Civilinė byla Nr. e2S-2676-560/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01869-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.2.9.1.; 3.2.6.12.2.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir 2022 m. spalio 14 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5761-723/2016 iš jo priteistą išlaikymo dydį. Ieškovas ieškinyje prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prie ieškinio ieškovas pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. pažymą „Dėl privalomosios mediacijos pabaigos“, kurioje nurodyta, kad laikoma, jog D. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Ieškinys priimtas teismo 2022 m. liepos 4 d. rezoliucija.

2.       2022 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad buvo pažeista jos teisė į ikiteisminę mediaciją, nes ji negavo jai elektroniniu paštu siųsto Tarnybos prašymo pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Atsakovė pažymėjo, kad su ikiteismine mediacija sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad CPK nustatyta tvarka sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena, taikoma privalomoji mediacija. Nors byloje ir yra duomenys, kad ieškovas kreipėsi į Tarnybą, laikydamasis tokio pobūdžio byloms privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teismo tvarkos, tačiau Tarnyba, gavus ieškovo prašymą, netinkamai įvykdė Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą išsiųsti kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodant, kad ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Mediacijos įstatyme įtvirtintas 14 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo Tarnybos pranešimo gavimo, o nuo išsiuntimo dienos, itin reikšmingas yra tinkamas pranešimo išsiuntimas. Nors Mediacijos įstatyme nėra nurodyta kokiu būdu turi būti išsiųstas pranešimas kitai ginčo šaliai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad privalomoji mediacija – tai tokia mediacija, kuria įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti prieš kreipiantis į teismą dėl civilinio ginčo sprendimo (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis), pranešimo išsiuntimas kitai ginčo šaliai elektroniniu paštu, kurį Tarnybai nurodo priešinga ginčo šalis, nelaikytinas tinkamu kitos ginčo šalies informavimu dėl mediacijos vykdymo, jei Tarnyboje nėra gautas patvirtinimas apie elektroninio laiško gavimą. Nors atsakovė atsiliepime nenurodė, kad nesinaudoja elektroninio pašo adresu, kuriuo Tarnyba siuntė jai pranešimą, tačiau atsakovė teigė, kad tokio pranešimo ji negavo, taip pat nurodė, kad ji sutinka su ikiteismine mediacija, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, nes šiuo atveju dar galima pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir pabandyti pasiekti abiejų šalių ir jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitinkantį taikų susitarimą.

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. papildoma nutartimi nutarė priteisti atsakovei iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad teisme gautas atsakovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašyme paaiškino, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovė neturėjo galimybės laiku pateikti dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovė privalėjo pateikti atsiliepimą į ieškinį, kurį vėliau nuspręsta palikti nenagrinėtą), teismas darė išvadą, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą parengiant procesinius dokumentus yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.       Ieškovas J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

6.       Nurodė, kad kartu su ieškiniu teismui pateiktoje 2022 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažymoje nurodoma, kad Tarnyba 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į D. B. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą nebuvo gautas kitos šalies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog D. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta kokiu būdu turi būti išsiųstas pranešimas kitai ginčo šaliai, todėl laikoma, kad pranešimo išsiuntimas el. paštu atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnyba, gavusi ieškovo prašymą, netinkamai įvykdė Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą išsiųsti kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, nors ir skundžiamoje nutartyje nurodė, jog pranešimas buvo išsiųstas. Ieškovas į teismą kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka pirmiausiai kreipdamasis dėl privalomosios mediacijos, gavo pažymą apie privalomosios mediacijos pabaigą ir šią pažymą pateikė teismui. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenustatė jokių trūkumų, tai yra ieškinį priėmė, todėl šios bylos nagrinėjimas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Visiškai formalus ir nesąžiningas atsakovės nurodymas, jog Tarnybos pranešimo negavo negali būti pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą. Mažai tikėtina, kad toks pranešimas atsakovės nebuvo gautas, kadangi jis buvo siųstas atsakovės darbiniu el. paštu.

7.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą nenurodė jokių pagristų argumentų, įrodančių tinkamą atsakovės informavimą, apart formalaus rėmimosi Mediacijos įstatymo normomis, kur tiesiogiai nėra reglamentuota tinkamo informavimo tvarka. Mediacijos įstatymas imperatyviai nustato, kad mediacija šeimos ginčuose yra privaloma ikiteisminio ginčo sprendimo stadija. Nepagrįstas pažymos dėl privalomosios mediacijos pabaigos išdavimas pažeidžia įstatymu nustatytą ikiteisminio šeimos ginčų nagrinėjimo tvarką, pažeidžia asmens teisę į Mediacijos įstatymu garantuojamą ikiteisminį šeimos ginčo sprendimo būdą – mediaciją, taip pat nepagrįstai suvaržo CPK ginčo šaliai užtikrinamą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš esmės apsunkina pareiškėjos kaip teisminio ginčo šalies teisinę padėtį. Įsitikinimas, jog kita mediacijos šalis buvo tinkamai informuota yra ypatingai svarbus, kadangi priešingu atveju nėra įmanoma nustatyti nei faktinio, nei subjektyvaus sužinojimo apie inicijuojamą ikiteisminę mediaciją momento ar fakto, o tai reiškia, kad Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies pagrindu negali būti konstatuota, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsakovė su ikiteismine mediacija sutinka. Jokie Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai nenustato pareigos fiziniam asmeniui reguliariai tikrinti el. pašto, todėl atsakovei yra taikoma sąžiningumo prezumpcija. Kadangi nėra įmanoma gauti duomenų apie tai, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie inicijuotą privalomosios mediacijos procesą, negali būti konstatuota kad atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

8.       Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. papildomą nutartį.

9.       Nurodė, kad skundžiama nutartis priimta neįsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarčiai, kuria teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, todėl akivaizdu, kad nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui palikti ieškinį nenagrinėtą, negalėjo būti priimta skundžiama nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai, kadangi iki šiol nėra aiškus materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas.

10.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą nenurodė jokių pagrįstų argumentų, pagrindžiančių papildomos nutarties neteisėtumą. Teismas įvertino, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka apie tai neinformavus šalių, dėl šios priežasties atsakovė neturėjo realios galimybės laiku pateikti dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Konstatavus, kad atsakovės procesinis elgesys bei procesinės pareigos buvo įgyvendintos tinkamai, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas pagrįstai priteisė jas iš ieškovo. Įstatymas nenustato, kad papildomas sprendimas gali būti priimtas tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo užbaigtas bylos nagrinėjimas. Ieškovas neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, nes nustatė, jog šalys nesilaikė išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, tai yra pareiškė ieškinį, kylantį iš šeimos teisinių santykių. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktą nustatyta privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

13.       Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

14.       Apeliantas atskirajame skunde įrodinėja, jog Mediacijos įstatyme nėra įtvirtinta kokiu būdu turi būti išsiųstas pranešimas kitai ginčo šaliai, todėl laikoma, kad pranešimo išsiuntimas el. paštu atitinka įstatymo reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyrius kreipėsi į atsakovę D. B. išsiųsdamas jai laišką elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo į siųstą elektroninį laišką nesulaukė. Ieškovui kreipusis į teismą atsakovė nurodė, jog pranešimo nėra gavusi ir nori pasinaudoti mediacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog tiesiogiai Mediacijos įstatyme nėra nurodyta kokiu būdu privaloma išsiųsti/įteikti atsakovui pranešimą dėl privalomosios mediacijos, tačiau pažymėtina, jog pranešimas dėl mediacijos neturi būti išsiųstas tik formaliai. Privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas ir įstatyme nustatyta privalomąja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, o ne formaliai. Šiuo atveju pranešimo atsakovei išsiuntimas tik elektroniniu paštu, nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė tuo elektroniniu paštu naudojasi ir pranešimą tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo. Kaip matyti iš ieškovo ieškinio, jam yra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Gyventojų registro duomenys patvirtina, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu, tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovei pranešimas nebuvo siųstas nei vienu iš šių adresų.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pranešimo apie mediaciją, kaip ir bet kurių kitų procesinių dokumentų, įteikimo svarbą lemia tai, kad tik tada, kai dalyvaujantiems byloje asmenims įstatymo nustatyta tvarka įteikti procesiniai dokumentai, šie asmenys turi galimybę ginti pažeistas teises, įgyvendinti teisminės gynybos prieinamumo, lygiateisiškumo, rungimosi, teisės būti išklausytam ir kitus principus. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi ieškovas privalomojoje išankstinėje neteisminėje ginčo sprendimo procedūroje taip pat turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovės gyvenamajai vietai nustatyti (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1231-513/2020). Byloje ieškovas siekia, kad būtų tik formaliai įvertinta, jog jis pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. privalomąja mediacija, tačiau toks vertinimas neatitiktų nei Mediacijos įstatymo, nei įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos instituto paskirties ir tikslų. Iš atsakovės pozicijos matyti, jog ji nori pasinaudoti mediacija, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje dar galima pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ir pabandyti pasiekti abiejų šalių ir jų nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitinkantį taikų susitarimą, todėl ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu pagrįstai, taip sudarant galimybę šalims pamėginti išspręsti kilusį ginčą mediacijos pagalba.

16.       Apeliantas taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su papildoma pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. CPK 277 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Apeliantas nurodo, kad nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui palikti ieškinį nenagrinėtą, negalėjo būti priimta skundžiama nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka, įstatyme papildomo sprendimo priėmimas nėra siejamas su teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimu, todėl pareigos priimti papildomą sprendimą tik tada, kai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis būtų įsiteisėjusi, pirmosios instancijos teismas neturėjo. Kaip byloje pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės procesinis elgesys buvo tinkamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Apeliantas atskirajame skunde neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, todėl pagrindo spręsti, jog jos būtų nepagrįstos, apeliacinės instancijos teismas neturi.

17.       Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirieji skundai atmetami, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis ir 2022 m. spalio 14 d. papildoma nutartis paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18.       Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas atsakovės D. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, atsakovei iš ieškovo priteisiant 726 Eur (453,75 Eur + 272,25 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Ieškovo J. B. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir 2022 m. spalio 14 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovei D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas                                                                          Dainius Rinkevičius