Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-12-04][nuasmeninta nutartis byloje][e3K-3-220-611-2024].docx
Bylos nr.: e3K-3-220-611/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB ,,LTG CARGO“ 304977594 atsakovas
„Margūnas“ 135102261 Ieškovas
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188608786 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinis procesas
Įrodymai ir įrodinėjimas
Prievolių teisė
Sutarčių teisė
Sutarčių vykdymas
Įrodymų vertinimas
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos

?PASTABA: D

Civilinė byla Nr. e3K-3-220-611/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03888-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 3.2.4.11

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LTG CARGO“ dėl nuostolių atlyginimo, išvadą duodanti institucija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos        .

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014) nuostatų, reglamentuojančių tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, asmens priskyrimo sankcionuotam kriterijus ir atleidimo nuo atsakomybės už sankcijų asmeniui pritaikymą sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 57 812,69 Eur (apeliaciniame skunde suma sumažinta iki 42 848,24 Eur) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai vykdė ir pažeidė šalių 2019 m. spalio 17 d. sudarytą vežimų organizavimo ir vagonų varymo į privažiuojamąjį kelią sutartį (toliau – Vežimo organizavimo sutartis), nes nepagrįstai atsisakė iš Kauno geležinkelio stoties nuvežti vagonus iki Baltarusijos Respublikos pasienyje esančios geležinkelio stoties. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovės siunčiami vagonai nebuvo laiku pristatyti prekių siuntėjai bendrovei „OOO RusVinyl“ į tą pačią geležinkelio stotį, iš kurios buvo išsiųstos prekės. Atsakovė nepagrįstai padarė išvadą, kad bendrovei „OOO RusVinyl“ yra taikomos sankcijos, ir nepagrįstai pati jas pritaikė, nes mažiau nei 50 proc. ją valdančių ir kontroliuojančių asmenų yra sankcionuojami. Bendrovė „OOO RusVinyl“ nėra sankcionuotų subjektų sąraše pagal Reglamentą Nr. 269/2014 ir (ar) Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/581 2022 m. balandžio 8 d., kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – Reglamentas Nr. 2022/581), sankcijos nebuvo taikomos ir bendrovės „OOO RusVinyl“ akcininkams.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį ir prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus.

5.       Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribojimas laikytinas tarptautine sankcija, kurios atsakovė privalėjo laikytis ir kurią privalėjo įgyvendinti remdamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi. Todėl netgi ir nenustačius, kad bendrovei „OOO RusVinyl“ tarptautinės sankcijos privalėjo būti įgyvendintos, laikytina, kad atsakovės veiksmai buvo pagrįsti, nes atsakovė iš esmės veikė taip, kaip aptarta tiek Tarptautinių sankcijų įstatyme, tiek Reglamente Nr. 269/2014. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų padariusi minėtų teisės aktų pažeidimą.

6.       Teismas nustatė, kad bendrovę PAO Sibur Holding“ 2023 m. sausio 9 d. valdė į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą įtraukti akcininkai, kuriems priklausė ne 43,90 proc. iš 98,69 proc. akcijų, o 63,69 proc. iš 98,69 proc. akcijų, ir tai, teismo vertinimu, yra esminis skirtumas, leidžiantis prieiti prie išvados, kad bendrovė PAO Sibur Holding“ iš esmės buvo valdoma asmenų, kurie yra įtraukti į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, atitinkamai laikytina, kad 63,69 proc. bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcijų valdantys asmenys, kurie yra įtraukti į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą, iš esmės valdė ir 50 proc. bendrovės „OOO RusVinyl“ akcijų ir taip darė esminę įtaką bendrovei „OOO RusVinyl.

7.       Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai, atsisakant suderinti 2023 m. sausio 9 d. paraišką turint tikslą į Kenos geležinkelio stotį pristatyti vagonus, nurodant, kad gavėjai taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir taip atsisakant vykdyti ir Vežimų organizavimo sutartį, nėra neteisėti. Teismas nurodė, kad, pagal Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalį, norint taikyti atsakomybę asmeniui, kuris įgyvendino ribojamąsias priemones pagal Reglamentą Nr. 269/2014, turi būti nustatytas to asmens aplaidumas, t. y. jis įgyvendinti Reglamente Nr. 269/2014 nustatytas ribojamąsias priemones turi dėl aplaidumo. Teismas nurodė, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė būtų smarkiai suklydusi, elgusis neapdairiai ir neatsakingai, priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, kad ji analizavo bendrovės OOO RusVinyl“ teisinį statusą ir naudos gavėjus, iš turimų informacijos šaltinių rinko susijusią informaciją ir galiausiai priėjo prie išvados, kad bendrovei „OOO RusVinyl“ taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Teismas nustatė, kad 63,69 proc. bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcijų valdantys asmenys yra įtraukti į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą ar laikomi susijusiais su minėtame priede nurodytais asmenimis, todėl, remdamasis Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika, teismas padarė išvadą, kad šie asmenys iš esmės valdė ir 50 proc. bendrovės OOO RusVinyl“ akcijų, o tai reiškia, kad bendrovei „OOO RusVinyl“ buvo galima taikyti Reglamente Nr. 269/2014 nustatytą ribojamąją priemonę – nesuteikti galimybės tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis ekonominiais ištekliais.

8.       Teismas padarė išvadą, kad kiekvienos paraiškos suderinimas ir naujo važtaraščio surašymas laikytinas nauja vežimo sutartimi, todėl atsakovė, prieš suderindama 2023 m. sausio 9 d. paraišką, turėjo teisę ir pareigą spręsti, ar ji neturi pagrindo įgyvendinti tarptautinių sankcijų pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą ir Reglamentą Nr. 269/2014.

9.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalies sąlygą, pagal kurią, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Teismo vertinimu, ieškovė nesidomėjo bendrovės „AS Ingmar Chemicals“ ir bendrovės „OOO RusVinyl“ teikiamų pretenzijų pagrįstumu, į pretenzijos nagrinėjimą neįtraukė atsakovės, besąlygiškai pretenziją patenkino, todėl ir neturi pagrįstos teisės į patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės priteisimą.

10.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2024 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies – pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ieškovės apeliacinį skundą atmetė.

11.       Sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kolegija nurodė, kad atsakovė, atsisakydama pristatyti bendrovės „OOO RusVinyl“ vagonus, iš esmės veikė taip, kaip nustatyta tiek Tarptautinių sankcijų įstatyme, tiek Reglamente Nr. 269/2014, t. y. atsižvelgdama į surinktus duomenis pagrįstai susilaikė nuo veiksmų, kuriais galėjo būti išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų, todėl jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais (Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus duomenis, taip pat į atsakovės atliktus veiksmus tikrinant informaciją apie bendrovę „OOO RusVinyl“ ir teikiant atitinkamus duomenis ieškovei, nurodė, kad negalima daryti išvados, jog atsakovė sprendimą taikyti sankcijas priėmė aplaidžiai, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę remiantis Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalimi.

12.       Kolegija nurodė, kad pareiga pranešti apie pritaikytas sankcijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) kyla jau pritaikius apribojimus, todėl šiuo atveju nurodytos pranešimo pateikimo FNTT pareigos pažeidimas byloje, atsižvelgiant į jau nustatytus duomenis, nereiškia, kad apribojimus atsakovė taikė nepagrįstai. Kolegija taip pat nustatė, kad FNTT pateiktoje išvadoje nurodyta, jog atsakovė ginčo situacijoje taikė Reglamento Nr. 269/2014 ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatas, todėl, FNTT nuomone, civilinė atsakomybė atsakovei turėtų būti netaikoma Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pagrindu.

13.       Kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog ieškinyje nurodytus nuostolius ieškovė patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Priešingai, byloje esantys duomenys kolegijai leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė, besąlygiškai vykdydama AS Ingmar Chemicals prašymą, veikė savo rizika ir būtent pačios ieškovės veiksmai nulėmė žalos jai atsiradimą, t. y. tarp ieškovės nuostolių atsiradimo ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio.

14.       Kolegija nurodė, kad ieškovė 2022 m. spalio 24 d. susitarimu papildomai įsipareigojo imtis priemonių, kad apsaugotų atsakovę nuo neigiamų pasekmių, kylančių dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Kolegijos vertinimu, tarp šalių kilusio ginčo kontekste ši pareiga apėmė ir ieškovės pareigą visų pirma įsitikinti bendrovės „AS Ingmar Chemicals pateiktos pretenzijos pagrįstumu, pareikalaujant šios bendrovės pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos bendrovei OOO RusVinyl“ sumokėtą sumą, šios sumos dydžio apskaičiavimą, ir imtis kitokių panašių veiksmų reikšmingai informacijai surinkti, o to ieškovė, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, neatliko.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

15.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, nes netinkamai taikė ir aiškino Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 punktą, 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (toliau – Geriausia praktika) 35 ir 62 punktus bei Europos Tarybos 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, (toliau – Sprendimas Nr. 2014/145/BUSP) 1 straipsnio b punkto nuostatas ir jose pateiktus išaiškinimus, pagal kuriuos sankcionuotais laikomi asmenys, tiesiogiai nurodyti Reglamento I priede, o sprendžiant dėl asmens priskyrimo sankcionuotam, pakankamas akcijų valdymo kriterijus sudaro daugiau nei 50 proc. Ieškovės vertinimu, tik nustačius pastarąjį kriterijų, egzistuotų pagrindas vertinti, kad toks ūkio subjektas gali būti reikšmingai susijęs su Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardytais fiziniais ar juridiniais asmenims, kad jis tiesiogiai arba netiesiogiai naudojasi I priede išvardytų asmenų lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bendrovė „OOO RusVinyl yra netiesiogiai susijusi su į Reglamento Nr. 269/2014 I priedo sąrašą įtrauktais asmenimis, o šie asmenys, kuriems taikomos sankcijos, reikšminga dalimi yra netiesioginiai bendrovės „OOO RusVinyl naudos gavėjai, pastaroji išvada nėra suderinama su reglamentavimu sankcijų taikymo bei aiškinimo srityje, kadangi: pati Rusijoje įsteigta bendrovė OOO RusVinyl nebuvo (nėra) sankcionuota bendrovė pagal Reglamento I priedą; bendrovės „OOO RusVinyl akcininkai nėra sankcionuoti pagal Reglamento I priedą; bendrovės „OOO RusVinyl akcininkai valdė lygiai po 50 proc. bendrovės OOO RusVinyl akcijų, todėl, net ir priskyrus vieną ar kitą akcininką prie netiesiogiai sankcionuotų asmenų, toks akcininkas, turintis lygiai 50 proc. akcijų, negali daryti esminės įtakos ir (ar) kontrolės bendrovės „OOO RusVinyl valdymui ir gauti reikšmingų ekonominių išteklių; bendrovės „OOO RusVinyl generalinis direktorius yra Prancūzijos pilietis, kuris turi teisę veikti bendrovės „OOO RusVinil vardu vienasmeniškai.

15.2.                      Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, prieštarauja byloje pateiktiems oficialiesiems įrodymams. Ieškovė, nesutikdama su teismų atliktais akcijų kiekio skaičiavimais, laikosi pozicijos, kad teismai padarė klaidą, kadangi prie bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcininkų (sankcionuotų asmenų) pridėjo 19,79 proc. akcijų, nuosavybės teise priklausančių bendrovei „OOO Trast“ (L. M. (L. M.) valdomas akcijas). Ieškovė pažymėjo, kad nei minėtas asmuo, nei jo įmonė, skirtingai nei nusprendė teismai, nėra sankcionuoti asmenys Reglamento I priedo prasme. Ieškovė taip pat nurodė, kad FNTT byloje pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog negalima patvirtinti, kad 2023 m. sausio 9 d. bendrovės OOO RusVinyl 50 proc. ir daugiau akcijų nuosavybės teise tiesiogiai ir netiesiogiai priklausė asmenims, kurie įtraukti į Reglamento I priedo sąrašą; taip pat didžioji dalis direktorių valdybos narių neįtraukti į Reglamento I priedą. Vadovaujantis FNTT išvada, kuri laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), sankcionuoti asmenys 2023 m. sausio 9 d. valdė 43,90 proc. bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcijų. Nors FNTT išvados pagrįstumą paneigiančių duomenų byloje nebuvo pateikta, apeliacinės instancijos teismas FNTT išvada nesivadovavo. Byloje nebuvo tirta bendrovės OOO Trast“ ar L. M. atitikties sankcijų režimui klausimai, todėl teismas skundžiamą nutartį grindė ne tik objektyviai nepagrįstais duomenimis (prie FNTT išvadoje nurodytų sankcionuotiems asmenims priklausančių akcijų savo nuožiūra pridėdamas akcijas, kurios priklauso ne sankcionuotiems asmenims), bet ir aplinkybėmis, kurios nebuvo ištirtos teismo posėdžių metu (CPK 263 straipsnio 2 dalis).

15.3.                      Teismas netinkamai taikė Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalį, reglamentuojanč pagrindus atleisti sankcijas taikiusį subjektą nuo civilinės atsakomybės. Tam, kad atsakovė galėtų nevykdyti sutarčių ir būtų atleista nuo civilinės atsakomybės, reikalinga viena esminė sąlyga – sandoris turi prieštarauti Lietuvoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms ir sandorio subjektui turi būti taikomos sankcijos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė įgyvendino sankcijų režimą aplaidžiai ir nesąžiningai. Atsakovė vidiniu įmonės dokumentu, kuris nebuvo paviešintas verslo partneriams ir visuomenei, nusistatė „nulinės rizikos tolerancijos principą“ ir jį pritaikė sutartiniams santykiams, neatsižvelgdama į tai, kad toks principas prieštarauja galiojantiems teisės aktams. Minėtas dokumentas buvo patvirtintas atsakovės tik 2023 m. kovo 22 d., t. y. jau vagonus grąžinus gavėjai OOO RusVinyl. Vidiniu atsakovės dokumentu nusistatytos taisyklės negali atleisti atsakovės nuo pareigos veikti sąžiningai ir teisėtai bei bendradarbiauti su kitomis šalimis. Vežimų sustabdymo metu atsakovė, neturėdama patikimos informacijos, kokius akcijų paketus PAO Sibur Holding“ valdo sankcionuoti asmenys, kiek bendrovė „PAO Sibur Holding“ turi įtakos bendrovei „OOO RusVinyl per valdymo organus, tiesiog nutraukė savo įsipareigojimų vykdymą, apsiribodama pranešimu informacinėje sistemoje, kad bendrovė „OOO RusVinyl yra sankcionuota įmonė.

15.4.                      Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, kad 2023 m. kovo 3 d. bendrovė AS Ingmar Chemicals gavo bendrovės „OOO RusVinyl raštą, pagal kurį bendrovė „OOO RusVinyl, remdamasi tiekimo sutartimi, sudaryta bendrovės „OOO RusVinyl“ ir bendrovės „AS Ingmar Chemicals“, pareikalavo iš bendrovės „AS Ingmar Chemicals atlyginti 57 812,69 Eur nuostolius dėl vagonų prastovų ir jų negrąžinimo teisėtam savininkui. Iš bendrovės „OOO RusVinyl pateiktos pretenzijos matyti, kad vagonams, kurie nebuvo laiku pristatyti bendrovei „OOO RusVinyl dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo pristatyti iškrautus vagonus į Kenos geležinkelio stotį, buvo užfiksuotos prastovos. Šių aplinkybių pagrindu bendrovė „AS Ingmar Chemicals pateikė ieškovei pretenziją ir PVM sąskaitą faktūrą, reikalaudama kompensuoti nuostolius, kuriuos ji patyrė sumokėdama netesybas bendrovei „OOO RusVinyl. Ieškovė šią sumą sumokėjo bendrovei „AS Ingmar Chemicals. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadas dėl neįrodytų nuostolių fakto. Atsakovei ne kartą buvo nurodyta, kad dėl jos atlikto vagonų sulaikymo ieškovė kasdien patiria didelius nuostolius, taip pat ieškovė atsakovei buvo pateikusi nuostolių apskaičiavimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, atsakovei, kaip profesionaliam ūkio subjektui, turėjo būti (ir buvo) žinoma apie savo neteisėtais veiksmais sukeliamą žalą ieškovei.

16.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1.                      Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne tik į reglamento priedą tiesiogiai įtrauktiems subjektams turi būti įgyvendinamos sankcijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022). Atsakovės vertinimu, sankcijų įgyvendinimas tokiam subjektui, kuris nors ir tiesiogiai į sąrašus neįtrauktas asmuo, tačiau susijęs su Reglamento Nr. 269/2014 I priede sankcionuotu subjektu (nepaisant įmonių grandinės, skiriančios sankcionuotą asmenį nuo subjekto, kuriam bus įgyvendinama sankcija), bus laikomas ne naujų sankcijų pritaikymu, bet įtvirtintų sankcijų privalomu įgyvendinimu. Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalyje nurodama, kad negali būti suteikiama galimybė gauti tiesioginę ar netiesioginę naudą ne tik sankcionuotiems asmenims, bet ir jų valdomiems ar kontroliuojamiems. Nustačius 50 proc. ir daugiau akcijų priklausymą, yra preziumuojama, kad nesankcionuotas asmuo yra kontroliuojamas sankcionuoto asmens. Jei sankcionuotam asmeniui tokia nuosavybės dalis nepriklauso, kontrolė gali būti nustatoma pagal kitus kriterijus. Atsakovė nustatė, jog bendrovė „OOO RusVinyl yra svarbi Rusijos prezidentui sankcionuotam asmeniui, nes Rusijos prezidentas tiesiogiai dalyvauja vykdant bendrovės „OOO RusVinyl veiklą ir (ar) šią bendrovę valdant. Kontrolės faktus patvirtina 2022 m. rugpjūčio 5 d. priimtas Rusijos prezidento sprendimas dėl kapitalo perleidimo tam tikrose Rusijos valstybei reikšmingose įmonėse apribojimo. Bendrovė „OOO RusVinyl minima sprendime, kurio galiojimas buvo nustatytas iki 2022 m. pabaigos ir vėliau pratęstas iki 2023 m. pabaigos. 2023 m. pradžioje buvo priimti papildomi sprendimai dėl bendrovės „OOO RusVinyl, rodantys dar glaudesnę režimo kontrolę, t. y. 2023 m. sausio 12 d. Rusijos prezidento instrukcija ir 2023 m. vasario 6 d. Rusijos prezidento įsakymas dėl leidimo įsigyti bendrovės „OOO RusVinyl akcijas (iš Solvin Holding Nederland B.V. į PAO Sibur Holding). Tokios aplinkybės rodo, kad subjektas yra kontroliuojamas Rusijos prezidento ir netiesiogiai sudaroma galimybė naudotis bendrovės OOO RusVinyl ekonominiais ištekliais.

16.2.                      FNTT pasisakė tik dėl sankcionuotų asmenų turimų bendrovės „PAO Sibur Holding akcijų dalies, bet nenagrinėjo, ar nesankcionuotas asmuo yra kontroliuojamas sankcionuoto asmens. Atsakovė nurodė, kad ji pati turi pareigą vertinti konkrečias faktines aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų poreikį įgyvendinti sankcijas, ir neturi su FNTT suderinti turimos informacijos, kaip nepagrįstai nurodo ieškovė. Tokią išvadą patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kiekvienas juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga turi savarankiškai (nepriklausomai nuo FNTT ar kitų institucijų nuomonės) vertinti galimas verslo partnerio, kliento ar kito asmens, su kuriuo sieja ar pradedami teisiniai santykiai, sąsajas su subjektu, kuriam yra taikomos ES sankcijos, bei spręsti dėl teisinių santykių su tokiu asmeniu galimumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024).

16.3.                      Teismai tinkamai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 punktą. Pagal šią reglamento nuostatą, jei sankcijas įgyvendinantis subjektas – atsakovė – įgyvendino sankcijas vadovaudamasis Reglamentu Nr. 269/2014, jam netaikoma atsakomybė dėl bet kokių tokio veiksmo pasekmių, net jei būtų konstatuota, kad jis netinkamai aiškino reglamento nuostatas, išskyrus, jei jis taiko reglamentą aplaidžiai, nesąžiningai. Atsakovės vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėjo maksimalias pastangas išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, o surinkti įrodymai sudarė pagrindą jai sąžiningai manyti, jog sutarties su bendrove „OOO RusVinyl sudarymas pažeis ES sankcijas. Ieškovė klaidingai aiškina „nulinės rizikos tolerancijos principą“, įtvirtinatsakovės vidiniame dokumente: šis principas reiškia, kad, esant neaiškumui dėl faktų, patvirtinančių ar paneigiančių 100 proc. tikrumą dėl sankcijoms įgyvendinti reikšmingų aplinkybių, atsakovė, kaip valstybės įmonės, esanti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, traktuos tokį neaiškumą sankcijų įgyvendinimo, o ne jų neįgyvendinimo linkme. Priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad, dėl objektyvių priežasčių negalėdama surinkti pakankamai duomenų, bet tokiems išaiškėjus vėliau, atsakovė pažeistų sankcijų režimą.

16.4.                      Teismai tinkamai taikė CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio nuostatas. Skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada dėl reikalaujamų tariamų nuostolių bei priežastinio ryšio neįrodymo. Teismai išnagrinėjo visas bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

 

17.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

18.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

19.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacijos dalyko. Dėl tokio pobūdžio argumentų kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti, kadangi tai neatitiktų įstatyme įtvirtintos kasacinio proceso paskirties ir ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-969/2016 39 punktą; 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 40 punktą, kt.). Vien tai, kad kasatorius nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino apeliacinės instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 54 punktą).

20.       Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas tokiomis apibendrintomis argumentų grupėmis dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, nes netinkamai taikė Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 punkto ir 10 straipsnio 1 punkto nuostatas; netinkamai taikė Sprendimo Nr. 2014/145/BUSP 1 straipsnio b punktą ir Gerosios praktikos 62 punktą; padarytos išvados dėl sankcionuotų asmenų valdomų 19,79 proc. bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcijų nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, prieštarauja byloje pateiktiems oficialiems įrodymams; 2) pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

21.       Pasisakydama dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvados, jog ginčui aktualiu laikotarpiu didelė dalis (63,69 proc.) bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcininkų buvo juridiniai asmenys (OOO Trast“, OOO Delta“, AO AAA Upravlenie Kapitalom“, OOO Trast 2“, OOO Trast 3“), kurių galutiniai naudos gavėjai buvo įtraukti į Reglamento Nr. 269/2014 I priedo sąrašą (be to, bendrovės AO AAA Upravlenie Kapitalom“, kuri turėjo 14,40 proc. bendrovės PAO Sibur Holding“ akcijų, galutinė naudos gavėja yra pati Rusijos Federacijos Vyriausybė), pagrįstos prielaidomis ir spėlionėmis, prieštarauja FNTT byloje pateiktai išvadai, kaip oficialiajam rašytiniam įrodymui, kuriuo teismai nepagrįstai nesivadovavo.

22.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl teismų padaryto įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nustatant 19,79 proc. akcijų priklausomybę sankcionuotiems asmenims, yra išimtinai faktinio pobūdžio. Nors kasaciniame skunde formaliai nurodomi atitinkami proceso teisės normų pažeidimai, aptariamais argumentais iš esmės pateikiamas kitoks nei apeliacinės instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimas ir siekiama, kad kasacinis teismas kitaip nei bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įvertintų byloje surinktų įrodymų turinį bei jų pakankamumą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodinėjimo taisyklių taikymo neatitinka kasacijos pagrindų, taigi teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

23.       Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovės kasacinis skundas nagrinėjamas atsižvelgiant į kasaciniame skunde suformuluotas kasacijos ribas ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes.

 

Dėl ūkio subjekto priskyrimo prie netiesiogiai susijusio su sankcionuotais asmenimis

 

24.       Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesuteikiama galimybė I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, su jais susijusiems subjektams ar įstaigoms tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybė jais naudotis tų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų naudai. Reglamento Nr. 269/2014 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad I priede išvardijami fiziniai asmenys, kuriuos Taryba, vadovaudamasi Sprendimo 2014/145/BUSP 2 straipsniu, pripažino atsakingais už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos.

25.       Geriausios praktikos 30 punkte nustatyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro ne tik į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, bet ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais. Pagal Geriausios praktikos 34 punktą, įšaldymas taikomas visoms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie priklauso į sąrašą įtrauktiems asmenis ir subjektams arba yra jų turimi nuosavybės teise, taip pat toms lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kuriuos tokie asmenys ir subjektai valdo arba kontroliuoja. Valdymas arba kontroliavimas turėtų būti suprantami kaip apimantys visas situacijas, kai nuosavybės teisės neturintis į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas gali teisėtai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kurie nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą. Į sąrašą įtrauktas asmuo laikomas asmeniu, kuris valdo arba kontroliuoja lėšas ar ekonominius išteklius, be kita ko, jeigu jam buvo suteikti visi ar panašūs įgaliojimai atstovauti savininkui, leidžiantys jam nurodyti pervesti lėšas, kurios nėra jo nuosavybė, arba juos perduoti be būtinybės gauti išankstinį teisėto savininko patvirtinimą.

26.       Kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, Reglamentas Nr. 269/2014 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 2 dalis).

27.       Pagal Geriausios praktikos 63 punktą, kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens ar subjekto, vienvaldiškai ar susitarus su kitu akcininku ar kita trečiąja šalimi, galėtų būti, inter alia (be kita ko): a) turėjimas teisės arba naudojimasis įgaliojimais skirti arba pašalinti tokio juridinio asmens ar subjekto administracinio, valdymo ar priežiūros organo narių daugumą; b) juridinio asmens ar subjekto administracinių, valdymo ar priežiūros organų daugumos narių, tas pareigas ėjusių einamaisiais ir ankstesniais finansiniais metais, paskyrimas tik pasinaudojus savo balsavimo teisėmis; c) pagal susitarimą su kitais juridinio asmens ar subjekto akcininkais arba nariais daugumos akcininkų arba narių balsavimo teisių tame juridiniame asmenyje ar subjekte vienvaldiškas kontroliavimas; d) turėjimas teisės turėti vyraujančią įtaką juridiniam asmeniui ar subjektui pagal susitarimą su tuo juridiniu asmeniu ar subjektu arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą tais atvejais, kai tam juridiniam asmeniui ar subjektui taikoma teisė leidžia sudaryti tokį susitarimą arba priimti tokią nuostatą; e) turėjimas įgaliojimo naudotis teise turėti d punkte nurodytą vyraujančią įtaką nesant tos teisės turėtoju; f) turėjimas teisės disponuoti visu juridinio asmens ar subjekto turtu ar jo dalimi; g) juridinio asmens ar subjekto veiklos valdymas vienodu pagrindu, kartu skelbiant konsoliduotąsias ataskaitas; h) juridinio asmens ar subjekto finansinių įsipareigojimų dalijimasis solidariai arba jų garantavimas. Jei tenkinamas kuris nors iš šių kriterijų, laikoma, kad tas juridinis asmuo arba subjektas yra kontroliuojamas kito asmens arba subjekto, nebent kiekvienu konkrečiu atveju gali būti nustatyta, kad yra priešingai.

28.       Geriausios praktikos 62 punkte nurodyta, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra daugiau nei 50 proc. nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas.

29.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad bendrovė „OOO RusVinyl“ ir viena jos akcininkių bendrovė „PAO Sibur Holding“, kuriai priklauso 50 proc. bendrovės „OOO RusVinyl“ akcijų, nėra įtrauktos į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sankcionuotų asmenų sąrašą. Tačiau bendrovės „OOO RusVinyl“ akcininkė bendrovė „PAO Sibur Holding“ valdoma asmenų, kurie yra įtraukti į minėto reglamento I priede esantį sankcionuotų asmenų sąrašą. Išvadą dėl valdymo fakto teismai argumentavo tuo, kad 63,69 proc. bendrovės „PAO Sibur Holding“ akcijų valdantys asmenys yra įtraukti į minėtą sankcionuotų asmenų sąrašą. Dėl šios aplinkybės teismai nusprendė, kad atitinkamai bendrovė „OOO RusVinyl“ yra netiesiogiai susijusi su sankcionuotais asmenimis.

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su teismų padaryta išvada, jog bendrovė „OOO RusVinyl“ netiesiogiai susijusi su asmenimis, įtrauktais į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sankcionuotų asmenų sąrašą, kadangi bendrovės „OOO RusVinyl“ sankcionuotų asmenų valdoma akcininkė PAO Sibur Holding“ valdo tik 50 proc. bendrovės „OOO RusVinyl“ akcijų. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad tik nustačius, jog sankcionuotas asmuo valdo daugiau nei 50 proc. nesankcionuoto subjekto akcijų, egzistuotų pagrindas vertinti, kad toks ūkio subjektas gali būti reikšmingai susijęs su Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardytais fiziniais ar juridiniais asmenims, tiesiogiai arba netiesiogiai naudojasi I priede išvardytų asmenų lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.

31.       Kaip minėta, Geriausios praktikos 62 punkte nuosavybės priklausymo kriterijus siejamas su 50 proc. ir daugiau valdomų akcijų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojamame Geriausios praktikos punkte yra pateikiama 20 išnaša, kuri teikia nuorodą į kriterijų, kaip jis apibūdinamas 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 (toliau – Reglamentas Nr. 2580/2001) apibrėžtyje. Reglamento Nr. 2580/2001 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, grupės ar susivienijimo valdymas – tai 50 proc. ar daugiau juridinio asmens, grupės ar susivienijimo savininko teisių arba daugumos dalies akcijų jame ar joje turėjimas. Be kita ko, naujausioje Geriausios praktikos redakcijoje (priimta 2024 m. liepos 3 d.) ištaisytas šis neatitikimas ir 63 punkte aiškiai nurodoma, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar juridinis asmuo arba subjektas nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui ar subjektui, yra 50 proc. ar daugiau nuosavybės teisių į subjektą arba daugumos dalies akcijų jame turėjimas.

32.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu reguliavimu, konstatuoja, kad vertinant, ar ūkio subjektas gali būti laikomas priklausančiu nuosavybės teise Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pakanka nustatyti, jog sankcionuotas asmuo nuosavybės teise valdo 50 proc. ar daugiau ūkio subjekto akcijų.

33.       Jei remiantis pirmiau nurodytais kriterijais nustatomas priklausymas nuosavybės teise ar kontrolė, sudarius galimybę į sąrašą neįtrauktiems juridiniams asmenims arba subjektams, kurie nuosavybės teise priklauso į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui arba yra jo valdomi, naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, bus iš esmės laikoma, kad pastarajam netiesiogiai sudaryta galimybė jais pasinaudoti, išskyrus tuomet, jei galima kiekvienu konkrečiu atveju pagrįstai nustatyti, remiantis rizikos vertinimu grindžiamu požiūriu, atsižvelgiant į visas atitinkamas aplinkybes, įskaitant toliau nurodytus kriterijus, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai nebus naudojami to į sąrašo įtraukto asmens ar subjekto arba jo naudai. Kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra, inter alia: a) sutartinių ryšių (pavyzdžiui, pardavimo, pirkimo ar platinimo sutartys) tarp atitinkamų subjektų data ir pobūdis; b) į sąrašą neįtraukto subjekto veiklos sektoriaus svarba į sąrašą įtrauktam subjektui; c) lėšų ar ekonominių išteklių, kuriais naudotis sudaroma galimybė, ypatumai, įskaitant galimą į sąrašą įtraukto subjekto praktinį naudojimąsi jais ir tai, kaip lengvai juos galima perduoti į sąrašą įtrauktam subjektui (Geriausios praktikos 66 punktas). 

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, 33 punktas).

35.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytu reguliavimu, konstatuoja, kad jeigu į Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodytą sąrašą įtrauktas asmuo valdo ar kontroliuoja kitą subjektą, neįtrauktą į sąrašą, šio subjekto lėšos ir ekonominiai ištekliai taip pat turi būti įšaldomi, siekiant apriboti į sąrašą įtrauktų asmenų galimybę naudotis tokio subjekto lėšomis ir (ar) ekonominiais ištekliais.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad nustačius, jog bendrovei PAO Sibur Holding“, kurios 63,69 proc. akcijų nuosavybės teise valdo į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą įtraukti asmenys, priklauso 50 proc. bendrovės „OOO RusVinyl akcijų, bendrovė „OOO RusVinylyra netiesiogiai susijusi su į Reglamento Nr. 269/2014 I priedo sąrašą įtrauktais asmenimis ir šie asmenys, kuriems taikomos sankcijos, reikšminga dalimi yra netiesioginiai bendrovės OOO „RusVinyl“ naudos gavėjai. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė pagrįstai pritaikė bendrovei „OOO RusVinyl“ Europos Sąjungos taikomas sankcijas.

 

Dėl atsakomybės (ne)taikymo ūkio subjektui, kuris sustabdė prievolinių įsipareigojimų vykdymą

 

37.       Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Tarptautinių sankcijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti naujas prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, – tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

38.       Reglamento Nr. 269/2014

17 straipsnyje įtvirtinta, kad šis reglamentas taikomas Europos Sąjungos teritorijoje ir jį privalo įgyvendinti visi juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal valstybių narių teisę, taip pat visi juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos, kurie vykdo visą arba dalį verslo Europos Sąjungoje. Taigi kiekvienas juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga turi savarankiškai (nepriklausomai nuo FNTT ar kitų institucijų nuomonės) vertinti galimas verslo partnerio, kliento ar kito asmens, su kuriuo sieja ar pradedami teisiniai santykiai, sąsajas su subjektu, kuriam yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, bei spręsti dėl teisinių santykių su tokiu asmeniu galimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024, 38 punktas).

39.       Remiantis nurodytu reguliavimu, darytina išvada, kad kiekvienam verslo subjektui įtvirtinta pareiga vertinti kito asmens sąsajas su subjektu, kuriam yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos, ir atitinkamai spręsti dėl teisinių santykių su tokiu subjektu galimumo.

40.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, jog tam, kad atsakovė galėtų nevykdyti sutarčių ir būtų atleista nuo civilinės atsakomybės, reikalinga viena esminė sąlyga – sandoris turi prieštarauti Lietuvoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms ir sandorio subjektui turi būti taikomos sankcijos.

41.       Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar įstaigos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo. Gerosios praktikos 37 punkte nustatyta, kad joks įšaldymą vykdantis asmuo ar subjektas, veikiantis be aplaidumo ir sąžiningai įsitikinęs, kad toks veiksmas atitinka reglamentą, negali būti laikomas atsakingu asmens ar subjekto, kuriam taikomos priemonės, atžvilgiu.

42.       Taigi, nagrinėjamu atveju atsakomybės taikymas už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą siejamas būtent su aplaidaus elgesio konstatavimu. Sąvoka „aplaidumas“ turėtų būti suprantama kaip tinkamo elgesio trūkumas konkrečioje situacijoje, rūpestingumo ir kruopštumo stoka, sprendimo priėmimas ignoruojant akivaizdžius, bet sprendimui priimti reikšmingus faktus, atlikimas veiksmo, kurio neatliktų protingas ir atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 punkto paskirtis apsaugoti nuo galimos atsakomybės fizinį ar juridinį asmenį, jam įgyvendinant sankcijas reglamentuojančius teisės aktus, jeigu jis sąžiningai tai atliko net tuo atveju, jeigu jis sąžiningai klydo. Priešingu atveju, tokiems asmenims vengiant taikyti sankcijas dėl atsakomybės baimės, gali susidaryti situacijos, kad sankcionuoti asmenys išvengtų sankcijų taikymo.

43.       Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad atsakovės veiksmai jos atžvilgiu buvo prieštaringi, nesąžiningi ir aplaidūs, kadangi: atsakovė taikė savo vidiniu dokumentu nustatytą „nulinės rizikos tolerancijos principą“, su juo iš anksto nesupažindinusi ieškovės ir kitų rinkos dalyvių; atsakovė nesikreipė į FNTT dėl bendrovės „OOO RusVinyl“ ir bendrovės „PAO Sibur Holding“ patikrinimo sankcijų taikymo prasme; atsakovė iš esmės nesivadovavo Tarptautinių sankcijų įstatymu ir taikomų reglamentų nuostatomis, kiek tai susiję su atsakovės veiksmais, siekiant išsiaiškinti galimai sankcionuotų veiksmų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos.

44.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo nustatė, kad atsakovė, vykdydama pareigą įvertinti ūkio subjekto sąsajas su sankcionuotas asmenimis, kreipėsi į ieškovę, prašydama ieškovės pateikti argumentus, jog bendrovei „OOO RusVinyl“ sankcijos netaikomos, ir šiuos argumentus pagrįsti valstybinių institucijų išrašais, taip pat pateikė ieškovei duomenis apie bendrovę „PAO Sibur Holding“, kuriai priklausė 50 procentų bendrovės „OOO RusVinyl“ akcijų, į Reglamento Nr. 269/2014 I priedą įtrauktus galutinius naudos gavėjus. Vertindama ieškovės pateiktus duomenis, atsakovė nustatė, kad šie duomenys nepagrindžia (yra neišsamūs), jog bendrovei „OOO RusVinyl“ sankcijos neturi būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atliktus veiksmus tikrinant informaciją apie bendrovę OOO RusVinyl“ ir teikiant atitinkamus duomenis ieškovei, negalėjo padaryti išvados, kad ji sprendimą taikyti sankcijas priėmė aplaidžiai, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę remiantis Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalimi.

45.       Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nurodytu reguliavimu, konstatuoja, kad civilinei atsakomybei taikyti už Europos Sąjungos taikomų sankcijų įgyvendinimą būtina nustatyti šias sankcijas taikiusio asmens neteisėtus veiksmus įgyvendinant sankcijas ir aplinkybę, jog toks elgesys nulemtas aplaidaus elgesio.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat aplaidaus elgesio įgyvendinant Europos Sąjungos taikomas sankcijas, pagrįstai atsakovei netaikė civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu neturi pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl atsakovės aplaidaus elgesio nebuvimo. Kita vertus, bylą nagrinėjusiems teismams teisiškai pagrįstai pripažinus, kad atsakovė teisėtai atsisakė vykdyti sutartį, klausimas dėl atsakovės elgesio vertinimo aplaidumo prasme nereikšmingas nagrinėjamai bylai.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

 

47.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, spręsdamas dėl 42 848,24 Eur dydžio nuostolių fakto ir šių nuostolių priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais.

48.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę remiantis Reglamento Nr. 269/2014 10 straipsnio 1 dalimi, ir teisėjų kolegijai pritariant apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės patirtais nuostoliais, vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumui, taip pat nėra reikšmingi teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

49.       Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad kasaciniu skundu nepagrindžiama, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

51.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, kasaciniame teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52.       Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą suformulavo prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau konkrečios sumos nenurodė ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą nepateikė. 2024 m. spalio 24 d. atsakovė pateikė procesinį dokumentą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašė iš ieškovės priteisti 7502 Eur kasaciniame teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, taip pat kaip šio prašymo priedus pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Be kita ko, lydraštyje, kuris pateiktas kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodyta, kad dėl Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) trikdžių prašymo nebuvo galimybės pateikti 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. spalio 23 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas po bylos išnagrinėjimo dėl objektyvių, nuo šalies nepriklausančių priežasčių (EPP sutrikimo), nusprendžia, jog yra pagrindas vertinti atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą. 

53.       Apskaičiuojant atsakovei priteistiną sumą už atsiliepimo į kasacinį skundo parengimą, taikytinas Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas 1,7 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 m. pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), sudaręs 2161 Eur, todėl atsakovei priteistina suma už kasacinio skundo parengimą sudaro 3674 Eur (2161 Eur × 1,7). Atsakovės prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimas viršija Rekomendacijose nurodytą didžiausią galimą priteisti sumą už tokio procesinio dokumento parengimą, todėl mažintinas iki 3674 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

54.       Kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso šalims, nepatyrė.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „LTG CARGO“ (j. a. k. 304977594) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ (j. a. k. 135102261) 3674 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Artūras Driukas 

 

 

        Andžej Maciejevski

 

 

        Algirdas Taminskas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CPK 197 str. Rašytiniai įrodymai
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 353 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • 3K-3-255-611/2022
  • e3K-3-139-701/2024
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas