Civilinė byla Nr. 2A-1045-395/2010

                                                                 Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė

                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4;77.4.2;78.2.1;121.21;                                                                                                                                                                                

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo V. M. atstovei advokatei Danai Žvingilienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M., uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1090-54/2010 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui V. M., byloje dalyvaujančiam asmeniui D. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 25) prašė nustatyti, kad atsakovas V. M. yra jos sūnaus D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (2011-04-02); priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos - 36000 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad būdama nesusituokusi 1993-04-02 pagimdė sūnų D.. Duomenų apie tėvystę gimimo liudijime nėra, tėvystė nepripažinta. Ieškovė sūnaus D. tėvu laiko atsakovą V. M., tačiau pastarasis atsisako pripažinti tėvystę, todėl ieškovė prašė ją nustatyti teismine tvarka. Anksčiau dėl tėvystės nustatymo nesikreipė, nes nenorėjo traumuoti vaiko, nebuvo pati tam moraliai subrendusi ir pasiruošusi. Nustačius tėvystę, D. D. gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ieškove, nes tai labiausiai atitiks vaiko interesus. Atsakovas sūnumi nuo pat jo gimimo visiškai nesirūpino, neteikė materialinio išlaikymo. Vaikas yra prisirišęs prie motinos, nuo pat gimimo jos prižiūrimas, ieškovė gali užtikrinti palankias sąlygas sūnaus visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Kadangi nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje, todėl nustačius, kad atsakovas yra D. D. tėvas, ieškovės nuomone, jis turėtų vykdyti ir pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iki šiol ieškovė vaiku rūpinosi viena, padedama artimųjų giminaičių bei savo šeimos narių. Taip pat nurodė, kad sūnus turi sveikatos problemų. Nuo pat gimimo nustatytas širdies ūžesys, širdies vožtuvo nesandarumas, pasireiškiantis širdies ritmo sutrikimais. Vaikui reikia kardiologo pagalbos, nes progresuoja širdies nepakankamumas, jam reikalingi vaistai, maisto papildai. Dėl stuburo problemų reikėtų plaukioti baseine, slidinėti, tačiau ieškovė dėl sunkios finansinės padėties negali sūnui to leisti. Tam, kad sūnus augtų normaliomis sąlygomis, ieškovė jo išlaikymui išleidžia apie 2162 Lt per mėnesį. Ieškovės pajamos (nuo 2007 m. balandžio mėn.) sudaro 2904,22 Lt per mėnesį, nors iki to laiko buvo kur kas mažesnės. Todėl šiuo metu sūnaus išlaikymui gali skirti 1162 Lt, taigi likusią dalį – 1000 Lt, privalėtų skirti atsakovas. Kadangi atsakovas apskritai nevykdė pareigos materialiai išlaikyti sūnų, todėl remiantis CK 3.200 str., ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 1000 Lt per mėnesį, kas viso sudaro 36000 Lt.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės L. D. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovui V. M. ir 106 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalys neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi: ieškovė nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kad atsakovas V. M. yra spėjamas vaiko tėvas, o atsakovas nepateikė nei vieno patikimo įrodymo, kad jis nėra D. D. tėvas. Teismas nurodė, kad ieškovės neveikimas vaiko interesais, t.y. kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo tik praėjus keturiolikai metų po vaiko gimimo, didžia dalimi lėmė tokios išvados suformulavimą. Ieškovė nei ieškinyje, nei savo paaiškinimuose teisme nenurodė, kad bendrai gyveno su spėjamu vaiko tėvu, dargi patvirtino, kad bendrai niekada negyveno. Nurodė, kad spėjamas vaiko tėvas buvo vedęs, turėjo šeimą, o jie apie metus laiko buvo meilužiai (3t. b.l. 67-70). Todėl teismas laikė, kad šio įrodomojo fakto, patikimai patvirtinančio tėvystę, teismas neturi pagrindo nustatyti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos ir V. M. bendrą darbą, apie tai kad jie buvo meilužiai nėra tapačios vertinamai aplinkybei ir negali patikimai patvirtinti tėvystės. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo nustatyti, kad D. D. ieškovė auklėjo bendrai su V. M., kadangi pati ieškovė teigė, jog atsakovas vaiko nepripažino, ir ji su V. M. nebendravo nuo 1993 m. iki pat 2007 m. O ir po susitikimo 2007 m. atsakovas vaiko nepripažino. Teismas taip pat laikė, kad ieškovė neįrodė, jog pastojimo metu artimai bendravo su V. M.. Ieškovės teigimu intymiai bendrauti su atsakovu ji pradėjo 1992 m. pavasarį ir tokie santykiai tęsėsi apie metus laiko. Tokiu atveju teismas laikė, kad jie turėjo intymių santykių ir po pastojimo. Neįtikėtina, kad kasdien bendraujant darbe, o juo labiau intymiai bendraujant, atsakovas iki pat septinto nėštumo mėnesio nebūtų pastebėjęs nėštumo. Taigi, teismas sprendė, kad tiek šalių, tiek liudytojų parodymai prieštaringi, nenuoseklūs. Taip pat teismas nurodė, kad šiuo atveju vaiko gimimo liudijimas ieškovės nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra spėjamas jos vaiko tėvas, taip pat neįrodė, o kaip tik-paneigė. Pirminiame gimimo įraše (1t. b.l. 136), kuriame ieškovės sūnui suteikta jos mergautinė pavardė, o įrašas padarytas remiantis Kauno akademinių klinikų gimimo pažyma Nr. 2737/930405, tėvo vardas nurodytas Vytautas. Todėl neaišku, kodėl ieškovė laikydama savo vaiko tėvu V. M., Kauno akademinėms klinikoms nurodė vaiko tėvo vardą V.. Tai leido teismui manyti, kad ieškovė tuo metu savo vaiko tėvu V. M. nelaikė. Be to, teismas šiuo konkrečiu atveju, atsakovo atsisakymą atlikti DNR ekspertizę nevertino kaip tėvystės įrodymą. Ieškovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pasakė, kad ieškinys paduotas vaiko interesais, kad vaikas turi teisę nuo pat gimimo žinoti tėvą. Šie ieškovės paaiškinimai teismui leido daryti išvadą, kad pagrindinis ieškinio dėl tėvystės nustatymo motyvas buvo turtinis interesas: tiek pačios ieškovės, tiek vaiko. Kadangi atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes ir jos duotus paaiškinimus, kurie remiasi tik turtiniu reikalavimu, o ne vaiko interesų gynimu, todėl teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Atmetus ieškinį dėl tėvystės nustatymo atsakovui neatsiranda tėvo pareigų, todėl kitus ieškovės reikalavimus teismas laikė išvestiniais, ir atmetė.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja materialinės teisės normoms, CK 1.5 str., 3.3 str., 3.148 str., 2 d., Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai sprendžiant tėvystės nustatymo klausimus, Jungtinių Tautų 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijai, 1975-10-15 Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str. nuostatoms bei įrodymų vertinimo principui, todėl naikintinas dėl šių motyvų:

1. Teismo priimtas sprendimas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečio sūnaus D. D. neturtines teises, prigimtinę vaiko teisę žinoti, kas yra jo tėvai. Trečiuoju asmeniu byloje apklaustas nepilnametis D. D. paaiškino, kad jis nori žinot, kas yra jo tėvas, nori bendrauti, kad jis nebuvo morališkai pasiruošęs susitikti su tėvu anksčiau, tačiau tėvą vardu „V.“ žinojo iš ieškovės pasakojimų nuo darželio, kad susitikti su tėvu pasirengė būdamas 12-14 metų. D. D., pagal savo supratimą, nurodė priežastį, dėl ko jis nori turėti tėvą,, Tėvas tai šeimos narys, kuris rūpinasi šeima. Visiems galėsiu pasakyti, kad turiu tėvą“ (t.3, b.l.72). Vilniaus m. sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė išvadą (t. 2, b.l. 123-124), iš kurios matyti, kad palaiko ieškinį, nes viena iš svarbiausių vaiko teisių yra žinoti savo kilmę, turėti tėvų teises ir pareigas vykdančius tėvus.

2. Dėl įstatymų leidėjo ieškinio senaties reglamentavimo, ieškovės nuomone, teismo išvada dėl to, kad ji per vėlai kreipėsi į teismą atmestina. Teismas neteisingai pritaikė įstatymą, nurodydamas, kad reikalavimams dėl tėvystės nustatymo taikomas 10 metų senaties terminas (CK 1.125 str. l d.), kurio ieškovė, teismo nuomone, nepraleido, nes ieškinio reikalavimams senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. liepos 1d. Taigi, teismo sprendime teismas neteisingai nurodė senaties terminą, nes senaties termino šios kategorijos bylose nėra.

3. CK 3.148 str. įtvirtina tėvystės nustatymo pagrindus ir šių pagrindų santykį. Šiuo atveju, atsakovo neatvykimas atlikti ekspertizių atėmė iš ieškovės galimybę pateikti pagrindinį tėvystės įrodymą, nors teismas ekspertizę buvo paskyręs du kartus. Atsakovas teismo nutarčių dėl DNR ekspertizių paskyrimo neskundė, nors byloje turėjo net du atstovus, todėl jis turi prisiimti visas iš to kylančias teisines pasekmes. Tuo tarpu teismas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių faktiškai nevertino, apsiribojo tik atsakovo paaiškinimų santrauka, ir nepagrįstai šio fakto nepripažino tėvystės įrodymu. Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų, akivaizdu, kad atsakovas ekspertizės neatlieka be pateisinamos priežasties, tiesiog norėdamas išvengti tiesioginių įrodymų tėvystei pripažinti. Atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu tik patvirtina jo nenorą išsiaiškinti objektyviąją tiesą, tuo pažeidžiant CPK 7 str. 2 d. nustatytą šalių pareigą. Faktinių aplinkybių, dėl kurių nebuvo atlikta ekspertizė, teisinio įvertinimo sprendime nebuvimas prieštarauja CK 3.148 str. 2 d. nuostatoms, kur įstatymo leidėjas tokią pareigą teismams deleguoja. Atsakovui pateikus dokumentus, patvirtinančius jo neatvykimo į antrąją teismo paskirtą ekspertizę priežastis - ligą, teismas turėjo tai įvertinti ir, šias priežastis pripažinus svarbiomis, turėjo paskirti kitą laiką DNR ekspertizei atlikti. Nes atsakovui susirgus, ieškovė neteko jai įstatymo suteiktos teisės ir galimybės pateikti pagrindinį tėvystės įrodymą. Ieškovė prašė teismo skirti trečią ekspertizę DNR tyrimui atlikti, tačiau teismas ją skirti atsisakė, tuo pažeidė įrodinėjimo principus ir CPK 178 str., 176 str. 1 d. nuostatas.

4. Šioje byloje, ieškovės nuomone, svarbi aplinkybė yra tai, kad atsakovas taip pat neįrodė, jog jis nėra D. D. tėvas, kas privalu pagal CPK 178 str. nuostatas. Atsakovo pateiktas atsiliepimas į ieškinį patvirtina aplinkybes, jog jis turėjęs lytinių santykių su ieškove, tą patvirtino ir liudytoja V. B. K., kuriai buvo žinomos ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybės. Teismas neatsižvelgė ir nevertino Vilniaus m. savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados byloje, kad „ieškinys pareikštas išimtinai D. D. interesais, nes viena svarbiausių vaiko teisių yra teisė žinoti savo kilmę, turėti tėvų teises ir pareigas vykdančius tėvus“ (t.2, b.l. 123-124). Be to, teismui netenkinus ieškinio, liko nepatenkinti ir kiti patikslinto ieškinio reikalavimai - dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatytino, išlaikymo jam priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:

1. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis jos ir vaiko interesus. Teismas, atmesdamas ieškinį, pagrįstai nurodė, kad visuma išnagrinėtų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų (tiek rašytinių, tiek liudytojų parodymų), juos įvertinus, suteikiant didesnę galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (CPK 185 str.), leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinį (CPK 178 str.). Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės neveikimas vaiko interesais, t.y. kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo praėjus 14-kai metų po vaiko gimimo, tai kad ieškovė šitiek metų atsakovo pati nelaikė savo vaiko tėvu, atitinkamuose vaiko gimimo dokumentuose nuo gimimo nurodydama vaiko tėvu tai Vytautą, mokykloje - sutuoktinį Valdą Kulboką (t. 1, b.l. 118,120), teismo posėdžio metu, teigimas, kad neprisimena bylai svarbių aplinkybių, nepateikimas įrodymų patikimai patvirtinančių atsakovo tėvystę, tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu atsakovo finansinės padėties laikymas svarbiausiu ir prioritetiniu dalyku nustatant tėvystę šioje byloje rodo rimtas abejones ne tik dėl ieškinio pagrįstumo, bet ir pačios ieškovės sąžiningumo.

Atsakovas nurodo, kad apie tai, kad ieškovė jį laiko savo vaiko tėvu, sužinojo tik gavęs ieškovės advokatės 2007-05-30 (b.l. 11) raštą, kai vaikui buvo 14-ka metų. Ieškovės nurodytos liudytojos - motina K. L. D., draugė L. J. L., V. K., teismo posėdžio metu davė priešingus parodymus ieškovės teiginiams ir paneigė pačios ieškovės nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu D. D. teismui taip pat galėjo pasakyti tik mamos jam perduotus duomenis apie tėvą, kad jis yra kaunietis, turi namą ir turi firmą. Teismas nenustatė nei vieno teisiškai reikšmingo fakto tėvystei nustatyti, o tas faktines aplinkybes, kurias ieškinyje teismo posėdžio metu nurodė pati ieškovė, jas paneigė pačios ieškovės liudytojos. Kadangi ieškovė pati neįrodinėjo, kad kartu su atsakovu gyveno, atsakovas nei atskirai nei kartu su ieškove neauklėjo D. D., neteikė jokio išlaikymo, juo nesirūpino ir apie jį nežinojo iki 2007-05-30 (b.l. 11), todėl pagrįstai teismas nurodė, kad nėra pagrindo tėvystei nustatyti, o nesant pagrindo, t.y. nesant šios sąlygos, tėvystė negali būti nustatyta ( CK 3.146 str.).

2. Atmestini apeliantės teiginiai, kad buvo būtinas DNR tyrimas – ekspertizė, bei, kad teismas nepagrįstai neskyrė trečio karto DNR ekspertizei atlikti bei neįvertino atsakovo atsisakymo atlikti DNR ekspertizės priežasčių. Teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas. Dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose negalimas. Sutinkamai su CK 3.148 str.2d. jeigu atsakovas atsisako ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Tačiau atsakovo atsisakymas atlikti ekspertizę pats savaime dar nėra tėvystės įrodymu. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes, dėl kurių jis atsisakė atlikti DNR ekspertizę: 1) kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tėvystę nebuvimas; 2) labai ilgą laiką (14 metų) po vaiko gimimo ieškovės nelaikymas atsakovo savo vaiko tėvu; 3) vaiko tėvu laikymas ir nurodymas oficialiuose dokumentuose kitus asmenis; 4) atsakovas nematė tikslo po tiek metų atlikti ekspertizę, nes tai žemina ne tik jo, bet ir jo šeimos garbę bei orumą; 5) ieškovės pagrindinis tikslas nenustatyti tėvystę, bet pasipelnyti. Pačios apeliantės pasisakymas, kad nebuvo 14 metų morališkai pasiruošusi pranešti vaikui apie jo tėvą bei kreiptis dėl tėvystės nustatymo vertintinas kritiškai, kadangi duodama paaiškinimus ji pati pripažino, kad esminis lūžis įvyko tuomet, kai nutraukus santuoką su V. K. pablogėjo jos finansinė padėtis, nes 2006 metais ji nedirbo, reikėjo pinigų, atsirado paskolos rašteliai. Apeliantės teigimu, pablogėjus jos finansinei padėčiai, jai vienai pasidarė sunku išlaikyti du vaikus, tuomet ji nusprendė kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį grindė tik finansiniais pagrindais, bet nei karto neužsiminė apie kitus vaiko interesus. Apeliantė nei ieškinyje, nei savo paaiškinimuose teisme nenurodė, kad bendrai gyveno su spėjamu vaiko tėvu, nurodė, kad jai buvo žinoma, kad spėjamas vaiko tėvas buvo vedęs, turėjo šeimą. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai laikė, kad neturi pagrindo nustatyti tėvystę, o ieškovės dėstomos, bet neįrodytos aplinkybės, kad su atsakovu buvo meilužiai, negali patikimai patvirtinti tėvystės.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ši byla nagrinėjama ieškovės L. D. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai bei paties teismo iniciatyva CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gauti nauji įrodymai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikini ir negrąžinant bylos naujam nagrinėjimui išspręsti šią bylą iš esmės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2004 m. gruodžio nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkte konstatuota, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teisėjų kolegija, šio ginčo atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Byloje nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų paneigiančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovas V. M. nėra D. D. tėvas, o D. D. ne atsakovo sūnus.

Remianti aukščiau nurodytomis nuostatomis, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimas laikomas pagrįstu tik tuomet, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis gautiems įrodymams patvirtinantiems turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tik tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl aplinkybių egzistavimo. Ginčo atveju nei vienoje bylos nagrinėjimo stadijų, įskaitant ir ieškinio pareiškimą kitais pagrindais Vilniaus miesto 1 - ajame apylinkės teisme, kuriame apeliantė L. D. (tuo metu turėjusi K. pavardę) neneigė turėjusi meilės ryšių su atsakovu, kurių rezultate buvo pradėtas ir gimė sūnus D. D., ką iš esmės patvirtina ir kita prie bylos prijungta medžiaga (civ. bylos Nr. N2-1991-430/2009 medžiagoje esantys dokumentai, t.y. t.1, b. l. 27-28; 45-52; t. 2, b. l. 22, 132-134).

Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tame skaičiuje ir šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Tokia išvada darytina dėl to, kad nesant pakankamų ir pagrįstų įrodymų, paneigiančių atsakovo V. M. prieštaravimus dėl tėvystės patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog atsakovo nurodomos priežastys dėl pakartotinio  neatvykimo geonominės ekspertizės atlikimo yra svarbios ir jos paneigia tėvystės faktą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vaiko kilmę pagal pareikštą ieškinį privalėjo vadovautis teisiniais pagrindais, įtvirtintais 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK X skyriaus nuostatose. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad nors atsakovas savo atsiliepimuose ir pareiškimuose nurodo, jog neatsisako ekspertizės, tačiau teismo įpareigojimo net du kartus paskirtos DNR ekspertizės nustatytais terminais nuvykti pas ekspertus neįvykdė, jokių patikimų paaiškinimų bei duomenų patvirtinančių besąlyginį teismo paskirtų įpareigojimų buvimą nepateikė, todėl kolegija sprendžia, kad atsakovo atžvilgiu taikytinos CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės. Ši išvada patvirtinta ir paties teismo, betarpiškai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, gauti VšĮ Vilniaus Universiteto Ligoninės Santariškių klinikos Laboratorinės diagnostikos centro bei Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pažymų dėl tėvystės nustatymo pagal kraujo grupes pažymų duomenys (t.3, b. l. 141, 149). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nevykimo atlikti DNR ekspertizės tėvystės nustatymui priežastis, atsižvelgdama į tai, kad, kolegijos nuomone, V. M. buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas, per kurį buvo įmanoma nuvykti pas ekspertus dėl ekspertizės atlikimo, į ieškovės paaiškinimus, atsakovo elgesį vertina kaip atsisakymą nuo ekspertizės atlikimo ir sprendžia, kad ieškovės ieškinys pagrįstas bei tenkintinas CK 3.148 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tuo pačiu aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovės D. D. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Tenkindama ieškinį teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo ir jo atstovų atsiliepimuose ir prieštaravimuose ieškiniui nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo nepagrįsti, nes reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senatis netaikoma, o nepilnamečio vaiko teisė žinoti savo tėvą ginčo atveju yra neabejotinai prioritetinė ir nekvestionuojama (CK 1.115 straipsnio 1 dalis, 1.134 straipsnio 1 punktas, 3. 161 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus atsakovą V. M. D. D. tėvu, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jo priteistinas išlaikymas sūnui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tolį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovės L. D. pateiktus rašytinus įrodymus dėl D. D. išlaikymo poreikių tenkinimo (t.1,b. l. 15, 31-43; t. 2, b. l. 36-38; 45-48; 74) bei į tai, kad atsakovas V. M. nuosavybės teisėmis valdo visą eilę brangaus nekilnojamojo turto ir teismui niekuomet neteikė įrodymų paneigiančių galimybes skirti 1000 Lt dydžio išmoką kiekvieną mėnesį, sprendžia, jog ieškovės patikslintame nurodyta periodinių išmokų suma yra pagrįsta (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tenkinant ieškinį, teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisų ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus 9 CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, kaip ir Vilniaus miesto VTAS atstovė, visiškai teisios, teigdamos, jog dėl nepilnamečio vaiko tėvų pasyvaus ar netinkamo elgesio praeityje, vaikas neturi atsakyti ir tai negali būti pagrindas mažinti jam reikalingos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Būtent dėl šių priežasčių, tenkinant ieškinį, viena iš reikšmingiausių faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu būdu negali būti nustatomas atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl, priimant naują sprendimą ieškinio reikalavimai tenkintini pilna apimtimi.

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovei jos turėtos nagrinėjamoje byloje 460 Lt žyminio mokesčio išlaidos, sumokėtos už ieškinio pareiškimą ir apeliacinį skundą, bei 70 Lt išlaidos, sumokėtos už antstolio pagalbą (t.1, b. l. 19, 20, t. 3, b. l. 23, 108) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovė byloje patyrė viso 19259,34 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.1, b. l. 21, 91, t.2, b. l. 93, 94, 95, 97, 98, 101, t. 3, b. l. 13, 15, 18, 19, 20, 121). Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą maksimalius dydžius, nagrinėjamoje byloje suteiktų ieškovei teisinių paslaugų apimtį, taip pat vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, pastarąsias išlaidas mažina iki 10000 Lt (CPK 98 straipsnis).  

Taip pat iš atsakovo priteistinos valstybei 126,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno miesto apylinkės teismo buhalterija įpareigotina grąžinti ieškovei 900 Lt, sumokėtų už DNR ekspertizės atlikimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (b. l. 127).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti D. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove – motina L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš visų rūšių atsakovo gaunamų pajamų kol vaikas sulauks pilnametystės, t. y. iki 2011 m. balandžio 2 d., pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini), 36000 Lt (trisdešimt šešių tūkstančių litų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10530 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus trisdešimt litų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,10 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

 Įpareigoti Kauno miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti ieškovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Lt (devynis šimtus litų), sumokėtų už DNR ekspertizės atlikimą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Albinas Čeplinskas

 

Kolegijos teisėjai:                                                                                            Rūta Palubinskaitė

 

                                                                                                            Evaldas Burzdikas