Civilinė byla Nr. 3K-3-178/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.2; 75.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Januškienės ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl santuokos nutraukimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė jo ir atsakovės 2000 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jis nurodė, kad apie dvejus metus su atsakove negyvena santuokinio gyvenimo, bendras gyvenimas tapo neįmanomu dėl skirtingo požiūrio į daugelį vertybių, kiekvieno iš jų pareigas, tvarkant šeimos reikalus. Šalys bendrų vaikų neturi, santuokoje su atsakove turto neįsigijo; ieškovo iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Ieškovas taip pat nurodė, kad šalys neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims; nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais; per teismo nustatytą susitaikymo terminą šalys nesusitaikė, dėl to teismas priėjo išvadą, kad negalima tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.53 straipsnis, 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas nesvarstė teismo posėdyje atsakovės pareikšto reikalavimo priteisti iš ieškovo 15 000 Lt išlaikymo, nes tokio reikalavimo ji nepareiškė įstatymų nustatyta tvarka (CPK XI skyriaus 4 skirsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos atsakovei priteisimo klausimų, nesant pareikšto tokio reikalavimo; ieškovo teigimu, sutuoktiniai neturėjo bendro dalytino turto, o atsakovė priešieškinio nereiškė, tik bylą naginėjant iš esmės teigė, kad iki santuokos sudarymo pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą už 30 000 Lt ir lėšas panaudojo gyvenamojo namo, kuriame po santuokos sudarymo gyveno su ieškovu, remontui. Kolegija motyvavo, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose atsakovė nepateikė įrodymų, jog asmenines lėšas panaudojo bendram sutuoktinių turtui įsigyti ar gyvenamajam namui, kuriame gyveno šeima, pagerinti. Šalys neturėjo bendrų vaikų, atsakovės sūnus iš ankstesnės santuokos yra pilnametis, dėl to, kolegijos vertinimu, santuokos nutraukimo byloje negalėjo būti vertinami vaikų interesai.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria neišspręstas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
CPK 2 straipsnyje ir 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti įpareigojimai teismui ir posėdžio pirmininkui vadovauti procesui, siekiant apginti asmenų teises ir teisingai pritaikyti įstatymus; tai reiškia, kad teismas privalo kontroliuoti procesinių dokumentų turinį; nustatęs, kad šie neatitinka keliamų reikalavimų, teismas privalo nurodyti trūkumą ir paskirti terminą jam ištaisyti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes, patvirtinančias galimą reikalavimą, tačiau paties reikalavimo nesuformulavo; tai akivaizdžiai neatitiko šio dokumento formos ir todėl jis turėjo būti ištaisytas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė spręsti klausimą dėl kompensacijos atsakovei priteisimo, nurodęs, kad jis nebuvo pareikštas įstatymų nustatyta tvarka; tuo tarpu asmeninių lėšų panaudojimas pagerinant kito sutuoktinio turtą yra pagrindas prašyti kompensacijos (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs atsiliepimą su trūkumais, pažeidė nurodytas teisės normas, dėl to buvo priimtas ir paliktas galioti neteisėtas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis); apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Teismas turi pareigą išaiškinti šalims jų procesines teises ir pareigas; matydamas, kad šalis nesuvokia, kokios aplinkybės turi reikšmės bylai, teismas turi patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį sužinojęs, kad ši nori ieškovo namo remontui panaudotų jos asmeninių lėšų kompensavimo, privalėjo reikalauti, jog atsakovė patikslintų šias aplinkybes ir pateiktų jas patvirtinančius įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas bylas dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo padalyti bendrą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis); ieškinio ar atsiliepimo dalykas, taip pat priešieškinio pareiškimas ar nepareiškimas teismo nesaisto, nes bendras turtas, nesant šalių susitarimo, dalytinas teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimo, būtų pagrįsta, jeigu teismas būtų įvykdęs pareigą išaiškinti ir padėti atsakovei įgyvendinti jos teises, pasiūlyti pasirūpinti advokato pagalba (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Teismai, nagrinėdami šeimos bylas, turi platesnes galimybes padėti šių bylų dalyviams įgyvendinti jų teises (CPK 375 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių bylai teisingai išspręsti; apeliacinės instancijos teismas paliko galioti neteisėtą sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl teismo pareigos vadovauti procesui ir santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus privalomus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. V. prieš J. V., bylos Nr. 3K-3-351/2005, kategorija 75.9; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje G. J. prieš K. J., bylos Nr. 3K-3-461/2005, kategorija 75.8).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija 2006 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atsiliepimą į kasacinį skundą ir jį grąžino (CPK 351 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Šalys 2000 m. birželio 9 d. įregistravo santuoką, bendrų vaikų neturi; bendro turto neįgijo; ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, butą ir 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Šalys kaltino viena kitą dėl iširusios santuokos. Teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepareiškė reikalavimo priteisti iš ieškovo 15 000 Lt kompensacijos už jos asmeninių lėšų panaudojimą, pagerinant ieškovui priklausantį turtą.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Atsakovės G. M. kasaciniame skunde keliami procesinės teisės normų taikymo, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, klausimai.
Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas, patikrinęs faktinį ir teisinį pareikšto reikalavimo pagrįstumą, priima sprendimą dėl teisinio ginčo esmės; teisės sistemoje įtvirtinami tam tikri proceso pradai (principai), kuriais grindžiamas civilinio proceso santykių reguliavimas; CPK nustatytu bylos nagrinėjimo teisme reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisingas – atitiktų tikrąją teisės prasmę ir faktines aplinkybes. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 straipsnį – nepareikalavo, kad atsakovė ištaisytų procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį), trūkumus; skunde nurodoma, kad teismo posėdžio metu pirmininkas neįvykdė pareigos išaiškinti atsakovei procesines teises ir pareigas (CPK 159 straipsnio 1 dalis), nepatikslino atsakovei jos pareigos įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), nepasiūlė pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis). Nurodytos CPK normos pirmiausia išreiškia civiliniame procese galiojančio kooperacijos principo turinį. CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad kooperacijos civiliniame procese principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK straipsnyje nustatytų tikslų. Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
Ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimas teisme suponuoja santuokos pasibaigimą, todėl teismas, priimdamas ieškinį ir nagrinėdamas bylą, atkreipia dėmesį į tai, ar keliami CK 3.59 straipsnyje išvardyti kiti su santuokos pasibaigimu susiję klausimai. Ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad sutuoktiniai neturi bendrų vaikų, santuokos metu neužgyveno bendro turto, neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims (kreditoriams), nekyla sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, išdėstė nesutikimo motyvus, nesuformulavo jokių kitų, kartu su santuokos nutraukimu spręstinų klausimų. Pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį teismas turėtų pareikalauti ištaisyti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, jeigu šis procesinis dokumentas neatitiktų CPK 142 straipsnyje jo formos ir turinio keliamus reikalavimus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį argumentuotai išdėstė savo poziciją dėl jai pareikšto ieškinio, teismas pagrįstai priėmė šį procesinį dokumentą. Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia šalis, pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas; minėta, kad ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, jog be santuokos nutraukimo teisme nėra jokių kitų spręstinų sutuoktinių tarpusavio klausimų; atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad iki santuokos su atsakovu sudarymo turėtas asmenines lėšas panaudojo bendram su atsakovu gyvenimui; teismas parengiamajame teismo posėdyje 2004 m. lapkričio 15 d. ir teismo posėdyje 2005 m. gegužės 3 d. išaiškino šalims procesines teises ir pareigas; atsakovė per netrumpą bylos nagrinėjimo laiką nepateikė teismui jokio procesinio dokumento su prašymu spręsti tam tikrą turtinį ginčą; pirmosios instancijos teisme atsakovė nenuosekliai kalbėjo, kad prašo iš ieškovo tai išlaikymo, tai kompensacijos; apeliaciniame skunde atsakovė prašė priteisti 15 000 Lt kompensaciją už jos asmeninėmis lėšomis suremontuotą atsakovo būstą, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie buto remontą, panaudotas lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei buvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos (CPK 42, 159, 225 straipsniai), atsakovės veiksmai, bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, nerodė jos siekio bendradarbiauti su teismu, kad šis priimtų faktines aplinkybes ir įstatymus atitinkantį sprendimą dėl atsakovo turtinių teisių.
CPK įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas reiškia teismo pareigą taikyti procesines priemones sutuoktiniams sutaikyti, kad būtų išsaugota šeima; teismas turi aktyviai ginti nepilnamečių vaikų, nedarbingų, reikalingų paramos šeimos narių teises ir teisėtus interesus (CK 3.3 straipsnis). Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); nurodytoje normoje nustatyta šeimos bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga, rinkti įrodymus – teismas savo iniciatyva galėtų rinkti įrodymus, kuriuos dėl tam tikrų aplinkybių šaliai sunku gauti, o jie būtini sprendžiant, pavyzdžiui, išlaikymo klausimą. CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus taip pat siejama su ieškinio pagrindą sudarančiomis ir teismo posėdyje paaiškėjusiomis aplinkybėmis; pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas sprendžia, ar bylos aplinkybės yra tokios, kad siekiant apginti tam tikras šeimos nario teises yra pagrindas priimti sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nenuosekliai ir nepateikiant įrodymų dėstomos aplinkybės nebuvo pagrindas taikyti nurodytas CPK straipsnio normas.
Tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnis). Taigi pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė neturėjo atstovų; byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negali tinkamai ginti savo teisių, pasirūpinti atstovavimu; asmuo, neturintis pakankamo išsilavinimo, teisinių žinių, pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas.
Taigi byloje konstatuota, kad atsakovei buvo išaiškintos procesinės teisės. Teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo svarstyti kasaciniame skunde nurodyto turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis) ir jos dalijimo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) klausimų. Kasacinio skundo argumentai dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo atmestini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Januškienė
Antanas Simniškis