Civilinė byla Nr. e2A-414-430/2026
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02809-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalistara“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IZOTERMS SIA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kalistara“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Kalistara“ patikslintą priešieškinį ieškovei IZOTERMS SIA dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IZOTERMS SIA ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Kalistara“ (toliau – UAB „Kalistara“) 42,677,60 Eur skolos už parduotas prekes, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė tiekė atsakovei prekes pagal 2023-07-31 sutartį (toliau – Sutartis1), o atsakovė turėjo už jas sumokėti, tačiau liko neapmokėjusi 2024-02-14 sąskaitos Nr. I-24-014, 2024-04-25 Nr. I-24-044, 2024-05-30 Nr. I-24-067, 2024-06-06 Nr. I-24-072, 2024-06-06 Nr. I-24-073, 2024-06-10 Nr. I-24-079, 2024-06-25 Nr. I-24-092, 2024-08-01 Nr. I-24-134, 2024-08-01 Nr. I-24-135, 2024-08-01 Nr. I-24-136, iš viso 42 677,60 Eur. Paaiškino, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad yra skolinga 6000 Eur mažiau, 2024-12-09 teikė skolos suderinimo aktą ir susitarimo dėl skolos mokėjimo projektą, 2025-03-26 pateikė išrašytas sąskaitas 6000 Eur sumai, tačiau tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, ieškovė nepriėmė atsakovės siųstų sąskaitų, o atsakovė nesumokėjo ieškovei net dalies įsiskolinimo.
3. Atsakovė UAB „Kalistara“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta 2024-01-02 atstovavimo sutartis Nr. LT02 (toliau – Sutartis2), pagal kurios 3.3. punktą ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei 1000 Eur mokestį kiekvieną mėnesį už atstovavimą 6 mėnesius po sutarties pasirašymo. Atsakovė išrašė ieškovei šias PVM sąskaitas faktūras: 2024-02-29 Nr. KLS240229_5, 2024-03-29 Nr. KLS240329_5, 2024-04-30 Nr. KLS240430_2, 2024-05-31 Nr. KLS240531_4, 2024-06-28 Nr. KLS240628_4, iš viso 6000 Eur sumai, tačiau ieškovė už atstovavimą atsakovei nesumokėjo. 2024-10-15 atsakovė gavo reikalavimą dėl skolos apmokėjimo iš ieškovės atstovo UAB Coface Baltics Services, nurodė, kad skolos dydis yra neteisingas, 2024-12-09 atsakovė parengė ir pateikė susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ieškovė jo nesuderino. 2025-03-19 ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovę dėl skolos, šalys bendravo dėl skolos dydžio, 2025-03-20 atsakovė prašė parengti taikos sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau ieškovė nesuderino skolos dydžio ir nepateikė taikos sutarties.
5. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 6000 Eur skolą, susidariusią pagal Sutartį2, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
6. Papildomai be atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių nurodė, kad pagal Sutartį2 ieškovė suteikė atsakovei teisę atstovauti jos interesams Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant reklamuoti ir organizuoti Gamintojo gaminių - pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių, kurių skersmuo nuo DN15 iki DN1000 (6, 12, 16 metrų ilgio), įvairių konstrukcijų jungiamųjų atšakų su šilumos izoliacija ir visų kitų elementų, reikalingų kompleksiniam vamzdyno montavimui centralizuotų šilumos tiekimo sistemų įrengimo objekte, pardavimą (Sutarties2 1.1. p.). Sutarties2 3 dalyje šalys aptarė atsiskaitymo pagal Sutartį2 sąlygas, ir pagal vieną iš jų (Sutarties2 3.3 p.) - gamintojas (ieškovė) moka atstovui (atsakovei) už agento paslaugas 1000,00 (vieną tūkstantį eurų 00 centų) mokestį, skirtą atstovo išlaidoms, susijusioms su jo darbu pagal Sutartį2 (Užsakovų paieška atstovo veiklos teritorijoje, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų, specifikacijų rengimas, Gamintojo interesų atstovavimas Užsakovui priimant Gaminius, techninių ir logistinių klausimų sprendimas pagal sudarytos sutarties sąlygas) apmokėti. Už agento paslaugas mokama 6 (šešis) atstovo darbo mėnesius kas mėnesį, pradedant nuo 2024 m. sausio 2 d. Ieškovė neapmokėjo nei vienos atsakovės pateiktos sąskaitos.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
8. Paaiškino, kad pagal Sutartį2 vien PVM sąskaitų faktūrų pateikimas apmokėti ieškovei nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė faktiškai teikė atstovavimo paslaugas, nes Sutarties2 1.2 punkto papunkčiai nustatė konkrečias atsakovės kaip atstovės pareigas (užsakovų paieška, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų rengimas, sutarčių derinimas ir kt.), pagal Sutarties2 2.4 punktą atsakovė buvo įsipareigojusi ne rečiau kaip kartą per mėnesį siųsti ieškovei kito mėnesio darbo planą ir ataskaitą apie įvykdytus ir planuojamus sandorius, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius siųsti ieškovei ataskaitą apie gaminių rinkos būklę, kainų dinamiką, savo ekspertinį vertinimą dėl tolesnių gaminių rinkos pokyčių. Pagal Sutarties2 3.3 punktą apmokama pateikus ieškovei atstovo atlikto darbo ataskaitą ir sąskaitą faktūrą. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog atsakovė faktiškai vykdė Sutartį2, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad sąskaitų, kurias atsakovė yra atsiuntusi ieškovės atstovei, ieškovė iš atsakovės tiesiogiai niekuomet nebuvo gavusi; kokių nors kitų sąskaitų pagal Sutartį2, kurias ieškovė būtų priėmusi ir patvirtinusi mokėjimo prievolę, nėra; ataskaitų pagal Sutarties2 3.3 punktą, kuriose turėtų būti pateikta informaciją apie atsakovės išlaidas, kurių dengimas ieškovės sąskaita buvo aptartas Sutarties2 3.3 punkte, o tuo labiau - dokumentų, kurie patvirtina tokių ataskaitų siuntimą ieškovei, faktą, kad tokias ataskaitas ieškovė priėmė iš atsakovės - nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Kalistara“ ieškovei IZOTERMS SIA 42 677,60 Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 42 677,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-09) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 924,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovės UAB „Kalistara“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek Sutartyje1, tiek ir Sutartyje2 šalys susitarė, kad visus kilusius ginčus spręs Latvijos Respublikos teisme pagal Latvijos Respublikos įstatymus. Tačiau vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 20 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalimi, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neteikė teismui pareiškimo dėl bylos nutraukimo, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė atsiliepimą į ieškinį, patikslintą priešieškinį, atvyko į teismą, dalyvavo procese ir neginčijo teismo jurisdikcijos, todėl laikė, kad bylą išnagrinėjo turintis jurisdikciją teismas. Įvertinęs, kad šiuo atveju šalys pasirinko taikyti Latvijos Respublikos įstatymus, teismas sprendė, jog šioje byloje taikytini Latvijos Respublikos teisės aktai.
11. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas sprendė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nevykdė tinkamai Sutarties1 1.1, 3.1 punktuose nustatytos pareigos sumokėti už ieškovės atstovei tiektas prekes ir liko skolinga 42 677,60 Eur. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 42 677,60 Eur, šios savo prievolės neįvykdė iki šiol, taip pažeisdama Latvijos civilinio kodekso (LCK) 1811, 1828, 1832, 2033 straipsniuose nustatytas pareigas bei Sutarties1 1.1, 3.1 punktuose nustatytas pareigas sumokėti atsakovei už tiektas prekes, todėl ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 42 677,60 Eur skolą.
12. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą 2024 m. sausio 2 d. tiesioginio atstovavimo sutartį Nr. LT 02 teismas nustatė, kad ieškovė suteikė teisę atsakovei atstovauti jos interesus Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant reklamuoti ir organizuoti ieškovės gaminių pardavimą (Sutarties2 1.1 p.), šalys susitarė dėl mokėjimo už agento paslaugas 6 mėnesius (Sutarties2 3.2, 3.3 p.) bei atlygio už atliktą darbą apmokėjimo (Sutarties3.4 p.), kuris turėjo būti mokamas priklausomai nuo parduotų ir apmokėtų gaminių kainos per ataskaitinį laikotarpį (Sutarties 3.4 p.). Įvertinęs sutarties 3.4.,1.2.1.,1.2.2.,1.2.4 p., 1.2.5 p.,1.2.6., 2.4. punktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartis2 turi įgaliojimo sutarties (LCK 2289 str.) ir komercinio (prekybos) agento sutarties (Komercinio kodekso 45, 47 str.) požymių. Atkreipė dėmesį, jog abiem atvejais atstovui arba komerciniam agentui atlyginama tik tokiu atveju, jei jis atlikto pavedimą.
13. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė pagal Sutartį2 pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras 6000 Eur sumai, tačiau ieškovė jų neapmokėjo. Pažymėjo, kad pagal Sutarties2 3.3 punktą atsakovė turėjo pateikti ieškovei ne tik PVM sąskaitas faktūras, bet ir darbo ataskaitą, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad minėtą darbo ataskaitą teikė ieškovei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė atliko bent kokius Sutartyje2 nurodytus veiksmus (užsakovų paieška, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų, specifikacijų rengimas, ieškovės interesų atstovavimas priimant gaminius, techninių ir logistikos klausimų sprendimas), dėl ko būtų patyrusi išlaidų, kurios pagal Sutartį2 atlyginamos mokant 6 mėnesius po 1000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko bent kokius veiksmus Lietuvos Respublikoje kaip ieškovės atstovas, siekiant reklamuoti ir organizuoti ieškovės gaminių pardavimą, atsakovė užsiima lauko inžinerinių sistemų projektavimu ir įrengimu, prekyba neužsiima. Teismas nustatė, kad iš atsakovės ir ieškovės atstovų susirašinėjimų, vykusių iki bylos nagrinėjimo teisme, matyti, kad susirašinėjimas vyko ne tiesiogiai tarp ieškovės ir atsakovės, o per tarpininkus, ir ieškovė niekada tiesiogiai nepatvirtino esanti skolinga atsakovei. Priešingai – šalys taikaus susitarimo dėl skolos mokėjimo išdėstymo nepasiekė, nes ieškovė nepasirašė atsakovės pateiktų dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad vadovaujantis Sutarties2 3.3 atsakovė nepagrįstai reikalauja mokėjimo už agento paslaugas, nors faktiškai agento paslaugų niekuomet neteikė, todėl patikslintas priešieškinis atmestas kaip nepagrįstas (CPK 270 str.).
14. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą 42 677,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, konstatavęs, kad prašydama išdėstyti sprendimą atsakovė nepateikė įrodymų, kad iš karto po teismo sprendimo priėmimo negalės sumokėti priteistos sumos. Pažymėjo, kad šalys yra privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdo ūkinę-komercinę veiklą, gauna iš šios veiklos pajamas. Atkreipė dėmesį, jog viešai skelbiamų duomenų galima daryti išvadą, kad įmonės finansinė padėtis yra gera. Įvertinęs tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ilgiau nei vienerius metus (nuo 2024-03-15), sprendė, kad tenkinus atsakovės prašymą, jai bus suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš lygiavertį verslo partnerį, atidedant visišką skolos sumokėjimą dar 1,5 m.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti arba panaikinti 2025 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti, jo vykdymą išdėstant 18 mėnesių laikotarpiui, ir atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė patvirtinančių rašytinių įrodymų apie sunkią finansinę būklę, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad iš ieškovės apie atsakovę pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovės Sodrai mokėtina suma 16 733,44 Eur yra atidėta. Taigi, vien jau ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas neturi galimybių sumokėti tokios sumos. Šiuo atveju ieškovė prašo daugiau kaip 2,5 karto didesnę sumą sumokėti iš karto, t.y. 42 677,60 Eur, netgi neišminusuodama savo skolos, nors atsakovė jokių finansinių galimybių šiuo metu neturi. Dar kartą pažymėtina, kad atsakovė nevengia skolos mokėjimo, tiesiog prašo jį išdėstyti dalimis, kad galėtų vykdyti medžiagų, reikalingų darbams atlikti, pirkimus, mokėti darbuotojams atlyginimus ir uždirbti pajamų bei grąžinti skolas. Ieškovė savo ieškinyje patvirtino nestabilią atsakovės finansinę padėtį.
16.2. Atsakovė mano, kad sprendimo vykdymo išdėstymas nebūtų pakenkęs ieškovės interesams – priešingai, ieškovė kas mėnesį reguliariai galėtų mokėti įmokas. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su priimtu sprendimu ir teikdamas apeliacinį skundą, vis tiek įmoką yra padaręs, o atsakovė jas reguliariai gautų (dėl ko ne kartą buvo siūlyta pasirašyti ir taikos sutartį).
16.3. Atsakovė nesutinka su teismo kategorišku teiginiu, kad ji „faktiškai agento paslaugų niekuomet neteikė“, nes tai yra visiškai nepagrįsta ir netgi prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Pagal abiejų šalių 2024 m. sausio 2 d. pasirašytą tiesioginio atstovavimo sutartį Nr. LT02, šalys susitarė, kad dėl toliau atstovo išlaidų ir jo atlyginimo už darbą, atliktą atstovo veiklos teritorijoje, apmokėjimo tvarkos pagal Sutarties 1.2 punktą (Sutarties 3.1 p.). atstovo darbo atstovo veiklos teritorijoje ataskaitinis laikotarpis yra 6 mėnesiai nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. liepos 1 d. (Sutarties 3.2 p.). Gamintojas moka atstovui už agento paslaugas 1000,00 (vieną tūkstantį eurų, 00 centų) EUR mokestį, skirtą atstovo išlaidoms, susijusioms su jo darbu pagal Sutartį (Užsakovų paieška atstovo veiklos teritorijoje, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų, specifikacijų rengimas, gamintojo interesų atstovavimas užsakovui priimant gaminius, techninių ir logistinių klausimų sprendimas pagal sudarytos sutarties sąlygas), apmokėti. Už agento paslaugas mokama 6 (šešis) atstovo darbo mėnesius kas mėnesį, pradedant nuo 2024 m. sausio 2 d. Agento paslaugų apmokėjimo pagrindas yra gamintojui pateikta atstovo atlikto darbo ataskaita ir sąskaita faktūra. (Sutarties 3.3 p.).
16.4. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovei kiekvieną mėnesį elektroniniais paštais, kurie nurodyti šalių pasirašytos Sutarties 4.1 dalyje, t.y. factory(a)izoterms.Iv bei papildomai (duomenys neskelbtini)@izoterms.lv buvo siunčiamos sąskaitos faktūros (ką patvirtina elektroniniai laiškai 2024-03-04; 2024-04-04; 2024-05-02, 2024-06-03 bei 2024-07-02). Šie elektroniniai laiškai pridedami prie apeliacinio skundo ir tuo pačiu prašoma teismo juos priimti, kadangi jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, jau po teismo sprendimo priėmimo. Šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes byloje buvo pateiktas dar 2024 metų susirašinėjimas su ieškovo atstovais, iš kurių matyti, kad buvo kalbama apie 6000,00 Eur sumą, kad vykstant susirašinėjimui, ieškovei buvo pateiktas skolų suderinimo aktas, kad nebuvo jokios kalbos ir neigimo, jog apskritai sąskaitos nebuvo gautos ar jos buvo išrašytos neteisingai. Todėl jokie papildomi elektroniniai laiškai, siekiant neapkrauti bylos bereikalinga medžiaga, teikiami nebuvo, nes net bylos nagrinėjimo metu nebuvo kalbos apie tai, kad ieškovė nėra gavusi ar nėra su minėtomis sąskaitomis susipažinusi.
16.5. Ieškovė nė karto po sąskaitos gavimo nėra pareiškusi atsakovei jokių pretenzijų, kad gautų sąskaitų neapmokės, kad jos neteisingos, kad atsakovė iš tiesų nėra suteikusi ieškovei jokių paslaugų, todėl neturi teisės į atstovo atlyginimą ar pan. Vien ta aplinkybė, jog nebuvo pateikta darbo ataskaita, nepaneigia fakto, kad paslaugos iš tiesų buvo suteiktos, nes, kaip ir minėta, ieškovė niekada jokių pretenzijų atsakovei nepareiškė. Antra, atlikto darbo ataskaita buvo labiau skirta ne atsakovės, kaip atstovo, numatytam 6 mėnesių atlyginimui pagrįsti, o atsakovei, kaip atstovei, siekiant gauti atlygį už per ataskaitinį laikotarpį parduotus ieškovės, kaip gamintojo, gaminius. Tokiu būdu, be abejo, atsakovė būtų pateikusi ataskaitą, kadangi nuo to procentaliai priklausytų jos gaunamas atlygis.
16.6. Papildomai su skundu pateikiama ir ieškovei išsiųstų elektroninių laiškų ekrano nuotrauka (vėlgi, būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, nes teismui šalių susirašinėjimo dėl taikos sutarties sąlygų (minusuojant 6000,00 Eur sumą) bei fakto, kad ieškovė niekada jokių pretenzijų atsakovei dėl neatliktų agento paslaugų nereiškė - nepakako), iš kurių matyti, kad atsakovė ieškovei reguliariai rašė laiškus, siuntė dokumentus, specifikacijas tai Rokiškyje, tai Raseiniuose, tai Tauragėje, Kėdainiuose ar Kupiškyje, kas patvirtina, kad tarp šalių bendradarbiavimas ir darbas visada vyko, todėl ir atsakovo užmokestis pagal Sutarties 3.3 punktą yra pagrįstas ir turėjo būti sumokėtas.
16.7. Šalys Sutarties 7.2 p. numatė, jog ,,Pažeidus Sutarties sąlygas arba vienai iš šalių neįvykdžius Sutarties sąlygų, kita Šalis gali vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau laiko, apie tai pranešdama atitinkamai šaliai šioje Sutartyje nurodytu el.pašto adresu prieš 30 kalendorinių dienų iki Sutarties nutraukimo“, tačiau ieškovė niekada nėra pareiškusi atsakovei jokių pretenzijų dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (kaip nurodo teismas skundžiamame sprendime - neva tai atsakovė agento paslaugų niekuomet neteikė), priešingai - kas mėnesį atsakovė siuntė ieškovei sąskaitas sutartyje nurodytu elektroninio pašto adresu bei papildomu ieškovės atstovo elektroninio pašto adresu, kas patvirtina faktą, kad visos sąskaitos tikrai buvo gautos, ir nė karto per 6 mėnesius dėl jų nebuvo pareikšta jokia pretenzija.
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Dėl atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo konstatuotina, kad atsakovė net nebandė jokiais įrodymais pagrįsti, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas reikalingas tam, kad atsakovė galėtų vykdyti medžiagų, reikalingų darbams atlikti, pirkimus, mokėti darbuotojams atlyginimus. Atsakovė nepateikė jokių sutarčių su atsakovės užsakovais, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovės ketinimų uždirbti pajamas realumo. Atsakovė nepateikė jokių sutarčių su atsakovės tiekėjais, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovės ketinimų pirkti medžiagas realumo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie faktorius dėl kurių konkrečiu laiku atsakovės finansinė padėtis pagerės. Faktas, kad atsakovė nepateikia savo ilgalaikio ir kito turto sąrašo, kiekvieno į tokį sąrašą įtraukto turtinio vieneto vertės, debitorių sąrašo, iš kiekvieno debitoriaus gautinų sumų ir tokių sumų gavimo terminų, kreditorių sąrašo, įsiskolinimų kiekvienam kreditoriui sumų ir kiekvienos sumos mokėjimo terminų rodo, kad atsakovė vengia atskleisti savo tikrąją finansinę padėtį. Taigi, samprotavimai apie tai, kad jo finansinė padėtis yra prasta, tačiau ji pagerės, yra tik deklaratyvūs vertintini kritiškai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai tikėtis, kad atsakovė teismo priteistą sumą ieškovei sumokės būtent pagal atsakovės siūlomą skolos mokėjimo tvarką, t.y. atsakovė neatskleidė planuojamų apyvartų, planuojamų įplaukų, kurių pagrindu atsakovė ne tik darbuotojų darbo užmokestį galėtų mokėti, bet ir galėtų atsiskaityti su Ieškovu per 18 mėn. Ieškovė laiko, kad atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo principus, priimtiniausia būtų situacija, jei atsakovės skolos ieškovei mokėjimo grafikas būtų patvirtintas vykdomojoje byloje/ dalyvaujant antstoliui, nes ieškovė neturi jokio suinteresuotumo, kad dėl skolos mokėjimo ar dėl ieškovės inicijuotų antstolio veiksmų atsakovė taptų nemoki.
17.2. Dėl prašomų prijungti įrodymų, pažymėtina, kad laiškai jau buvo pateikti I-os instancijos teismui ir buvo prijungti prie bylos (žr. DOK-43810) ir akivaizdu, kad apeliacinis skundas teismui pateiktas net nesusipažinus su bylos medžiaga. Tokiais laiškais atsakovė iš esmės įrodinėjo priešieškinį, tie laiškai egzistavo priešieškinio teikimo teismui metu, nėra jokių abejonių, kad priešieškinį vertinęs I-os instancijos teismas įvertino visus atsakovės pateiktus dokumentus.
17.3. Kita vertus, tų laiškų įrodomoji vertė yra nulinė, kadangi ieškovė niekuomet nepriėmė atsakovės siųstų sąskaitų, minimų skundo 16 p., tų sąskaitų nepasirašė. Tokia ieškovės pozicija buvo grįsta tuo, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta sutartis lėmė, jog vien PVM sąskaitų faktūrų pateikimas apmokėti ieškovui nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė faktiškai teikė atstovavimo paslaugas, nes sutarties 1.2 punkto papunkčiai nustatė konkrečias atsakovo kaip atstovo pareigas (užsakovų paieška, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų rengimas, sutarčių derinimas ir kt.), pagal sutarties 2.4 punktą atsakovas buvo įsipareigojęs ne rečiau kaip kartą per mėnesį siųsti ieškovui kito mėnesio darbo planą ir ataskaitą apie įvykdytus ir planuojamus sandorius, ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius siųsti ieškovui ataskaitą apie gaminių rinkos būklę, kainų dinamiką, savo ekspertinį vertinimą dėl tolesnių gaminių rinkos pokyčių. Pagal sutarties 3.3 punktą apmokama pateikus ieškovei atstovo atlikto darbo ataskaitą ir sąskaitą faktūrą. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo I-os instancijos teisme metu nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų tai, jog atsakovė faktiškai vykdė sutartį, taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė konstatuoja, kad atsakovė niekada neteikė ieškovei ataskaitų pagal 2024-01-02 sutarties 3.3 p., kuriose turėtų būti pateikta informaciją apie atsakovės išlaidas, kurių dengimas ieškovės sąskaita buvo aptartas 2024 m. sausio 2 d. sutarties 3.3 p., o tuo labiau – dokumentų, kurie patvirtina tokių ataskaitų siuntimą ieškovei, faktą, kad tokias ataskaitas ieškovė priėmė iš atsakovės.
17.4. Apeliacinio skundo priedas „elektroninių laiškų ekrano nuotrauka“ yra neinformatyvus, neaiškus yra laiškų turinys. Nėra pagrindo jį prijungti prie bylos, nes ekrano nuotraukoje užfiksuoti seni laiškai, ir atsakovė visus laiškus galėjo pateikti I-os instancijos teismui, tuo labiau, kad I-os instancijos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovei labai išsamiai patarė, kokio pobūdžio dokumentus atsakovė turėtų teismui pateikti, pagrįsdama savo poziciją, tačiau atsakovė to nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
Nustatytos faktinės aplinkybės
20. Nustatyta, kad ieškovė IZOTERMS SIA ir atsakovė UAB „Kalistara“ sudarė 2023 m. liepos 31 d. sutartį Nr. P 31/07/2023-1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti produkciją pagal specifikacijas, o atsakovė įsipareigojo priimti produkciją ir sumokėti atitinkamos specifikacijos kainą pagal Sutarties1 3 punktą. Taip pat šalys sudarė 2024 m. sausio 2 d. tiesioginio atstovavimo sutartį Nr. LT 02, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei teisę atstovauti jos interesams Lietuvos Respublikos teritorijoje, siekiant reklamuoti ir organizuoti Gamintojo gaminių - pramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių, kurių skersmuo nuo DN15 iki DN1000 (6, 12, 16 metrų ilgio), įvairių konstrukcijų jungiamųjų atšakų su šilumos izoliacija ir visų kitų elementų, reikalingų kompleksiniam vamzdyno montavimui centralizuotų šilumos tiekimo sistemų įrengimo objekte, pardavimą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės skolą 42 677,60 Eur skolą už produkciją pagal 2023 m. liepos 31 d. sutartį Nr. P 31/07/2023-1. Tarp šalių nėra ginčo dėl šios skolos, tačiau atsakovė pateikusi priešieškinį prašė priteisti iš ieškovės 6000 Eur skolą, susidariusią pagal 2024 m. sausio 2 d. tiesioginio atstovavimo sutartį Nr. LT 02.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės priešieškinis ir netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos elektroninių laiškų kopijas, elektroninių laiškų ekrano nuotrauką, pavedimų ieškovei kopijas nurodydama, kad būtinybė juos pateikti iškilo po sprendimo priėmimo.
23. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą reglamentuoja CPK 314 straipsnis. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
24. Aptariamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktos elektroninių laiškų kopijos jau buvo pateiktos kartu su 2025 m. liepos 21 d. atsakovės prašymu pirmosios instancijos teismui, todėl nėra pagrindo dar kartą spręsti šio įrodymo priėmimo klausimo. Tuo tarpu su apeliaciniu skundu pateiktos ekrano nuotraukos apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo prijungti prie bylos, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau ar kad siekiant jais remtis šalių ginče, tai negalėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šį įrodymą atsisakytina priimti. Kita vertus priešingai nei teigia apeliantė toks įrodymas (siųstų laiškų sąrašas, iš kurių matomos tik laiškų temos) niekaip neįrodo darbų atlikimo fakto, ypač įvertinus tai, kad šalys turėjo tarpusavio teisinių santykių ir pagal kitą sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu ginčijamas ir prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą atmetimas, prijungia prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktas pavedimų, kuriuos atliko atsakovė po teismo sprendimo priėmimo, kopijas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusiu su sprendimo vykdymo išdėstymu
25. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas 18 mėnesių laikotarpiui išdėstyti iš jos priteistą 42 677,60 Eur skolos mokėjimą ieškovei.
26. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyme nustatytų pagrindų atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo tenkinimui, be kita ko konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentus apie blogą finansinę padėtį. Ir apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, įvertinęs apeliantės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas spręsdamas dėl atsakovės finansinės padėties iš viešai prieinamų duomenų, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų siekdama pagrįsti savo argumentus apie sunkią finansinę padėtį. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo remdamasis vien faktu, kad atsakovė turi atidėtą skolą Sodrai. Tačiau su tokiu vertinimu sutikti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog remiantis Sodros teikiamais išaiškinimais, įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas, kai juridinio asmens finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už turimą turtą arba įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjimas visiškai užtikrintas hipoteka (įkeitimu), laidavimu ir (ar) garantija. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, vien faktas, kad atsakovė turi skolą Sodrai, neteikiant jokių įrodymų, kurie leistų realiai įvertinti atsakovės finansinę būklę, pirmosios instancijos nebuvo pakankamas CPK 284 straipsnio taikymui. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir apeliantės pateikti mokėjimo pavedimai 735 Eur sumai atlikti po sprendimo priėmimo. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tenkinus ieškinį priteista skola susidariusi už nuo 2024 m. balandžio mėn. išrašytas sąskaitas. Atsakovė skolos fakto iš esmės neginčijo. Tačiau per visą šį laikotarpį padengė tik mažareikšmę (lyginant su skolos dydžiu sumą). Taigi, šiuo atveju apeliantės teiginiai, kad atsakovė nevengia skolos mokėjimo, tiesiog prašo jį išdėstyti dalimis, kad galėtų vykdyti medžiagų, reikalingų darbams atlikti, pirkimus, mokėti darbuotojams atlyginimus ir uždirbti pajamų bei grąžinti skolas, vertinti kaip deklaratyvūs.
28. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendžiamu klausimu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų sprendimo vykdymo išdėstymui.
Dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su priešieškinio atmetimu
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį dalyje dėl priešieškinio atmetimo, atkreipia dėmesį, kad ieškovas pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvų visumą, dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, taip pat ir atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojamus elektroninius laiškus, kuriais atsakovė išsiuntė sąskaitas ieškovei ir pasisakė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliko bent kokius veiksmus Lietuvos Respublikoje kaip ieškovės atstovė pagal ginčo sutartį, siekiant reklamuoti ir organizuoti ieškovės gaminių pardavimą bei savo išvadas pagrindė visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs šalių pasirinktą Latvijos Respulbikos teisinį reglamentavimą ginčui aktualiu klausimu. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
31. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
32. Apeliantė skundą motyvuoja tuo, kad nesutinka su teismo kategorišku teiginiu, kad ji „faktiškai agento paslaugų niekuomet neteikė“, nes tai yra visiškai nepagrįsta ir netgi prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, kad siekdama pagrįsti šį argumentą, apeliantė tiesiog cituoja ginčo sutarties nuostatas susijusias su šalių sutartu mokesčiu atstovui už agento paslaugas. Tačiau apeliaciniame skunde niekaip nepaneigiamos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartis2 turi įgaliojimo sutarties (LCK 2289 str.) ir komercinio (prekybos) agento sutarties (Komercinio kodekso 45, 47 str.) požymių, ir abiem šiais atvejais atstovui arba komerciniam agentui atlyginama tik tokiu atveju, jei jis atlikto pavedimą. Šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų prieiti bent tikėtinos išvados, kad atsakovė atliko kokius nors sutartyje nurodytus veiksmus (užsakovų paieška, derybų organizavimas ir vedimas, komercinių pasiūlymų, specifikacijų rengimas, ieškovės interesų atstovavimas priimant gaminius, techninių ir logistikos klausimų sprendimas), dėl ko būtų patyrusi išlaidų, kurios pagal Sutartį2 atlyginamos mokant 6 mėnesius po 1000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai, kad tam, jog galėtum reikalauti atlygio pakanka tik pasirašyti sutartį ir išrašyti sąskaitą faktūrą, neatitinka nei sutarčių teisės nei bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės nuolat akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė neteikė pretenzijų ir neginčijo teikiamų sąskaitų faktūrų ar nenutraukė su atsakove sutarties, taip pat nėra pagrindas priteisti atlygį už darbą, kurio atlikimo faktui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Pažymėtina, jog nors atsakovė sąskaitų siuntimo metu nekėlė klausimo dėl jų pagrįstumo, tačiau kelia jį bylos nagrinėjimo metu, todėl ieškovei teigiant, kad ji negavo darbų (paslaugų), už kuriuos atsakovė reikalauja atsiskaityti, atsakovei kilo pareiga pagrįsti jų atlikimo faktą ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik nepateikė įrodymų kokius darbus pagal sutartį atliko, tačiau net ir savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose nė vieno iš jų neįvardijo.
33. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį kaip neįrodytą.
34. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61).
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos įrodymais, neviršijančios rekomenduojamų dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kalistara“, juridinio asmens kodas 300665864, ieškovei IZOTERMS SIA, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Loreta Braždienė
Virginijus Kairevičius
Ieva Navickaitė - Sakalauskienė