Civilinė byla Nr. 2A-1361-160/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14915-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.2.1; 27.7;121.15; 121.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zitos Smirnovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovui Z. V., ieškovų atstovui adv. G. V., atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui J. M., atsakovo atstovui adv. V. B., kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Z. V. ir UAB „Infoverslas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir UAB „Infoverslas“ ieškinį atsakovui UAB „Skomė“, tretiesiems asmenims J. M., Č. A., R. R. dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai Z. V. ir UAB „Infoverslas“ prašė pripažinti 2009-03-24 ir 2009-04-30 UAB ,,Skomė“ valdybos posėdžių nutarimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Paaiškino, kad ginčijami nutarimai priimti paslapčia nuo valdybos pirmininko Z. V. Z. V. apie šaukiamus valdybos posėdžius niekas nepranešė, todėl jis negalėjo juose dalyvauti, gauti informaciją, pateiktą svarstymui, pasisakyti, balsuoti. Kad buvo šaukiami valdybos posėdžiai Z. V. sužinojo tik įregistravus visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentus Juridinių asmenų registre. Prašant išduoti dokumentų, kuriais remiantis buvo didinamas įstatinis kapitalas, nuorašus, UAB „Skomė“ administracija vengė tai padaryti, nepriėmė jo prašymų raštu. Slėpimo tikslas – nuslėpti, kad be daugumą balsų turinčių akcininkų sutikimo kontrolinį akcijų paketą perleisti pašaliniam asmeniui UAB „Baltic arms“. Tik 2009-07-27 R. V. gavo iš UAB „Skomė“ raštą ir 2009-03-24 bei 2009-04-30 UAB „Skomė“ valdybos posėdžių protokolus. Valdybos posėdžių nutarimai priimti pažeidžiant LR Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. 9 d. ir Įstatų , kurie galiojo valdybos posėdžių metu, 5.4.3 str ir 5.12 str., kuriuose nurodyta, kad valdybos sprendimai negali būti priimti  dienotvarkėje nepaskelbtais klausimais. Iš protokolų teksto matyti, kad nutarimai priimti darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais: rekomenduoti akcininkų susirinkimui atšaukti visiems bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų UAB „Skomė“ akcijų, priežastimi nurodant būtinybę pritraukti papildomų finansinių išteklių UAB „Skomė“ turimo nekilnojamojo turto verslo plėtrai; ekonomiškai nepagrįstą nutarimą siūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikti teisę įsigyti naujai išleidžiamas 650000 vnt. 1 Lt nominalios vertės paprastąsias vardines akcijas už 650000 Lt UAB „Baltic arms“; patvirtinti ir teikti visuotiniam akcininkų susirinkimui raštišką valdybos pranešimą dėl visų akcininkų akcininkų pirmumo teisės įsigyti UAB „Skomė“ išleidžiamų akcijų atšaukimo priežasčių bei asmens, kuriam siūloma įsigyti visas UAB „Skomė“ išleidžiamas akcijas. Valdybos pranešimai dėl akcininkų susirinkimų taip pat nebuvo raštu pateikiami (išskyrus 2009-05-13 pakartotiniam akcininkų susirinkimui), tai rodo, kad valdybos posėdžiai nevyko, o protokolai suklastoti. Valdybos nutarimai prieštarauja UAB „Skomė“ interesams, nes J. M. yra UAB „Baltic arms“ direktorius bei steigėjas, kitas valdybos narys – Č. A. – UAB „ARX“ steigėjas, kuris yra UAB „Baltic arms“ steigėjas, R. R. veikla tiesiogiai susijusi su UAB „Baltic arms“, prekiaujančios ginklais, veikla ir nutarimus lėmė jų asmeniniai interesai. Priimant  valdybos posėdžių nutarimus pažeistos LR CK 2.90 str. 2 d. nuostatos, nes juose nenurodyta vieta ir laikas. Taip pat nėra pridėta nei vieno privalomo dokumento, nutarimai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, jais be pagrindo buvo suteikta galimybė UAB „Baltic arms“ ptraturtėti.

Atsiliepimu į ieškinį UAB „Skomė“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti senaties terminą. Paaiškino, kad ieškovai neįrodė, kad 2009-03-24 ir 2009-04-30 UAB „Skomė“ valdybos sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, steigimo dokumentams, protingumo, sąžiningumo principams. Be to, valdybos sprendimai dėl pažeidimų, susijusių su posėdžio procedūra, dėl neesminių pažeidimų neturėtų būti pripažintais negaliojančiais. Analogiškai, kaip ir akcininkų susirinkimų nutarimams, taip ir valdybos posėdžių nutarimams pripažinti negaliojančiais, turi būti nustatyta, kokios ieškinį reiškiančių asmenų teisės ir pareigos buvo pažeistos. Kitaip būtų nepagrįstai daroma žala bendrovės interesams.  Bendrovės valdybos posėdžiai vyko, jie buvo protokoluojami, sušaukti buvo laikantis nustatytos tvarkos. Pagal ABĮ 35 str. 4 d. (galiojusį sprendimų priėmimo metu) valdyba gali priimti sprendimus , kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 narių. Valdybos posėdžiuose dalyvavo 3 iš 4  narių, todėl balsuojant vienbalsiai sprendimai yra teisėti. Bendrovės valdybos darbo reglamentas (2.6 p.) leidžia valdybos nariams apie posėdžius pranešti žodžiu, tokiu būdu valdybos narys Z. V. buvo kviestas į valdybos posėdžius,  tačiau juose nedalyvavo. Įstatymas nenumato, o bendrovės valdybos darbo reglamentas taip pat nenustatė, kad valdybos posėdžių darbotvarkė turi būti sudaroma iš anksto arba kad klausimai gali būti sprendžiami tik tokie, kurie įrašyti į darbotvarkę. Posėdžiai buvo protokoluojami, protokoluose nurodyta, kad posėdžiai vyko Vilniuje, nurodyta posėdžių data, dalyvių skaičius, valdybos nutarimų pateikti Juridinių asmenų registrui įstatymas nereikalauja. Raštiškas pranešimas apie visų akcininkų pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų atšaukimą atitinka ABĮ 57 str. 6 d. keliamiems reikalavimams. Ieškovas Z. V., būdamas valdybos pirmininku, pats sąmoningai nusišalino nuo bendrovės klausimų sprendimo, neatlikdamas jam priklausančių atlikti pareigų. Pagal ABĮ 19 str. 10 d. bendrovės organų sprendimus akcininkai gali skųsti per 30 dienų nuo tos dienos, kada sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškovai ieškinį pateikė teismui tik 2009-08-26, tai yra po 5 mėnesių, taigi praleido terminą ieškiniui paduoti, nes apie valdybos posėdžius Z. V. buvo pranešta žodžiu, todėl Z. V. apie posėdžius žinojo. Jo prašymai dėl dokumentų išdavimo nerodo, kad apie posėdžius jis nežinojo. Dalyvaudamas 2009-07-01 valdybos posėdyje, kuriame buvo svarstomi klausimai apie ginčijamų sprendimų įgyvendinimą, aiškiai žinojo, kokie klausimai svarstomi ir kokie buvo priimti ankstesni sprendimai. Šio posėdžio protokolo jis nepasirašė net raštu kviečiamas pasirašyti, bet po to raštu prašė išduoti protokolų nuorašus, taigi akivaizdžiai vilkino laiką ir rinko faktinės padėties neatitinkančius pateisinimus dėl senaties termino praleidimo, bendrovės jam siunčiamų dokumentų iš pašto sąmoningai neatsiėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-07-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad informavimas žodžiu apie valdybos posėdžius buvo nusistovėjusi bendrovėje tvarka. Apie papildomą patvirtinimą, kad valdybos nariai yra informuoti telefonu ar žodžiu, valdybos darbo reglamente nenumatyta, todėl pagrindo fiksuoti informavimo būdą nebuvo. Valdybos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio, valdyba tik siūlo visuotiniam akcininkų susirinkimui svarstyti tam tikrus klausimus. Valdyba atsako už visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ir rengimą laiku, tačiau tik visuotinis akcininkų surinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimus tiek dėl įstatinio kapitalo didinimo, tiek dėl naujos akcijų emisijos. Teismas nenustatė, kad valdybos narys J. M. veikė priešingai bendrovės interesams. Ieškovas UAB „Infoverslas“ nenurodė, kaip jo, kaip akcininko, teisės ar įstatymo saugomi interesai ginčijamais valdybos nutarimais buvo pažeisti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas Z. V. praleido 30 dienų terminą apskųsti valdybos nutarimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-07-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, kad atsakovas ir tretieji asmenys neįrodė, kad pranešė apie valdybos posėdžius Z. V., nors privalėjo pateikti savo teiginių įrodymus. Teismas nevertino pateiktų įrodymų, kad daugeliu atveju šios kadencijos valdybos posėdžiai buvo šaukiami raštu pasirašytinai ar registruotais laiškais. Teismas nevertino fakto, kad 2010-06-01 teismo posėdyje tretieji asmenys atsakydami į klausimus, patvirtino, kad Z. V. apie 2009-04-30 valdybos posėdį nepranešė, nes žinojo, kad visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyks, tad iškart po jo valdyba, sutampanti su šiame akcininkų susirinkime dalyvavusiais akcininkais, ir priėmė 2009-04-30 valdybos sprendimus. Skundžiami nutarimai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes jų pagrindu atsakovo akcijos buvo perleistos už per mažą kainą ir tokiu būdu ieškovai neteko bendrovės kontrolės. Teismas nenagrinėjo ir sprendime nepasisakė dėl trečiųjų asmenų interesų konflikto bei teisės balsuoti priimant sprendimus. Tretieji asmenys J. M. ir Č. A. veikė ne atsakovo naudai. Ieškinio senaties termino nepraleido, nes su ginčijamais nutarimais susipažino 2009-07-27.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-23 sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad teismo sprendimas yra motyvuotas, teismas pasisakė dėl pagrindinių ieškovų argumentų, nurodė faktines bylos aplinkybes, argumentus bei įrodymus. Valdybos nutarimai neužkirto kelio ieškovams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. UAB „Infoverslas“, kaip atsakovo akcininko, teisės valdybos nutarimais nebuvo suvaržytos. Ieškovų argumentus dėl valdybos posėdžių sušaukimo tvarkos paneigia UAB „Skomė“ valdybos darbo reglamentas. Klausimus dėl įstatinio kapitalo didinimo sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o ne valdyba. Visuotinis akcininkų susirinkimas nustato ir bendrovės išleidžiamų akcijų emisijos kainą, todėl tai nesusiję su ieškinio dalyku. Ieškovas neįrodė trečiųjų asmenų interesų konflikto ir CK 2.87 str. pažeidimo. J. M. 1999-03-25 kreipimasis į UAB „Skomė“ valdybą su prašymu leisti jam būti UAB „Baltic arms" vadovu patvirtina, kad J. M. veikė sąžiningai. Atsakovo akcininkai ir atsakovo organų nariai jokių pretenzijų tretiesiems asmenims neturėjo dėl to, kad jie dalyvauja ir kitų juridinių asmenų veikloje ar elgiasi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu. Ieškovas UAB „Infoverslas", kaip atsakovo akcininkas, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jo kaip akcininko teisių ar interesų pažeidimas ginčijamais valdybos nutarimais. Teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovai praleido 30 dienų terminą skųsti valdybos nutarimus.

Tretieji asmenys Č. A., J. M. ir R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad ginčijamas teismo sprendimas yra motyvuotas, tinkamai taikyta ieškinio senatis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Pagal LR CPK 320 str. apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje nėra sprendžiami klausimai susiję su viešuoju interesu, taip pat jie neliečia ne ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, detaliai nenagrinėjant tų argumentų, kurie nėra skirti ginčo sprendimui. Pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas ir kurie betarpiškai susiję su nagrinėjamu ginču, yra dėl pranešimų valdybos nariui Z. V. apie valdybos posėdžius, dėl senaties termino taikymo ir dėl valdybos nutarimais priimtų sprendimų prieštaravimo bendrovės interesams.

              Dėl pranešimų apie valdybos posėdžius valdybos pirmininkui Z. V. ir senaties termino.

              Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2009-03-24 ir 2009-04-30 UAB „Skomė“ valdybos posėdžių nutarimus. Tuo metu galiojo LR Akcinių bendrovių įstatymo 2008-11-11 redakcija (įsigaliojusi nuo 2008-11-25). Pagal šios redakcijos įstatymo 34 str. 12 d. valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas. UAB „Skomė“  Bendrovės valdybos darbo reglamentą pasitvirtino 2006-09-15 valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir ieškovas Z. V., to paties posėdžio metu išrinktas valdybos pirmininku (t. II, b. l. 100-101). Bendrovės valdybos darbo reglamento 2.6 punktu nustatyta, kad paprastai valdybos posėdžius kviečia valdybos pirmininkas arba valdybos pirmininko pavaduotojas. Pranešant apie posėdžius gali būti pateikiama ir papildoma medžiaga (pranešimų tezės, nutarimų projektai ir pan.). Apie rengiamus posėdžius visiems valdybos nariams pranešama raštu, paštu arba žodžiu. Taigi, pagal reglamentavimą apie šaukiamą valdybos posėdį galima pranešti žodžiu. Atsakovai tvirtina, kad apie valdybos posėdžius ieškovui Z. V. buvo pranešta žodžiu, tačiau jis į valdybos posėdžius neatvyko, nes jau kurį laiką nesidomėjo bendrovės reikalais ir nedalyvavo valdybos darbe. Ieškovas Z. V. tvirtina priešingai, kad jis apie šiuos posėdžius ir svarstomus klausimus negavo pranešimo, nes tokiu būdu buvo siekiama nuo jo nuslėpti apie posėdžius, kad be jo prieštaravimų priimti ne bendrovei, o J. M. naudingi sprendimai – didinti įstatinį kapitalą, neleidžiant akcijų nusipirkti akcininkams, parduodant akcijas su J. M. susijusiai įmonei už aiškiai per mažą kainą ir tokiu būdu sumažinti akcininkų turimų akcijų vertę.

              Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (byla 3K-3-513/2004) pabrėžia, jog bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu. Šis principas leidžia teismui pripažinti faktą įrodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo tikimybę. Šis principas taikomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Kadangi aplinkybė, kad valdybos nariui Z. V. žodžiu buvo pranešta apie valdybos posėdžius atsakovų nėra paremta kitais įrodymais, išskyrus kitų valdybos narių paaiškinimus, laikyti, kad įrodyta, jog valdybos nariui Z. V. buvo pranešta apie valdybos posėdžius, būtų nepagrįsta. Šią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad, kaip paaiškino šalys, tarp ieškovo Z. V. ir kitų valdybos narių, ypač M. M., buvo susiklostę įtempti santykiai. Esant tokiai situacijai, valdybos posėdžius šaukiantys asmenys turėjo rinktis kitą reglamente įtvirtintą ir patikimą  pranešimo būdą – raštu. Toks būdas nebuvo sudėtingas, nes iš šalių paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovas Z. V., tiek pati bendrovės administracija yra įsikūrę tose pačiose patalpose. Šio būdo nepanaudojimas, taip pat tai, kad Z. V. raštu ir kitais būdais prašė išduoti valdybos nutarimus po to, kai dalyvaudamas valdybos 2009-07-01 posėdyje nepasirašė posėdžio protokolo, tvirtina, kad apie ginčijamus nutarimus jam nebuvo žinoma iki jis negavo nutarimų nuorašų. Pagal Bendrovės valdybos darbo reglamento 3.2 punktą valdybos nariai turi teisę gauti protokolų kopijas. Todėl nedalyvavęs posėdyje valdybos narys visai pagrįstai tvirtina, kad apie valdybos svarstytus klausimus ir nutarimus jis tinkamai sužino tada, kai gauna protokolo kopiją. UAB „Skomė“ paštu išsiuntus dokumentus, pašto spaudas tvirtina, kad ieškovai juos gavo 2009-07-27. (t. I, b. l. 124-125). Ieškinį teismui įteikė 2009-08-26, taigi LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. nustatyto 30 dienų termino ieškiniui pareikšti nepraleido. Todėl ieškinio senaties terminą teismas taikė nepagrįstai.

              Tačiau teismo sprendimą panaikinti ir bylą gražinti naujam nagrinėjimui pagrindo nėra. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima daryti išvadas, ar ieškinys pagrįstas. Pripažinus, kad Z. V. nebuvo pranešta apie valdybos posėdžius, turi būti padaryta išvada, ar jo dalyvavimas valdybos posėdžiuose galėjo nulemti kitokius sprendimus, negu buvo priimti. Bendrovės įstatų 6.2 punktas, 2006-09-15 bendrovės valdybos posėdžio protokolas tvirtina (t. I, b. l. 101), kad valdybą sudarė 4 nariai. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 35 str. 4 d. valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, jei bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje skaičius. Bendrovės įstatų 6.20 punktas nustatė, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių (t. I, b. l. 27). Sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų už negu prieš. Posėdžių protokolai tvirtina, kad posėdžiuose dalyvavo trys nariai iš keturių, tai yra 2/3 valdybos narių posėdžiuose dalyvavo (t. II, b. l. 98, 99). Taigi posėdžiams pravesti kvorumas buvo. Protokolai tvirtina, kad nutarimai priimti vienbalsiai. Taigi 3 iš 4 valdybos narių balsavo „už“, todėl panaikinus nutarimus ir sušaukus tais pačiais klausimais valdybos posėdžius, ieškovo Z. V. balsavimas „prieš“ nenulemtų kitokio nutarimų rezultato. Todėl panaikinti nutarimus dėl to, kad vienam valdybos nariui nebuvo tinkamai pranešta apie valdybos posėdžius nenustačius kitokių valdybos nutarimų priėmimo pažeidimų, būtų nepagrįsta, nes toks panaikinimas ateityje nesukeltų kitokių padarinių ir bendrovei be pakankamo pagrindo būtų primesta organizuoti naujus formalius valdybos posėdžius.

              Argumentas, kad nutarimai neteisėti tuo pagrindu, kad iš anksto nebuvo pranešta apie posėdžių darbotvarkę bei nepateikti svarstomi dokumentai, taip pat nesudaro pagrindo naikinti nutarimus. Bendrovės valdybos darbo reglamento 2.4 punktu nustatyta, kad valdyba organizuodama savo darbą gali iš anksto sudaryti posėdžių grafiką, kuriame gali būti nurodoma posėdžių datos, svarstymo temos arba klausimai ir asmenys, atsakingi už klausimų paruošimą, taip pat kiti valdybos darbai. Tačiau reglamente privalomas išankstinis darbotvarkės ir dokumentų pateikimas nėra numatytas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad išankstinis darbotvarkės paskelbimas bei dokumentų pateikimas buvo būtinas.

              Dėl valdybos nutarimais priimtų sprendimų prieštaravimo bendrovės interesams.

              Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 13 ir 14 punktus, visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamų obligacijų bei priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Šio įstatymo 34 str. numato bendrovės valdybos kompetenciją, ir dėl šių sprendimų priėmimo bendrovės valdybai kompetencija nėra suteikta. Taigi ginčijami valdybos nutarimai tėra siūlymas akcininkų susirinkimui priimti atitinkamus sprendimus. Siūlymas realių teisinių pasekmių nesukelia. Tokias pasekmes sukelia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kurie nėra ginčo dalykas šioje byloje. Todėl nėra pagrindo svarstyti ir daryti išvadas šioje byloje, ar sprendimai dėl įstatinio kapitalo padidinimo ir visiems akcininkams pirmumo teisės įsigyti emisijos bendrovės akcijų atšaukimo, buvo prieštaraujantys bendrovės tikslams ir pažeidė ieškovų teises. Ieškinys šiuo pagrindu yra atmestas pagrįstai – valdybos nutarimais nėra priimti sprendimai, kuriais didinamas įstatinis kapitalas ir atšaukta bendrovės akcininkams pirmumo teisė įsigyti akcijų.

              Taigi iš esmės teismas priėmė teisingą sprendimą, kuris paliekamas galioti apeliacinio teismo motyvais.

              Pagal LR CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kartu teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė du advokato pagalbos apmokėjimo dokumentus: 2010-09-17 mokėjimo pavedimą Nr. 110246 4964,53 Lt sumai ir 2011-09-27 pinigų paėmimo kvito kopiją 2238,90 Lt sumai. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus atlyginimas yra  1200 Lt; pagal 8.16 p. už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą – 96 Lt; pagal 8.18 p. už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra didelės apimties ir teisiškai nesudėtingas (t. III, b. l. 338-340), todėl už jo paruošimą atlygintina suma 600 Lt, už pareiškimo dėl ekspertizės skyrimo (t. IV, b. l. 58-65) atlygintina suma 96 Lt. Advokatas teismo posėdyje 2011-09-28 užtruko 30 min., 2011-12-09 – 1 val. 20 min., 2012-01-24 – 1 val. 30 min., taigi viso 3 val. 15 min, todėl už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose atlygintina 390 Lt. Viso atlygintina suma – 1086 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-23 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš Z. V. ir UAB „Info verslas“ 1086,00 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis Lt) UAB „Skomė“ naudai advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                    Zita Smirnovienė

                                                                                                                                            Neringa Švedienė

                                                                                                                                            Antanas Rudzinskas