Civilinė byla Nr. eB2-1156-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.1; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.2.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Technostudija“,

n u s t a t ė:

1.       Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB ,,Technostudija“.

2.       Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovė turi skolinį įsipareigojimą mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ridget“ 9 374,00 Eur sumai, kylantį iš MB „Ridget“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. 2025 m. kovo 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2025/03/18, įskaitant visus jos priedus, ir priėmimo–perdavimo aktu prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties, ieškovė iš MB „Ridget“ perėmė visas reikalavimo teises į atsakovę ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 10 656,18 Eur skolos padengimo. Ieškovė 2025 m. kovo 27 d. el. paštu atsakovei išsiuntė pranešimą Nr. 2025-03-18 dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos, jeigu reikalavimas nebus įvykdytas. Taip pat informavo, jog, jei atsakovė įsiskolinimo per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos nepadengs, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė į informacijos gavimą atsakė 2025 m. balandžio 30 d. el. paštu. Ieškovė nurodė, kad 2025 m. liepos 1 d. el. paštu atsakovei išsiuntė pranešimą dėl bankroto (nemokumo) bylos iniciavimo. Iki šios dienos atsakovė įskolinimo nepadengė. Ieškovei žinoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimo ieškovei ir kitiems kreditoriams. Todėl, ieškovės nuomone, yra pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.

3.       Atsakovė nesutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė ieškovės prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Technostudija” turi turto už 1 479 475 Eur, o įsipareigojimai (tiek trumpalaikiai, tiek ir ilgalaikiai, kurių mokėjimo terminai dar nėra suėję) sudaro 775 958 Eur, t. y. neviršija įmonės turimo turto. UAB „Technostudija” vykdo įstatuose numatytą veiklą, įmonės veikla nenutraukta ir (ar) nesustabdyta, įmonė kiekvienas metais teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia (viešina) valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui finansinę atskaitomybę, įmonės vykdoma veikla yra perspektyvi. UAB „Technostudija” nuosavas kapitalas yra teigiamas. Atsakovė moka einamuosius mokėjimus. Todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti galimą UAB „Technostudija” nemokumą ir jos veiklą nutraukti. Pažymi, jog ieškovė prieš kreipdamasis į teismą neišnaudojo kitų teisinės gynybos priemonių, todėl aiškiai piktnaudžiauja teise, reikšdamas reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo mokiai UAB „Technostudija”.

4.       Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Technostudija“, nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių.

5.       2025 m. rugpjūčio 19 d. teisme gavus ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, siekiant pakartotinai patikrinti atsakovės (ne)mokumą, atskirasis skundas tenkintas ir panaikinta Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis. Minėta nutartimi kartu atsakovei pasiūlyta pateikti teismui nuomonę dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių bei papildomus įrodymus.

6.       2025 m. rugsėjo 25 d. gauta atsakovės nuomonė dėl pateikto atskirojo skundo, kuria ji prašo atmesti ieškovės pareiškimą ir atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Technostudija”; ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant atsakovei. Atsakovė papildomai pateikė Didžiąją knygą, kurioje nurodyti visi kreditoriai ir debitoriai bei prievolių vykdymo terminai. Atsakovė papildomai paaiškina dėl Didžiojoje knygoje esamų pozicijų. Grafoje „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“ nurodomos mokėti sumos Atvirojo tipo investiciniam fondui Pan Baltic Private Debt Fund, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“ ir Finora Bank UAB yra einamieji mokėjimai, t. y. mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį, ir šie mokėjimai šiuo metu yra nepradelsti. Atsakovės trumpalaikį turtą sudaro užstatai (10 000 Eur), avansai tiekėjams (10 939,63 Eur), pirkėjų skolos (110 093,50 Eur). Atsakovė nurodo, kad jos atžvilgiu vykdomieji veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0127/25/01001 dėl 752 360,05 Eur sumos išieškojimo iš atsakovės nėra atliekami, nes atsakovė ir obligacijų pirkėjas Atvirojo tipo investicinis fondas Pan Baltic Private Debt Fund, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“, pasiekė susitarimą dėl palūkanų mokėjimų pagal suderintą grafiką, t. y. buvę palūkanų mokėjimo vėlavimai likviduoti ir šiuo metu mokėjimai pagal pasiektą susitarimą yra vykdomi. Pažymi, kad vykdomasis raštas buvo išimtas formaliai, pasinaudojant formaliu palūkanų pradelsimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo inicijuota bankroto byla ir tai obligacijų pirkėjas atskleidė žodžiu. Atsakovės į balansą įrašytą ilgalaikį turtą sudaro nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – ateljė, esanti (duomenys neskelbtini), (kurią sutarta parduoti už 1 400 000 Eur, kuri 2024 m. viduryje turto vertintojų buvo įvertinta 901 000 Eur suma), ir pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), (kuris parduotas už 845 000 Eur). Iš gautų sumų už parduotą turtą bus atsiskaityta su hipotekos kreditoriais. Atsakovė paaiškina, kad su kreditoriumi UAB „SME Capital 3“ yra sudariusi 2025 m. sausio 24 d. paskolos sutartį Nr. PSCAP3-25-0110 dėl 30 000 Eur apyvartinių lėšų terminui iki 2028 m. sausio 23 d. Prievolių pagal šią paskolos sutartį vykdymo užtikrinimui atsakovė yra išdavusi vekselį. Atsakovė neturi pradelstų mokėjimų šiam kreditoriui. Atsakovė šiuo metu neturi jokių teismuose iškeltų bylų ar išieškojimų ne teismo tvarka. Atsakovė savo veiklą vykdo aktyviai – parduoda ir perka nekilnojamą turtą bei vykdo IT projektų valdymo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje. Atsakovė vykdo projektą, kurį įvykdžiusi gaus 110 075,00 Eur pajamų. Atsakovė yra pasirašiusi nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir yra sumokėjusi 10 000 Eur avansą už jį. Visa tai rodo, kad atsakovė toliau vysto savo nekilnojamo turto verslą ir nėra jokių priežasčių konstatuoti, kad atsakovei turi būti keliama nemokumo byla – atsakovė neturi pradelstų skolų ir yra gyvybinga. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas pareiškimas yra spaudimo priemonė atsakovei sumokėti UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ reikalaujamas sumas, su kuriomis atsakovė nesutinka. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo siekdama ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o sukelti nepatogumų atsakovei, pakenkti jos reputacijai, sumažina atsakovės kreditingumo reitingą ir apsunkina jau vykdomų ir būsimų projektų finansavimo galimybes. Tokie ieškovės veiksmai laikytini kreditoriaus piktnaudžiavimu teise, dėl ko jai skirtina bauda už nesąžiningą aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo.

7.       Ieškovė 2025 m. rugsėjo 26 d. papildomai pateikė svetainės Rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės mokestines skolas, kuriuose nurodyta, jog atsakovės pradelsta nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudaro 1 375,78 Eur, skolos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai atsakovė neturi.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8.       Atsakovė prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovės nuomone, žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, atsakyta į iškilusius klausimus ir galima bus pateikti išsamesnius paaiškinimus apie atsakovės vykdomą veiklą.

9.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 2 dalį, ginčuose nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. JANĮ nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo ar atsisakymo kelti.

10.       Teismas, įvertinęs prašymo pagrindą, sprendžia, kad byloje pateiktų rašytinių įrodymų pakanka nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Dėl to prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

11.       Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorė, kuriai tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Šioje byloje pateiktų pareiškimų iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

12.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

13.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

14.       Pažymėtina, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

15.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-450/2023).

16.       JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių:1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) juridiniam asmeniui iškelta restruktūrizavimo byla; 4) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Technostudija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2002 m. liepos 23 d. Jos vadovas nuo 2002 m. liepos 23 d. M. K..

18.       Vertinant bendrovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

19.       Paskutiniai atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2024 metus. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė turėjo turto už 1 427 496 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 1 288 158 Eur, trumpalaikis turtas – 139 338 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 697 641 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 641 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė veikė nuostolingai, nuostoliai siekė 15 065 Eur. Iš byloje pateiktos atsakovės finansinės būklės ataskaitos, sudarytos 2025 m. liepos 28 d., nustatyta, kad atsakovės turto vertė buvo 1 479 475 Eur, kurį sudarė 1 337 656 Eur ilgalaikis turtas, 141 819 Eur trumpalaikis turtas (iš kurio 115 719 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 20 940 Eur atsargos, 5 160 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 703 517 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 775 958 Eur (iš jų 110 958 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai).

20.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1473-407/2015).

21.       Nagrinėjamu atveju, nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos (balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 115 719 Eur) negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

22.       Tuo tarpu atsargos yra trumpalaikis turtas (pvz., žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, prekės ir nebaigta gaminti produkcija), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Nagrinėjamu atveju nesant realių duomenų, kad bendrovė disponuoja 20 940 Eur vertės atsargomis, jų realumas abejotinas.

23.       Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad UAB „Technostudija“ realus turtas 2025 m. liepos pabaigoje tikėtina siekė 1 342 816 Eur (1 479 475 Eur – 115 719 Eur – 20 940 Eur). Taigi, net ir eliminavus iš atsakovės turto minėtas sumas, atsakovės turimo turto vertė viršija atsakovės įsipareigojimus kreditoriams (775 958 Eur). Todėl darytina išvada, kad balanso testo aspektu nėra pagrindo konstatuot atsakovės nemokumo.

24.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

25.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, atsakovė turi vieną apdraustąjį valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. rugsėjo 30 d.  duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudaro 1 378,24 Eur, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė pastoviai turi mokestinę nepriemoką.

26.       Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdoma 1 vykdomoji byla dėl 752 560,54  Eur sumos iš atsakovės išieškojimo kreditoriaus UAB „Novus Asset Management” naudai. Tačiau atsakovė dėl šios sumos pateikė papildomus duomenis. Nurodo, kad minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimo veiksmai iš atsakovės realiai nėra atliekami, nes atsakovė ir obligacijų pirkėjas Atvirojo tipo investicinis fondas Pan Baltic Private Debt Fund, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“, pasiekė susitarimą dėl palūkanų mokėjimų pagal suderintą grafiką, t. y. buvę palūkanų mokėjimo vėlavimai likviduoti ir šiuo metu mokėjimai pagal pasiektą susitarimą yra vykdomi. Atsakovė pažymi ir tai, kad į balansą įrašytą ilgalaikį turtą sudaro nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa – ateljė, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sutarta parduoti už 1 400 000 Eur (2024 m. viduryje turtas įvertintas 901 000 Eur suma). Atsakovė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2025 m. birželio 12 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo– pardavimo sutartį, sudaryta tarp UAB „NT Takas“ ir UAB „Technosutudija“, bei 2024 m. liepos 7 d. atliktą minėto turto vertinimo ataskaitą. Atsakovė pažymi, kad negyvenamoji patalpa – ateljė, yra įkeista obligacijų pirkėjui Atvirojo tipo investiciniam fondui Pan Baltic Private Debt Fund, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“. Obligacijų pirkėjas yra išdavęs atsakovei sutikimą dėl minėto turto pardavimo (ką patvirtina pateiktas byloje 2025 m. gegužės 12 d. Sutikimas). Pardavus minėtą turtą, iš gautos sumos bus atsiskaityta su kreditoriumi Atvirojo tipo investiciniu fondu Pan Baltic Private Debt Fund, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“. 

27.       Atsakovė nurodo ir tai, kad jai nuosavybės teise priklausęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas kreditoriui Finora Bank UAB už suteiktą kreditą (kredito suma 635 000 Eur). Gavus kreditoriaus Finora Bank UAB sutikimą, 2025 m. liepos 24 d., pirkimo–pardavimo sutartimi minėtas turtas buvo parduotas UAB „Yourga“ už 845 000 Eur, ką patvirtina byloje pateikta Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis bei valstybinio žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartis. Pirkėja UAB „Yourga“ pagal šį sandorį yra sumokėjusi avansą, kuris nurodomas Didžiosios knygos grafoje „Iš pirkėjų gauti avansai“. Artimiausiu metu bus gautas ir galutinis atsiskaitymas, ir tokiu būdu bus atsiskaityta su kreditoriumi Finora Bank UAB bei bus sudengtas UAB „Yourga“ mokėtina suma nurodoma Didžiosios knygos grafoje „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“.

28.       Atsakovė pateiktuose teismui paaiškinimuose papildomai nurodo, kad su kreditoriumi UAB „SME Capital 3“ yra sudariusi 2025 m. sausio 24 d. paskolos sutartį Nr. PSCAP3-25-0110 dėl 30 000 Eur apyvartinių lėšų terminui iki 2028 m. sausio 23 d. Prievolių pagal šią paskolos sutartį vykdymo užtikrinimui atsakovė yra išdavusi vekselį. Atsakovė neturi pradelstų mokėjimų šiam kreditoriui. Atsakovė nurodo ir tai, kad šiuo metu neturi jokių teismuose iškeltų bylų ar išieškojimų ne teismo tvarka. Atsakovė veiklą vykdo aktyviai – parduoda ir perka nekilnojamą turtą bei vykdo IT projektų valdymo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2025 m. rugpjūčio 28 d. preliminarią turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2025/08/28 ir jos pagrindu turto pardavėjui atlikto 10 000 Eur avanso pavedimo kopiją.

29.       Taigi, iš atsakovės pateiktų papildomų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė yra sudariusi susitarimus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir atsiskaitymo su didžiausiais kreditoriais, kurie yra ir hipotekos kreditoriai. Atsakovė yra pasirašiusi nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir yra sumokėjusi avansą už jį. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.

30.       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad vien tai, jog atsakovė turi nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių, bei tai, kad prioritetas teiktinas įmonės reabilitaciniam tikslui, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo ir šiuo pagrindu. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

31.       Kadangi bankroto bylą atsisakytina kelti, nesprendžiamas nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimas, tai yra, nemokumo administratorius neskiriamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

32.       Atsakovė prašo ieškovei skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovei. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, siekdama ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o sukelti nepatogumų atsakovei, pakenkti jos reputacijai, sumažinti atsakovės kreditingumo reitingą ir apsunkinti jau vykdomų ir būsimų projektų finansavimo galimybes. Tokie ieškovės veiksmai vertintini, kaip neteisėtas „spaudimas“ kitai prievolės šaliai. Tokiu būdu ieškovė teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojosi ne pagal jos paskirtį.

33.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė asmeniui taikyti teisinę atsakomybę.

34.       Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

35.       Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Teismų praktikoje piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-823/2018; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-497-943/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

36.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nenurodydama konkrečių aplinkybių, kurios rodytų blogą atsakovės finansinę padėtį, nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų atsakovės nemokumą, negyvybingumą, pradelstus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Ieškovė atskirajame skunde pateikė tik teismo, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatytų atsakovės finansinių rodiklių vertinimą, kurie, jos nuomone, patvirtina atsakovės nemokumą, bei papildomai pateikė Rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės pradelstą 1 375,78 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tačiau ieškovės atskirajame skunde kvestionuotos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovės (ne)mokumo, pakartotinai vertinant atsakovės finansinę padėtį mokumo aspektu, nepasitvirtino.

37.       Pažymėtina, kad kreipdamasi į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankroto bylą, ieškovė įrodinėjo tik atsakovės skolos pačiai ieškovei faktą. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo darytina išvada, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, žinojo, jog atsakovė skolos faktą ginčija. Nors pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiančio kreditoriaus reikalavimas neturi būti patvirtintas, vis dėlto kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Kaip jau minėta, bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas. 

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo prieš tai neišnaudojusi kitų būdų, galinčių sukelti mažesnį neigiamą efektą potencialiai skolininkei, veikiančiai nekilnojamojo turto srityje, skolai išieškoti. Jau pačiame pirmame laiške atsakovei ieškovė, reikalaudama nedelsiant sumokėti nurodomą pinigų sumą, grasino atsakovei būsima bankroto byla, bei iš to jos vadovui galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Ieškovei kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo realizuotas anksčiau išsakytas grasinimas, siekiant sukelti atsakovei realias neigiamas pasekmes ir taip priversti ją visas ieškovės reikalaujamas sumas sumokėti bei atsisakyti skolos ginčijimo. Be to, ieškovė užsiima skolų išieškojimu, todėl jai taikytini aukšti profesionalumo standartai, t. y. prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji turėtų atlikti bent jau minimalią asmens mokumo analizę ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik išnaudojus kitus savo galimai pažeistų teisių gynybos būdus.

39.       Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, sudaro pagrindą konstatuoti nesąžiningą ieškovės procesinį elgesį. Dėl šių priežasčių teismas nutaria skirti ieškovei 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 450 Eur iš jų nurodant sumokėti atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Teismas vertina, kad atsakovė laikytina šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 480 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į pareiškimą parengimą bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Papildomai atsakovė pateikė prašymą dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teisines paslaugas, už pareiškimo dėl papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą teismui. Nors atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 800 Eur sumos sumokėjimą, atsižvelgiant į tai, kad pateiktoje sąskaitoje faktūroje jos apmokėjimo terminas nurodytas iki 2025 m. spalio 15 d., prašomos priteisti išlaidos laikytinos pagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

42.       Nustačius, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad jos turi būti atlygintos, jas priteisiant atsakovei iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“, juridinio asmens kodas 126013874, buveinės adresas Prienų r. sav., Prienų sen., Mačiūnų k., Kauno pl. 50, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiųsti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“, juridinio asmens kodas 126013874, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas 304491546, 1 280 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas. 

Skirti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas 304491546, 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos – 450 Eur priteisiant valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800) ir 450 Eur priteisiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“, juridinio asmens kodas 126013874.

Nutarčiai įsiteisėjus, atšaukti nemokumo administratoriaus atrankos procedūras Audito, vertinimo ir nemokumo informacinėje sistemoje (AVNIS).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Išaiškinti ieškovei, kad ji per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Teisėja                                                                                Jurgita Sujetienė