Administracinė byla Nr. AS-516-629/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01793-2024-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Seimas) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) „panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigojimo suteikti advokatą konstitucinės justicijos byloje. Ryšium su 2024-04-15 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą PER-ATP-04120“; 2) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais asmenimis 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų. Teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi (pagal bylos medžiagą 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus, bylos šalis, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, pateikti teismui motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir pan.
Teisme 2024 m. gegužės 13 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriuo prašoma: 1) „panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigoti prašymą dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą, išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į galimą interesų konfliktą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tiesioginę paskirtį“; 2) įpareigoti atsakovus atlikti jų tiesiogines administravimo pareigas, apsvarstant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo, dėl galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams nebūti diskriminuojamiems, gauti didesnį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekį, atsižvelgiant į poreikį; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjo patikslintas skundas neatitiko ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų. Teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – patikslinti skundo reikalavimus, išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Kadangi dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, teismas grąžino skundą pareiškėjui.
Teismas išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 7 d. ir 2024 m. birželio 18 d nutartis, įpareigoti teismą nagrinėti nušalinimo ir patikslinto skundo priėmimo klausimus iš esmės, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimo, ar teisėjo A. Grauželio, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojos J. Einikienės veiksmai, atsisakant priimti skundą ir nagrinėjant nušalinimo klausimą, nėra piktnaudžiavimas, pareigų neatlikimas, diskriminacija su tikslu atimti galimybę į teismo procesą. Pareiškėjas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad patikslintame skunde išdėstė visas faktines aplinkybes ir pateikė paaiškinimus, o teismo reikalavimai yra aukšti teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui. Pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. pateikė motyvuotą teisėjo, teismo pirmininko ir Regionų administracinio teismo nušalinimą, kurį išnagrinėjo J. Einikienė, tačiau jai kyla interesų konfliktas dėl, tikėtina, tyčia vilkinamų ir žlugdomų susijusių bylų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. Ž. skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad ši administracinė byla yra susijusi su kitais 11 teisminių procesų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Remiantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą dėl atskirojo skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, skundžiama 2024 m. birželio 18 d. nutartimi sprendė, kad tolimesnis teismo procesas negalimas, laikė skundą nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad patikslintame skunde išdėstė visas faktines aplinkybes ir pateikė paaiškinimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).
Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; ir kt.). Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) „panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigojimo suteikti advokatą konstitucinės justicijos byloje. Ryšium su 2024-04-15 prašymų suteikti antrinė teisinė pagalbą PER-ATP-04120“; 2) priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais asmenimis 5 000 Eur neturtinės žalos.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: t. y. patikslinti skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (jį formuluoti ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims, bet atsakovui), nurodyti konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai ir iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, o taip pat pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei nurodyti pareiškėjo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Pareiškėjas 2024 m. gegužės 13 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigoti prašymą dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą, išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į galimą interesų konfliktą ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tiesioginę paskirtį; 2) įpareigoti atsakovus atlikti jų tiesiogines administravimo pareigas, apsvarstant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo, dėl galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams nebūti diskriminuojamiems, gauti didesnį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekį, atsižvelgiant į poreikį; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos.
Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti: t. y. patikslinti skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, pateikti teismui ginčijamą sprendimą bei kitus dokumentus, nurodyti nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus; dėl antro skundo reikalavimo (įpareigoti atlikti veiksmus) prie skundo pateikti įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į nurodytus atsakovus dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, o pastarieji atsisakė šį prašymą tenkinti arba vilkina atlikti tokius veiksmus; aiškiai nurodyti konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai ir iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, nurodyti aplinkybes su jas patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovų veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu.
Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepateikė naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, todėl sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų.
Teisėjų kolegijos, patikrinusios byloje susiklosčiusią situaciją, vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde suformulavo pakankamai aiškų skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus – panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavime neteisingai nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 data (2024 m. gegužės 7 d.), atsižvelgiant į visą patikslintame skunde esančią informaciją, laikytina rašymo apsirinkimu, netrukdančiu suprasti, kokį konkrečiai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą pareiškėjas ginčija ir pradėti administracinės bylos teiseną dėl šio skundo reikalavimo. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde prašė prie patikslinto skundo pridėti 2024 m. balandžio 26 d. skundo priedus, tarp kurių yra ir skundžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. (8.28Mr)ATP-K-2024-00007 (b. l. 10–11).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje nepagrįstai šiuo aspektu nustatė pareiškėjo patikslinto skundo trūkumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014; 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-472-492/2024).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo naują reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepateikė jokių atsakovų priimtų aktų, kuriuose būtų išreikšta jų valia atsisakyti atlikti veiksmus pagal pareiškėjo prašymuose suformuluotus reikalavimus. Taigi nesant tarp šalių kilusio ginčo, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus šiuo aspektu, patikslintame skunde nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinę žalą dėl tyčinio atsakovų pareigų neatlikimo ir neveikimo. Kaip matyti pareiškėjas patikslintame skunde nurodė iš ko prašo priteisti neturtinę žalą, sieja ją su atsakovų neveikimu. Kaip jau buvo minėta, šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi nepagrįstai nustatė patikslinto skundo trūkumą – aiškiai nurodyti konkrečius atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai ir iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala, nurodyti aplinkybes su jas patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus atsakovų veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo nustatęs skundo trūkumą – pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei nurodyti pareiškėjo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Kaip matyti iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio, šis pirmosios instancijos teismo nustatytas skundo trūkumas buvo ištaisytas.
Kadangi nagrinėjamu atveju tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, nenagrinėjami pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl išaiškinimo, ar teisėjo A. Grauželio veiksmai, atsisakant priimti skundą, nėra piktnaudžiavimas, pareigų neatlikimas, diskriminacija su tikslu atimti galimybę į teismo procesą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, naujai keliamų procesinių klausimų ar prašymų nesprendžia, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-453-789/2021).
Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. Ž. skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė