei 6 817,99 Eur suma, atsakovė yra skolinga ieškovui 2 279,85 Eur, kuriuos ji įgijo be teisinio pagrindo, piktnaudžiaudama savo teisėmis ir neatskleisdama visos reikšmingos informacijos. 

2.4. Ieškovo nuomone, jo pateikti argumentai leidžia teigti, kad skola pagal vekselį atsakovei yra grąžinta. Įvykdžius vekseliu užtikrintą prievolę, pasibaigė ir laidavimas pagal vekselį. Be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas permokėjo atsakovei 2 279,85 Eur. Tai reiškia, jog egzistuoja atskiras teisinis pagrindas vekselį pripažinti įvykdytu, o laidavimą pagal vekselį pripažinti pasibaigusiu bei priteisti ieškovui iš atsakovės neteisėtai gautas pinigines lėšas – 2 279,85 Eur.

3. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2019 m. spalio 25 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1792-413/2019 (dabartinis Nr. e2-654-413/2020).

II. Atsakovo atsikirtimų į ieškinį esmė

4. Atsakovė prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais argumentais:

4.1. Ieškovo teiginius, kad jis buvo suklaidintas ir nesuvokė, kad vekselyje pasirašo ne tik kaip UAB „Algraižė“ direktorius, bet ir asmeniškai kaip laiduotojas, paneigia šios byloje nustatytos aplinkybės: pirma, ieškovas pasirašė vekselyje du kartus – kaip UAB „Algraižė“ direktorius ir atskirai kaip laiduotojas; antra, ieškovas, kuriam, kaip verslininkui, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai, neabejotinai žinojo, ką reiškia laidavimas pagal vekselį; trečia, nei suėjus vekselio apmokėjimo terminui (2015 m. lapkričio 30 d.), nei išdavus vykdomąjį raštą pagal vekselį dėl skolos išieškojimo asmeniškai iš ieškovo (2015 . gruodžio 7 d.), antstolei priėmus vykdomąjį raštą ir pradėjus asmeniškai išieškojimą iš ieškovo (2015 m. gruodžio 12 d.), ieškovas dėl to nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovui manant, kad jis buvo suklaidintas ir nepagrįstai laidavo pagal vekselį, jis nuo pat išieškojimo pagal vekselį pradžios būtų ėmęs ginčyti vekselį ir juo prisiimtus asmeninius įsipareigojimus, tačiau jokių pretenzijų nereiškė ir savo asmeninių įsipareigojimų pagal vekselį neginčijo. 

4.2.        Niekuo nepagrįsti ir alogiški ieškovo argumentai, kad jis delsė ginčyti vekselį, nes tariamai apie savo teisių pažeidimą suvokė tik po to, kai Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties pagrindu BUAB „Algraižė“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro ir nebuvo nutrauktas išieškojimas iš jo, kaip fizinio asmens, bei užkirsta galimybė pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Algraižė“ bankroto byloje. Pirma, skolininkė UAB „Algraižė“ ir ieškovas, kaip laiduotojas, yra (buvo) solidarūs atsakovės skolininkai. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį”. Todėl, esant solidariai skolininkų prievolei, atsakovė pagrįstai iš UAB „Algraižė“ ir ieškovo, kaip laiduotojo, pradėjo atskirus skolos išieškojimo procesus. Be to, įtraukus UAB „Lemora“ į trečios eilės kreditorių sąrašą BUAB „Algraižė“ bankroto byloje, jos finansinis reikalavimas (ne jo dalis) nebuvo patenkintas. Tai, kad vienas iš solidarių skolininkų yra likviduojamas dėl bankroto, nepanaikina kito solidaraus skolininko įsipareigojimų kreditoriui. Antra, CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Jeigu ieškovas būtų laiku įvykdęs savo prievolę pagal vekselį, jis būtų galėjęs regreso tvarka pareikšti savo kreditorinį reikalavimą (už skolininką įvykdytos prievolės apimčiai) BUAB „Algraižė“ bankroto byloje. Tačiau ieškovas skolos nesumokėjo ir todėl neįgijo teisės reikšti kreditorinio reikalavimo BUAB „Algraižė“ bankroto byloje. Kita vertus, jeigu jis ir būtų pareiškęs kreditorinį reikalavimą BUAB „Algraižė“ bankroto byloje, jo kaip trečios eilės kreditoriaus reikalavimas nebūtų patenkintas. Be to, ši ieškovo nurodoma aplinkybė (kad ieškovas nepareiškė kreditorinio reikalavimo BUAB „Algraižė“ bankroto byloje) neturi jokios įtakos vekselio teisėtumui ir niekaip nepažeidė jo teisių bei teisėtų interesų.

4.3.        Ieškovas teigia, kad likvidavus BUAB „Algraižė“, atsakovė įgijo teisę į PVM grąžinimą. Nurodoma aplinkybė taip pat niekaip nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir vekselio teisėtumu, nes tai yra ne vekselio galiojimo, o mokestiniai klausimai. Atsakovo mokestinės prievolės ir jų vykdymas neturi jokios įtakos ieškovo įsipareigojimų pagal vekselį apimčiai.

4.4.        Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vekselį apmokėjo draudimo bendrovė „Atradius“. Pažymi, kad pagal šalių 2010 m. sausio 27 d. pasirašytą sutartį Nr. 10012701 ir jos 2015 m. balandžio 20 d. priedą, atsakovė suteikė UAB „Algraižė“ 200 000 Eur prekinį kredito limitą, iš kurio 100 000 Eur suma buvo atsakovės apdrausta draudimo bendrovėje „Atradius“. UAB „Algraižė“ neišgalint sumokėti skolos ir iškėlus jai bankroto bylą, draudimo bendrovė išmokėjo atsakovei 90 000 Eur draudimo išmoką. Minėta draudimo bendrovė nėra vekselio mokėtojas, o jos draudimo išmoka negali būti vertinama kaip vekselio apmokėjimas, kadangi tai ne ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės išmoka, o atsakovės bendrovei „Algraižė“ suteiktą prekinį kreditą apdraudusios bendrovės išmoka. Todėl draudimo išmoka buvo padengta UAB „Algraižė“ tik skolos dalis, tačiau nebuvo padengta veksleliu užtikrinta kita skolos dalis.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai bei išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo S. R. vadovaujama įmonė UAB „Algraižė“ (pirkėjas) ir atsakovė UAB „Lemora“ (pardavėjas) 2010 m. sausio 27 d. sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 10012701, sutartyje, be kita ko, susitardamos dėl pirkėjui suteikiamo 10 000 Lt dydžio prekių kredito (sutarties 3.4. punktas), kuris 2015 m. balandžio 20 d. pranešimu dėl kredito limito padidinimo buvo padidintas iki 200 000 Eur (1 t., b. l. 33-35, 44).

6.        UAB „Algraižė“ (vekselio davėjas), atstovaujama ieškovo, 2015 m. rugpjūčio 4 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2015 m. lapkričio 30 d. sumokėti atsakovei UAB „Lemora“ (vekselio gavėjui) 100 000 Eur sumą. Už vekselyje numatytos prievolės įvykdymą laidavo ieškovas (1 t., b. l. 5).

7.        Atsakovė 2015 m. gruodžio mėn. informavo UAB „Algraižė“ ir ieškovą, kad jie iki 2015 m. gruodžio 1 d. neįvykdė prievolės pagal vekselį ir pranešė, kad kreipsis į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo (1 t., b. l. 46-47). Antstolė J. J. 2015 m. gruodžio 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus rajono 1-ajo notarų biuro 2015 m. gruodžio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 100305,76 Eur išieškojimo iš ieškovo S. R. atsakovės UAB „Lemora“ naudai (1 t., b. l. 57-58).

8.        Draudimo bendrovė „Atradius“ 2016 m. balandžio 14 d. išmokėjo atsakovei UAB „Lemora“ 90 000 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 70-71).

9.        Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Algraižė“ iškelta bankroto byla, 2016 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinti kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe ir atsakovės UAB „Lemora“, kaip trečios eilės kreditoriaus 94 538,14 Eur finansinis reikalavimas. Iš viso patvirtinta UAB „Algraižė“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 2086739,11 Eur (1 t., b. l. 98-116, 124–128). 2018 m. rugpjūčio 1 d. bankroto administratorius pasirašė įmonės likvidavimo aktą; 2018 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimu UAB „Algraižė“ likviduota dėl bankroto ir 2018 m. spalio 17 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro (1 t., b. l. 90, 117–123); UAB „Lemora“ finansinis reikalavimas, nei jo dalis bankroto procese nebuvo patenkintas.

Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu

10.        Vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis yra abstraktus vienašalis sandoris, todėl jeigu sandorį sudariusio asmens veiksmai (šiuo atveju – ieškovo, kaip vekselio davėjo) neatitinka vidinės jo valios, jis gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. 

11.        Suklydimas kaip vienas sandorių negaliojimo teisinių pagrindų reglamentuotas CK 1.90 straipsnyje. Jo 1, 2, 4 dalyse nustatyta, kad iš esmės suklydus, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams.         

12.        Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.).

13.        Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Kai vekselis perduodamas indosamentu, dėl jo, kaip vertybinio popieriaus, abstraktumo nuo prievolės, kurios pagrindu jis buvo išduotas, vekselio davėjas be išlygų turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui, o tik po to įrodinėti nesąžiningus pirmojo vekselio turėtojo veiksmus įgyjant vekselį ar įgyvendinant jame įtvirtintą reikalavimo teisę (reikalaujant sumokėti), pavyzdžiui, reikšdamas šiam ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). 

14.        Ieškovas savo suklydimą grindžia iš esmės dviem aspektais: 1) vidiniu, t. y. kad būdamas streso būsenoje bei prastos sveikatos, neturėdamas jokios patirties vekselių sudaryme jis nesuvokė pasirašomo vekselio laidavimo teisinės reikšmės, nes neketino laiduoti savo asmeniniu turtu už UAB „Algraižė“ skolas; 2) išoriniu, t. y. kad vekselį pasirašė suklaidintas atsakovės arba, kitaip tariant, dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų.

15.        Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, paties vekselio turinys, kuriame ieškovas pasirašė ir kaip įmonės vadovas, ir kaip fizinis asmuo, leidžia spręsti, kad ieškovas suprato (turėjo suprasti), kad prievolė pagal vekselį gali atsirasti ne tik S. R. vadovaujamai įmonei, bet ir pačiam ieškovui kaip fiziniam asmeniui. Paminėtam kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Antra, sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad vekselio išdavimo dieną jis sirgo ligomis, dėl kurių nesugebėjo suvokti savo veiksmų. Be to, ieškovo pateikti į bylą duomenys apie jo nedarbingumą yra vėlesnio laikotarpio nei išduotas ginčijamas vekselis, o pati liga, nepateikus specialisto išvadų dėl jos pobūdžio ir ligoniui sukeliamų pasekmių, neteikia pagrindo išvadai, kad toks asmuo negalėjo suprasti laidavimo reikšmės ir iš jo galinčių atsirasti teisinių įsipareigojimų. Trečia, kaip matyti iš antstolės J. J. 2019 m. rugsėjo 3 d. pažymos (1 t., b. l. 76), nuo 2015 m. gruodžio 7 d. notaro vykdomojo įrašo pateikimo dienos iki pažymos išdavimo dienos iš skolininko (ieškovo) pagal ginčijamą vekselį buvo išieškota 7080,50 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą, ieškovas kreipėsi į teismą tik 2018 m. gruodžio 4 d., t. y. praėjus beveik trims metams po vykdomojo dokumento išdavimo (Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. Nr. e2YT-9596-314/2018). Taigi, priešingai kasacinio teismo praktikai, nurodytai šio sprendimo 13 punkte, ieškovas savo pažeistų teisių ginti neskubėjo, dalį prievolės įvykdė, kas leidžia manyti, kad ieškovas ne tik suprato vekselio, kaip abstraktaus sandorio turinį iš jo galinčias atsirasti teisines pasekmes, bet šio sandorio sudarymas atitiko ieškovo ir vidinę valią. Ketvirta, ieškovo argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo grindžiami deklaratyviais ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstais įrodymais nenurodant nei koks asmuo konkrečiai, nei kokiomis aplinkybėmis sąmoningai suklaidino ieškovą ir įkalbėjo jį pasirašyti vekselį kaip laiduotoją. Priešingai, pateikti į bylą duomenys apie teismų atmestą ieškovo skundą civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų ir ikiteisminio tyrimo įstaigos 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimas dėl atsisakymo pradėti prieš atsakovę ikiteisminį tyrimą BPK tvarka teikia pagrindą išvadai, kad ne atsakovės nesąžiningi veiksmai, o ieškovo nepagrįsti skundai lemia, kad ieškovas įvairiais būdais bando išvengti prievolės įvykdymo pagal sandorį (vekselį).

Dėl prievolės pabaigos (pripažinti prievolę pagal vekselį įvykdyta)

  16. Kaip nurodyta sprendimo 2 punkte, ieškovas, 2019 m. spalio 7 d. pateikdamas teismui dar vieną ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2015 m. rugpjūčio 4 d. ginčo vekselį įvykdytu, o laidavimą pagal vekselį pasibaigusiu ir priteisti iš atsakovės kaip nepagrįstą praturtėjimą 2 279,85 Eur, ieškovas iš esmės byloje pareiškė ir alternatyvų reikalavimą.

17.        Pagal kasacinio teismo praktiką alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus.

18.         Nagrinėjamu atveju ieškovas, pradiniu ieškiniu prašydamas pripažinti vekselį negaliojančiu pagal CK 1.901 straipsnio nuostatas, vėliau, teisminio nagrinėjimo metu pateiktu papildomu ieškiniu, suformulavo dar vieną reikalavimą – pripažinti, kad pagrindinė prievolė, kurią užtikrino ieškovo išduotas vekselio laidavimas, yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu.

19. Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad draudimo bendrovei „Atradius“ 2016 m. balandžio 14 d. išmokėjus atsakovei UAB „Lemora“ 90 000 Eur draudimo išmoką, UAB „Algraižė“ bankroto byloje patvirtinus atsakovės 94 538,14 Eur finansinį reikalavimą, o ieškovui pagal vykdomąjį dokumentą sumokėjus atsakovei 6 817,99 Eur  skolą, pagrindinė prievolė, taigi ir ieškovo 100 000 Eur dydžio laidavimas pagal vekselį, pasibaigė. Dar daugiau, ieškovo nuomone, atsakovė ne tik nenukentėjo, bet ir praturtėjo ieškovo sąskaita, kadangi nepagrįstai gavo 2 279,85 Eur dydžio turtinę naudą (94538,14–90000–6817,99), kurią turi grąžinti ieškovui kaip nepagrįstą praturtėjimą.  

20.        Teismas atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį, prievolė laikoma pasibaigusia, kai tinkamai įvykdoma. 

21. Minėta, kad ieškovo S. R. vadovaujama įmonė UAB „Algraižė“ (pirkėjas) ir atsakovė UAB „Lemora“ (pardavėjas) 2010 m. sausio 27 d. sudarė prekių tiekimo sutartį Nr. 10012701, sutartyje, be kita ko, susitardamos dėl pirkėjui suteikiamo 10 000 Lt dydžio prekių kredito (sutarties 3.4. punktas), kuris 2015 m. balandžio 20 d. pranešimu dėl kredito limito padidinimo buvo padidintas iki 200 000 Eur (sprendimo 5 punktas). Ginčo dėl minėtos sutarties sudarymo ir jos papildymų (ne)teisėtumo byloje nėra. 

22.        Atsakovės išrašas apie UAB „Algraižė“ skolą kreditorei UAB „Lemora“ patvirtina, kad iki draudimo išmokos išmokėjimo (2016 m. balandžio 14 d.) skolininkės skola siekė 158 39332 Eur, po išmokos – 68 393,32 Eur, o apskaičiuojamo termino pabaigoje (2018 m. gegužės 31 d.) – 62 390,39 Eur (2 t., b. l 28-33). Kaip jau nurodyta, ginčijamas vekselis 100 000 Eur sumai, taigi ir laidavimo sandoris, buvo pasirašytas 2015 m. rugpjūčio 4 d., kai UAB „Algraižė“ skola atsakovei siekė 197 240,02 Eur. Ginčijamo vekselio pagrindu Vilniaus rajono 1-ajo notarų biuro 2015 m. gruodžio 7 d. išduotas vykdomais dokumentas pradėtas vykdyti 2015 m. gruodžio 22 d. Kaip jau minėta, nei vykdomasis dokumentas, nei UAB „Lemora“ teismo patvirtintas finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo įvykdyti. 

23.        Pažymėtina, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis; laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalys).

24.        Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad esant solidariai skolininkų prievolei, atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą inicijuoti atskirus skolos išieškojimo procesus tiek iš UAB „Algraižė“ jos bankroto byloje, tiek vykdymo procese pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą.  

25.        Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju kreditorei UAB „Lemora“ vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2015 m. gruodžio 7 d., o pagrindinė skolininkė UAB „Algraižė“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2018 m. spalio 17 d. Todėl teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo teiginius, kad po pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, pasibaigė ir ieškovo laidavimas.

26.        Teismas pritaria atsakovės argumentams, kad atsakovei 90 000 Eur dydžio draudimo išmoką išmokėjusi draudimo bendrovė „Adagrius“ nėra nei ieškovo, nei buvusios jo įmonės UAB „Algraižė“ draudikas, nei vekselio mokėtojas, todėl draudimo išmoka negali būti vertinama kaip vekselio apmokėjimas. Be to, aptarti bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su atsakove iki galo nebuvo atsiskaityta. Antstolės 2020 m. sausio 24 d. duomenimis,  ieškovo skolos likutis yra 61 952,56 Eur. Taigi, aptartų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad ieškovo, kaip laiduoto prievolė nepasibaigė ir nėra iki galo įvykdyta. Todėl tenkinti ieškovo reikalavimą dėl prievolės įvykdymo ir tuo pagrindu pripažinti laidavimą pasibaigusiu, bei tenkinti išvestinį reikalavimą dėl 2 279,85 Eur dydžio permokos grąžinimo nėra pagrindo. Ieškovo argumentai apie iškeltą baudžiamąją bylą UAB „Lemora“ darbuotojui ir jam pareikštų kaltinimų apimtis bei piniginė suma pagal 2015 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKB 3363151 minėtos išvados dėl visiško prievolės įvykdymo nepaneigia ir teisiniam ieškovo reikalavimų vertinimui reikšmės neturi, todėl teismas atmeta juos kaip nepagrįstus.

Dėl procesinės bylos baigties

27.        Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad tekinti ieškovo reikalavimus ieškinyje nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Ieškovo ieškinį atmetus, atsakovė turi teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29.         Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į pagrindinį ieškinį ir papildomą ieškinį patyrė iš viso 1960 Eur išlaidas, už tripliko pateikimą – 544 Eur išlaidas; už atsikirtimus į ieškovo 2019 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimus, dalyvavimą 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdyje ir atvykimą į teismą – 653,40 Eur išlaidas.

30.        Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti 1960 Eur ir 544 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų, nurodytų 7, 8.1, 8.3 punktuose, nustatyto dydžio, jos priteistinos atsakovei pilna apimtimi. Prašomos priteisti 653,40 Eur dydžio išlaidos viršija Rekomendacijų 7 ir 8.16 punktuose nustatytą dydį, 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdis vyko mažiau kaip pusvalandį, atsakovė nepateikė duomenų, kad jos advokato iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas (Rekomendacijų 3, 8.19 punktai), todėl prašoma priteisti 653,40 Eur suma mažintina iki 505 Eur (Rekomendacijų 7 ir 8.16). Tokiu būdu atsakovei priteistina iš ieškovo iš viso 3 009 Eur (1960 Eur+ 544 Eur+505 Eur) atstovavimo išlaidų.

31.        Paduodant pagrindinį ieškinį, 2019 m. liepos 2 d. teismo nutartimi 1725 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje.

32.        Už papildomą ieškinį ieškovas sumokėjo 800 Eur, o 20119 m. spalio 10 d. teismo nutartimi likusios dalies 942 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Ieškovo ieškinį atmetus, ši žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).          

33.        Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti. 

Priteisti atsakovei UAB „Lemora“ (j. a. k. 233623430) iš ieškovo S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 009 Eur (tris tūkstančius devynis eurus) atstovavimo išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 942 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                          Gintautas Koriaginas